- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- e2-523-884/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- V. V.
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 434,43 Eur negrąžintą kreditą, 35,28 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 424,15 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad šalys 2012-10-23 elektroninėmis priemonėmis sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 801318002, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 289,62 Eur kreditą 30 dienų terminui su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma, kredito grąžinimo terminas – 2012-11-22. 2012-11-01 atsakovo prašymu ieškovė atsakovuisuteikė papildomą 57,92 Eur kreditą 30 dienų terminui. Be to, 2012-11-06 ieškovė atsakovo prašymu suteikė papildomai dar 86,89 Eur kreditą. Atsakovui pratęsus skolos grąžinimo terminą, atsakovas 2012-12-22 ieškovei turėjo grąžinti 434,43 Eur ir 35,28 Eur palūkanų, viso 469,71 Eur. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovui viso 434,43 Eur, o atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos ir palūkanų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas negrąžino kredito sutartu terminu, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito ir 35,28 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino yra pagrįsti, įrodyti ir tenkintini.
Be to, ieškovė už laikotarpį nuo 2012-12-23 iki 2013-07-22 paskaičiavo 199,80 proc. metine palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurių sumą sudaro 424,15 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.
K. T. 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006,Nr. 3K-3-536/2008, 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).
Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau – bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakomybė už sutarties pažeidimus numatyta sutarties 7 punkte. 7.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.
Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).
Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susiklosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatytos palūkanos yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Pagal vartojimo kredito sutartį nustatytos metinės paskolos palūkanų 199,90 proc. normos taikymas netesyboms neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės paskaičiuotos palūkanos po kredito grąžinimo termino – 424,15 Eur laikytinos neprotingai didelėmis, pažeidžiančiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 434,43 Eur sumą, patyrė būtent tokio dydžio (424,15 Eur) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai), nes ieškovė neįrodė, kad jai trūko piniginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems negalėjo suteikti kreditų.
Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų ir pagrindinės skolos santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl paskolos ir palūkanų priteisimo į teismą kreiptasi daugiau nei po metų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų po kredito grąžinimo termino dydis mažintinas. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2012-12-23 iki 2013-07-22, t. y. už 212 dienų, todėl už šį laikotarpį ir priteistinos 46,05 Eur (434,43 Eur x 0,05 % x 212 d) palūkanos. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 504,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-09-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 56 procentus ((504,99 Eur x 100 proc) / 893,86 Eur) ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 11,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (20 Eur x 56 proc.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „4finance“, j.a.k. 301881644, iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 euro centų) skolą, 35,28 Eur (trisdešimt penkių eurų 28 euro centų) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 46,05 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 05 euro centų) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 504,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-09-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,20 Eur (vienuolikos eurų 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Skuodo rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.