- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1448-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28022-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“ arba Atsakovas) 1450,67 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2018-02-02 sudarė Mobiliosios technikos draudimo sutartį, kurios pagrindu išduotas draudimo liudijimas GJELT Nr. 2626933. Sutartimi atsakovas apdraudė ieškovo žemės ūkio techniką, įskaitant traktorių John Deere 6220 SE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 24 000 Eur sumai. Draudiminė apsauga galiojo nuo 2018-02-12 iki 2019-02-11. Draudiminė apsauga galiojo nuo vagystės, ugnies, gamtinės jėgos, vandens, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos ir avarijos. 2018-05-01 buvo pastebėta, jog apvogtas apdraustas traktorius – pavogta operatoriaus sėdynė, švyturėlis, dalis panelės ir valdiklių. Ieškovas dėl įvykio nedelsdamas informavo atsakovą. Atsakovas 2018-05-30 pateikė ieškovui sprendimą Nr. S04-742055 Dėl draudimo išmokos nemokėjimo žalos bylos Nr. CLT 1692122, kuriuo nurodė, jog nėra pagrindo atlyginti ieškovo nuostolių dėl traktoriaus vagystės. Atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką motyvuojamas, jog įvyko paprastoji vagystė, o ieškovui pagal jo sudarytą draudimo sutartį draudiminė apsauga šiuo atveju negalioja. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo priimtu sprendimu, pateikė atsakovui pretenziją. Taip pat matydamas, kad atsakovas vengia išmokėti jam priklausančią draudimo išmoką, tačiau traktoriumi reikalinga dirbti, ieškovas savo lėšomis atstatė pavogtas dalis, sumokėdamas 1 611,85 Eur (be PVM). 2018-08-01 atsakovas pateikė papildomą raštą ieškovui, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką ne dėl to, jog buvo įvykdyta vagystė be įsilaužimo požymių, o todėl, kad nebuvo įsilaužta į užrakinamas patalpas. Ieškovas nesutinka su atsakovo atsisakymu mokėti draudimo išmoką ir prašo priteisti jam iš atsakovo 1 450,67 Eur draudimo išmoką, kuri paskaičiuota iš prarasto turto vertės 1 611,85 Eur atėmus 10 proc. išskaitą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką remdamasis 2016-03-01 įsigaliojusių Mobiliosios technikos draudimo taisyklių Nr. 043 (toliau – Taisyklės) 6.6.2.b. punktu, kuriame nurodyta, kad nedraudžiama nuo turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl paprastos vagystės, kuri vykdoma neįsilaužus į patalpą ar teritoriją. Kadangi ieškovo traktorius John Deere 6220 SE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvogtas buvo neįsilaužus į patalpą ar teritoriją, laikytina, jog buvo įvykdyta paprasta vagystė, kuriai draudiminė apsauga netaikoma, įvykis pripažintas nedraudiminiu ir ieškovui draudimo išmoka nepriklauso.
II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-20 sprendimu ieškinį patenkino pilnai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1450,67 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1450,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 876,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendimą iš esmės grindė tokiais motyvais:
5.1. Atsakovas nepateikė teismui pakankamai ir objektyvių įrodymų, kad ieškovui buvo išaiškintos sąvokos kaip „paprasta vagystė“, „įsilaužus“, „užrakintos patalpos“, „sugadinus jų konstrukcijas arba užraktus“. Sampratos nėra apibrėžtos ir Taisyklėse. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ginčo traktorius galėjo būti atrakinamas vienodu rakteliu kaip ir kiti analogiški šio (to laikmečio) modelio traktoriai, kaip nurodoma minėtame UAB „DOJUS agro“ rašte. Ši aplinkybė reikšminga individualiai aptariant vagystės riziką ir sudarant Sutartį, nes ieškovui turėjo būti išaiškintos visos sąlygos, kurios siejamos su nedraudiminiais įvykiais. Byloje nėra įrodymų, jog draudikas apskritai tyrė įsilaužimo aplinkybes, susijusias su kito rakto panaudojimu. Teismas priėjo išvados, jog atsakovui (draudikui) neįrodžius, jog ieškovui tinkamai buvo išaiškintos Sutarties sąlygos dėl nedraudiminių įvykių, susijusių su vagyste, taip pat nepaneigus neteisėto patekimo (įsilaužimo) į ginčo traktorių fakto, nėra pagrindo draudikui atsisakyti mokėti 1 450,67 Eur draudimo išmoką, dėl kurios dydžio ginčas nekilo, o ieškovas dydį grindžia PVM sąskaitomis faktūromis ir išrašais iš banko sąskaitų;
