- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- T-919-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00303-1993-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- D. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. LK-N-568 dėl nuteistojo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, patvirtinimo klausimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Eugenijaus Papučkos skundą dėl minėto Komisijos nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 5, 7, 10, 11 punktus, 180 straipsnio 3 dalį, 137 straipsnio 1 dalį 19 metų laisvės atėmimo, pirmus dešimt metų bausmę atliekant kalėjime.
Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 3 d., pabaiga – 2028 m. liepos 3 d. 2/3 paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2022 m. kovo 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2 metai 11 mėnesių 10 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. LK-N-568 nutarta taikyti nuteistajam D. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas teismo netvirtinti Komisijos nutarimo dėl D. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad nuteistasis D. A. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau formalių kriterijų buvimas tai tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Savo poziciją grindžia tuo, kad po tokio ilgo bausmės vykdymo, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, nusikalstamo elgesio rizika ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis D. A. laikysis įstatymų ir nenusikals, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, todėl lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas. Skundo teikiančio prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį D. A. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis D. A. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Atskirai pažymėtina, kad nuteistasis įvykdė labai sunkius smurtinius nusikaltimus, paskutinis nusikaltimas itin sunkus, atimta žmogaus gyvybė, buvo būdinga instrumentinė agresija. Kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies (b.l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam D. A. lygtinį paleidimą netvirtintinas.
(duomenys neskelbtini)pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam D. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.
Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą - nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų toliau galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).
Teismas, susipažinęs su Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis D. A. atliko daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2/3 šios bausmės jis atliko 2022 m. kovo 3 d.), neatliktoji bausmės dalis šiuo metu – 2 metai 11 mėnesių 10 dienų, jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo komisijos teiktas rekomendacijas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys metodiką) vidutinė, žema didelės žalos rizika. Jis bausmę atlieka Pusiaukelės namų sąlygomis, šiuo metu dirba, turi garantuotą gyvenamąją vietą laisvėje, palaiko šeiminius ryšius su seserimi, atlikdamas bausmę įgijo dvi specialybes: baldžiaus ir operatoriaus siuvėjo, kompetenciją valdyti autokrautuvą su specialiais krovinių paėmimo, krovimo įtaisais, su dideliais adaptacijos sunkumais nesusidūrė, per visą bausmės atlikimo laką drausmine tvarka baustas tik 6 kartus, skatintas keturis kartus. Lygtiniam paleidimui teikiamas penktą kartą.
Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Vertinant nuteistojo asmenybę, nuteistasis D. A. iki teismo nuosprendžio priėmimo, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, buvo teistas vieną kartą – už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, už kuriuos jis atlieka bausmę (bejėgiškos būklės dviejų asmenų nužudymą iš savanaudiškų paskatų; pasikėsinimą nužudyti kitus asmenis, dėl asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; ginkluotą apiplėšimą asmens, kuris kaip nurodyta nuosprendyje paties kaltinamojo teigimu dar buvo nuteistojo giminaitis (dėdinas), grasinant jam šaunamuoju ginklu ir verčiant baimintis dėl savo gyvybės) jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės rodo, kad tai nebuvo atsitiktiniai, impulsyvūs nusikaltimai, o reikalingi planavimo, pasiruošimo, rodo ypatingą asmens pavojingumą, jomis buvo sukelti negrįžtami padariniai: ciniškai ir žiauriai atimtos dviejų žmonių gyvybės, sužaloti keturi asmenys. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, kad teismas galėtų patikėti, jog nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta. Teismas sutinka ir su prokuroro skundo argumentais, kad už tokias veikas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmės dalį, adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, kad bausmė taip paveiktų asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šioje situacijoje svarbus ir visuomenės interesas, jos ir nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Teisingumo principo įgyvendinimo kontekste svarbi ir aplinkybė, kad D. A. nuo teisingumo slapstėsi 16 metų, ir dabar vertindamas savo veiką linkęs menkinti jos reikšmę dėl to, kad ji įvyko prieš 30 metų, ir tai yra nebeaktualus ir siektinas pamiršti jo gyvenimo epizodas, kaltę pripažįsta tik iš dalies.
