- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2-392-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00393-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties, kuria nustatyta G. S. priklausanti turto, esančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S., dalis ir leista nukreipti išieškojimą į šį turtą, priimtos civilinėje byloje pagal individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, savininko, G. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė individualiai įmonei (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 27 d. Bankrutuojančios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumo biuras“.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažino likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
3. MB „Nemokumo biuras“ kreipėsi į teismą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto ir turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Nemokumo administratorė prašo: 1) nustatyti G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. priklausančio turto 1/2 dalį, juridinį faktą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre bei leisti nukreipti išieškojimą į G. S. priklausančią turto dalį (21 nekilnojamojo turto objektą, nurodytą prašyme).
Žemesnės instancijos teismas
4. Prašyme nurodoma, kad bendrovės bankroto byloje patvirtintų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 852 128,81 Eur, bendra gautų pajamų (kuriomis taip pat dengiamos bankroto proceso administravimo išlaidos) suma yra 566 697,89 Eur, laikytina, kad kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui nepakanka – 285 430,92 Eur.
5. VĮ Registrų centras duomenimis BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkui G. S. su sutuoktine R. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis 21 žemės sklypo. Nemokumo administratorės nuomone, atsižvelgiant į anksčiau bankroto proceso metu įvykusį žemės sklypų dalių pardavimą, įmonės savininkui G. S. šiuo metu priklausančių nurodytų žemės sklypų dalis pardavus iš varžytynių, būtų galima surinkti dar papildomai apie 100 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės prašymą tenkino ir nustatė, kad G. S., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S., priklauso 1/2 dalis šio turto, į kurį leido nukreipti išieškojimą:
6.1. 1/2 dalis 4.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.2. 1/2 dalis 9.7900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.3. 1/2 dalis 7.4100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.4. 1/2 dalis 10.4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.5. 1/2 dalis 5.8595 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.6. 1/2 dalis 3.9500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.7. 1/2 dalis 1.6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.8. 1/2 dalis 3.6143 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.9. 1/2 dalis 3.9146 ha miškų ūkio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;
6.10. 1/2 dalis 11.4900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.11. 1/2 dalis 7.7200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.12. 1/2 dalis 7.5900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.13. 1/2 dalis 13.9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.14. 1/2 dalis 8.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.15. 1/2 dalis 3.9700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.16. 1/2 dalis 4.5800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.17. 1/2 dalis 7.6100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.18. 1/2 dalis 2.1700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.19. 1/2 dalis 1.4200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.20. 1/2 dalis 3.7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.21. 1/2 dalis 4.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniai G. S. ir R. S. 2014 m. spalio 1 d. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nustatė teisinį rėžimą visam turtui: visas turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo (iki 2006 m. birželio 10 d.) lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe; bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo (nuo 2006 m. birželio 10 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe; turtas, įgytas po Povedybinės sutarties sudarymo (po 2014 m. spalio 1 d.) yra kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybė. Prašyme nurodytas turtas įgytas laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 10 d. iki 2014 m. spalio 1 d., todėl laikytinas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
8. Teismas pažymėjo, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip patenkinti kreditoriaus reikalavimą.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą teismas tenkino administratorės prašymą ir nustatė G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. priklausančio turto 1/2 dalį ir leido nukreipti išieškojimą į ją.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti pareiškėjo 2025 m. vasario 19 d. patikslintą pareiškimą arba jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti suinteresuotam asmeniui iš nemokumo administratorės jos dėl bylos nagrinėjimo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-692-392/2023 ir Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-6848-400/2021) jau yra išnagrinėję klausimus ir priėmę įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl sutuoktiniams tenkančių turto dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (tame tarpe ir dėl ginčo žemės sklypų), todėl nagrinėjamu atveju, teismas ne tik, kad negalėjo patenkinti pareiškėjo prašymo dėl skolininkui tenkančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau apskritai tokį pareiškėjo prašymą turėjo atsisakyti priimti, nes kaip minėta, teismai jau yra nustatę kokia turto dalis tenka skolininkui bendrame turte su jo sutuoktine.