5.2. Konstatavus, kad pagrįstas reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant prašomas 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-09-11 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas apeliacinį skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Mobiliosios technikos draudimo taisyklių (kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis ir su kuriomis Ieškovas buvo supažindintas ir sutiko sudarydamas draudimo sutartį, kaip nurodyta šio apeliacinio skundo 6 punkte) 6.6.2. b) punkte nurodyta, kad pagal šią rizika nedraudžiama nuo turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl paprastos vagystės, kuri vykdoma neįsilaužus į patalpą ar teritoriją;
Šalies argumentai
7.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė teismui pakankamai ir objektyvių įrodymų, kad ieškovui buvo išaiškintos sąvokos kaip „paprasta vagystė“, „įsilaužus“, „užrakintos patalpos“, „sugadinus jų konstrukcijas arba užraktus“. Sampratos nėra apibrėžtos ir Taisyklėse. Ieškovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis;
7.3. Iš taisyklėse nurodytų vagystės apibrėžimų, kuriai įvykus būtų mokama išmoka yra akivaizdu, kad nagrinėjama situacija neatitiko nei vieno iš nurodytų kriterijų, ko pasėkoje draudimo išmoka ir nebuvo mokama. Iš nurodytų punktu yra aišku, kad 1) paprasta vagystė, tai vagystė nepatenkanti po šiais apibrėžimais; 2) vagystės įsilaužus sąvoka yra aiškiai suprantama iš nurodytų 6.6.1. a), b), c), d) punktu; 3) užrakintos patalpos – tai patalpos kurios ir yra užrakintos; 4) sugadinus jų konstrukcijas arba užraktus – t. y. jeigu konstrukcija ar užraktai buvo sugadinti;
7.4. Remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais yra aišku, kad minėti apibrėžimai/jų traktavimas negali sukelti jokių abejonių mobilią techniką turinčiam asmeniui. Tuo labiau, kad duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, ieškovas nurodė, kad jis yra baigęs aukštesniąją mokyklą, turi patirtį su mobiliąja technika nuo 1991 m. Papildomai pats Ieškovas nurodė, kad buvo vienas pirmųjų ūkininkų Lietuvoje. Per tokį ilgą laikotarpį draudė daug technikos apart minėto traktoriaus;
7.5. Apelianto įsitikinimu, kiekvienas apdairus, rūpestingas ūkininkas saugo/turi saugoti tinkamai brangią techniką, o ne teikti pamąstymus, kad yra viską apdraudęs todėl jokių saugumo reikalavimų imtis neturi. Taigi, Ieškovo pasisakymai, kad jam nebuvo išaiškintos prieš tai paminėtos sąvokos, bei, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su taisyklėmis, vertintinos tik kaip Ieškovo pozicija siekiant gauti draudimo išmoką ir tokiu būdu draudimo sąskaita pasidengti nuostolius dėl nerūpestingai saugotos technikos. Papildomai pažymėjo, kad Taisyklėse aiškiai apibrėžta saugomos teritorijos sąvoka;
7.6. Atkreipė dėmesį, jog draudimo taisyklės yra viešai skelbiamos draudiko internetiniame puslapyje, tad ieškovė bet kuriuo metu galėjo jas perskaityti ir tinkamai susipažint;
7.7. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis, bei kaip rūpestingas ir apdairus ūkininkas, turėjo suprasti ir suprato, kad brangią žemės ūkio techniką privalo saugoti, nepalikti be priežiūros tuo metu, kai su šia technika neatliekami darbai, o nenaudojamą darbui techniką patalpinti į aptvertą (uždarą), tamsiu paros metu apšviestą teritoriją su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu bei fizinių asmenų įėjimu, kurioje esantis draudimo objektas įmonės personalo ar apsaugos darbuotojų saugomas visą parą. Neįvykdęs šios pareigos, Ieškovas neturi teisės į draudimo išmoką;
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, jog Ieškovui buvo žinomas faktas apie galimybę atrakinti jo traktorių su bet kuriuo kitu to paties modelio raktu, dėl ko priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą;
7.9. Atsakovas neginčijo prieš tai paminėtos aplinkybės, kad ginčo traktorius galėjo būti atrakinamas vienodu rakteliu kaip ir kiti analogiški šio modelio traktoriai. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, o atvirkščiai – yra pagrindas ieškinį atmesti, kadangi dėl mobiliosios technikos specifiškumo, konkrečiu atveju dėl rakto tinkamumo bet kuriam tokio pat modelio kitam traktoriui, traktoriaus viduje esančios apdraustos detalės ir buvo realiai apdraustos nuo vagystės, kai traktorius saugomas tik patalpoje ar uždaroje, aptvertoje teritorijoje. Priešingu atveju, žinant, kad šio gamintojo traktoriui nėra individualių raktų ir neribojant jo saugojimo vietos, susiklostytų sunkiai rizikos vertinimo prasme suvokiama situacija, kai laukuose ar kaip ir buvo nagrinėjamu atveju prie sodybos nakčiai paliktam traktoriui galiotų draudimo apsauga vagystės atveju;
7.10. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nepagrįstą 2019-01-20 d. sprendimą, susiklostytų teisiškai ydingas draudimo sutarties aiškinimas, t. y. visi asmenys (ūkininkai ir pan.) žinodami, kad John Deere traktoriai yra atrakinami/užrakinami vienodu rakteliu, galėtų piktnaudžiauti draudimo apsauga. Aiškinant draudimo sutartį taip, kaip tai daro Ieškovas, susidarytų situacija, kuomet net ir inscenizuotos tam tikrų traktoriaus viduje esančių dalių vagystės atveju, ir/arba realizuojant „dingusiais“ traktoriaus detales rinkoje, būtų galimybę papildomai gauti draudimo išmokas;
7.11. Pažymėjo, jog Taisyklių 1.3. punkte yra numatyti mobilią techniką draudžiantiems asmenimis saugumo reikalavimai, kuriose yra nurodyta, kad tai pareiga laikytis reikalavimų, išvardytų draudimo sutartyje, nustatytų teisės aktų ar kitaip nurodytų raštu, skirtų apsaugoti nuo žalos ar sumažinti galimybę žalai atsirasti. Ieškovas žinodamas faktą, kad atrakinti traktorių John Deere 622 OSE tinka bet kuris kitas tokio paties modelio raktas, privalėjo užtikrinti traktoriaus saugojimą pagal taisyklių reikalavimus, bei saugoti atitinkamą traktorių nuo galimų vagysčių. Ieškovas nepaisė jokių saugumo reikalavimų, bei žinodamas faktą apie raktą, palikinėjo savo traktorių tiesiog laukuose prie pastato neaptvertoje ar kitaip nesaugomoje teritorijoje;
7.12. Ieškinyje vedamos paralelės tarp 2018-05-01 įvykusios vagystės ir KASKO vagysčių. Tačiau toks gretinimas nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas visiškai kitas draudimo produktas, kuriam yra taikomi visiškai kiti saugumo ir kt. reikalavimai;
7.13. Negalima paprastosios vagystės sąvokos iš Taisyklių tapatinti su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta vagyste pavogus automobilį;
7.14. Ieškovo argumentacija ieškinyje dėl įsilaužimo, traktuojant, kad įsilaužimas į traktorių yra analogiškas taisyklių 6.1.1. punkte nurodytam įsilaužimui į patalpas yra visiškai netinkama, bei neturi pagrindo. Pirma – Ieškovas aiškiai detalizuoja, koks įsilaužimas turi būti (įsilaužiant per sieną, tvorą, lubas). Akivaizdu, kad joks mobilus objektas negali turėti sienos, tvoros, lubų. Mobiliosios technikos draudimo taisyklėse yra specifiškai kalbama apie patalpas arba aptvertą teritoriją. Tai visiškai suprantamas reikalavimas, nes kai kurie mobiliosios technikos objektai dažnai neturi patys iš savęs jokių apsaugos priemonių – kaip ir šiuo atveju – visi šios markės traktoriai turi vienodą visiems tinkantį raktelį, o kalbant bendruoju atveju – kai kurie mobiliosios technikos objektai praktiškai net negali būt signalizuoti (pvz. plūgai), nes neturi savarankiško maitinimo šaltinio. Taigi tvirtinti, kad Draudiko rizikos apribojimas saugoti techniką aptvertoje teritorijoje yra perteklinis, yra visiškai nepagrįsta;
7.15. Ieškovas tvirtina, kad draudimo liudijime buvo padaryta išimtis, kuomet sutarties draudiminė apsauga netaikoma bei prie draudimo sutarties individualiu sąlygų buvo nurodyta, kad draudikas ir draudėjas susitaria, kad draudimo apsauga nesuteikiama apdraustai mobiliai technikai, kuri nuomojama tretiesiems asmenims. Apelianto nuomonė, tai ir įrodo, kad draudimo taisyklės ir sąlygos buvo analizuotos, buvo prašoma daryti išimtis. Dėl kitų sąlygų/išlygų susitarta nebuvo.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
9. Atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju Traktorius buvo apdraustas nuo konkrečių draudžiamųjų įvykių: ugnies, vagystės, gamtinės jėgos, vandens, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos ir avarijos. Atsakovas standartinėse Taisyklėse vagystę kaip draudžiamąjį įvykį, inter alia, apibrėžia kaip draudžiamuoju laikotarpiu įvykusį staigų ir netikėtą turto sugadinimą ar praradimą, kuomet be draudėjo žinios įsilaužta į užrakintas patalpas;
9.2. Šiuo atveju aiškinant, ar įsilaužimas į Traktoriaus vidų ir jo detalių pavogimas yra laikytinas staigiu bei netikėtu draudžiamo turto sugadinimu ar praradimu, be draudėjo žinios įsilaužus į užrakintas patalpas, vertintina teismų suformuota praktika, kas laikoma įsilaužimu į užrakintas patalpas transporto priemonių draudimo atveju (kadangi praktika dėl mobilių technikos įrengimų šiai dienai nėra suformuota, tačiau savo esme faktiškai yra artimiausia būtent transporto priemonių draudimui);
9.3. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje baudžiamosiose bylose dėl vagystės, aiškiai pasisakyta, jog „pagal susiklosčiusią teismų praktiką vagystė iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibrovus į saugyklą. Šiuo atveju, ar nagrinėjamoje byloje aktualaus Traktoriaus rakinamą vidų lingvistiškai pavadinsime saugykla, ar patalpa, Ieškovo vertinimu, teisinės reikšmės neturi, kadangi rezultatas tas pats – įsilaužta į užrakintą apdraustą objektą, iš jo pavagiant turtą;
9.4. Priešingu atveju susiklostytų teisiškai ydingas aiškinamas, kuomet draudėjas iš esmės neturėtų jokių galimybių apdrausti užrakinamo Traktoriaus viduje esančias detales (nors jos patenka į pačio draudžiamo objekto sudėtį), kadangi, laikantis draudiko pozicijos, bet kuriuo atveju įsibrovimas į Traktoriaus vidų nebūtų laikomas draudiminiu įvykiu. Tokia pozicija akivaizdžiai neatitinka tiek draudėjo lūkesčių, kuris būtent ir draudžiasi nuo turto vagystės (nesvarbu pavagiamas visas Traktorius ar tik tam tikros jo dalys), tiek ir yra nesąžininga vartotojui iš draudiko pusės; Netgi ir laikant, kad Taisyklių 6.6.1. a) punkto nuostata dėl draudžiamojo įvykio apibrėžimo galimai nėra kategoriškai aiški, akcentuotina CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, abejojant dėl tam tikros sutarties sąlygų (ypač vartojimo sutarties), jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Tai reiškia, kad galimai neaiški minėta Taisyklių nuostata dėl draudimo įvykio apibrėžimo bet kokiu atveju turi būti aiškinama Ieškovo kaip draudėjo naudai, tai yra darant išvadą, kad įsilaužimas į apdraustą Traktorių ir jame esančių detalių pavogimas yra laikytinas draudiminiu įvykiu;
9.5. Atsakovui neįrodžius įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir atsisakymo sumokėti draudimo išmoką, jam kyla pareiga vykdyti Draudimo sutartį ir išmokėti Ieškovo prašomą draudimo išmoką;
9.6. Pats atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus sutiko, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė Draudimo sutarties sąlyga, todėl turi būti aiškiai įvardinti ir sukonkretinti. Atsakovo atstovas posėdžio metu taip pat pripažino, kad Taisyklės neapibrėžia ginčui aktualių vartojamų sąvokų, kuriomis remdamasis atsakovas ginčo įvykį laiko nedraudžiamuoju, kaip „paprasta vagystė“, „įsilaužus“, „užrakintos patalpos“. Nepaisant to, kad šalys dėl šių sąvokų Taisyklėse nesusitarė, atsakovas jas interpretuoja ir aiškina sau palankiai traktuodamas, kad įsibrovimas į Traktoriaus vidų nėra įsibrovimas į patalpas, ar kad įsibrovimo apskritai nebuvo, ir dėl to atsisako ieškovui išmokėti draudimo išmoką. Tačiau, kaip jau minėta, nedraudžiamieji įvykiai šalių turi būti aiškiai sutarti, apibrėžti ir sukonkretinti. Nagrinėjamu atveju, Taisyklėse nėra įtvirtinta ir šalys nesusitarė, jog draudimo išmoka nemokama įsibrovus į Traktoriaus vidų ir iš jo pavogus Traktoriaus detales, ar kad traktoriaus vidus nėra laikoma patalpa. Todėl nesant tokio konkretaus susitarimo dėl tokio konkretaus nedraudiminio įvykio, o ieškovui Traktorių apdraudus nuo tokių draudžiamųjų įvykių – ugnies, vagystės, gamtinės jėgos, vandens, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos ir avarijos, pirmosios instancijos teismas Sprendimu pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino;
