- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-59-148/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00286-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- R. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 27 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau, kaip 2011 m. balandžio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš D. B., A. P., D. A., V. V., užsiimančią neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jų gabenimu kontrabandos būdu, parengė nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstė nusikalstamus vaidmenis. 2011 m. rugsėjo mėnesį surado transporto priemonę „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo specialios slėptuvės skirtos psichotropinių medžiagų gabenimui kontrabandos būdu įrengimą ir 2011 m. rugsėjo 3 d. šią transporto priemonę VĮ „Regitra“ įregistravo D. B. vardu, tęsdamas nusikalstamą sumanymą gauti neteisėtas pajamas iš psichotropinių medžiagų pardavimo užsienio valstybėje ne vėliau, kaip 2013 m. sausio 17 d. susitarė su E. S. dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir taip organizuodamas psichotropinių medžiagų kontrabandą, 2013 m. sausio 14 d. per A. P. susisiekė su D. B. dėl automobilio skirto psichotropinių medžiagų gabenimui parengimo ir kartu su A. P. atvykęs pas D. B. pasiėmė automobilio skirto kontrabandos gabenimui raktelius ir automobilį „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuvežė privalomai techninei apžiūrai, o 2013 m. sausio 17 d. ne vėliau, kaip 12.45 val. automobilį perdavė V. V. nurodydamas kartu su D. A. iš E. S. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir ją paslėpti automobilyje „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje specialioje slėptuvėje. Pastariesiems įvykdžius nurodymą ir 12 vnt. paketų su 12038,11 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį 184,353 g psichotropinės medžiagos – amfetamino paslėpus specialioje slėptuvėje ir automobilį gražinus atgal, R. M. kartu su A. P. tęsdamas nusikalstamą sumanymą, automobilį su jame paslėpta psichotropine medžiaga 2013 m. sausio 17 d. vakare atgabeno D. B. prie Šiaurės pr., Kaune bei nurodė šiuo automobiliu 2013 m. sausio 18 d. vykti į Norvegijos Karalystės Oslo miestą ir taip neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabenti psichotropines medžiagas, o nuvykus į Oslo miestą laukti kontakto su R. M. nurodytu psichotropinės medžiagos pirkėju. Tokiu būdu R. M., veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį 184,353 g psichotropinių medžiagų – amfetamino, turėdamas tikslą jas platinti, bei pasikėsino neturėdamas leidimo, specialioje slėptuvėje paslėptą šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau kontrabandos nusikalstamų veiksmų nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2013 m. sausio 18 d. apie 16.30 val. D. B. su automobiliu „Chrysler Voayger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti policijos pareigūnų, ties Kalvarijos pasienio užkarda, o slėptuvėje gabenta psichotropinė medžiaga buvo rasta ir išimta.
R. M. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123 straipsnio 2 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2013 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi jam palikta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas skundžiama 2015 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus organizuota grupe, už kuriuos įstatymas numato tik išimtinai griežtas laisvės atėmimo bausmes, ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, savo gyvenamojoje vietoje negyveno, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo kitų legalių pajamų, nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, anksčiau teistas užsienyje, dažnai vykdavo į užsienio valstybes, kur turi ryšių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad būdamas laisvėje R. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį.
Kaltinamojo teigimu, skundžiama nutartis priimta nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, neteisėtai ir nepagrįstai joje nurodžius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Pasak R. M., tikimybė, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo nėra pagrįsta realiomis aplinkybėmis, ši tikimybė negali būti matuojama tik jam galimai gresiančios bausmės dydžiu. Kaip ir ankstesniuose skunduose dėl suėmimo termino pratęsimo, nurodoma, kad jis nuo pareigūnų nesislapstė, sužinojęs apie paskelbtą paiešką, pats atvyko į policijos komisariatą. Šiame skunde vėl gi nesutinkama su teismo išvadomis, jog Lietuvos Respublikoje jis nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, kai tuo tarpu jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinei dirbant, jis augino mažametį vaiką, buvo registruotas darbo biržoje. R. M. taip pat skunde pažymi, kad ankstesnės jo kelionės į užsienį savaime nesuteikia pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Nesutikdamas su suėmimo termino pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, R. M. skunde pažymi, kad kaltinamajame akte nepakanka duomenų pagrįsti inkriminuojamos organizuotos grupės egzistavimą bei jo vadovavimą jai. Suimtojo teigimu, tokie kaltinimo teiginiai yra akivaizdžiai deklaratyvūs, jais siekiama apsunkinti jo teisinę padėtį. Ankstesnis jo teistumas Vokietijos Federacinėje Respublikoje taip pat nesuteikia pagrindo tęsti suėmimo.
R. M. skunde pažymi, kad suėmimas jam taikomas jau beveik dvejus metus. Jo tvirtinimu, kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai būtų pasiekti taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones, kaip ir kitiems jo bendrininkams.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. M. skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. M. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam R. M. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai jau buvo aptarti ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, nagrinėjant skundus dėl R. M. taikomo suėmimo termino pratęsimo.
Dar kartą pažymėtina, kad kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties suimtojo pirminiuose parodymuose, liudytojų (V. V., D. B. ir kt.) parodymuose, slapto sekimo, kratos protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Kauno apygardos teismas pratęsė R. M. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. R. M. kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Priešingai negu teigiama suimtojo skunde, skundžiamoje nutartyje buvo aptartos ir kitos šio suėmimo pratęsimo pagrindo egzistavimą patvirtinančios aplinkybės. Tikimybę, kad būdamas laisvėje R. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad jis kaltinamas subūręs organizuotą grupę vykdyti su neteisėtu disponavimu labai dideliais psichotropinių medžiagų kiekiais susijusius nusikaltimus tarptautiniu mastu. Kaltinime nurodomos aplinkybės rodo jo galimai turimus ryšius Norvegijos Karalystėje. Be to, praeityje R. M. buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kas ne tik charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaklusti teisėtiems reikalavimams, bet ir sutampa su bylos duomenimis apie sistemingą jo vykimą į užsienio valstybes ir galimus plačius ryšius. Skunde R. M. tvirtina, kad sužinojęs apie jo paiešką, jis pats atvyko į policijos komisariatą, tačiau bylos duomenimis, bandant jį sulaikyti, jis aktyviais veiksmai išvengė sulaikymo, vėliau savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje rastas nebuvo. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, R. M. vėl gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suimtojo skunde nurodomi jo turimi socialiniai ryšiai su sugyventine, mažamečiu vaiku, yra svarbi aplinkybė, tačiau nešalina šio teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo. Juo labiau, kad šie ryšiai nesutrukdė kaltinamajam galimai užsiimti nusikalstama veika.
Suėmimo terminas R. M. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. M. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, kurie numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Sodros duomenimis, R. M. Lietuvos Respublikoje nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, anksčiau teistas užsienio valstybėje už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Šiuo metu kaltinamas organizavęs nusikalstamas veikas, galimai susijusias su visuomenei itin pavojingu neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti ir galimai pelnytis iš nusikalstamos veikos. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje R. M. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamasis skunde pažymi, kad suėmime yra jau dvejus metus, t. y. jau ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje ilgalaikį kaltinamojo suėmimą pateisinančios išskirtinės priežastys yra inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir R. M., kaip galimo organizatoriaus, vaidmuo jų padaryme. Baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nagrinėjama dėl organizuota grupe padarytų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo. Nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų, ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir bylą perduota nagrinėti teismui, kuris šių terminų nėra saistomas. Ilgą laiką kaltinamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. R. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant ir proporcingumo principo – kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. R. M. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei užtikrinimui viešojo intereso ištirti visuomenei itin pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.
Atsakant į R. M. skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad kardomųjų priemonių taikymo klausimus dėl kiekvieno asmens teismas sprendžia individualiai, vertinant būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes, todėl ta aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės savaime nesuteikia pagrindo taikyti ir R. M. švelnesnes kardomąsias priemones.
Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo R. M. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.