Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-380/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-10
Bylos Nr.
1A-8-380/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22467-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Kaltinamasis
U. Š., R. K.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas, Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-380/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22467-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.14.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Gintautui Traneliui,išteisintajam U. Š., jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,išteisintojo R. K. gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Tranelio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

U. Š. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl susidariusių antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš U. Š. valstybei paliktas nenagrinėtas.

Nurodyta kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. K. ir U. Š. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. tuo, kad jie 2022-06-09, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste, veikdami bendrai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – batus „Demar“ – 167,70 Eur vertės, taip padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 167,70 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras G. Tranelis prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-11 nuosprendį, kuriuo R. K. ir U. Š. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti 45 parų arešto bausme; pripažinti U. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti 45 parų arešto bausme.

2.1. Prokuroras teigia, kad skundžiamas nuosprendis dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir nepagrįsto R. K. ir U. Š. išteisinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

2.2. Prokuroras nurodo, jog atsakomybę už turto pagrobimą įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje. Pagal šį straipsnį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Kai turto vertė neviršija 3 MGL ir nėra veiką kvalifikuojančių požymių, vagystė užtraukia tik Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatytą administracinę atsakomybę. Kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius.

2.3. Apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje teisingai nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog 2022-06-09, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste, kaltinamieji galėjo paimti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – batus „Demar“ – ir išeiti už juos nesumokėję, to kaltinamieji neginčija, tik patikslina, kad neteisėtą veiką, paėmus parduotuvei priklausančius batus ir už juos nesumokėjus, padarė išimtinai R. K.. Tai, kad minėtos aplinkybės buvo įvykusios ir neteisėta veika galbūt buvo padaryta, patvirtina ir byloje pateikti įrodymai (liudytojo parodymai, vaizdo įrašas, kita bylos medžiaga). Teismas pažymėjo, kad kaltinamiesiems ginčijant galbūt pavogtų batų kainą, esminiu klausimu šioje byloje veiką kvalifikuojant kaip nusikalstamą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tampa būtent minėtų galbūt pavogtų batų vertė. Teismas teisingai nurodė, kad vykdant pavedimą teismui papildomai buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma – batų vertės detalizacija, kurioje nurodyta, kad batų įsigijimo kaina – 101,64 Eur, transportavimo kaina – 15,25 Eur, pardavimo sąnaudos – 26 Eur, mokesčiai – 8,93 Eur, pelnas – 15,88 Eur, iš viso – 167,70 Eur.

2.4. Tačiau teismas išteisinamajame nuosprendyje nepagrįstai tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, teismo paklaustas, ar gali būti taip, kad galbūt pavogtų batų kainos etiketėje buvo užbraukta kaina 167,70 Eur ir nurodyta kaina – 117 Eur – iš esmės sukūrė tokią situaciją, kad jų kaina galimos vagystės metu buvo 117 Eur, o 167,70 Eur buvo anksčiau taikyta minėtiems batams kaina. Liudytojas atsakė teigiamai, aiškiai patvirtindamas teismo nurodytas aplinkybes. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad teisiamajame posėdyje liudytojas D. Ž. parodė, kad pateikė raštiškus paaiškinimus dėl batų vertės. Ją grindžia prarastu pardavimu, pajamomis, kurių negavo, kurias galėjo gauti realizavę batus. Parodė, kad visos prekės parduotuvėje yra apskaičiuojamos „Rivilės“ buhalterinės apskaitos programa. Turi įrodymus, kuriuose matosi pardavimo kaina, įsigijimo kaina, tuo remdamiesi pateikė raštus. Gali pagrįsti prekės įsigijimo kainą. Turi įrodymus, kuriuose matosi pardavimo kaina. Į teismo klausimą atsakė, kad „šiuo atveju, kuriuos jūs turite nuotraukoje 42 dydis ir ji yra su nuolaida, kur jūs minėjote 117,- kuri yra užfiksuota, bet batus jie pavogė ne tokios išmeros (išmatavimo) ir batų kainos tos išmeros (išmatavimo) nėra nurodytos kainų juostoje, kurie ją pavogė, ten yra įstatytą batų kaina 42 dydžio“. ,,Kaltinamieji pavogė man atrodo 44 išmera“ (2023-03-09 teisiamojo posėdžio protokolas). Prokuroras pastebi, kad nors išteisintieji teisiamajame posėdyje ir tvirtino, kad jie pagrobė 42 dydžio batus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu U. Š. parodė: „R. K. turėjo kuprinę, žiūrėjo į darbo batus, batų pavadinimas buvo iš D raidės, paėmė 44 dydžio batus ir juos įdėjo į jo kuprinę <...>“ (t. 1, b. l. 43–46). Lyginant liudytojo D. Ž. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, ir tai, kas yra konstatuota išteisinamajame nuosprendyje, matyti akivaizdūs prieštaravimai.

