- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-8-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-293-01246-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Vilija Valantienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- UAB „SPV-6“
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R.Antanavičius Teisminio proceso Nr.2-293-01246-2012-4
NUTARTIS
2014 m. sausio 6 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui UAB „SPV-6“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė I. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo - pripažinti galiojančia 2008-09-08 tarp jos ir UAB „SPV -6“ sudarytą 0,068 ha žemės sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., ( duomenys neskelbtini)r., pirkimo - pardavimo sutartį ir pripažinti UAB „SPV – 6“ nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, jog 1997-12-02 įsigytam 0,068 ha žemės sklypui surado pirkėją, 2008 m. rugsėjo pradžioje į banko sąskaitą atsakovas pervedė 98000 Lt. Nuo pinigų gavimo ieškovė suteikė atsakovui UAB „SPV – 6“ visas galimybes naudotis įsigytu žemės sklypu, todėl mano, kad šalys sudarė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad rašytiniai susitarimai ar preliminari sutartis dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo sudaryta nebuvo. Atsakovas tarėsi dėl žemės pirkimo - pardavimo ir kaip įrodymą apie ketinimą pirkti žemę, 2008-09-08 į ieškovės sąskaitą pervedė 98000 Lt, tačiau tai nebuvo apmokėjimas už ieškovės nurodytą žemės sklypą. Ieškovės atstovas pasiūlė pirkti žemės sklypus, maždaug 50 ha (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kurioje jie ir pirko žemės sklypus, paaiškinęs, kad I. K. bus atkurtos nuosavybės teisės į tuos žemės sklypus ir paprašė pervesti 98 000 Lt avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad spręsdamas ar tarp šalių iš tiesų buvo susitarimas parduoti 0,068 ha žemės sklypą, esantį SB „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., už 98000 Lt, teismas atsižvelgia tiek į ikisutartinius šalių santykius, tiek į šalių nurodytas sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybes. Šalių teigimu, derybos vyko ne tarp ieškovės ir atsakovės atstovo, o tarp liudytojo R. J. ir atsakovo atstovo V. K.. Liudytojo R. J. ir atsakovės atstovo V. K. parodymai apie derybų objektą skiriasi, liudytojo teigimu buvo tartasi dėl 0,068 ha žemės sklypo, o atsakovo atstovo teigimu – dėl 50 ha bendro ploto kelių žemės sklypų. Ieškovės teigimu, prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) r. buvo pateikęs jos sutuoktinis, tačiau atkūrimo procesas yra sustabdytas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ginčo sklypo rinkos vertė galėjo būti apie 4000 Lt, 0,068 ha žemės kadastro registre sklypo rinkos vertė yra 286 Lt, sklype nėra statinių ar kitų objektų, dėl kurių sklypo kaina būtų didesnė. Teismas sprendė, kad šalių derybos nepasiekė rezultato, nes kad jokia rašytinė sutartis, nei preliminari žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieškovė būtų įsipareigojusi parduoti, o atsakovas nupirkti konkretų žemės sklypą ateityje, nei pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, nebuvo sudaryta.
Ieškovės argumentus, kad šalių veiksmai patvirtina sutarties įvykdymą, atsakovui vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, yra pagrindas remtis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. ir pripažinti sandorį galiojančiu, teismas atmetė ir nurodė, kad neįrodyta, jog atsakovas vengė įforminti sandorį. Ieškovė pripažino, kad visi žemės sklypo nuosavybės dokumentai tebėra pas ją, sprendė, kad ieškovė nėra įvykdžiusi sutarties. Teismas vertino, kad ieškovė buvo sudariusi ne vieną jai priklausiusio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutartį, buvo pakankamai informuota apie tai, kaip turi būti įforminta nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis, nekilnojamojo daikto perdavimas, todėl veikdama kaip rūpestinga ir atidi daikto pardavėja turėjo siekti, kad sandoris būtų tinkamai įformintas. Teismas nurodė, kad tarp šalių sutartiniai santykiai nesusiklostė, ieškovė nėra įvykdžiusi pardavėjos pareigos tinkamai perduoti ginčo daiktą, byloje nėra duomenų, kad atsakovė vengė įforminti sandorį notarine forma, todėl nėra pagrindo CK 1.93 str. 4 d. pripažinti sandorį galiojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Teigia, kad 1997 12 02 įsigytą žemes sklypą 0.068 ha ploto sodininkų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., apeliantė ketino padovanoti dukrai, atsiradus pirkėjui, derino pirkimo sąlygas ir 2008 09 08 gavo apmokėjimą 98 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „apmokėjimas už žemę“. Atsakovui buvo suteikta galimybė naudotis nusipirktu žemės sklypu, kito sklypo neturėjo, tą patvirtina VĮ "Registrų centras" išrašai. Šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, atsakovas yra juridinis asmuo, ne vienerius metus besiverčiantis ūkine, komercine veikla, todėl turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti perkamo žemės sklypo būklę ir vertę.
Apeliantė teigia, kad įsipareigojimus pagal 2008 09 08 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį įvykdė visiškai, t.y. sudarė galimybę ieškovui naudotis žemės sklypu, nuo 2008 metų rudens nebesilankė sklype, jo netvarkė ir neprižiūrėjo. Atsakovas taip pat įvykdė įsipareigojimus, pervedė sandorio kainą - 98 000 Lt. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas R. J.. Atsakovo atstovas V. K. patvirtino, kad vedė derybas su juo ir už žemės sklypą sumokėjo banko pavedimu.
Nurodo, kad pagal LR CK 1.93 str. 4 d. jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ir esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Kai asmuo, įsipareigojęs pirkti ar parduoti daiktą, atsisako sudaryti sutartį įstatymą nustatyta forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia ne ką kita kaip jos įforminimą (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 11 06 nutarimas, civilinė byla Nr. 3K-P-382/2006). Visais atvejais esminis kriterijus atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės - atitinkamo susitarimo sudarymo metu buvusi šalių valia ir tikslas, kurio jos siekė šiuo susitarimu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „SPV-6“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde atkartoja tas pačias faktines aplinkybes, tais pačiais argumentais, kurie buvo išsamiai išnagrinėti ir dėl kurių pasisakyta Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime. Ieškovė laikosi pozicijos, jog susitarė dėl 0,068 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo už 98 000 Lt. Naujų argumentų ir aplinkybių apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo, todėl ieškovas iš naujo dėl jų išsamiai nepasisako. Dvišalio sandorio tarp šalių nebuvo. Tarp ieškovės ir atsakovo jokia rašytinė sutartis, kuria ieškovė būtų įsipareigojusi parduoti, o atsakovas nupirkti 0,068 ha žemės sklypą, nebuvo. Atsakovas iš ieškovės nebuvo gavęs jokio pasiūlymo nei žodžiu, nei raštu pirkti ginčo žemės sklypą (LR CK 1.63 str. 1 ir 6 d.). Mažeikių rajono apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškoves ir atsakovo sandoris neįvyko, nes šalių valia nebuvo suderinta.
Nei ieškovė, nei atsakovas sandorio neįvykdė, t.y. nėra jokių įrodymų, jog 98 000 Lt suma buvo būtent už ieškovei priklausantį žemės sklypą, atsakovas iki šiol priklausančio žemės sklypo niekaip nevaldo ir juo nedisponuoja, žemės sklypo perdavimo aktas nėra pasirašytas (LR CK 6.393 str. 4 d.), jokie sandorio įforminimui reikalingi veiksmai nebuvo atliekami, t.y. nebuvo rengiami reikalingi dokumentai sandorio įforminimui, nebuvo tariamasi dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo notarų biure. Atsakovui nesipareigojus žemės sklypą iš ieškovės nupirkti, atsakovas negali vengti jam nežinomo sandorio įforminimo. Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog įrodymų, kad atsakovas neva būtų vengęs įforminti ieškovės minimą sandorį, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovei I. K. 1997-12-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklauso 0,068 ha žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Iš mokėjimo įrodymo Nr.16 matyti, kad atsakovas UAB „SPV-6“ 2008-09-08 pavedimu pervedė ieškovei 98000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodoma „apmokėjimas už žemę“. Kitų dokumentų, įrodančių ginčo žemės sklypo ar kito nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, byloje nėra. Byloje pateikti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai įrodo, kad toje pačioje vietovėje – (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) k.v. – kaip ir ginčo objektas esančio 0,0658 ha žemės ūkio (sodų) paskirties sklypo 2008-04-25 nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 3514 Lt.
Ieškovės teigimu, sutartis laikytina sudaryta, kadangi atsakovas pervedė į jos sąskaitą pinigus, o ji nuo pinigų gavimo momento panaikino visas kliūtis naudotis 0,068 ha žemės sklypu. Atsakovas pinigų pervedimo nelaiko ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi ir nepripažįsta buvus susitarimui dėl 0,068 ha ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r., pirkimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį vadovavosi įrodymų visuma, šalių veiksmais, jų tikslais, objekto pobūdžiu ir atkreipė dėmesį į tai, kad pateikti duomenys apie atsakovo UAB „SPV – 6“ veiklos pobūdį ir (duomenys neskelbtini) rajone įsigytus žemės sklypus, jų dydį (15,4 ha, 11,1477 ha, 2,2 ha, 42,5 ha, 29,5 ha, 34,76 ha, 26,2 ha, 19,8 ha, 9,84 ha, 25,15 ha ir kt.) sudaro pagrindo abejoti ta aplinkybe, kad atsakovą galėjo dominti tokio nedidelio ploto (0,068 ha) sodų paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) r., o ne toje teritorijoje, tai yra (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame atsakovas ir buvo įsigijęs visus žemės sklypus.
Apeliantė skunde remiasi įstatymo nuostata, kai asmuo atsisako sudaryti sutartį nustatyta forma, teismas gali pripažinti sutartį sudaryta. Šie argumentai negali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išspręsti kitaip, nes byloje akivaizdžiai nustatyta, kad dėl ginčo 0.068 ha žemės sklypo šalys nebuvo raštu sudariusios nei preliminariosios sutarties nei kitos sutarties, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie pagrindinės sutarties sudarymą CK CK 1.93 str. 4 d. taikymo prasme. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo padaryti priešingas išvadas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad negalima konstatuoti buvus ikisutartiniam šalių susitarimui būtent dėl 0.068 ha ploto žemės sklypo sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., pirkimo-pardavimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.317 str. 1 d. numato bendrą pardavėjo pareigą pagal pirkimo pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos CK 6.393 str. 4 d. numatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu ar kitu sutartyje nurodytu dokumentu (LR CK 6.398 str. 1 d.). Ieškovė neneigė to fakto, kad visi žemės sklypo nuosavybės dokumentai tebėra pas ją, aplinkybė, kad ieškovė nuo pinigų gavimo momento nebesinaudojo ginčo žemės sklypu dėl priežasčių susijusių su sklypo perdavimu atsakovui, byloje neįrodyta, todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados apie tinkamą nekilnojamojo daikto perdavimą tariamam pirkėjui ir sutarties sąlygų įvykdymą. Priešingai, įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovė nėra įvykdžiusi objekto - 0,068 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. Šios normos reglamentuoja būtinas sąlygas sandoriui pripažinti t.y. sandoris turi būti dvišalis, viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdyti sandorį, kita sandorio šalis vengti įforminti sandorį notarine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti CK 1.93 str. 4d. nuostatas ieškinyje nurodomoms faktinėms aplinkybėms nėra pagrindo, nes apeliantė byloje nepateikė dokumentų ir neįrodė šios normos taikymui svarbių aplinkybių t.y. neįrodė 0.068 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto, kuriam yra būtina rašytinė sutarties forma, neįrodė būtent šio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r., esančio žemės sklypo faktinio valdymo perdavimo atsakovui fakto. Ieškovei neįrodžius šių būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacijoje neįrodinėjo ir nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovas tariamai atsisakė notarine tvarka įforminti ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, neįrodinėjo atsakovo nesąžiningų ar kitokių veiksmų vengiant sutarties įforminimo ar ieškovės pastangų sudaryti ir įforminti vienokį ar kitokį šalių susitarimą dėl 0,068 ha žemės sklypo pardavimo. Teisiškai nėra reikšminga, kad ieškovė nuo pinigų gavimo 2008 m. momento nebesinaudojo žemės sklypu, nes tai nelaikytina tinkamu nekilnojamojo daikto perdavimu ar sutarties įvykdymu.
Teismas teisingai konstatavo įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių ir nurodė, kad šiuo atveju ne ieškovė, bet atsakovas pervedęs pinigus galėtų reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu. Teismas atsižvelgė į ieškovės galėjimą suprasti netinkamo sandorio pasekmes ir nurodė, kad ieškovė laikotarpiu 1997- 2011 m. yra sudariusi ne vieną jai priklausiusio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutartį, kurias, kaip ji teigė teismo posėdyje, įformino notarine forma. Vadinasi, 2008 m. ieškovė buvo pakankamai informuota apie tai, kaip turi būti įforminta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis bei nekilnojamojo daikto perdavimas, todėl veikdama kaip rūpestinga ir atidi daikto pardavėja turėjo siekti, kad sandoris būtų tinkamai įformintas.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atidėjo 2740.00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, todėl ši suma priteisiama iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės I. K. 2740.00 litų žyminio mokesčio valstybei.