Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui V. V., advokatui Ramūnui Mitkui, atsakovės atstovui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vyvasta“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vyvasta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti 38 018 Eur draudimo išmoką trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai, priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad iš Kauno mieste esančios degalinės teritorijos buvo pavogtas ekskavatorius KUBOTA KX037-4, kurio naudotoja yra ieškovė. Teigia, kad ekskavatorius buvo apdraustas atsakovės draudimo bendrovėje, pasirenkant visų rizikų draudimo apsaugos variantą. Ieškovė su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Citadele faktoringas ir lizingas“ yra sudariusi lizingo sutartį dėl ekskavatoriaus įsigijimo. Nors mobili technika buvo pavogta, tačiau ieškovė toliau moka mėnesines įmokas už suteiktą kreditą. Ieškovė teigia, kad pagal šalių pasirašytą draudimo sutartį, ji turi teisę reikalauti, kad draudikas sumokėtų draudimo išmoką kitam asmeniui, šiuo atveju UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Paaiškino, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką bei pateikė paskaičiavimus, tačiau atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad ekskavatorius buvo saugomas degalinės stovėjimo aikštelėje, kuriai degalinės administracija nesamdo sargo ar apsaugos tarnybos atstovo, ji yra neaptverta, todėl šis įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Ieškovė mano, kad atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė prašo teismo vadovautis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1448-934/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės Mobiliosios technikos draudimo taisyklių Nr. 043 (toliau - Taisyklės) 6.6.1 ir 6.6.2 punktų bei Taisyklių II dalies 1.2 punkto taikymo. Teismas išaiškino, jog šios taisyklės, kuriomis ir ginčo atveju vadovavosi atsakovė, negali būti aiškinamos atskirai nuo vagystės sąvokos, įtvirtintos Baudžiamajame kodekse. Dėl šių aplinkybių, draudimo objekto laikymas neaptvertoje teritorijoje negali būti pagrindas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Pažymėjo, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį su ieškove atsiuntė ne Mobiliosios technikos draudimo taisykles, o informacinį lapą, kurio turinyje nebuvo nurodyta ieškovės pareiga laikyti draudimo objektą aptvertoje, sargo ar apsaugos tarnybos saugomoje teritorijoje. Informaciniame lape buvo nurodyta, kad pasirinktu visų rizikų variantu draudžiama nuo vagystės, plėšimo, staigių ir nenumatytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Ieškovės vertinimu, jei draudžiamoji technika visais atvejais privalėtų būti laikoma uždaroje ir saugomoje teritorijoje, tai draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyktų, tokiu atveju ir pats draudimas būtų beprasmis. Atkreipė dėmesį, kad ekskavatoriaus, kaip mobilios technikos rūšies, specifika yra ta, kad jis naudojamas tam tikroje vietoje, kur atliekami darbai, kurie trunka ne vieną dieną, todėl nėra protinga reikalauti, kad ekskavatorius darbo dienos pabaigoje būtų gabenamas į saugomą teritoriją. Pažymėjo, kad ekskavatorius buvo laikomas visą parą dirbančioje degalinės teritorijoje, kuri turėjo aiškias borteliais apibrėžtas ribas, buvo apšviesta ir stebima vaizdo kameromis, o už saugojimą degalinėje buvo mokamas mokestis (el. b. l. 1–7, t. I).

