- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1094-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07503-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „SPV-6“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) I. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4309-907/2015 pagal pareiškėjos (atsakovės) I. K. prašymą ieškovui UAB „SPV-6“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-20-772/2014, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (atsakovė) I. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20-772/2014 CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Nurodė, kad atnaujinti procesą prašo todėl, jog atsakove byloje buvo ji, ji nėra tinkama šalis byloje, remiasi CPK 45 straipsniu, nurodo, jog teismas turėjo netinkamą šalį pakeisti tinkama, t. y. R. J., nes viską derino jos dukters sugyventinis R. J., teismas norėjo R. J. iš liudytojo pakeisti atsakovu, tačiau nei ją atstovavęs advokatas, nei ieškovo UAB „SPV-6“ atstovas prašė R. J. nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu byloje nepripažinti. Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismas, turėdamas pareigą savo iniciatyva pakeisti netinkamą šalį, t. y. atsakovu dėl skolos priteisimo pripažinti jos dukters sugyventinį R. J., o ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, to nepadarė, dėl ko buvo pažeistas proceso koncentruotumo principas, kas lėmė vangų ir neteisingą ginčo išsprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos (atsakovės) I. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-20-772/2014 atmetė. Priteisė valstybei iš pareiškėjos I. K. 497,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad nesant net prašymo, jau nekalbant apie ieškovo sutikimą, Šiaulių apylinkės teismas negalėjo įtraukti savo iniciatyva R. J. atsakovu, o I. K. pašalinti iš atsakovų, todėl teismas jokios teisės normos taikymo klaidos nepadarė.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo, jog ji nėra ginčo materialinio teisinio santykio dalyvis, tačiau nurodė, kad CK 6.237 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 str. Teismas nurodė, kad CK 6.241 str. numatytos išimtys iš bendros taisyklės, kai gauto turto negalima išreikalauti. Viena tokių išimčių - CK 6.241 str. 2 d., kuri numato, kad kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus trečiajam asmeniui, neturinčiam teisės jų gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidžiamas nuo pareigos grąžinti pinigus, jeigu įrodo, kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog privalėjo pinigus grąžinti, ir kad negalėjo jų perduoti turinčiam teisę trečiajam asmeniui. Minėtoje normoje numatytas specialus atvejis, kai sąžiningas asmuo priima pinigus ir perduoda juos kitam asmeniui, klaidingai manydamas, kad šis turi teisę juos gauti. Tokiu atveju pareiga grąžinti pinigus tenka ne pinigus priėmusiam, o trečiajam asmeniui, kuris pinigus gavo iš juos priėmusio asmens. Konstatavo, kad šiuo atveju taikyti minėtos normos nėra pagrindo, nes atsakovė neklydo ir aiškiai žinojo, kokius pinigus, kiek ir už ką gavo, tačiau jų negrąžino, o perdavė R. J.. Teismas nurodė, kad jeigu pareiškėja manė, kad žemės sklypą turi perduoti R. J., tai turėjo atsisakyti leisti į savo sąskaitą pervesti pinigus, bet to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad byloje ginčo materialinio teisinio santykio dalyviai yra asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, ir asmuo, kurio sąskaita tai buvo įgyta, o R. J. nėra minėto teisinio santykio dalyvis (nėra ir ginčo šalis), todėl jo traukti atsakovu nėra jokio teisinio pagrindo, be to, pabrėžė dar kartą, kad nėra ir ieškovo dėl to sutikimo, kuris pagal įstatymą yra reikalingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja (atsakovė) I. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-686-445/2012 dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, šią civilinę bylą išnagrinėti pakartotinai ir priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
1. Bylos medžiaga (posėdžių protokolai, posėdžių garso įrašai) patvirtina, kad derybas su UAB „SPV-6“ ir visus kitus klausimus dėl žemės pirkimo- pardavimo sandorio derino apeliantės žentas R. J.. Šias aplinkybes patvirtino ir pats UAB „SPV-6“ atstovas. Į apeliantės sąskaitą UAB „SPV-6“ pervedė 98000,00 Lt, kuriuos ji atidavė savo žentui R. J.. Šias aplinkybes jis patvirtino 2012-11-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdžio metu. Taigi, atsakovę su ieškovu UAB „SPV-6“ sieja tik tai, kad į jos sąskaitą ieškovas pervedė 98000,00 Lt. 2014-05-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo galutiniame sprendime pažymima, kad šalys UAB „SPV-6“ (ieškovas) ir I. K. (atsakovė) per tarpininką atsakovės žentą buvo žodžiu susitarusios pirkti- parduoti žemės sklypą. Pats teismas nurodo, kad ikisutartiniuose santykiuose dalyvavo tik UAB „SPV-6“ ir atsakovės žentas R. J., todėl atsakovas šiame procese turėjo būti I. K. žentas, kuris gavo ieškovo pervestus pinigus ir kuriam kilo pareiga atsakyti ieškovui.
2. Teismo išvedžiojimai, kad atsakovė be pagrindo gavo 98000,00 Lt, kad atsakovė žinodama, kokiam tikslui atidaro banke sąskaitą ir kokiam tikslui pasakė sąskaitos duomenis R. J., yra nepagrįsti. Atsakovė paprasčiausiai buvo suklaidinta R. J., kuris atrodė patikimas, rūpestingas, buvo įgavęs jos pasitikėjimą.
