Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 357-220 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, panaikinta ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. A. bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 16 d. (užskaityti 3 mėnesiai). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. Lygtinio paleidimo komisija Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos pateiktą 2023 m. birželio 15 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-18-2575 dėl nuteistojo D. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, 2023 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr. 357-220 (toliau – ir Nutarimas) netaikyti D. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir tęsti darbą. Nustatytas 5 mėnesių šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – 2023 m. gruodžio 3 d. Komisija Nutarime nurodė, jog, nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, taip pat reikia nustatyti ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikia įvertinti visas aplinkybes. Komisija vertino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus,

2021 nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis šiuo metu savo nusikaltimą pripažįsta, gailisi jį įvykdęs, tačiau teisme nusikaltimo nepripažino. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Nors lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės darbą, gyvenamąją vietą, nuteistasis neturi skolų, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri ir palaikantys, nuteistajam nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas 15 kartų, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė, nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą taikant intensyvią priežiūrą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos bausmės dalis (4 metai 3 mėnesiai 13 dienų) neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Nors yra apsauginiai veiksniai tokie kaip: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, priklausomybių neturėjimas, teigiama darbinė motyvacija, dar išlieka vienas dinaminis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Komisija nusprendė, jog nuteistajam D. A. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, ir rekomendavo jam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei tęsti darbą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ½ dalį, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 2 dalimi, jam dar negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi atliktos bausmės dalis neatitinka minimalios bausmės dalies, numatytos BVK 82 straipsnio 2 dalyje, tačiau, kaip jau minėta, BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Atsižvelgiant į tai, jog D. A. prašo, kad būtų jam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, yra formalus pagrindas svarstyti šį klausimą, tačiau lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Riziką mažinantys veiksniai: pastovi gyvenamoji vieta; stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; priklausomybių neturėjimas; teigiama darbinė motyvacija. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį D. A. charakterizuojančius duomenis, matyti, jog šiuo metu yra stebima pažanga valdant kriminogeninius veiksnius. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą. Vis dėlto ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama žemai, tačiau tikslinga nustatyti ir akivaizdžią bei abejonių nekeliančią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis D. A. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo 11 metų bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą. Tai pirmas ir vienintelis jo teistumas. Nusikaltimai įvykdyti organizuotoje grupėje. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti linkusi asmenybė. Ir nors jis yra nuteistas pirmą kartą, tačiau šią išvadą suponuoja jo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas. Didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir tai, jog padarytos sunkios nusikalstamos veikos veikiant organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Be to, D. A. kaltę pripažino tik po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ir nors nuteistasis Skunde nurodo, jog pripažįsta savo nusikaltimą ir gailisi, tačiau Skunde pateikta pozicija: ,,Esu supratęs, kad tik teigiami veiksniai ir tikslai ir pokyčiai gali sutrumpinti mano bausmės laiką. Todėl pripažįstu savo nusikaltimą ir gailiuosi iš visos širdies suprasdamas nusikaltimo veikos pasekmes“, rodo jo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Teismo vertinimu, toks požiūris ir pozicija, tikėtina, jog yra įtakotas bei formuojamas jo turimo bei siekiamo vieningo tikslo – kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne noro pasitaisyti, reabilituotis ir pan.

Nuteistasis D. A. Skunde analizuoja lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, Konstitucinio Teismo nutartimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir kt. dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent D. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimo sprendimui. Pažymėtina, jog Komisija Nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad D. A. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas. Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingai didelis, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik ½ dalį jam paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės ir likusi bausmės dalis yra 4 metai 3 mėnesiai 13 dienų (Nutarimo priėmimo dieną). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog tai nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Jau minėta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje. Ir nors, Skunde nuteistasis nurodo, jog su nurodytu dinaminiu veiksniu – gyvenimo stilius ir draugai, nesutinka, nes artimus ryšius palaiko tik su savo šeima, žmona, dukra, broliu, mama ir artimaisiais giminaičiais, taip pat vaikystes draugais, be to, (duomenys neskelbtini) kalėjime, bendrauja su asmenimis tiek, kiek reikalinga palaikant socialinius ryšius, kaip mandagumo forma ir draugų laisvės atėmimo vietų įstaigoje neieško, tačiau teismas pažymi, jog laisvės atėmimo vietoje nuteistojo bendravimo galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su jo nusikalstamą elgesį įtakojusiais asmenimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu dinaminiu veiksniu bei į tai, kad nuteistasis lengvai bendrauja, yra labai komunikabilus ir atviras, teigti, jog ir laisvėje jis sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, šiuo metu nėra pagrindo.

Teismo vertinimu nesutiktina ir su Skunde nurodytu argumentu, jog jis atitinka ,,visus įstatymo nustatytus reikalavimus, tad lygtinis paleidimas privalo būti taikomas, nes tik Komisijos dauguma nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikant intensyvią priežiūrą, o kita dalis Komisijos narių nusprendusi taikyti“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 32 punkte nurodyta, jog Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos posėdžio pirmininko balsas. Komisijos posėdžio protokole nurodomi balsavimo rezultatai, protokolą pasirašo kiekvienas komisijos narys. Negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo. Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 357-220 buvo priimtas dalyvaujant 4 Komisijos nariams iš septynių, tarp jų ir Komisijos pirmininkui, todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais, kadangi Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui. Tai, kad nedalyvavę Komisijos nariai nepateikė nuomonės raštu, teisinės reikšmės vertinant Komisijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat neturi. Pagal Komisijos Nuostatų 22 punktą, posėdyje nedalyvaujančio komisijos nario nuomonės raštu pareiškimas yra jo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

Įvertinus visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, negalima daryti išvados, jog D. A. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, D. A. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminis veiksnys gyvenimo stilius ir draugai.

Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis D. A. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą jam negali būti taikomas. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kriminogeninius veiksnius, bausmės atlikimo trukmę, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 357-220 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo D. A. Skundas dėl 2023 m. liepos 3 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-220 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. A. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. A. asmens bylą Nr. 17307 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.