Trečiasis asmuo byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus. Direktorius V. V. paaiškino, kad draudžiant ekskavatorių draudimo bendrovėje buvo sudaryta sutartis dėl visų rizikų draudimo, o tai reiškia, jog mobili technika turėjo būti apdrausta nuo visų įvykių, tuo pačiu ir nuo paprastos vagystės. Draudimo sutarties sudarymo metu buvo bendrauta su lizingo bendrove, aiškinamasi, ar siūlomos draudimo sutarties sąlygos tenkina trečiąjį asmenį – lizingo bendrovę, buvo atsakyta, kad tinka, jokių papildomų sąlygų paaiškinta nebuvo, o informacinį lapą direktorius nurodė skaitęs. Mano, kad draudimo bendrovė, atsisakydama išmokėti išmoką, elgiasi nesąžiningai. Direktoriaus įsitikinimu, ekskavatorius buvo paliktas saugiai, t. y. Abromika degalinės stovėjimo aikštelėje, kuri stebima vaizdo kameromis, aikštelė buvo strategiškai patogioje vietoje, netoli nuo statybos objektų, kur ir buvo naudojama technika. Jokios sutarties su degalinės atstovais dėl saugojimo nebuvo sudaryta, tačiau buvo mokamas mokestis už ekskavatoriaus stovėjimą. Pati transporto priemonė buvo užrakinta.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad draudimo sutartys yra savanoriškos ir draudikas turi teisę nusistatyti draudimo ribas ir niekas negali įpareigoti draudiko prisiimti daugiau rizikos, nei jis pageidauja. Paaiškino, kad bendrovė draudžia mobiliąją techniką, tačiau ji dažniausiai neturi pakankamos apsaugos, todėl draudikas ją draudžia ribotai. Atstovas pažymėjo, kad ieškovės direktorius posėdžio metu pripažino, jog skaitė informacinį dokumentą. Nurodė, kad informaciniame dokumente aiškiai yra nurodyta bendro pobūdžio informacija apie įvykius, kurie laikomi nedraudžiamais. Mano, kad perskaičius bendro turinio informaciją, ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, verslo subjektui, turėjo būti suprantama, jog pavadinimas „Visų rizikų“ nereiškia, kad apdraudžiama nuo visų galimų įvykių. Nurodė, kad ieškovė galėjo kreiptis į bendrovę ir susitarti dėl tokių sąlygų pašalinimo iš sutarties ir už papildomą draudimo įmoką apsidrausti nuo paprastų vagysčių, tačiau ieškovė į atsakovę dėl sutarties koregavimo nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Vyvasta“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2019 m. gegužės 10 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 201905F-1697 ekskavatoriui KUBOT KX 037-4 įsigyti (turto kaina su PVM 44 727,65 Eur) (el. b. l. 10–15, 33–45 t. I).

Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta mobilios technikos draudimo sutartis ir išduotas mobiliosios technikos draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ekskavatoriui KUBOT KX 037-4, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. (el. b. apyrašo, b. l. 5–6). Draudimo sutartis buvo pratęsta laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. ir ekskavatoriui KUBOT KX 037-4 išduotas naujas mobilios technikos draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo b. l. 10–11).

Civilinėje byloje taip pat pateiktas Mobiliosios technikos draudimo informacinis dokumentas ir Mobilios technikos draudimo taisyklės Nr. 043, galiojusios nuo 2018 m. gegužės 8 d. bei atnaujintos taisyklės, galiojusios nuo 2020 m. vasario 11 d. (el. b. apyrašo b. l. 13–14, 21–32).

2020 m. birželio 17 d. buvo surašyti įvykio aplinkybių pranešimo protokolai, paaiškinimus apie ekskavatoriaus KUBOT KX 037-4 vagystę davė degalinės „Abromika“ darbuotojai. Protokoluose nurodyta, kad ekskavatorius dažnai būdavo paliekamas degalinės „Abromika“ stovėjimo aikštelėje, kuri yra mokama. Duomenų apie sudarytą sutartį dėl ekskavatoriaus saugojimo darbuotojos neturėjo. Nurodė, kad degalinės aikštelė yra stebima vaizdo kameromis, tačiau nėra aptverta ar saugoma sargo (el. b. apyrašo, b. l. 7–9).

2020 m. liepos 2 d. raštu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba ADB „Gjensidige“ informavo, kad automobilis ir mini ekskavatorius vis dar nesurasti, nusikaltimą padaręs asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas tęsiamas (el. b. apyrašo b. l. 19).