Nuteistojo D. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas penktą kartą. Prieš tai Lygtinio paleidimo komisija ir teismai sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką D. A. nepadarė. Šiuo atveju Lygtinio paleidimo komisija padarė priešingą išvadą ir nutarė taikyti D. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo pat 2021 m. atliekant nuteistojo nusikalstamos veikos vertinimą, kaskart buvo nustatyta ta pati vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2025 m. buvo įvertinta ir žema didelės žalos rizika. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad formaliai nuteistasis atitinka akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, nes: 1) apklausiant asmenį dėl akivaizdžios pažangos nustatymo užfiksuota, kad jis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, sugeba įvardinti priemonių naudą. Teisės pažeidėjas įvardija, jog tuometinės finansinės paskatos, bendravimas su bloga kompanija, tam tikros asmenybės savybės (pvz., impulsyvumas) sąveikavo su nusikalstama veika; 2) asmens keliama didelės žalos rizika yra žema; 3) nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos paskutinius 3 mėn. yra teigiamos - nuo 2024 m. lapkričio 20 d. asmuo dirba pagalbiniu darbininku įmonėje, užsiimančioje medinių pakuočių gamyba, pardavimu ir supirkimu; 4) remiantis 2025 m. kovo 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo finansų skyriaus pažyma Nr. NFP-25-301: „įstaiga nuteistojo D. A. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi“; 5) remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis (patikrinta 2025 m. birželio 11 d.) paskutinius 3 mėn. neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų, taip pat paskutinius 3 mėn. neturi galiojančių drausminių nuobaudų; 6) yra įvykdęs lygtinio paleidimo komisijos nutarimu (2024 m. vasario 14 d. Nr. RV-25-504) pateiktas motyvuotas rekomendacijas, kurios buvo „<..> tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis.“
Pažymėtina, kad ne visi šie kriterijai yra apibrėžti tiksliai pagal esamas objektyvias aplinkybes, pvz. nors teigiama, kad bausmės vykdymo įstaiga neturi vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu, tačiau pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, šiuo metu vis dar tebėra vykdomi dviejų vykdomu nuosprendžiu priteistų sumų priverstiniai išieškojimai: o būtent dėl priteistų 4 069 Lt (1 178,46 Eur) ekstradicijos išlaidų (likusi neišieškota 1 16,59 Eur suma), ir Valstybinei ligonių kasos naudai priteistos 1 320,74 Lt (382,51 Eur) nukentėjusiųjų gydymo išlaidos, kurios vis dar nėra net dalinai atlygintos. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis dirba, gauna atlyginimą. Kadangi laisvės atėmimo vietų įstaiga neturi jokių vykdomųjų dokumentų D. A. atžvilgiu, jo gautos lėšos nėra nukreipiamos minėtų sumų išieškojimui, tačiau nuteistasis per 16 bausmės atlikimo metų nedėjo pastangų pagal išgales sumokėti priteistų nukentėjusiųjų gydymo išlaidų.
Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, kad apklausiant asmenį dėl akivaizdžios pažangos nustatymo užfiksuota, kad jis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, apsauginius veiksnius. Šis atpažinimas pokalbio metu gali būti sąlygotas ir to kad nuteistasis teikiamas lygtinio paleidimo svarstymui jau penktą kartą, ir kiekvieno svarstymo metu šie kriminogeniniai poreikiai ir apsauginiai veiksniai įvardijami socialinio tyrimo išvadose, vertinami Komisijos nutarimuose ar teismo nutartyse. Tačiau vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius, socialinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad D. A. mąstyme stebimas kategoriškumas, jis socialines situacijas interpretuoja vienpusiškai, remdamasis asmeniniu patyrimu ir įsitikinimais, nors ir geba analizuoti ir įvertinti savo elgesį. Kai kur savęs vertinime vis dar stinga realistiškumo ir savikritikos. Pasekmių suvokimas ne visada buvo pakankamas, buvo stebimas polinkis perkelti atsakomybę aplinkai ir teisinei sistemai. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip nepakankamas: stinga gilesnės savianalizės gebėjimų atpažįstant sritis, kurios būtent šiuo metu galėtų būti probleminės. Konstatuojama, kad šie pažeidėjo mąstymo ir elgesio ypatumai turėjo reikšmingą įtaką nusikaltimų padarymui. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga dar 2025 m. kovo 5 d. rašte D. A. dėl lygtinio paleidimo taikymo vertino, kad jis neatitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijų 1 ir 4 punktų t.y. gebėjimo nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius ir nustatytais terminais įvykdyti lygtinio paleidimo komisijos nutarimu jam teiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir/ ar nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (asmens bylos t. 1 I d. b.l. 160). Po tokios išvados, nuteistasis sudalyvavo psichologės paskaitoje, vaikščiojo į psichologo konsultacijas. Nepaisant to socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad 2025 m. kovo-gegužės mėn. psichologinių konsultacijų metu D. A. buvo linkęs neanalizuoti savo nusikaltimų, vertino juos kaip jau nereikšmingą praeities epizodą: „nusikaltimo analizės kontekste pradžioje stebėtas aktyvus pasipriešinimas, nuteistasis nenorėjo nagrinėti nusikaltimo situacijos. Motyvuodamas tuo, kad situacija vyko prieš maždaug 30 metų, šiuo metu aplinkybės jau nebeaktualios ir analizės procesas jam sukelia daug neigiamų emocijų“, net ir po psichologinių užsiėmimų jis kai kuriais aspektais tebėra linkęs kaltinti išorinius veiksnius. Nuteistasis užsiėmimo metu kiek patobulino problemų identifikavimo ir problemų sprendimo gebėjimus, stiprino ir pagerino savianalizės įgūdžius, t.y, kitais žodžiais šie gebėjimai buvo patobulinti ne tiek ženkliai.