9.7. Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat apeliuoja į atsakovo išsilavinimą bei patirtį draudžiant mobiliąją techniką, dėl ko esą ieškovas galėjo suprasti Taisyklių nuostatas taip kaip jas aiškina pats atsakovas. Tačiau, kaip girdėti iš teismo posėdžio garso įrašo pats atsakovo atstovas, t. y. aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis teisininkas, atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus negalėjo tinkamai paaiškinti Taisyklėse vartojamų sąvokų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad taisykles turėjo suprasti ūkininkas, kuris draudimo taisyklių net neskaitė, nes jų negavo, skamba kaip argumentum ad absurdum;
9.8. Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu įvertinti draudiko nerūpestingumą bei aplaidumą Draudimo sutarties sudarymo metu. Draudikas yra verslininkas, savo srities profesionalas, todėl jam keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Kaip girdėti iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, draudikas prieš pasiūlydamas ieškovui draudimo paslaugas netgi nesivargino pasiaiškinti, kur ieškovas kaip klientas ketina laikyti Traktorių, t. y. aptvertoje teritorijoje, patalpose ar tiesiog lauke, draudikas aptariamu atveju netgi nesiaiškino, ar ieškovas kaip ūkininkas apskritai turi aptvertą teritoriją ar patalpas, kuriose galėtų laikyti tokią techniką, nepaaiškino ieškovui, kad Traktorių laikant lauke, jam draudiminė apsauga nuo vagystės negaliotų. Vietoj to, draudikas pasiūlė ieškovui kaip klientui savo draudimo paslaugas, kurios (Taisykles aiškinat taip, kaip tą daro atsakovas) apskritai buvo nereikalingos, bevertės. Kitaip sakant, draudikas ieškovui pardavė tariamą paslaugą, t. y. paėmė iš ieškovo pinigus už draudimo paslaugą, nesuteikdamas visiškai jokios realios draudiminės apsaugos nuo vagystės, nes pagal draudiko Taisykles ir atsakovo pateikiamą jų aiškinimą bet kokios vagystės iš neaptvertos teritorijos ar nekilnojamųjų patalpų atveju draudikas nebūtų mokėjęs ieškovui draudimo išmokos. Toks nerūpestingas bei aplaidus draudiko elgesys yra aiškus ieškovo kaip kliento teisėtų lūkesčių principo pažeidimas bei jo klaidinimas išviliojant pinigus, kadangi ieškovas apsidraudęs Traktorių nuo vagystės bei kitų rizikų, sumokėjęs draudimo įmokas, galėjo pagrįstai tikėtis kad apdraustas turtas yra Saugus nuo apdraustų rizikų, nors paanalizavus Taisykles matyti, kad tariama draudiminė apsauga, kurią jam pardavė atsakovas, yra viso labo fikcija;
9.9. Draudikas prieš siūlydamas draudimo paslaugą nesiaiškino ieškovo Turto laikymo aplinkybių, nepaaiškino, kad turtą laikant neaptvertoje teritorijoje ar nekilnojamojo pobūdžio patalpose apsauga nuo vagystės nebūtų taikoma, ieškovui netgi neįteikė Taisyklių ir netgi nepaėmė jo parašo Draudimo sutartyje. Kita vertus ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga pačiose Taisyklėse nesant aiškiai apibrėžta, kad ginčo įvykis yra nedraudiminis ir apsauga negalioja. Ši aplinkybė būtų reikšminga tik tuo atveju, jeigu ginčo įvykis pagal Taisykles būtų apibrėžtas kaip nedraudiminis ir ieškovas savo ieškinį grįstų būtent ta aplinkybe, kad Taisyklės apskritai netaikytinos, nes jis su jomis nebuvo supažindintas ir dėl jų taikymo šalys nesusitarė;
9.10. Atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles yra deklaratyvūs, t. y. atsakovas tik deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau neįvardina, kurios konkrečiai taisyklės, kokiu būdu ir kodėl buvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad ji sutartimi neįsipareigojo mokėti draudimo išmokos už ginčo įvykius, kuriuos ji vertina kaip nedraudžiamuosius, o pirmosios instancijos teismas juos vertino priešingai, nes netinkamai aiškino Taisyklių 6.6.1. punktą, apibrėžiantį tokius įvykius, ir pažeidė CK 6.987 straipsnio nuostatas.
