- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-105-202/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00286-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- R. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 27 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau kaip 2011 m. balandžio mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. B., A. P., D. A., V. V., užsiimančią neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jų gabenimu kontrabandos būdu, parengė nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstė nusikalstamus vaidmenis: 2011 m. rugsėjo mėn. surado transporto priemonę „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo specialios slėptuvės, skirtos psichotropinių medžiagų gabenimui kontrabandos būdu, įrengimą ir 2011 m. rugsėjo 3 d. šią transporto priemonę VĮ „Regitra“ įregistravo D. B. vardu. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą gauti neteisėtas pajamas iš psichotropinių medžiagų pardavimo užsienio valstybėje ne vėliau kaip 2013 m. sausio 17 d. susitarė su E. S. dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir taip organizuodamas psichotropinių medžiagų kontrabandą, 2013 m. sausio 14 d. per A. P. susisiekė su D, Beniuliu dėl automobilio, skirto psichotropinių medžiagų gabenimui, parengimo ir kartu su A. P. atvykęs pas D. B. pasiėmė automobilio, skirto kontrabandos gabenimui, raktelius ir automobilį „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuvežė privalomai techninei apžiūrai, o 2013 m. sausio 17 d. ne vėliau kaip 12.45 val. automobilį perdavė V. V., nurodydamas kartu su D. A. iš E. S. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir ją paslėpti automobilyje „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje specialioje slėptuvėje. Pastariesiems įvykdžius nurodymą ir 12 vnt. paketų su 12038,11 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį 184,353 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, paslėpus specialioje slėptuvėje ir automobilį gražinus atgal, R. M. kartu su A. P., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, automobilį su jame paslėpta psichotropine medžiaga 2013 m. sausio 17 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, atgabeno D. B. prie Šiaurės pr., Kaune bei nurodė šiuo automobiliu 2013 m. sausio 18 d. vykti į Norvegijos Karalystės Oslo miestą ir taip neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabenti psichotropines medžiagas, o nuvykus į Oslo miestą laukti kontakto su R. M. nurodytu psichotropinės medžiagos pirkėju. Tokiu būdu R. M., veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį 184,353 g psichotropinių medžiagų – amfetamino, turėdamas tikslą jas platinti, bei pasikėsino neturėdamas leidimo, specialioje slėptuvėje paslėptą šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau kontrabandos nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2013 m. sausio 18 d. apie 16.30 val. D. B. su automobiliu „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti policijos pareigūnų ties Kalvarijos pasienio užkarda, o slėptuvėje gabenta psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnio 2 dalimi, R. M. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. M. sulaikytas 2013 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi palikta jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 27 d. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį. Kaltinamasis nurodo, kad suėmimo taikymas jam yra deklaratyviai grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, neatitinkančiomis realybės. Kaltinamojo teigimu, sulaikymo metu, t. y. 2013 m. sausio 18 d., jis nesuprato, kad pareigūnai bando jį sulaikyti. Ant pareigūnų automobilių policijos žiburėlių nebuvo, o pareigūnai nedėvėjo uniformų. Sulaikymo metu pareigūnai pradėjo šaudyti, todėl kaltinamasis manė, kad jį užpuolė. Be to, nebuvo teisėto pagrindo R. M. sulaikyti bei suimti – nei prokuroro, nei ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas jį sulaikyti tuo metu nebuvo priimtas. Kaltinamasis pripažįsta, kad po 2013 m. sausio 18 d. jis buvo išvykęs į užsienį, tačiau tik sužinojęs, kad tą dieną vyko sulaikymas, o ne užpuolimas, jis grįžo ir į policijos komisariatą atvyko pats. Ši aplinkybė, kaltinamojo nuomone, įrodo, kad jis neketino ir neketina ateityje bėgti (slėptis) nuo tyrimo.