2.5. Prokurorui akivaizdu, kad liudytojas D. Ž. iškviestas į teisiamąjį posėdį nebuvo pakankamai tam pasiruošęs ir neturėjo bei negalėjo turėti tikslių duomenų apie visų prekių (taip pat ir darbo batų) parduotuvėje kainas vagystės dieną bei parduotuvėje vagystės metu taikytas akcijas (didelis prekybos centras, didelė prekių apyvarta, vagystė įvyko 2022-06-09, teismo posėdis – 2023-03-09). Be to, nukentėjusi pusė „jau nelabai suinteresuota“, bet tai yra ne teisinė, o žmogiška problema – jie pateikė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką su pagrobtos prekės verte bei vaizdo įrašu, dvi papildomas pažymas apie pagrobtų batų vertę, teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, nereikalauja civilinio ieškinio, o „prokuratūra vis tiek netiki ir reikalauja kažkokių papildomai domenų (visiškai be pagrindo nepatikėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie pagrobtos prekės vertę)“.

2.6. Prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog prokuroras papildomo pavedimo surinkti įrodymus, pagrindžiančius taikytą akciją (jos sąlygas) ir galbūt pavogtų batų dydį, įsigijimo dokumentus, nevykdė, teigė, kad tokių įrodymų nėra ir jų gauti nėra galimybės. Su tuo negali sutikti. Vykdant minėtą pavedimą teismui teisiamajame posėdyje buvo pranešta: „Gavome pažymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau mano supratimu teismas norėjo išsamesnės pažymos, toje pažymoje yra paminėta, kad apie nuolaidas duomenų nėra išsaugota, todėl pateikti negali, jeigu teismo netenkina toks variantas, siūlyčiau kompromisinį variantą, išsikviesti tos įmonės finansistę <...>“ (2023-03-16 teisiamojo posėdžio protokolas). Prokuratūra vykdydama teismo pavedimus du kartus (atitinkamai 2023-02-01 ir 2023-08-13) su paklausimais kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo atsakymus, kuriuos ir pateikė teismui. Akivaizdu, kad minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymai teismo netenkino, tačiau prokuroras atkreipia dėmesį, kad užduotis specialistui ir finansinis tyrimas gali būti atliekami tik BPK numatytais pagrindais (prokuratūra nematė ir nemato tokių pagrindų, taip pat nematė ir nemato pagrindų taikyti nukentėjusiosios pusės atžvilgiu kokias nors procesines prievartos priemones, be to, ir neturi kompetencijos dirbti su „Rivilės“ buhalterinės apskaitos programa). Jeigu teismui po liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. Ž. pareiškimo ir parodymų teisiamojo posėdžio metu, taip pat dviejų papildomai pateiktų pažymų vis tiek kilo abejonių dėl pagrobtos prekės vertės, prokurorui neaišku, kodėl nebuvo pasirinktas kompromisinis variantas, pasiūlytas teisiamojo posėdžio metu.