Šalies argumentai
3. Apeliantė nurodo, kad buvo pagrindas taikyti CK 6.241 str. 2 d., nes atsakovė klydo pinigus perdavusi R. J.. Nors formaliai teismas yra teisus, kad jeigu pareiškėja manė, kad žemės sklypą turi perduoti R. J., tai turėjo atsisakyti leisti į savo sąskaitą pervesti pinigus, bet to nepadarė, tačiau reikia nepamiršti, kad R. J. yra atsakovės žentas, kuris buvo įgijęs jos pasitikėjimą. Byloje ginčo materialinio teisinio santykio dalyvis yra asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, t. y. R. J., todėl jis yra ginčo šalis, ir turi būti traukiamas atsakovu.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).
CPK 366 str. 1 d., be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja (atsakovė) I. K., prašydama atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-20-772/2014, prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, teigdama, kad ji nebuvo tinkama šalis byloje, kad remiantis CPK 45 str. teismas turėjo netinkamą šalį pakeisti tinkama, t. y. atsakovu byloje turėjo būti R. J., nes viską derino jis, kaip atsakovės dukters sugyventinis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pakeisti netinkamą šalį tinkama teismas gali tiek bylą nagrinėjant iš esmės, tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek šalių prašymu, tiek teismo iniciatyva, tačiau, atsižvelgiant į dispozityvumo principą civiliniame procese, pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) visais atvejais galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir atmeta ieškinį (CPK 45 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teisė kam pareikšti reikalavimą, t. y. ką į bylą įtraukti atsakovu, suteikta išimtinai ieškovui, ir tik nuo ieškovo, o ne nuo atsakovės valios priklauso, kas byloje laikytinas atsakovu.
Ieškovas UAB „SPV-6“, kreipdamasis į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu dėl 98000,00 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovu byloje nurodė I. K., teikdamas, kad 98000,00 Lt sumą atsakovė įgijo be jokio teisinio pagrindo, nes šalys jokių sutarčių nesudarė ir jokio žemės sklypo atsakovė ieškovui neperdavė (t. 1, b. l. 1-2). Byloje nenustatyta, kad kurioje nors proceso stadijoje teismas būtų nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ko pasėkoje tuomet teismui būtų atsiradusi pareiga pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, o ieškovui to nepadarius, ieškinį atmesti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2014 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė adv. Z. K. prašė teismo R. J. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas tokio prašymo netenkino (t. 1, b. l. 124-128), kas tik patvirtina, jog teismui nekilo abejonių, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų reiškęs reikalavimą ar išreiškęs sutikimą, dėl jo ieškinyje nurodytos atsakovės I. K. pakeitimo į atsakovą R. J.. Todėl darytina išvada, kad teismas nepadarė aiškios teisės normos, numatytos CPK 45 str., taikymo klaidos. Maža to, tai, kad byloje atsakove tinkamai buvo nurodyta I. K., patvirtina ir tai, kad tiek preliminariu sprendimu, tiek teismui priimant galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-20-772/2015, ieškinys buvo patenkintas, o atsakovė tokio sprendimo apeliacine tvarka neskundė.
Tai, kad ir pati atsakovė nelaikė, jog jos procesinė padėtis byloje yra netinkama, patvirtina ir ta, kad ji, reikšdama materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus, į bylą buvo pateikusi priešieškinį ieškovui (t. 1, b. l. 45-47), kuriuo prašė pripažinti galiojančia tarp jos ir ieškovo sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 98000,00 Lt sumą nuosavybės teise įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ir nors pirmosios instancijos teismas priešieškinio nepriėmė (t. 1, b. l. 50), tačiau teisme buvo užvesta atskira byla pagal I. K. ieškinį su priešieškinyje nurodytais reikalavimais, kurį išnagrinėjus Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1639-785/2012, I. K. ieškinys atmestas (t. 1, b. l. 113-118), o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-8-357/2014, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistu (t. 1, b. l. 73-77). Iš minėtų įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų matyti, kad jose nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad 98000,00 Lt ieškovas UAB „SPV-6“ buvo pervedęs į I. K., o ne į R. J. sąskaitą (CPK 182 str. 2 p.). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas UAB „SPV-6“ turėjo teisę reikšti atsakovei I. K., o ne R. J. reikalavimus dėl be pagrindo įgyto turto (9800,00 Lt) grąžinimo (CK 6.237 str.). Šiuo atveju apeliantės nurodyti argumentai, neva, gautus iš ieškovo 98000,00 Lt jį yra atidavusi R. J., tik įrodo, kad tarp ieškovo UAB „SPV-6“ ir R. J. jokių teisinių santykių, susijusių su pinigų perdavimu/priėmimu nebuvo, o atsakovė I. K., teigdama, kad anksčiau nurodytą pinigų sumą yra tiesiog atidavusi R. J., turi teisę jam reikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinio reglamentavimo, kuriuo tinkamai rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimtoje skundžiamojoje nutartyje, analizė patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-20-772/2014 nepadarė aiškios teisės taikymo klaidos. Taigi, pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą nagrinėjęs teismas pagrįstai jį atmetė. Nekonstatavus teismo klaidos pasibaigusiame procese, nėra pagrindo jį atnaujinti remiantis CPK 366 str. 1 d. 9 p. Proceso atnaujinimas dėl to, kad pareiškėja analizuotą teisinį reglamentavimą ir teisės normų taikymą supranta kitaip nei bylą nagrinėjęs teismas, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu.
Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą.