- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-1365-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02683-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Skolininkas
- R. J.
- Kreditorius
- A. U., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, skolininkas R. J., išieškotojai A. U. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) padavė skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. 0157/22/02004 dėl 27 537,54 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo A. U. naudai ir Nr. 0157/24/01909 dėl 200 EUR skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2025 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės prašymo Nr. S-25-157-450 ir pripažinti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 antstolis Arminas Naujokaitis, išieškodamas iš pareiškėjos sutuoktinio R. J. skolą, nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 ir nukreipė skolos išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį.
2. Nurodė, kad pareiškėja 2025 m. sausio 9 d. elektroniniu laišku gavo antstolio 2025 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. S-25-157-450 vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004, iš kurio suprato, kad antstolis priverstinį skolos iš pareiškėjos sutuoktinio R. J. išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 nukreipė į pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas remdamasis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016. Pareiškėjos vertinimu, antstolis nepagrįstai rėmėsi kitoje vykdomojoje byloje 2016 m. balandžio 22 d. priimta teismo nutartimi dėl skolininko turto dalies nustatymo, apie kurią pareiškėja sužinojo tik iš vykdomosios bylos Nr. 0157/22/02004, nes ypatingosios teisenos tvarka vykdant išieškojimą konkrečioje vykdomojoje byloje išieškotojo prašymu ad hoc priimta teismo nutartis neįgyja res judicata galios ir negali būti taikoma po jos priėmimo pradėtose vykdomosiose bylose atliekant vykdymo veiksmus kitų išieškotojų naudai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016, bei ja sukurti teisiniai padariniai teisines pasekmes sukėlė tik vykdomojoje byloje Nr. 0241/09/00435 antstoliui Daliui Traigiui vykdant priverstinį išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio R. J. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Šia teismo nutartimi nebuvo padalintas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.81 straipsnio 1 dalį, 3.82 ir 3.87 straipsnius. Ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo dieną faktinė padėtis yra pasikeitusi ir pareiškėjos gaunamame darbo užmokestyje bei kitose jam prilyginamose pajamose nėra pareiškėjos sutuoktiniui priklausančios turto dalies.
4. Antstolis Arminas Naujokaitis (toliau – ir antstolis) su skundu nesutiko, 2025 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-157-4357 nutarė skundo netenkinti ir su vykdomąja byla jį persiuntė teismui. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 nustatė, kad skolininkui R. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. J. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. Nutartis yra įsiteisėjusi ir nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė antstoliui jokių dokumentų, kuriais būtų grindžiamas teismo nustatyto turto teisinio režimo pasikeitimas. Nustačius, kad skolininko sutuoktinė dirba ir iš darbinės veiklos gauna pajamų, 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu dėl išskaičiavimo iš pajamų buvo įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka atlikti išskaitas iš skolininko sutuoktinės ½ dalies pajamų. Tačiau net ir po pakartotinių antstolio nurodymų išskaitos atliekamos nebuvo, nes skolininko sutuoktinė buvo vienos iš darboviečių vadovė, kitos darbovietės vadovu buvo skolininkas.
5. Nustačius, kad skolininko sutuoktinė D. J. įsidarbino naujoje darbovietėje, 2024 m. gruodžio 5 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo naujoji skolininko sutuoktinės darbovietė įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka atlikti išskaitas iš skolininko sutuoktinės ½ dalies pajamų. Minėtas patvarkymas įteiktas suinteresuotiems asmenims, tačiau apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo. Antstolio vertinimu, aplinkybė, jog nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 yra praėję daug laiko, nepaneigia šios įsiteisėjusios teismo nutarties galiojimo. Iki šiol nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė antstoliui jokių dokumentų, kuriais būtų grindžiamas teismo nustatyto turto teisinio režimo pasikeitimas, antstolis vadovaujasi įsiteisėjusia teismo nutartimi.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė sprendimą dėl skundo priimti teismo nuožiūra, vertinant skundžiamus antstolio veiksmus pagal vykdymo proceso teisės normų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. J. skundą dėl antstolio veiksmų konstatavęs, kad iš vykdomųjų bylų Nr. 0157/22/02004 ir Nr. 0157/24/01909 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas nukreipė laikydamasis vykdymo proceso teisės normų nustatytos tvarkos ir pareiškėjos teisių nepažeidė.