2.7. Prokuroras teigia, kad išteisinamajame nuosprendyje teismas konstatavo, jog, pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal minėtą pareiškimą ir tyrėjui atėjus į minėtą parduotuvę fiksuoti įvykio vietos, buvo nustatyta, kad galbūt pavogtų batų kaina yra 117 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš viešosios erdvės yra paimti duomenys, fiksuojantys galimą batų vertę ne didesnę nei 130 Eur, kurie taip pat laikytini įrodymais. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas spręsti, jog byloje valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro nebuvo įrodyta, kad kaltinamųjų neteisėtais veiksmais buvo galbūt atlikta vagystė batų, kurių vertė viršija 3 MGL, tai turi įtakos tokius veiksmus kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Su šiais teiginiais prokuroras taip pat negali sutikti. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje už fotolentelėje galbūt užfiksuotą kainą (117 Eur) buvo parduodami kaltinime nurodyti batai (taip ir nebuvo nustatyta, kokia tai kaina). Kita vertus, prekių kainodara yra vidinis bendrovės reikalas ir viešoje erdvėje esantys duomenys apie tokių pačių prekių kainą tik gali daryti įtaką vadovams (finansininkams) patiems nustatant konkrečios prekės kainą valdomoje bendrovėje, bet ne daugiau. Teismas išteisinamajame nuosprendyje nepagrįstai tvirtina, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus kaltinamieji, nors ir pripažino padarę vagystę, bet teigė, kad batų kaina vagystės metu buvo ne didesnė nei 117 Eur. Iš tiesų R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „Abu apžiūrinėjo darbo batus, išsirinko vienus lentynoje, jam atrodo, kad jų kaina buvo 117 Eurų, bet jis dėl to nėra tikras“ (t. 1, b. l. 61–64). U. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „Jam atrodo kad batų kaina buvo 97 Eurai, bet tiksliai to nežino. Matė, kad po apačią buvo parašyta tokia kaina. Ar būtent paėmė batus, kurių buvo kaina 97 Eurai, jis nežino“ (t. 1, b. l. 43–46).

2.8. Prokuroras konstatuoja, kad apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį R. K. ir U. Š. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nepagrįstai grindė tuo, kad yra prieštaringi įrodymai dėl pavogtų batų vertės (vertė galbūt mažesnė negu 3 MGL), ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad visi byloje surinkti duomenys turi būti vertinami tiek atskirai, tiek kaip visuma, taip pat ir juos lyginant bei gretinant tarpusavyje, nė vienai įrodymų grupei nesuteikiant pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus ir taip teisingai nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę, todėl padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis U. Š. ir jo gynėja advokatė A. Zaburienė bei išteisintojo R. K. gynėjas advokatas V. Janušauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo yra prašoma panaikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį R. K. ir U. Š. ir priimti jiems naują apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymų visumą, padarė neteisingas, bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas dėl išteisintųjų kaltės, todėl juos nepagrįstai išteisino pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2022-06-09 pagrobtų batų „Demar“ vertės. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pirmosios instancijos teisme R. K. ir U. Š. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. tuo, kad jie 2022-06-09, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste, veikdami bendrai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – batus „Demar“ – 167,70 Eur vertės, taip padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 167,70 Eur turtinę žalą.

8. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinami išteisintieji R. K. ir U. Š., šiuo metu dėl 2023-06-01 įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

9. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur).

10. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, jog byloje buvo pateikti prieštaringi duomenys apie 2022-06-09 pagrobto turto (batų „Demar“) vertę (kuri galbūt yra mažesnė nei 3 MGL (150 Eur) ir minėtų prieštaravimų pašalinti nėra galimybių, pagrįstai R. K. ir U. Š. išteisino dėl jiems pateiktų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl išteisintųjų kaltės. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (neteisingai, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių) vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi ne jų visuma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK normų reikalavimų vertindamas įrodymus, juos išdėstydamas skundžiamame nuosprendyje, darydamas išvadas bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog siekdamas išsiaiškinti šioje byloje aktualius su pagrobtų batų verte susijusius klausimus apylinkės teismas teisiamajame posėdyje apklausė liudytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. Ž., suteikė proceso dalyviams galimybę pateikti teismui minėtų batų vertę įrodančius duomenis, šia teise buvo iš dalies pasinaudota. Tačiau įvertinus prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus matyti, jog siekiant įrodyti pagrobtų batų vertės dydį yra subjektyviai siūloma vertinti įrodymus atsietai nuo įrodymų visumos.

11. Konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė išvadas dėl R. K. ir U. Š. išteisinimo, visi duomenys, kuriais šis teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir atlikdamas teisinį išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos vertinimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatyta tvarka. Priešingai nei teigia prokuroras, teismas R. K. ir U. Š. išteisinimą motyvavo tinkamai įvertinęs surinktų įrodymų visumą. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas nusprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenis kaltais ar juos išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su prokuroro pageidaujamu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis dėl R. K. ir U. Š. išteisinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijama atskirų bylos duomenų įrodomoji reikšmė, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei kaip jie vienas kitą atitiko bei papildė.

