- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2-20-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07503-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- UAB „SPV-6“
- Advokatai
- Gytis Jaliniauskas
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo atstovams adv. G. Jaliniauskui ir V. K., bei atsakovei I. K. ir jos atstovei adv. Z. Kastėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SPV-6“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
iš pradžių dokumentinio proceso tvarka, teismas išnagrinėjęs ieškovo UAB ,,SPV-6“ ieškinį atsakovei I. K., 2011-12-09 preliminariu sprendimu ji patenkino visiškai bei priteisė kreditoriui iš skolininkės 98 000,00 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas: 1 470,00 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovas UAB „SPV-6“ ieškinyje nurodė, kad su atsakove I. K. žodžiu susitarė dėl žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo. 2008 m. rugsėjo 8 d. į I. K. atsiskaitomąją banko sąskaitą buvo pervesti 98 000 Lt, kaip apmokėjimas už žemės sklypą. Ieškovas su atsakove jokių rašytinių susitarimų ar preliminariųjų sutarčių už nurodytą sumą nesudarė. Atsižvelgiant į tai, jog šalys jokių sutarčių nesudarė ir jokio sklypo atsakovė ieškovui nepardavė, šalių sandoris iki galo neįvyko, raštu nebuvo įformintas, tačiau ieškovas atsakovei pervedė 98 000 Lt už būsimą sandorį, todėl pervesti pinigai laikytini kaip turtas, kurį atsakovė įgijo be jokio teisinio pagrindo. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl įgytos pinigų sumos grąžinimo ir 2011-10-28 raštu priminė ieškovei apie pareigą grąžinti nepagrįstai gautą 98 000 Lt sumą, tačiau atsakovė sumokėto avanso negrąžino.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Ieškovas nurodė, kad bylos šalys preliminarios sutarties sudarę nebuvo, o pinigai atsakovei buvo pervedami nesant sutarčių ar kitų teisinių pagrindų. Dėl to šie teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas. Kadangi atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir skolos negrąžina, todėl pagal ieškovą ji privalo atlyginti kreditoriui patirtus tokio pat dydžio nuostolius, t. y. 98 000,00 Lt (CK 6.242 str. 1 d.). Ieškovas teigė, kad pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovas prašė teismo iš atsakovės jam priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 98 000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Kaip jau aukščiau nurodyta teismas tenkindamas ieškovo prašymą nusprendė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarką ir byloje 2011-12-09 priėmė preliminarų sprendimą dėl aukščiau minėtų piniginių sumų priteisimo bei jį išsiuntė atsakovei, išaiškindamas pastarajai teisę per įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pasinaudodama šia savo teise, pateikė teismui prieštaravimus, nurodydamas, kad su ieškovo ieškinyje nurodytais reikalavimais ir preliminariu teismo sprendimu nesutinka.
Atsakovė nesutikdamas su ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu, pateikė šiuos prieštaravimus.
Atsakovė teigė, kad ieškovas išnaudodamas neteisminio ginčo sprendimo galimybę, 2011-10-25 surašė jai pretenziją. Atsakovė pripažino, kad ieškovo pateiktoje pretenzijoje pastarasis ją ragino grąžinti jo manymu be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Kadangi nuo piniginių lėšų atsakovei pervedimo - 2008 m. rugsėjo 8 dienos iki pretenzijos gavimo 2011 m. lapkričio 2 d. ieškovas su atsakove nebuvo susisiekęs, nors jos tel. numeris ir adresas liko nepasikeitę, dėl to atsakovė savo pretenzijoje išdėstė svarbias aplinkybes ir paragino ieškovą užbaigti sandorį pagal buvusį susitarimą. Ieškovas atsakovei nurodė, kad pretenzijos patenkinimo klausimas turi būti išspręstas per 15 dienų nuo jos gavimo, nuo pretenzijos gavimo praėjus 14 dienų atsakovė išsiuntė ieškovui atsakymą su svarbiomis kilusio ginčo aplinkybėmis, o ieškovas 2011 m. lapkričio 14 dieną, t.y. nuo pretenzijos gavimo praėjus 12 dienų surašė ieškinį, todėl atsakovė mano, kad ieškinys surašytas ir teismui pateiktas negavus jos atsakymo į pretenzijos reikalavimą, taigi neišnaudojus neteisminio ginčo sprendimo galimybių. Dėl šios priežasties tolimesnis ginčo sprendimas galimas tik nagrinėjant ieškinį įprasta civilinio proceso tvarka, kur bus nustatinėjamos jos galimai nepagrįsto praturtėjimo ir jų susitarimo sudaryti sandorį, aplinkybės.