8. Teismas nurodė, jog pagal CPK 667 straipsnyje nustatytą skolininko turto dalies nustatymo tvarką antstolis areštuoja visą bendrą skolininko su kitais asmenimis turtą ir pradeda skolininko dalies bendrame turte nustatymo procedūrą tik tokiais atvejais, kai skolininko dalis bendrame turte nenustatyta. Nagrinėjamu atveju skolininko R. J. dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčiu susijusiose išmokose nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų.
9. Teismas akcentavo, jog pareiškėja neginčija, kad jos darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos įgytos pareiškėjos santuokos su skolininku metu, taip pat nėra tarp jos ir sutuoktinio sudarytos vedybų sutarties, kurioje būtų nustatytas kitoks, nei įstatymo reglamentuotas, sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnį pareiškėjos darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos, į kurias nukreiptas išieškojimas, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolis pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus nukreipė išieškojimą tik į ½ dalį pareiškėjos darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, kas atitinka skolininko dalį, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016.
10. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 neturi prejudicinės galios kitoje civilinėje byloje, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog skolininko turto dalis bendrame su pareiškėja turte, į kurį nukreiptas išieškojimas, nustatyta CPK 667 straipsnio tvarka kitoje vykdomojoje byloje. Pareiškėja nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendro turto teisinio režimo pasikeitimą po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 priėmimo (pvz., sutuoktinių turto pasidalijimo, vedybų sutarties sudarymo ir pan.), todėl antstolis, atlikdamas pareiškėjos ginčijamus vykdymo veiksmus, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesivadovauti šia nutartimi ir pradėti naują CPK 667 straipsnyje nustatytą skolininko turto dalies tame pačiame turte, t. y. skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų pajamose nustatymo procedūrą.
11. Teismas konstatavo, jog be to, kad antstolis išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų vykdė teisėtai, antstolio 2025 m. sausio 3 d. patvarkymas dėl skolininko sutuoktinės prašymo Nr. S-25-157-450 nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes juo nėra įformintas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinį veiksmą. Išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas antstolis nukreipė ankstesniais patvarkymais vykdomosiose bylose (2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymas dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio Nr. S-23-157-22454, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004; 2024 m. gruodžio 5 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-157-45951), kurie nebuvo apskųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir šių patvarkymų apskundimo terminas yra pasibaigęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8336-608/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2025 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės prašymo Nr.S-25-157-450 ir pripažinti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 antstolis, išieškodamas iš pareiškėjos sutuoktinio R. J. skolą, nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 ir nukreipė skolos išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį. Atskirojo skundo esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Nutartis dėl turto dalies nustatymo neturi prejudicinės galios kitoje civilinėje byloje, tačiau priėjo prie nepagrįstos išvados, kad Nutartis dėl turto dalies nustatymo sukuria teisinius padarinius visoms kitoms po jos priėmimo pradėtoms vykdomosioms byloms bei juose dalyvaujantiems asmenims, ir pareiškėja vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 privalo įrodymais paneigti aplinkybes, nustatytas Nutartyje dėl turto dalies nustatymo. Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja priverstinio vykdymo procesą reglamentuojančioms CPK nuostatoms ir teismo pripažintai aplinkybei, jog Nutartis dėl turto dalies nustatymo neturi prejudicinės galios.