Prie civilinės bylos prijungta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23651-20 medžiaga patvirtina, kad degalinės „Abromika“ mokamoje stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Marvelės g. 132, Kaunas, buvo paliktas krovininis automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo užkeltas ekskavatoriaus KUBOT KX 037-4. Kaip nurodoma, stovėjimo aikštelė buvo filmuojama vaizdo kameromis, kurios užfiksavo krovininio automobilio su ekskavatoriumi KUBOT vagystę. Nustatyta, kad krovininis automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surastas, tačiau radimo vietoje ekskavatoriaus KUBOT nebuvo (ikiteisminio tyrimo medžiagos psl.70, t.I). Ikiteisminis tyrimas vis dar tebevyksta, pavogto ekskavatoriaus KUBOT KX 037-4 buvimo vieta nėra žinoma, įtariamieji nėra nustatyti.

Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu pranešė ieškovei, kad nutraukia įvykio aplinkybių nagrinėjimą. Atsakovė rėmėsi Taisyklių II dalies 6.6.1 ir 6.6.2 punktais ir pripažino, jog įvykis neatitinka draudiminio įvykio sąlygų, todėl žala dėl ekskavatoriaus vagystės neatlygintina.

Ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu, išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 19 d. pretenziją, prašydama tęsti žalos nagrinėjimą. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, parengė 2020 m. rugsėjo 2 d. raštą, kuriuo pakartotinai pripažino, jog pagrindo keisti žalos byloje priimto sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju nėra. Atsakovė sprendimą priėmė remdamasi Taisyklių II dalies 1.2, 6.11 ir Taisyklių III dalies 2.4 punktais (el. b. apyrašo, b. l. 19–23).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsniu, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Remiantis CK 6.992 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles (standartines sąlygas), parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185-6.187 straipsniai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui.

CK 6.185 straipsnio 1 dalis numato, kad standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu: sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant (1 punktas); iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje (2 punktas); pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją (3 punktas). Remiantis CK 6.186 straipsnio 1 dalimi, negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė su atsakove buvo sudariusios draudimo sutartį anksčiau, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., pasirenkant „Visų rizikų“ draudimo rūšį. Vertintina, kad pratęsus draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 15 d., ieškovei draudimo sutarties bendrosios nuostatos ir Taisyklių nuostatos jau turėjo būti ir buvo žinomos iš ankstesnių tarp šalių susiklosčiusių draudimo teisinių santykių.

Aktualiu ginčui laikotarpiu galiojančio draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) apatinėje dalyje nurodyta, kad sumokant nustatytą draudimo įmokos dydį, ieškovė sutinka ir patvirtina, kad yra susipažinusi su pasirinktos draudimo rūšies, t. y. „Visų rizikų“, Taisyklėmis ir jokių pastabų neturi. Ieškovė patvirtino, kad jai taisyklių kopija yra įteikta asmeniškai arba elektroniniu paštu. Ieškovė taip pat buvo supažindinta, kad su Taisyklėmis gali susipažinti atsakovės internetinėje svetainėje ar pateikti prašymą dėl Taisyklių įteikimo popieriniame variante.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudėjo atliktas draudimo įmokos mokėjimas, kai draudimo polise nurodyta, kad, sumokėjus visą ar dalį draudimo įmokos, laikoma, jog draudėjas sutinka su draudimo sąlygomis bei yra gavęs iš draudiko draudimo taisykles, teismų praktikoje jau buvo įvertintas kaip tinkamas draudėjo supažindinimas su taikomomis draudimo taisyklėmis, nepaisant aplinkybės, kad draudimo polisas pasirašytas vien draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013).