Atsakovė sutinka, su ieškovo teiginiu, kad iki pinigų pervedimo į jos sąskaitą buvo su ieškovu žodžiu susitarę dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo, ką patvirtina ir ieškovo 2008-09-08 dieną į jos sąskaitą pervesti pinigai, kur pavedimo paskirtis aiškiai įvardijama ,,apmokėjimas už žemę“, ir tuo pačiu ji nesutinka su ieškovo teiginiu, kur jis teigia, kad iki apmokėjimo už žemę ieškovas su ja sutarė dėl žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo, kadangi nei ankščiau, nei dabar ji neturi ir neturėjo jai priklausančių žemės ūkio paskirties sklypų, o su ieškovu sutarė dėl jai anuomet priklausiusio ir šiuo metu nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo. Patvirtindamas jų susitarimą ieškovas jai pervedė apmokėjimą už šį žemės sklypą ir turėjo savo iniciatyva atvykti sudaryti raštišką pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau tokios iniciatyvos iš ieškovo ji nesulaukė.
Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, kaip jų sutarto sandorio šalis yra juridinis asmuo, todėl teismų praktikoje pripažįstama, jog yra stiprioji sandorio pusė, todėl iniciatyvos pareiga sudaryti sandorio tinkamą įforminimą atitenka jam, todėl ir visos šios aplinkybės dėl vengimo sudaryti sandorį ir teiginiai dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo pagrindimo priklauso jam.
Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsakovė kartu su prieštaravimais pateikė teismui ir jos argumentus patvirtinantį įrodymą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „SPV -6“ pateikė teismui atsiliepimą dėl atsakovės prieštaravimų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ir teismo 2011-12-09 priimto preliminaraus sprendimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad su atsakovės pateiktais prieštaravimais jis nesutinka, mano, jog jie yra nepagrįsti todėl turi būti atmesti, o 2011-12-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo priimtas preliminarus sprendimas turi būti paliktas nepakeistu.
Ieškovas teigė, kad atsakovė prieštaravimuose nurodė, jog jis su ja susitarė ne dėl žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo, tačiau būtent dėl atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo pirkimo. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški.
Pirma, ieškovas yra juridinis asmuo - UAB „SPV-6“, besiverčiantis žemės ūkio veikla, t. y. javų ir kitų grūdinių kultūrų auginimu, augalininkyste. Ieškovas tam tikslui supirkinėja žemės ūkio paskirties sklypus būtent tokiai įmonės veiklai. Kartu su šiuo atsiliepimu, ieškovas pateikia turimų didelių žemės ūkio paskirties sklypų sąrašą Radviliškio rajone, kurie naudojami įmonės veikloje. Ypatingai maži ir kitokios paskirties žemės sklypai, pvz. žemės ūkio (sodų) paskirties sklypai, niekada nebuvo ir nėra reikalingi ieškovui. Tokių žemės sklypų pirkimas prieštarautų ieškovo veiklos tikslams ir niekaip nebūtų susijęs su įmonės veikla.
Antra, atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jai nuosavybės teise priklausantį sodo ar bet kokį kitą žemės ūkio paskirties sklypą, kuris galėjo būti perkamas už 98 000 Lt. Ieškovas neturėjo ir šiai dienai neturi duomenų apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, t.y. apie pirkimo sandorio objektu neva galėjusio būti sodo sklypo dydį, jo vertę ir vietovę.