10.2. Teismų sprendimais buvo nustatyta, kad skolininkui tenka 1/2 dalis žemės sklypų. Skolininkui priklausančios dalys žemės sklypų buvo realizuotos, tačiau pareiškėjas kreipėsi, kad skolininkui būtų nustatyta 1/2 dalis likusiose 1/2 dalyse žemės sklypų. Teismui išnagrinėjus ir patenkinus pareiškėjo prašymą skolininkui buvo priskirta dar 1/4 dalis žemės sklypų ir šią dalį buvo leista parduoti. Taigi šiuo metu iš pilnų žemės sklypų skolininkui jau yra priskirta po 3/4 jų dalis, o jo sutuoktinei priskirta tik 1/4 iš visų žemės sklypų, t. y. nukrypta nuo lygių dalių prezumpcijos, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė prašo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 17 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. nutartimis, kuriomis buvo leista nukreipti skolų išieškojimą, bei nustatyta G. S., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S., priklausančio turto 1/2 dalis, likvidavimo procedūroje buvo įvykdyta, turtas buvo parduotas. Kartu su 2025 m. vasario 7 d. prašymu pateikti VĮ Registrų centras išrašai pagrindžia aplinkybę, kad likusioje turto 1/2 dalyje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu savininkai išliko G. S. bei sutuoktinė R. S.. Taigi, likvidavimo procedūroje nustačius aplinkybę, kad gautų pajamų iš parduoto turto neužteks visiems IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, buvo pateiktas prašymas nustatyti G. S., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. priklausančio turto 1/2 dalį, juridinį faktą įregistruojant nekilnojamojo turto registre bei leisti nukreipti išieškojimą į G. S. priklausančią turto 1/4 dalį, kuri nebuvo nustatyta jokiomis ankstesnėmis teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
12. 2025 m. balandžio 2 d. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens R. S. prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodoma, kad Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-5294-1105/2025 dėl santuokos tarp G. S. ir R. S. nutraukimo bendru sutarimu. Nurodytoje byloje bus sprendžiamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo klausimas, kurio išsprendimas turės esminės įtakos nagrinėjamai bylai, dėl ko egzistuoja pagrindas stabdyti civilinės bylos, pradėtos pagal R. S. atskirąjį skundą, nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatyta individualios įmonės savininko turto, esančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine, dalis ir leista nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turto dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. d. nutartimi iškėlė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažino likviduojama dėl bankroto.
15. Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą nustatyti, kad IĮ savininkui G. S. priklauso 1/2 dalis prašyme išvardintų žemės sklypų, kurių 1/2 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. S. ir jo sutuoktinei.
16. Prašyme be kita ko pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 17 d. bei 2024 m. gegužės 21 d. nutartimis buvo išspręstas dalies prašyme nurodytų žemės sklypų priklausymo G. S. klausimas. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad nustačius skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jam priklausanti 1/2 dalis turto buvo parduota, už parduotą turtą gautų lėšų nepakanka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl teikiamu prašymu prašoma nustatyti, kad G. S. priklauso 1/2 dalis 1/2 dalyje 21 žemės sklypo ir leisti nukreipti išieškojimą į 1/4 dalį šio turto.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjęs, kad prašyme nurodytas turtas (1/2 dalis 21 žemės sklypo) laikytinas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, tenkino administratorės prašymą ir nustatė G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. S. priklausančio turto 1/2 dalį ir leido nukreipti išieškojimą į G. S. priklausančią turto dalį, t. y. į 1/4 dalį 21 nutartyje išvardinto žemės sklypo.
18. Atskirajame skunde su teismo procesiniu sprendimu nesutinkama ir teigiama, kad prašymą teismas turėjo atsisakyti priimti konstatavęs, jog klausimas dėl to paties G. S. turto dalies nustatymo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
19. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Taigi, individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
20. JANĮ 88 straipsnio 1 dalis numato, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Nepaisant to, nei JANĮ, nei anksčiau galiojęs ĮBĮ detaliai nereglamentuoja, kaip turėtų būti vykdomas išieškojimas iš įmonės savininko (savininkų) turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė.
21. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, yra būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujantis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-123-585/2021).
22. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar ankstesniais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustačius skolininko (G. S.) turto dalį, bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas pagrįstai ir teisėtai pakartotinai nagrinėjo klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tame pačiame turte.
23. Kaip nurodo apeliantė, tai patvirtina ir nemokumo administratorės prašyme išdėstytos aplinkybės, dėl G. S. turto, priklausančio jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalies nustatymo (į kurią gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai) teismai jau yra pasisakę. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2VP-6848-400/2021) išsprendė pareiškėjų UAB „Scandagra“ ir Ramirent Baltic AS, veikiančios per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai), prašymą dėl skolininko G. S. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir nustatė, kad G. S. priklauso 1/2 dalis žemės sklypų, nurodytų skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje 1.2- 1.8 punktuose, 1.10 – 1.19 punktuose bei 1.21 punkte. Tuo tarpu dėl G. S. priklausančios turto dalies žemės sklypuose, nurodytuose skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje 1.1; 1.9; 1.20 punktuose buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-692-392/2023 sprendžiant BIĮ „(duomenys neskelbtini)s“ nemokumo administratorės MB „Nemokumo biuras“ prašymą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto ir turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
24. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismai jau yra išnagrinėję klausimą dėl skolininkui tenkančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (tame tarpe ir dėl ginčo žemės sklypų) nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti nemokumo administratorės prašymą dėl skolininkui tenkančios turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies, tame pačiame turte, nustatymo.
25. Nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Kartu tai reiškia ir tai, kad pirmiau, nurodytais teismų procesiniais sprendimais nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir tiksliai apibrėžus sutuoktinio (skolininko) turto apimtį (dalį) bei leidus nukreipti išieškojimą į šią skolininko dalį, pakartotinas kreipimasis dėl skolininko turto dalies tame pačiame turte nustatymo, nėra galimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu turėjo atsakyti priimti nemokumo administratorės prašymą.
26. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme.
27. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
29. Atsižvelgiant į civilinės bylos baigtį, dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, bei apeliantės prašymo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti.
Civilinę bylą, pradėtą pagal mažosios bendrijos „Nemokumo biuras“ prašymą bei patikslintą prašymą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto ir turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, nutraukti.