Kaltinamasis skunde pabrėžia, kad jo ryšiai su šeima yra tvirti. Jis rūpinosi savo mažamečiu sūnumi, jį išlaikė. Kaltinamasis neigia teismo išvadą, kad jis kartu su šeima negyveno, ir nurodo, kad jis buvo tik išvykęs į užsienį. Be to, tvirtus šeimyninius santykius įrodo ir kaltinamojo draugės dalyvavimas visuose teismo posėdžiuose, rūpestis gynybos jam – R. M. – užtikrinimu, prašymai pasimatyti ir skambinti telefonu, jos motinos pasirengimas sumokėti už kaltinamąjį užstatą ir kt.
Skunde kaltinamasis tvirtina ir tai, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas. Dėl to suėmimo taikymas kaltinamajam negali būti grindžiamas pareikštų kaltinimų sunkumu ir pobūdžiu. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimas teisme yra beveik baigtas. Jis laikomas suimtas jau beveik dvejus metus. Kaltinamojo manymu, kardomosios priemonės paskyrimu siekiamus tikslus pasiekti galima ir švelnesnių kardomųjų priemonių pagalba. R. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuoj pat po paleidimo jis gali būti priimtas į darbą.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą kaltinamajam R. M. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo nuosprendį.
Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla dėl R. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas surinktų duomenų pakankamumą įvertino tinkamai. Darytina išvada, jog byloje esantys duomenys, t. y. liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.
Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas atsižvelgiant į įtariamojo/kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
Suimtasis R. M. kaltinamas sunkaus nusikaltimo (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymu, už kuriuos sankcijose numatytos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Įtarimo/kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis/kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. aktyviais veiksmais išvengė sulaikymo ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų daugiau nei 5 mėnesius. Buvo paskelbta jo paieška. Skunde R. M. tvirtina, kad sužinojęs apie jo paiešką jis pats atvyko į policijos komisariatą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia Kauno apygardos teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo bei negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių skundo argumentą, kad R. M. laikinas sulaikymas buvo neteisėtas ir neatitinkantis BPK 140 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Pažymėtina, kad skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti tokios prievartos priemonės taikymo teisėtumu. Tuo neabejojo ir ankstesnes nutartis priėmę teismai, nagrinėję skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo R. M. ir termino pratęsimo.
Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad R. M. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje, galinčiais sulaikyti jį nuo pakartotino pasislėpimo. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei šeimą, taip pat turėtų galimybę įsidarbinti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiant suėmimo terminą kaltinamajam šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra nevedęs ir iki sulaikymo su savo drauge negyveno, niekur nedirbo, jokių išmokų iš darbo biržos negavo, savo gyvenamojoje vietoje taip pat negyveno. Be to, kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Praeityje jis buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Kaltinime nurodomos aplinkybės taip pat rodo jo galimai turimus ryšius Norvegijos Karalystėje. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nepaklusti teisėtiems reikalavimams. Tai taip pat sutampa su bylos duomenimis apie sistemingą R. M. vykimą į užsienio valstybes ir galimus plačius ryšius.
Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas/kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Suėmimo terminas R. M. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. R. M. kaltinamas tyčinių sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, kurie numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Jis kaltinamas subūręs organizuotą grupę vykdyti su neteisėtu disponavimu labai dideliais psichotropinių medžiagų kiekiais susijusius nusikaltimus tarptautiniu mastu, turint tikslą jas platinti ir galimai pelnytis iš nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai organizuotos. Be to, kaltinamasis praeityje teistas užsienio valstybėje už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kaltinamojo vaidmenį, darytina išvada, kad R. M. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės bei nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės R. M. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamojo skunde pažymima, kad jis yra suimtas jau dvejus metus, tačiau tai nepažeidžia proporcingumo principo. Šioje baudžiamojoje byloje ilgalaikį kaltinamojo suėmimą pateisinančios išskirtinės priežastys yra inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir R. M., kaip galimo organizatoriaus, vaidmuo jų padaryme. Baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nagrinėjama dėl organizuota grupe padarytų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų. Pažymėtina, kad byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, kuris BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų nėra saistomas. Ilgą laiką kaltinamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. R. M. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei užtikrinimui viešojo intereso ištirti visuomenei itin pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog pratęsdamas kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą Kauno apygardos teismas nepažeidė nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. M. skundą atmesti.
Nutartis yra neskundžiama.