Atsakovės argumentas, jog ieškovas susitarė dėl jos turimo žemės sklypo (sodo) pirkimo yra nepagrįstas ir išgalvotas, todėl turi būti atmestas.
Pagal ieškovą atsakovė teigia, jog nei anksčiau, nei dabar neturi ir neturėjo jai priklausančių žemės ūkio paskirties sklypų. Šiuo atsakovė tik dar kartą patvirtina, jog ieškovo pervesti 98 000 Lt yra atsakovės be pagrindo įgytas turtas, kadangi sandoriai su atsakove dėl žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo, apskritai kaip tokie, nuo pat pradžių nebuvo galimi. Šiuo atveju 98 000 Lt yra be pagrindo įgytas turtas (LR CK 6.237str. 1 d.), kadangi egzistuoja visos šios teisės normos taikymo prielaidos:
1. lėšų įgijimo negalima pateisinti nei sandoriu (nes jo nėra), nei konkrečiu teisės aktu;
2. turtas yra realiai gautas (šį faktą įrodo ieškovo pridėtas banko sąskaitos išrašas);
3. įgytų lėšų negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais.
Anot ieškovo atsakovė teigia, jog ieškinys surašytas ir teismui pateiktas negavus atsakovės atsakymo į pretenzijos reikalavimą, todėl neišnaudojus neteisminio ginčo sprendimo galimybių tolimesnis ginčo sprendimas galimas nagrinėjant ieškinį tik įprasta civilinio proceso tvarka.
Toks atsakovės argumentas taipogi nepagrįstas. Jokie teisės aktai nenumato, jog ieškovui reiškiant ieškinį teisme dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, ieškovas privalo pasinaudoti neteismine ginčo sprendimų nagrinėjimo procedūra. Be to, atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas kreipėsi į teismą 2011-11-14, t.y. nuo pretenzijos gavimo praėjus 12 dienų. Ieškovo pateiktame ieškinyje yra nurodyta ieškinio surašymo data, o ieškinys teismui buvo išsiųstas 2011-11-18, t. y. praėjus pretenzijoje numatytam 15 d. terminui nuo pretenzijos gavimo dienos.
Ieškovas vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, bei remiantis LR CPK 430 str. 6 d. 1 p. teismo prašė:
1. 2011-12-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime nurodytiems argumentams pagrįsti pateikė teismui rašytinį įrodymą.
Ieškovo atstovai teismo posėdyje pakartojo ieškinyje ir atsiliepime nurodytus motyvus. Taip pat teigė, kad atsakovės I. K. prievolė ieškovui atsiranda pagal CK 6.237 str. 1d. Pažymėjo, jog atsakovė jau seniai privalėjo grąžinti nepagrįstai gautus pinigus, kadangi ir Mažeikių raj. apylinkės teismas jos ieškinį ieškovui atmetė (civ. byla Nr. 2-1639-785/2012). Be to nurodė, jog jeigu kita šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo įstatymo įapreigojimą, jai atsiranda prievolė atlyginti ieškovo nuostolius. Dėl to prašė teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pakartojo prieštaravimuose nurodytus motyvus ir prašė teismo panaikinti 2011-12-09 preliminarų sprendimą, o ieškovo ieškinį atmesti.
Ieškovo UAB ,,SPV - 6“ ieškinys atsakovei I. K. tenkintinas visiškai, o 2011-12-09 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovas verčiasi nekilnojamojo turto verslu. Ieškovui Radviliškio rajone formuojant stambų žemės ūkio paskirties sklypų masyvą, atsakovės žentas R. J. pasiūlė įsigyti ir nuosavybėn iš atsakovės žemės sklypą pagal teises numatančias dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn I. K.. Ši galimybė galėjo būti įgyvendinama tik atsakovės žentui įgijus įgaliojimus veikti atsakovės vardu pagal dėl žemės, miško, vandens telkinio jai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn išvadą (be to jokia išvada pagal nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisės aktų reikalavimus ar I. K. nuosavybės teises į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus į bylą nepateikta). Nesant minėtų įrodymų dėl šios priežasties sandoris tarp šalių neįvyko.