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2018-02-02 sudaryta Mobiliosios technikos draudimo sutartis, kurios pagrindu išduotas draudimo liudijimas GJELT Nr. 2626933 (toliau – Draudimo liudijimas). Sutartimi atsakovas apdraudė ieškovo žemės ūkio techniką, įskaitant Traktorių, 24 000,00 Eur sumai. Draudiminė apsauga galiojo nuo 2018-02-12 iki 2019-02-11. Draudimo sutartyje numatyta, jog taikomos Taisyklės. Draudimo liudijime GJELT Nr. 2626933 nurodyta, kad sumokėdamas draudimo įmoką (ar pirmąją jos dalį) ir/ar pasirašydamas, sutinku ir patvirtinu, kad esu supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis, <…> jokių pastabų neturiu ir man yra įteikta taisyklių kopija. 2018-05-01 buvo pastebėta, jog apvogtas apdraustas traktorius – pavogta operatoriaus sėdynė, švyturėlis, dalis panelės ir valdiklių. Ieškovas dėl įvykio nedelsdamas informavo atsakovą. 2018-05-30 Atsakovas pateikė Ieškovui sprendimą kuriuo atsisakė atlyginti Ieškovo nuostolius. Atsisakymas išmokėti draudimo išmoką grindžiamas Taisyklių 6.6.2.b. punktu, kuriame nurodoma, kad nedraudžiama nuo turto sunaikinimo, sugadinimo, ar praradimo dėl paprastos vagystės, kuri vykdoma neįsilaužus į patalpą ar teritoriją. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi buvo nustatyta, kad buvo įvykdyta paprasta vagystė be įsilaužimo į patalpą ar teritorija, kas remiantis Taisyklėmis yra nedraudžiamasis įvykis.
Dėl Taisyklių taikymo ir aiškinimo byloje nustatytų aplinkybių kontekste
13. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką.
14. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, remiantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).
16. Sutarčių aiškinimo taisyklių taikymą reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, jos išsamiai ir nuosekliai atskleistos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę, aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
17. Aiškinant draudimo sutartis, bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į draudimo santykių specifiką. Draudimo sutartį paprastai sudaro standartinės, bendros sąlygos, išdėstytos draudimo taisyklėse, kurios taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, ir individualios sąlygos, kuriose nurodoma sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis ir kt. Šios sutartį individualizuojančios sąlygos daugiausia priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir leidžia draudiko nustatytos taisyklės. Aiškinant draudimo sutartį būtina įvertinti tiek bendras, tiek individualias sutarties sąlygas, visos sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Taisyklių 6.6.1. punkto b) papunkčio ir 6.6.2. punkto b) papunkčio nuostatas, pripažindamas įvykį draudžiamuoju, kadangi dėl mobiliosios technikos specifiškumo, konkrečiu atveju dėl rakto tinkamumo bet kuriam tokio pat modelio kitam traktoriui, traktoriaus viduje esančios apdraustos detalės ir buvo realiai apdraustos nuo vagystės, kai traktorius saugomas tik patalpoje ar uždaroje, aptvertoje teritorijoje. Ginčo dėl to, kad buvo apvogtas apdraustas traktorius – pavogta operatoriaus sėdynė, švyturėlis, dalis panelės ir valdiklių bei dėl to, jog apie įvykį buvo parnešta atsakovui, tarp šalių nekilo. Taigi, ginčas iš esmės kilo dėl skirtingo Taisyklių nuostatų, apibrėžiančių draudžiamųjų įvykių atvejus, aiškinimo.