12.2. Nurodo, jog apie Nutartį dėl turto dalies nustatymo pareiškėja sužinojo tik iš vykdomosios bylos Nr. 0157/22/02004, nuo jos priėmimo dienos praėjus daugiau nei 8 metams. Yra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo priimta Nutartis dėl turto dalies nustatymo, paduoti, todėl pareiškėja nebeturi galimybės jos kvestionuoti ar prašyti teismo ją peržiūrėti taikant proceso atnaujinimo institutą. Tokia situacija teisiniu požiūriu nėra galima: ypatingosios teisenos tvarka, vykdant išieškojimą konkrečioje vykdomojoje byloje, išieškotojo prašymu ad hoc priimta teismo nutartis, neįgyja res judicata galios ir negali būti taikoma po jos priėmimo kitų antstolių pradėtose vykdomosios bylose atliekant vykdymo veiksmus kitų išieškotojų naudai. Tokį aiškinimą patvirtina ir CPK 667 straipsnis, nustatantis antstoliui pareigą kiekvienoje vykdomojoje byloje imtis veiksmų skolininko turto daliai bendrojoje nuosavybėje nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 skolininko (pareiškėjos sutuoktinio) turto dalis CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka nebuvo nustatyta. Todėl antstolis nepagrįstai ir neteisėtai, remdamasis Nutartimi dėl turto dalies nustatymo, nukreipė išieškojimą į ½ dalį pareiškėjos darbo užmokesčio. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindų nesivadovauti Nutartimi dėl turto dalies, laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
12.4. Teisės aktai nenustato pareiškėjai pareigos teikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius skolininko turto dalies bendrojoje su pareiškėja nuosavybėje dydį. Skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje klausimo sprendimas priskirtas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja neturi pareigos teikti antstoliui duomenų apie turto dalies pasikeitimą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl ir aptariamu aspektu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
12.5. Antstolio 2025 m. sausio 3 d. patvarkyme dėl skolininko sutuoktinės prašymo Nr. S-25-157-450 sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Pareiškėja praranda galimybę kvestionuoti antstolio veiksmų teisėtumą aptariamu aspektu kitoje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nes ginčo nutartimi konstatuotas antstolio veiksmų, ta apimtimi, kiek tai susiję su išieškojimo nukreipimu į pareiškėjos darbo užmokestį, teisėtumo prejudicinis faktas (šioje byloje aptariama aplinkybė yra nagrinėjama kitoje byloje, kurioje dalyvauja antstolis ir pareiškėja). Teismui šioje byloje panaikinus ginčijamą patvarkymą ir pripažinus, jog antstolis neteisėtai Nutarties dėl turto dalies nustatymo pagrindu nukreipė išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį, antstolis bus priverstas nutraukti tokius neteisėtus veiksmus ir išieškojimą iš skolininko turto bendrojoje su pareiškėja nuosavybėje tęsti CPK 666 ir 667 straipsniuose numatyta tvarka.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skindą, kuriame prašo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8336-608/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas antstolis nukreipė patvarkymais (2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymas dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio Nr. S-23-157-22454, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004; 2024 m. gruodžio 5 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-157-45951), kurie nebuvo apskųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir šių patvarkymų apskundimo terminas yra pasibaigęs.
13.2. Pareiškėja nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendro turto teisinio režimo pasikeitimą po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 priėmimo (pvz., sutuoktinių turto pasidalijimo, vedybų sutarties sudarymo ir pan.). Todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad antstolis, atlikdamas pareiškėjos ginčijamus vykdymo veiksmus, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesivadovauti Nutartimi ir pradėti naują CPK 667 straipsnyje nustatytą skolininko turto dalies tame pačiame turte, t. y. skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio su juo susijusių išmokų pajamose nustatymo procedūrą.