Tarp šalių nebuvo sudaryta preliminari žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, o nesant sutarties dalyko dėl žemės pirkimo - pardavimo nuosavybėn, nėra ir pirkimo objekto.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šalys per tarpininką atsakovės žentą buvo žodžiu susitarusios pirkti - parduoti žemės sklypą, į kurį tariamai atsakovei turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovas savo ieškinį grindė tuo, kad pinigus pervedė be teisėto pagrindo (CK 6.237 str.), t. y. nesudarė sandorio, turto negavo, terminai sudaryti sutarčiai nebuvo numatyti. Ieškovas teigė, kad pinigai atsakovei galėjo būti pervesti kaip mokėjimas už žemės sklypą esant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo I. K. vardu faktui. Šalių sandoris iki galo neįvyko, raštu nebuvo įformintas, tačiau ieškovas pervedė atsakovei pinigus už būsimą sandorį.
Šį šalių susitarimą galima vertinti kaip ikisutartinius santykius, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šalys dėl būsimo sandorio nesusitarė ir jo nesudarė. Todėl bylos aplinkybės ir šalių įrodymai leidžia teigti, kad ikisutartiniai santykiai liko neįgyvendinti dėl abiejų sutarties šalių nepakankamo rūpestingumo, apdairaus ir apgalvoto elgesio, nulėmusio tai, kad galutinė šalių valia dėl kai kurių reikšmingų ir svarbių pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų liko nesuderinta. Byloje nėra aplinkybių, kurios neabejotinai leistų teigti, kad sutartis nebuvo įvykdyta tik dėl vienos šalies kaltų veiksmų ar neveikimo.
Derybas dėl būsimos sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 6.154 str., 6.158 str., 6.163 str.).
Kadangi šalių ikisutartiniai santykiai nesibaigė sutarties pasirašymu, tai sutarčių laisvės principas lemia tai, kad sutarties sudarymas gali būti bet kada nutrauktas, juolab, kad nebuvo pasiektas šalių valia susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas, susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str., 1.73 str.), o tai, kad atsakovė be įgaliojimo ar kito teisinio pagrindo pavedė tvarkyti dokumentus ir kitus reikalus, susijusius su žeme, bei atstovauti žentui R. J., nėra priskirtina ikisutartinių santykių stadijai.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovės gauti pinigai vertintini kaip ieškovo sumokėtas avansas, o jį sumokėjęs ieškovas turi teisę reikalauti jį grąžinti (CK 6.309 str. 2 d., 6.237 str.).
Atskirai pastebėtina, kad pagal CK 6.163 straipsnio 1 dalį, ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo, ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijaus neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 str. 2-3 d.). Taigi, jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010, 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 str.).
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Mažeikių raj. apylinkės teisme 2012-11-26 priimtas ir įsiteisėjo sprendimas civilinėje byloje tarp tų pačių šalių (Šiaulių apygardos teismo 2014-01-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-8-357/2014). Minėtoje byloje liudytoju buvo apklaustas su šalių sudaromu sandoriu susijęs asmuo, tai yra R. J.. Todėl aukščiau nurodytoje išnagrinėtoje byloje šio liudytojo duoti parodymai pripažintini prejudiciniais faktais nereikalaujančiais pakartotinės šio asmens apklausos nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje nurodė, kad bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiuducio - iš anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima būtų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebūtinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Taikyti faktų prejudicijos taisyklę galima ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne visi tie patys byloje dalyvavę asmenys. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje įrodinėjamas faktas, kitoje byloje galėtų būti laikomas prejudiciniu.
Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Todėl pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
CPK 182 straipsnio 2 punktas, įtvirtindamas prejudicinių faktų buvimo galimybę, tiesiogiai nenurodo, kurioje teismo sprendimo dalyje turi būti dėl jų pasisakyta, ši teisės norma nenumato ir neduoda pagrindo išvadai, jog prejudicinę reikšmę turintys faktai, nustatyti kitoje byloje, turi būti užfiksuoti tik sprendimo rezoliucinėje, o ne motyvuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į bendrosios civilinės teisės bei civilinio proceso teisės teorijos pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą ieškinio sampratą, jų reikalavimų formulavimo bei teismo sprendimo turinio reikalavimų praktiką darytina išvada, jog bylai reikšmingi faktai, išskyrus ypatingosios teisenos bylose, yra ir turi būti išdėstomi (dėl jų pasisakoma) ne sprendimo rezoliucinėje, o būtent motyvuojamojoje dalyje. Dėl to nukreipimas į kito teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes (prejudicinių faktų atveju) yra galimas ir kaip tik atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus.
Tokiu būdu teismas atsižvelgdamas ir į kitoje civilinėje byloje nustatytus teisinius faktus juos laiko prejudiciniais bei taiko nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 1d. 2p.). Remdamasis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais teismas palieka galioti anksčiau byloje 2011-12-09 priimtą preliminarų sprendimą.
Kadangi ieškinys bylą išnagrinėjus pakartotinai tenkinamas visiškai, dėl to papildomai išspręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 430 str. 7d.). Tai yra iš atsakovės priteistinos išlaidos į valstybės biudžetą susijusios su procesinių dokumentų įteikimu per LR pašto bendrovę (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str.).
Iki sprendimo įvykdymo paliktina galioti laikinoji apsaugos priemonę, taikyta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutartimi areštuojant atsakovės I. K. turtą ir pinigines lėšas.
Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės ir jos atstovės baigiamosiose kalbose išreikštą nuomonę apie atsakovės dabartinę turtinę padėtį, laiko, kad yra teisinis pagrindas nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą (CPK 271 str.). Dėl to, tenkintinas šis atsakovės ir jos atstovės prašymas ir nustatytina sprendimu iš atsakovės priteistos piniginės sumos išdėstymo tvarką bei terminai. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad atsakovė kol kas negali sumokėti iš karto visos teismo priteistos sumos. Be to, teismas atsižvelgdamas ir į ieškovo interesą, laiko, jog iš atsakovės ieškovui priteista skola išdėstytina tik dviejų metų laikotarpiui. Ši teismo pozicija remiasi tuo, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes išdėsčius priteistos sumos grąžinimą ilgesniam laikui, tuo pačiu būtų pažeistas ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines ieškovo teises, jas gerbti ir ginti. Pažymėtina, kad kreditoriaus (ieškovo) teisė susigrąžinti skolą iš skolininko (atsakovės) turi būti ginama, o skolininkas (atsakovė) privalo gerbti ieškovo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Atskirai pastebėtina, kad sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymas netaikytinas dėl ieškovui iš atsakovės priteistų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 260 str., 430 str. 6d. 1p., 7d.,
nusprendžia:
1. Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
2. Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-12-09 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
3. Priteisti iš atsakovės I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „SPV-6“ (į. k. 301507155) 98 000,00 Lt (devyniasdešimt aštuonis tūkstančius litų) be pagrindo įgytų lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 98 000,00 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 1 470,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio.
4. Ieškovui UAB „SPV-6“ (į. k. 301507155) iš atsakovės I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistos 98 000,00 Lt sumos sumokėjimą išdėstyti dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį iki paskutinės jo dienos sumokėti kreditoriui (ieškovui) po 4 083,33 Lt įmoką, o paskutinį 24 mėnesį 4 083,41 Lt įmoką.
4. Iki galutinio sprendimo įvykdymo palikti galioti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutartį dėl atsakovės I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto ir piniginių lėšų arešto.
5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės I. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 43,58 Lt (keturiasdešimt tris litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu per LR pašto bendrovę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismo per sprendimą priėmusį teismą.