Civilinėje byloje ginčo dėl įmokų sumokėjimo ar draudimo sutarties negaliojimo, dėl jo tinkamo nepasirašymo ar įmokų nemokėjimo, nėra. Laikytina, kad ieškovė tinkamai sumokėjo pirmąją įmoką, tokiu būdu patvirtindama, jog jai yra žinomos draudimo sutarties bendrosios nuostatos, Taisyklių turinys ir ji sutinka su jomis. Ieškovei buvo nurodyta, jog ji gali susipažinti su Taisyklių turiniu atsakovės internetinėje svetainėje ar gauti Taisyklių kopiją, jei to pageidautų. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pateikusi prašymą gauti sutarties sąlygų kopiją popieriniame variante. Nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.185 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, todėl pripažintina, jog ieškovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo sutarties bendrosiomis ir Taisyklių standartinėmis sąlygomis.

Ieškovės argumentai, susiję su atsakovės pateiktu informaciniu lapu ir jame išdėstyta informacija šiam ginčui neturi didesnės teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, jog mobiliosios technikos draudimo liudijime aiškiai yra nurodyti dokumentai, lokaliniai aktai, sudarantys draudimo sutartį, ir tarp jų informacinis lapas net nėra nurodytas (el. b. apyrašo b. l. 5). Draudimo produkto informaciniame dokumente nurodyta, kad jame yra pateikiama bendra informacija apie mobiliosios technikos draudimą ir dokumentas neatspindi konkrečios draudimo sutarties sąlygų (el b. apyrašo b. l. 13). Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog susipažino ir skaitė informacinį dokumentą, jame turėjo atkreipti dėmesį į skiltį „Kam netaikoma draudimo apsauga“, kurioje paaiškinama, jog nedraudžiama nuo vagysčių nesant įsibrovimo į užrakintą patalpą ar saugomą teritoriją požymių.

Ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pareigą pasitikrinti detalesnę informaciją apie nedraudiminius įvykius bei mobiliosios technikos laikymo sąlygas Taisyklėse.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 33 punktą, draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Nagrinėjamu atveju, taikytinos Mobilios technikos draudimo taisyklės Nr. 043, galiojusios nuo 2020 m. vasario 11 d., t. y. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpiu. Pagal Taisyklių bendrųjų draudimo sąlygų 1.20 papunktį, nedraudžiamasis įvykis tai draudimo sutartyje arba įstatymuose nurodytas įvykis, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.

Ieškovas buvo įsigijęs „Visų rizikų“ draudimą, todėl taikytinos Taisyklių III dalies Papildomos mobiliosios technikos draudimo sąlygos, kurių 1 punktas numato, jog draudimo apsauga apdraustajam turtui apima bet kokius šio turto sugadinimus, sunaikinimo ar praradimo įvykius, staiga ir netikėtai įvykusius draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, išskyrus įvykius, nurodytus šios papildomos sąlygos 2 punkte, Taisyklių II dalies 6.11 punkte arba dėl kitų draudėjo ir draudiko sutartų ir draudimo sutartyje nurodytų nedraudžiamųjų įvykių.

Taisyklių III dalies 2.4 papunktis numato, jog draudimo išmoka nemokama, jeigu draudimo sutartyje raštu nesutarta kitaip, kai apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas arba atsirado nuostolių dėl vagystės (be įsibrovimo ar plėšimo požymių), tačiau nuostoliai dėl vagystės su įsibrovimu, plėšimo bei vandalizmo po įsibrovimo yra atlyginami.

Minėtame papunktyje taip pat yra apibrėžta vagystė su įsibrovimu – tai turto pagrobimas įsilaužus į užrakintą patalpą, saugyklą, talpą ar saugomą teritoriją, turto pagrobimas iš užrakintos patalpos ar saugomos aptvertos teritorijos, prieš jos užrakinimą į ją įsigavus ar ten pasislėpus; taip pat turto pagrobimas įsibrovus į užrakintą patalpą, saugyklą, talpą ar saugomą aptvertą teritoriją panaudojus padirbtą raktą ar tikrą raktą, kuris pagrobtas vagystės arba plėšimo metu įsilaužus, ir tik tais atvejais, kai dėl šio fakto pranešta policijai. Plėšimas – tai turto pagrobimas panaudojus fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti tuoj pat arba kitaip atimant galimybę draudėjui ar jo atstovui priešintis.