13.3. Atskirajame skunde pareiškėja nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, dėl to pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs vykdomųjų bylų medžiagą, motyvuotai bei pagrįstai skolininko sutuoktinės skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Byloje nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-5321-892/2022 dėl 27 537,54 EUR skolos ir 2 872,08 EUR palūkanų išieškojimo iš skolininko R. J. trečios eilės išieškotojui A. U.. Vykdomojoje byloje Nr. 0157/24/01909 antstolis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje tie, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, Nr. (23.31-08)483-137140 dėl 200 EUR išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
17. Vykdydamas pirmiau nurodytus vykdomuosius dokumentus antstolis 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio Nr. S-23-157-22454, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004, nukreipė išieškojimą į ½ dalį skolininko sutuoktinės D. J. darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, kad skolininko turto dalis bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje – skolininko sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje bei jam prilyginamose pajamose – nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016, kurioje teismas nustatė, kad skolininkui R. J. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. J. gaunamo darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčiu susijusių kitų pajamų.
18. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. liepos 1 d. asmens duomenimis, nustatė, kad skolininko R. J. sutuoktinė D. J. dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas: nuo 2023 m. birželio 27 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. – (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. gruodžio 5 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-157-45951, kuriuo nurodė skolininko sutuoktinės darbdaviui (duomenys neskelbtini) iš D. J. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti antstolio nurodyto dydžio išskaitas.
19. Skolininko sutuoktinė D. J. 2024 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį nurodydama, kad sutuoktinio skolos išieškojimas iš jos darbo užmokesčio remiantis kitoje vykdomojoje byloje prieš daug metų priimta teismo nutartimi yra neteisėtas. Antstolis 2025 m. sausio 3 d. patvarkymu dėl skolininko sutuoktinės prašymo Nr. S-25-157-450 atsakė, kad dėl vykdymo veiksmų priimami argumentuoti procesiniai dokumentai, išieškojimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis CPK 666 straipsniu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016, kuri skolininko sutuoktinei išsiųsta 2024 m. vasario 9 d.
20. Antstolio kontoroje 2025 m. sausio 21 d. buvo gautas skolininko sutuoktinės D. J. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004, kuriuo skolininko sutuoktinė prašė panaikinti 2025 m. sausio 3 d. antstolio Armino Naujokaičio patvarkymą Nr. S-25-157-450 vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 ir pripažinti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 antstolis Arminas Naujokaitis išieškodamas iš jos sutuoktinio R. J. skolą nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 ir nukreipė skolos išieškojimą į jos darbo užmokestį.
21. Antstolis Arminas Naujokaitis (toliau – ir antstolis) su skundu nesutiko ir 2025 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. S-25-157-4357 skundą su vykdomąja byla persiuntė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė konstatavęs, kad antstolis išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas nukreipė laikydamasis vykdymo proceso teisės normų nustatytos tvarkos ir pareiškėjos teisių nepažeidė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2025 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės prašymo Nr.S-25-157-450 ir pripažinti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 antstolis, išieškodamas iš pareiškėjos sutuoktinio skolą, nepagrįstai vadovavosi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 ir pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką neteisėtai skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjos darbo užmokestį.
22. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Šioje byloje keliamas klausimas, ar antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, konkrečioje vykdomojoje byloje CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka nenustatęs skolininko turto dalies, esančios bendra sutuoktinių nuosavybe – sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje bei jam prilyginamose pajamose – galėjo nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu dėl tame pačiame turte jau nustatytos skolininko dalies. Esminis klausimas šiuo atveju, ar užvedus naują vykdomąją bylą turėtų būti iš naujo sprendžiamas skolininko turto dalies nustatymo klausimas, jeigu ankstesniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau yra nustatyta skolininko turto dalis tame pačiame bendrąja jungtinėje sutuoktinių nuosavybe priklausančiame turte.
Dėl antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimo
23. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
24. CPK 624 straipsnyje reglamentuojamos priverstinio vykdymo priemonės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš savarankiškų priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe, taip pat jo dalį, esančią jungtine nuosavybe.
25. Skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarka įtvirtinta CPK 667 straipsnyje. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Skolininkui priklausanti bendro turto dalis gali būti nustatoma tiek neteisminiais būdais, tiek teismo.
