Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Danguolei Gedvilaitei, Kornelijai Butkutei, Joanai Runelienei,

atsakovei J. A., jos atstovams advokatui Gediminui Žliobai, advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. A. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, ir atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui A. A. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

7. Ieškovas A. A. ir atsakovė J. A. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka įregistruota Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

8. J. A. vardu įregistruotas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Butas įsigytas už 10715,94 Eur (37000 Lt).

9. Pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 43800 Eur.

10. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė 38400 Eur.

11. A. A. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris parduotas (duomenys neskelbtini) už 4720,23 Eur (16298 Lt).

12. J. A. nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini).

13. Pagal teismui pateiktus duomenis šalys kito registruoto turto neturi.

14. J. A. dirba UAB (duomenys neskelbtini) bei gauna apie 544,94 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Taip pat gauna 390,13 Eur senatvės pensiją.

Dėl santuokos nutraukimo

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

20. Atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, tačiau nenurodė aplinkybių, kurias įvertinus būtų pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės. A. A. ir J. A. susituokė 1993 metais, santuokoje išgyveno beveik 25 metus. Iš šalių bei liudytojų G. A. ir L. M. paaiškinimų nustatyta, kad, nors atsakovo charakteris bei būdas pakankamai sudėtingas, tačiau šalys sutardavo gerai. Tai patvirtina ir tai, kad pati atsakovė labai nustebo sužinojusi, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų darytina išvada, jog ieškovas ne visada adekvačiai vertina aplinką bei įvykius. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas po atliktos širdies operacijos turi padidintą baimės, nerimo jausmą, tačiau tai negali būti vertinama kaip tiesioginė ieškovo kaltė. Nors atsakovė ir nurodė, kad padeda ieškovui parvykti iš poliklinikos, rūpinasi juo, tačiau išvykdama į Rusiją nepasirūpino kieno priežiūroje liks jos sutuoktinis. Tai patvirtino liudytoja apklausta ieškovo sesuo N. S.. Byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo A. A. kaltės, visos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, rūpinimosi vienas kitu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

21. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl turto padalinimo

22. Ieškovas A. A. prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. A. priteisti 10752 Eur kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu prašo jai priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš jos 13140 Eur kompensaciją ieškovui už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį bei atidėti 13140 Eur kompensacijos mokėjimą 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

24. Atsakovė prašo vadovautis 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, pagal kurią buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 43800 Eur (b.l.106).

25. Abi šalys atsisakė prašyti teismo skirti teismo ekspertizę buto rinkos vertei nustatyti.

26. Ieškovas, nesutikdamas su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas nustatyta rinkos verte, nurodė, kad vertintojas net nebuvo užėjęs į butą, tačiau tokius ieškovo teiginius paneigia turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto apžiūrėjimo data – 2019 m. rugsėjo 3 d., buto fotonuotraukos. Pažymėtina, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Duomenų, kad turto vertinimas atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, nesilaikant Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos, pažeidžiant vertintojų profesinės etikos kodeksą, nėra. VĮ Registrų centras nustatydamas vidutinę rinkos vertę naudoja nekilnojamojo turto masinį vertinimą. Tai nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.

27. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

28. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016).

29. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 43800 Eur.

30. Ginčo dėl to, kad šalys butą įsigijo tikslu turėti kaip santuokinę nuosavybę nėra. Tačiau šalys nesutaria dėl to kiek kuri prisidėjo prie buto pirkimo ir jame atliktų remonto darbų ir tuo pagrindu prašo teismo nukrypti nuo įstatymu preziumuojamu lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis).

31. Ieškovas teigia, kad įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti pinigai, kuriuos jis gavo (duomenys neskelbtini) pardavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas už 4720,23 Eur (16298 Lt). Ieškovas teigia, kad kadangi butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už 37000 Lt, todėl 44 procentai buvo panaudota jo asmeninių lėšų. Atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko su tokia ieškovo pozicija, teigė, kad visus pinigus gautus pardavus butą (duomenys neskelbtini), sutuoktinis atidavė savo motinai, o butas (duomenys neskelbtini) įgytas už 13500 dolerių, t. y. už didesnę sumą, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, iš jų: 7000 dolerių buvo jos asmeninės santaupos iki santuokos sudarymo, 2500 dolerių pasiskolino iš darbdavio, 4000 dolerių davė sutuoktinis iš sukauptų lėšų iš darbo užmokesčio.

32. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-122-969/2018).

34. Kaip yra pažymėjęs Kasacinis teismas, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-122-969/2018).

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė (duomenys neskelbtini). Šalys butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo daugiau nei po metų - (duomenys neskelbtini). Ieškovas, nors buvo teismo įpareigotas, nepateikė įrodymų, kad visą už parduotą butą gautą sumą išlaikė visus metus ir kad būtent visa ši pinigų suma buvo panaudota buto pirkimui. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad butui įsigyti panaudojo jos asmeniškai skolintas lėšas, ir, kad butas buvo pirktas už daugiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Tačiau ieškovas taip pat nepaneigė atsakovės paaiškinimų, kad ji galėjo turėti ir asmeninių santaupų. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nedalyvavo sudarant buto pirkimo sandorį, kiekvienas liudytojas perpasakoja tai, ką girdėjo iš ieškovo ir atsakovės. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė įsigyjant ginčo butą buvo dirbantys, tad gavo pajamas, kurios, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kuri nors iš šalių butui įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas. Kaip ir šalys nepateikė įrodymų, kad už asmenines lėšas buvo atlikti tam tikri buto remonto darbai. Šalys nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Pažymėtina, kad šalys neįrodinėjo, kad buto įgijimo metu kuri nors iš šalių turėjo tikslą (buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia) įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą.

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, ir 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

37. Kaip jau buvo minėta, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančių duomenų nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, taigi negalima konstatuoti, kad nėra dalus. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė teismui, kad nei vienas iš jų neturi tikslo gyventi šiame bute. Atsakovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas dėl savo sveikatos būklės gyvena pas seserį, be to yra pensijinio amžiaus, nedirbantis, todėl priteisus jam visą butą nepajėgtų jo išlaikyti. Pažymėtina, kad abi šalys patvirtino teismui, kad neturi lėšų kompensacijai išmokėti. Abiejų šalių tikslas yra parduoti butą ir tik tokiu būdu abi šalys turėtų realią galimybę išmokėti kitai šaliai kompensaciją.

38. Nenustačius teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 43800 Eur, dalytinas lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai priteisiant po ½ dalį. Darytina išvada, kad toks turto padalinimas nepažeidžia šalių interesų bei atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas santuokinio turto padalijimas natūra yra ne CK 4.80 straipsnio normų reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės.

39. Kadangi sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

42. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių bei liudytojų posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu 100 procentu atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovei 2018 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi atidėtas 660 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Už ieškovo reiškiamus reikalavimus turėjo būti sumokėtas 1031 Eur (100 Eur (neturtinis reikalavimas) + 931 Eur (turtinis reikalavimas)) žyminis mokestis. Atsakovė už priešieškinį turėjo sumokėti 760 Eur (75 Eur (neturtinis reikalavimas) + 685 Eur (turtinis reikalavimas)) žyminio mokesčio. Ieškinio neturtinis reikalavimas patenkintas 100 proc., turtinis reikalavimas 69,44 proc. Priešieškinio neturtinis reikalavimas atmestas, turtinis reikalavimas patenkintas 71,43 proc. Išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 253,50 Eur. Atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo 1000 Eur bei 100 Eur (turtinis reikalavimas) žyminio mokesčio. Patenkinus priešieškinio turtinį reikalavimą 71,43 proc., o neturtinį reikalavimą atmetus atsakovei iš ieškovo priteistina 357,15 Eur už teisines paslaugas ir 71,43 Eur žyminio mokesčio, iš viso 428,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės neturtinis reikalavimas atmestas bei į tai, kad atsakovei buvo atidėtas 660 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą bei 167,14 Eur už turtinį reikalavimą. Iš ieškovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, kadangi jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Patenkinus ieškovo neturtinį reikalavimą iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 100 Eur žyminio mokesčio bei patenkinus 69,44 proc. turtinio reikalavimo iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 646,49 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovės priteistina 214,77 Eur už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovo A. A. ieškinį ir atsakovės J. A. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), Minske, Baltarusijoje, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei J. A. palikti iki santuokos turėtą pavardę - P.

Priteisti ieškovui A. A. ir J. A. po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 43800 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei J. A. iš ieškovo A. A. 428,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. A. 988,63 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovės J. A. 214,77 Eur bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą, elektroninių ryšių priemonėmis, išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.