Taisyklių II dalies 1.2 punktas apibrėžia, jog saugoma teritorija – tai aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu bei fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, kurioje esantis draudimo objektas įmonės personalo ar apsaugos darbuotojų saugomas visą parą.

Ieškovė mano, kad turi būti vadovaujamasi Taisyklių II dalies 6.6.1 ir 6.6.2 punktais, kurių pagrindu atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu įvykį pripažino nedraudžiamuoju, o atsakovės argumentai dėl kitų Taisyklių nuostatų taikymo turėtų būti laikomi nesąžiningu atsakovės elgesiu.

Atsakovės teigimu, minėti punktai buvo nurodyti per klaidą ir vėlesniu 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu ieškovei buvo išaiškintos aktualios pasirinktai draudimo rūšiai nuostatos.

Įvertinus Taisyklių II dalies 6.6.1 ir 6.6.2 punktų turinį matyti, kad jie yra taikomi tuo atveju, kai pasirenkamas „Vagystės“ rizikos draudimas, tačiau ieškovė buvo pasirinkusi „Visų rizikų“ draudimo rūšį, kuriai taikytinos Taisyklių III dalies papildomos sąlygos „Visų rizikų“ draudimui, įtvirtintos 1 ir 2 punktuose bei 2.1 – 2.5 papunkčiuose. Dėl šių aplinkybių, ieškovės argumentai, susiję su Taisyklių II dalies 6.6.1 ir 6.6.2 punktų taikymu nenagrinėti, kaip neturintys įtakos tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui.

Ieškovė mano, kad atsakovės sąlygos mobiliąją techniką laikyti saugomoje teritorijoje yra nepagrįstos ir tokiu atveju pačios technikos draudimas yra beprasmis, nes draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, CK 6.992 straipsnis). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019).

Remiantis minėta teismų praktika, darytina išvada, kad draudikas turi teisę nustatyti kokie įvykiai yra draudžiamieji, o kokie įvykiai laikytini nedraudžiamaisiais, t. y. draudiko taikoma apsauga nėra absoliuti ir gali turėti išimčių. Nagrinėjamu atveju, atsakovė Taisyklių 2.1 – 2.5 papunkčiuose aiškiai nustatė atvejus, kuriems esant įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Ieškovė nesutikdama su atsakovės prisiimtu rizikos laipsniu, turėjo teisę pagal Taisyklių III dalies 2.4 papunktį susitarti už papildomą draudimo įmoką dėl didesnio draudžiamos rizikos laipsnio.

Ieškovė nurodė, kad ekskavatorius buvo laikomas visą parą dirbančioje degalinės teritorijoje, kuri turėjo aiškias borteliais apibrėžtas ribas, buvo apšviesta ir stebima vaizdo kameromis, o už saugojimą degalinėje buvo mokamas mokestis, todėl mano, kad buvo imtasi visų protingumo reikalavimus atitinkančių priemonių.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ekskavatorius buvo užkeltas ant transporto priemonės Mercedes Benz, kuri rakinama rakteliu ir neturėjo jokios papildomos apsaugos. Pažymėtina, kad transporto priemonė buvo ilgą laiką laikoma toje pačioje stovėjimo aikštelėje, ir beveik dvi savaites iš eilės palikta neprižiūrima ir nenaudojama. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiomis foto nuotraukomis matyti, kad ekskavatorius buvo laikomas nuošalesnėje stovėjimo aikštelės dalyje, toliau nuo pačios degalinės pastato ir darbuotojų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti darbuotojai paaiškino, kad neturi jokio samdomo sargo, kuris prižiūrėtų teritoriją.