19. Nagrinėjamu atveju Draudimo liudijime nurodyta, kad Traktorius draudžiamas nuo konkrečių draudžiamųjų įvykių: ugnies, vagystės, gamtinės jėgos, vandens, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos ir avarijos (1 t., b. l. 6). Taisyklių 6.6.1 punkte numatyta, jog draudžiamuoju įvykiu pagal vagystės riziką laikomas staigus ir netikėtas draudžiamojo turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl šių įvykių, atsitikusių draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu: a) be draudėjo ar apdraustojo žinios įsilaužus į užrakintas patalpas arba saugomą aptvertą teritoriją, t. y. sugadinus jų konstrukcijas (sienas, stogą, langus, duris, tvorą, vartus ir pan.) arba užraktus. Taisyklių II dalies 1.2 punkte nurodyta, kad saugoma teritorija – aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu bei fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, kurioje esantis draudimo objektas įmonės personalo ar apsaugos darbuotojų saugomas visą parą. Taisyklių 6.6.2. punkto b) papunktyje nurodyta, jog nedraudžiama nuo turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl paprastos vagystės, kuri vykdoma neįsilaužus į patalpą ar teritoriją (1 t., b. l. 7-23).
20. Taigi, draudžiamuoju įvykiu pagal vagystės riziką laikomas: staigus ir netikėtas draudžiamojo turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl šių įvykių, atsitikusių draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu: be draudėjo ar apdraustojo žinios įsilaužus į užrakintas patalpas arba saugomą aptvertą teritoriją. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog teritorija, kurioje buvo laikomas Traktorius, būtų saugoma. Tačiau tai savaime nėra pagrindas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Sisteminis ir loginis Taisyklių 6.6.1. punkto aiškinimas, įvertinus tai, kad sakinio dalys sujungtos žodžiu „arba“, leidžia daryti išvadą, jog Taisyklės numato alternatyvią sąlygą – įsilaužimą į užrakintas patalpas, kurios nebūtinai turi būti saugomoje aptvertoje teritorijoje. Taisyklės nedetalizuoja „užrakintų patalpų“ sąvokos, o ir juose nėra nurodyta, jog Traktoriaus (draudžiamos transporto priemonės vidus) nepatenką į „patalpų“ apibrėžtį. Taip pat Taisyklėse nėra nurodyta, jog draudžiamos transporto priemonės turi būti saugomos užrakintose patalpose bei, kad draudimo išmoka nemokama įsilaužus į draudžiamos transporto priemonės vidų ir iš jo pavogus įrangą. Esant tokiam neapibrėžtumui, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju. Minėta, jog draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (žr., 15 punktą), juo labiau, kad Taisyklių 6.6.1. ir 6.6.2. punktų sąlygos, ribojančios draudžiamosios apsaugos apimtį, vertintinos kaip esminės sutarties sąlygos. Todėl esant jų neapibrėžtumui, jos aiškintinos draudiko nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
21. Taisyklių 6.6.1. punkto b) papunktyje minima „įsilaužimo“ sąvoka bei Taisyklių 6.6.2. punktas numato, jog nedraudžiami įvykiai dėl paprastos vagystės, kuri vykdoma neįsilaužus į patalpą ar teritoriją. „Įsilaužimo“ sąvoką atsakovas iš esmės aiškina kaip mechaninį spynos (užrakto) sugadinimą. Todėl, atsakovo įsitikinimu, atrakinus Traktoriaus duris ar kitaip pateikus į jo vidų be mechaninio spynos (užrakto) pažeidimo, nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu Taisyklių 6.6.1. ir 6.6.2. punktų kontekste. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo aiškinimu nesutinka. Nagrinėjamu atveju, nors Taisyklėse yra minima „įsilaužimo“ sąvoka bei pateikiamas pavyzdinis galimų sugadinimų sąrašas (Taisyklių 6.6.1. punkto b) papunktis), tačiau pastarosios nuostatos neturėtų būti aiškinamos atsietai nuo Taisyklėse vartojamos „vagystės“ sampratos, kaip ji suprantama baudžiamosios teisės kontekste (BK 178 straipsnis), t. y., aplinkybė, ar asmuo pateko (įsibrovė) į svetimas patalpas sugadindamas užraktą, ar ne, savaime nepaneigia, jog turtas prarastas, sugadintas ar sunaikintas be draudėjo žinios. Šiuo atveju, nesant Taisyklėse įtvirtinto „įsilaužimo“ apibrėžimo, aiškinimas, jog asmeniui neteisėtai patekus į svetimas patalpas (apdraustos transporto priemonės vidų) be įsilaužimo požymių, nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu Taisyklių 6.6.2. punkto b) papunkčio prasme, nepagrįstai susiaurina draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį bei neatitinka draudimo esmės ir tikslo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
22. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, jog kai kurie mobiliosios technikos objektai praktiškai net negali būti signalizuoti, nes neturi savarankiško maitinimo šaltinio (pvz., plūgai). Tačiau būtent draudikui tenka pareiga išsiaiškinti draudžiamų objektų specifiką ir individuliai aptarti draudimo sąlygas, ypač tas, kurios yra esminės ir kurioms esant draudėjas neįgyja teisės į draudimo išmokos gavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors ieškovas yra verslininkas (ūkininkas), Taisyklėse įtvirtintos standartizuotos sąlygos aptartų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, jog draudiminė apsauga negalios, jeigu bus įvykdyta vagystė iš ieškovui priklausančios transporto priemonės, jeigu nebus spynos (užrakto) mechaninio pažeidimo bei suprasti, jog traktorius turėjo būti saugomas uždarojoje patalpoje (žr., 20-21 punktus). Teisėjų kolegijai konstatavus, jog draudžiamuoju įvykiu laikytinas turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl neteisėto pateikimo (įsibrovimo, įsilaužimo ir pan.) į Traktoriaus vidų, nepaisant to, ar buvo sugadintas užraktas ar ne, byloje nustatyta aplinkybė, kad traktorius galėjo būti atrakintas vienodu rakteliu kaip ir kiti to paties modelio traktoriai, neturi teisinės reikšmės. Duomenų, jog vagystė būtų inscenizuota ar dėl jos būtų kaltas ieškovas, byloje nenustatyta.
23. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad draudikas prieš pasiūlydamas ieškovui draudimo paslaugas būtų pasidomėjęs, kur ieškovas ketina laikyti Traktorių, t. y. aptvertoje teritorijoje, patalpose ar tiesiog lauke, taip pat tai, ar ieškovas kaip ūkininkas apskritai turi aptvertą teritoriją ar patalpas, kuriose galėtų laikyti tokią techniką, bei tai, kad Traktorių laikant lauke, jam draudiminė apsauga nuo vagystės negaliotų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013).
24. Teismas sutinka su apelianto argumentu, jog su Taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas tinkamai. Draudimo liudijimo (1 t., b. l. 6) skiltyje „Draudėjas“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog draudėjas, sumokėdamas draudimo įmoką, sutinka ir patvirtina, kad jis yra supažindintas su Mobiliosios technikos draudimo sąlygomis Nr. 043, patvirtintomis 2016-02-18 valdybos posėdyje, ir jam yra įteikta Taisyklių kopija, jis susipažino su draudimo sutartyje (draudimo liudijime) nurodytomis sąlygomis ir jokių pastabų neturi. Byloje ginčo dėl draudimo įmokos sumokėjimo nėra, todėl laikytina, jog Ieškovas buvo supažindinta su Atsakovės Taisyklėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog draudėjo atliktas draudimo įmokos mokėjimas, kada draudimo polise nurodyta, jog, sumokėjus visą ar dalį draudimo įmokos, yra laikoma, kad draudėjas sutinka su draudimo sąlygomis bei yra gavęs iš draudiko draudimo taisykles, taip pat laikoma tinkamu draudėjo supažindinimu su taikomomis draudimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013). Tačiau tai savaime nepaneigia išvados, jog nustatytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, kadangi ieškovo turtas (Traktoriaus viduje esanti įranga) staiga ir netikėtai buvo sugadintas, kuomet be draudėjo žinios buvo patekta į jo vidų (Taisyklių 6.6.1. punkto b) papunktis).
25. Teisėjų kolegija taip pat sutiktina su apelianto argumentu, jog ieškovas turi rūpintis savo turto, ji saugoti. Tačiau nagrinėjamoje atveju teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog įvykis laikytinas nedraudžiamuoju dėl ieškovo neatidumo ar nerūpestingumo Taisyklių 6.6.1. ir 6.6.2 punktų kontekste.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
27. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).
28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 95-98). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
31. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.