26. Nagrinėjamu atveju skolininko R. J. dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčiu susijusiose išmokose nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016, kurioje nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Tai reiškia, kad teismas jau yra išnagrinėjęs klausimą dėl skolininkui tenkančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje bei jam prilyginamose pajamose) nustatymo.
27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti (individualizuoti) skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Kartu tai reiškia, kad teismo procesiniu sprendimu nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir tiksliai apibrėžus sutuoktinio (skolininko) turto apimtį (dalį) bei leidus nukreipti išieškojimą į šią skolininko dalį, pakartotinas kreipimasis dėl skolininko turto dalies tame pačiame turte nustatymo, nėra galimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-392-577/2025, 25 punktas). Nurodytos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadai, kad antstolis, atlikdamas pareiškėjos ginčijamus vykdymo veiksmus, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesivadovauti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 ir pradėti naują CPK 667 straipsnyje nustatytą skolininko turto dalies tame pačiame turte, t. y. skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų pajamose nustatymo procedūrą.
28. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 neturi prejudicinės galios, nes neatitinka CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų prejudiciniams faktams nustatytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 50 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktas: kt.). Tačiau tai nereiškia, kad vykdant išieškojimą konkrečioje vykdomojoje byloje teismo nutartimi dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatyta skolininko turto dalis iš naujo turi būti nustatoma kiekvienoje po jos priėmimo pradėtoje vykdomojoje byloje atliekant vykdymo veiksmus kitų išieškotojų naudai, kaip atskirajame skunde aiškina pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių turto teisinis režimas po nutarties, kuria nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, gali pasikeisti, nutartys dėl skolininko turto dalies nustatymo neįgyja res judicata galios ir pasikeitus sutuoktinio (skolininko) turto apimčiai (daliai), t. y. dėl pasikeitusių aplinkybių, apie kurias antstolį turi informuoti skolininkas ir (ar) jo sutuoktinis, antstolis negali vykdyti išieškojimo pagal teismo nutartį, kuria nustatyta (apibrėžta) skolininko turto apimtis (dalis) bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Šis nutarties dėl skolininko turto dalies nustatymo ypatumas reiškia, kad toks procesinis sprendimas galioja kol nėra pasikeitęs įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.100 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju, be pareiškėjos deklaratyvių teiginių, jog ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo dieną faktinė padėtis yra pasikeitusi ir pareiškėjos gaunamame darbo užmokestyje bei kitose jai prilyginamose pajamose nėra pareiškėjos sutuoktiniui priklausančios turto dalies, pareiškėja antstoliui ir teismui nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), patvirtinančių bendro sutuoktinių turto teisinio režimo pasikeitimą po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016 priėmimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neginčija, kad jos darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos įgytos santuokoje su skolininku, sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, kurioje būtų nustatytas kitoks, nei įstatymo reglamentuotas, sutuoktinių turto teisinis režimas. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, kad pareiškėjos darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos, į kurias nukreiptas išieškojimas, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis), todėl antstolis pagal šios nutarties 16 ir 17 punktuose nurodytus vykdomuosius dokumentus pagrįstai nukreipė išieškojimą tik į ½ dalį pareiškėjos darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, t. y. tik į skolininko dalį, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-409-892/2016.
30. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimtam procesiniam sprendimui atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame teismas teisingai nurodė, kad antstolis išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas nukreipė laikydamasis vykdymo proceso teisės normų nustatytos tvarkos ir pareiškėjos teisių nepažeidė, juolab kad išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas antstolis nukreipė ne skundžiamu, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio Nr. S-23-157-22454, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/02004 ir 2024 m. gruodžio 5 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-157-45951, kurie nebuvo apskųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, šių patvarkymų apskundimo terminas yra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino pareiškėjai, kad net ir panaikinus antstolio 2025 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės prašymo Nr. S-25-157-450, tai jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeltų.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-8336-608/2025, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.