Įvertinus minėtas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė nesilaikė draudimo sutartyje numatytų sąlygų mobiliajai technikai saugoti. Ekskavatorius nebuvo laikomas aptvertoje teritorijoje, kuri tamsiu paros metu būtų apšviesta ir kurioje būtų kontroliuojamas transporto priemonių ir žmonių judėjimas, taip pat technika nebuvo saugoma visą parą apsaugos darbuotojo. Pažymėtina, kad stovėjimo aikštelės stebėjimas vaizdo kameromis neužtikrina mobiliosios technikos saugojimo fakto.

Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes.

Nagrinėjamu atveju, buvo įvykdyta paprasta vagystė nuvarant transporto priemonę ant kurios buvo užkeltas ekskavatorius. Taisyklių III d. 2.4 papunktyje aiškiai yra nurodyta, jog draudimo išmoka nėra mokama, jeigu vagystė įvyko be įsibrovimo į patalpą ar saugomą teritoriją požymių. Nagrinėjamu atveju, ekskavatoriaus vagystė neatitinka Taisyklėse pateiktos draudžiamojo įvykio sampratos. Pažymėtina, kad dėl papildomos rizikos už papildomą draudimo įmoką draudimo sutarties šalys iš esmės galėjo susitarti ir individualiai bei pakoreguoti standartines draudimo sutarties sąlygas, tačiau šalys neišplėtė draudimo paslaugos ribų. Vadinasi, nuostolių dėl vagystės tokiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo pavogtas apdraustas turtas, draudikė pagal draudimo sutarties sąlygas neapdraudė. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad atsakovė įvertino visas įvykio aplinkybes ir pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju bei atsisakė mokėti draudimo išmoką.

Ieškovė nurodo ir prašo remtis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1448-934/2019. Mano, kad draudimo objekto laikymas neaptvertoje teritorijoje negali būti pagrindas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka ir prašo teismo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-574-464/2020.

Teismo vertinimu, atmestini ieškovės argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1448-934/2019 taikymo. Pagal minimą nutartį, civilinėjes byloje ginčas vyko dėl traktoriaus, kuris buvo apdraustas „Vagystės“ rizikos draudimu, todėl buvo vertinamas atsakovės Taisyklių II dalies 6.6.1 ir 6.6.2 punktų turinys, kuris nagrinėjamoje byloje nėra taikytinas, kaip neturintis įtakos ginčui pagal ieškovės sudarytą „Visų rizikų“ draudimo rūšį. Be kita ko, minėtoje byloje buvo susiklosčiusios visiškai kitokios faktinės aplinkybės, t. y. buvo įsilaužta į traktoriaus vidų ir pavogtos traktoriaus vidaus detalės.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje galioja bendra taisyklė, pagal kurią remiamasi aukštesnės instancijos priimtais sprendimais ir naujausia formuojama teismų praktika. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-574-464/2020, faktinės aplinkybės yra panašios ir joje buvo nagrinėjamos atsakovės Taisyklių nuostatos, aktualios vykstančiam ginčui, teismas neturi pagrindo nesivadovauti naujausia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes bei argumentus, konstatuojama, kad ieškovė buvo tinkamai informuota bei supažindinta su draudimo sutarties bendrosiomis nuostatomis ir Taisyklių turiniu. Ieškovė nesilaikė Taisyklėse įtvirtintų papildomų sąlygų, taikomų „Visų rizikų“ draudimui ir apdrausto ekskavatoriaus nelaikė saugomoje teritorijoje, kaip ji suprantama Taisyklių II dalies 1.2 papunktyje. Ieškovei priklausantis ekskavatorius buvo pavogtas be įsibrovimo į saugomą teritoriją ar patalpą požymių, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovę išmokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 795 Eur žyminio mokesčio ir 1100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1895 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis) (el. b. l. 46, 105, t. I; el. b. apyrašo, b. l. 37–44).

Atsakovė neteikė į bylą bylinėjimosi išlaidų įrodymų.

Atsižvelgus į tai, kad ieškinys visiškai atmetamas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 264-270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vyvasta“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.