Teismas negali neatkreipti dėmesio į tendenciją, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai, sietini su nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu, atsirado griežtai tik nuo momento, kai suėjo terminas lygtinio paleidimo taikymui, t.y, tik nuo 2022 m. pirmo ketvirčio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tik nuo 2022 m. vasario mėnesio D. A. pradėjo dalyvauti nuosekliuose elgesio korekcijos programose, tik nuo šių metų jis pradėjo atlikti nemokamus gerbūvio darbus, nors prieš tai nuosekliai atsisakinėjo juos atlikti ir už tai buvo dažniausiai baudžiamas drausmine tvarka, tik nuo 2022 metų balandžio buvo įtrauktas į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, iki tol nedirbo. Bausmės pradžioje nuteistasis į bausmių vykdymą žiūrėjo tik kaip į baudimo elementą, nematė jame prasmės, neanalizavo savo nusikalstamo elgesio priežasčių bei padarinių. Teismo vertinimu minėtos aplinkybės rodo ne tiek akivaizdžią teigiamą elgesio ir mąstymo korekciją, o kryptingą planavimą priemonių pasiekti lygtinio paleidimo rezultatą.
Svarbu ir tai, kad itin sunkios nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl finansinės naudos, kuri palyginti su sukeltais padariniais ne tik asmenims, iš kurių tos naudos siekta gauti, bet ir atsitiktiniams aplinkiniams, su panaudotų priemonių jai pasiekti pavojingumu, buvo pakankamai maža. Tai rodo didelį asmens buvusį pavojingumą, kai tikslui ir finansinei gerovei pasiekti nesiskaitoma su priemonėmis ir nevertinamas jų adekvatumas. Teismo vertinimu dabartiniai nuteistojo pasiekti įgūdžiai ir užmegzti socialiniai santykiai nėra pakankamai reikšmingi, kad ateityje šis finansinės naudos ir išteklių poreikis būtų atitinkamai realizuojamas. Sodros duomenimis būdamas laisvėje jis oficialiai nedirbo, jo teigimu, turėdamas (duomenys neskelbtini) profesinėje technikos mokykloje įgytą lengvųjų automobilių šaltkalvio kvalifikaciją, tris metus užsiėmė automobilių remontu, po to dirbo apsaugininku, tačiau minėtas darbas tik sudarė jam galimybę lengviau padaryti nusikalstamas veikas (gauti šaunamąjį ginklą, prieiti prie nukentėjusiųjų). Atlikdamas bausmę jis įgijo siuvėjo- operatoriaus, baldžiaus specialybes, kompetenciją valdyti autokrautuvą su specialiais krovinių paėmimo, krovimo įtaisais, tačiau kaip minėta iki 2022 m. (didžiąją bausmės dalį) nedirbo, tik nuo tik nuo 2022 metų balandžio iki 2022 m. lapkričio buvo įtrauktas į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, nuo 2022 m. liepos 12 d. buvo įtrauktas į oficialią darbinę veiklą, gamino žvakes bei muilus. 2022 m. spalio 4 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. nuteistasis buvo pateikęs prašymą priimti ji į langų gamybos veiklą vykdančią įmonę pataisos įstaigoje, tačiau dėl darbo vietų stygiaus nebuvo priimtas. Atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. dirbo statybinės įrangos nuomos įmonėje, sandėlininko pareigose, bet darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Nuo 2024 m. lapkričio 20 d. asmuo dirba pagalbiniu darbininku įmonėje, užsiimančioje medinių pakuočių gamyba, pardavimu ir supirkimu. Nors nuteistasis turi net keletą specialybių, tarp jų vieną perspektyvią (autošaltkalvio), atlikdamas bausmę nestruktūruotoje aplinkoje, jis dirba mažai apmokamą nekvalifikuotą pagalbinio darbininko darbą. Todėl teismo vertinimu, legalaus darbo faktas nėra absoliutus garantas, kad laisvėje D. A. finansiniai poreikiai bus pakankamai tenkinami, ir materialinę gerovę jis kurs tik legaliais būdais. Tokiu garantu gali tapti tik vidinės nuostatos atsiriboti nuo kriminalinės aplinkos, savo padarytų veikų pasekmių suvokimas ir numatymas.
Nors atlikdamas ilgalaikę bausmę D. A. darė sąlyginai mažai drausmės pažeidimų (baustas drausmine tvarka šešis kartus), tačiau ir skatintas būdavo itin retai: tik keturis kartus, paskutinis skatinimas gautas 2022 m., kas leidžia daryti prielaidą, kad paskutiniu bausmės periodu pažangumo mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo akivaizdžiai stebima. 4 paskatinimai per šešiolika bausmės atlikimo metų taip pat nerodo įspūdingos pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį.
Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Aukščiau minėtų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas D. A., yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dar neatlikta pakankamai žymi bausmės dalis, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą, užtikrinti, kad jis nedarys nusikalstamų veikų ir nenusikals.
Dėl nurodytų aplinkybių prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. LK-N-568 dėl nuteistojo D. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Eugenijaus Papučkos skundą tenkinti - netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. LK-N-568 dėl nuteistojo D. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.