12. Sprendžiant išteisintųjų kaltės klausimą pirmiausia pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu U. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo visiškai nepripažino, nurodė, kad 2022-06-09 į parduotuvę nuvyko įsigyti kirvio kotą, o nusikalstamą veiką įvykdė vienas R. K. (t. 3, b. l. 28–29). Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu U. Š. savo kaltę buvo pripažinęs visiškai, parodė, kad vagystę įvykdė kartu su R. K., o batų kaina tuo metu buvo 97 Eur (t. 2, b. l. 24–25). R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. 2022-06-28 įtariamojo apklausos metu R. K. nurodė, kad parduotuvės lentynoje darbo batų kaina buvo 117 Eur (t. 1, b. l. 144). U. Š. ir R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai juos ėmė, batų kaina buvo 117 Eur, o ne 167,70 Eur (t. 3, b. l. 30). U. Š. 2023-01-17 ranka rašytame prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo išteisintiesiems buvo paskirtos arešto bausmės, U. Š. nurodė, jog nagrinėjant bylos aplinkybes nebuvo nustatyta (įrodyta) pavogtų batų kaina. Prašyme, be kita ko, nurodyta, kad U. Š. ir R. K. mano, kad batų kaina buvo nurodyta 97 Eur, o už 167,70 Eur jie tų batų nebūtų ėmę (t. 3, b. l. 17). Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, išteisintieji teisiamajame posėdyje iš esmės neginčijo, kad 2022-06-09, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste, U. Š. ir R. K. galėjo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – batus „Demar“ ir išeiti už juos nesumokėję, tik patikslino, kad neteisėtą veiką, paėmus parduotuvei priklausančius batus ir už juos nesumokėjus, padarė išimtinai R. K. Tai, kad nusikalstama veika galbūt buvo padaryta patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Ž. parodymai viso baudžiamojo proceso metu, byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip išteisintieji kartu deda batus į kuprinę ir atskirai išeina iš parduotuvės (t. 1, b. l. 44), ir kita bylos medžiaga.

13. Vis dėlto, esminiu klausimu šioje byloje išlieka vagystės metu pagrobto turto vertė, nes atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 9 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, jeigu pagrobto turto (šiuo atveju – batų „Demar“) vertė nesiekia 3 MGL (150 Eur) dydžio sumos, nesant kitų veiką kvalifikuojančių požymių, tokio pobūdžio veika (vagystė) negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, o tik administracinę atsakomybę.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017 ir kt.).???

15. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 14 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl pagrobto turto vertės nustatymo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys duomenys apie galbūt pagrobtų batų vertę iš tiesų yra prieštaringi ir keliantys abejonių.

16. Byloje esančiame 2022-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Ž. pareiškime nurodyta, kad 2022-06-09 dėl pavogtų „Demar“ batų buvo patirti 167,70 Eur dydžio nuostoliai (t. 1, b. l. 8). 2022-09-14 apklausiamas kaip liudytojas D. Ž. nurodė, kad civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereikš, 167,70 Eur vertės batų „Demar“ įsigijimo dokumentų neturi, batai buvo įsigyti maždaug prieš 3 metus, galbūt įsigijimo dieną batų vertė buvo didesnė, o praėjus tokiam laikotarpiui buvo sumažėjusi (t. 1, b. l. 34). 2022-06-21 įvykio vietos apžiūros protokolo priede esančioje fotolentelėje Nr. 7 yra užfiksuotas įvykio vietos vaizdas – matosi, kad tokio modelio batų „Demar“ kaina parduotuvės lentynoje yra 117 Eur, aplink kitų tokio modelio batų kitokiomis kainomis neužfiksuota (t. 1, b. l. 26). Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą pavadinimu „dadasi batus“, kuriame 2022-06-09 įvykio metu yra užfiksuota, kaip išteisintieji parduotuvėje deda batus „Demar“ į kuprinę (t. 1, b. l. 44), matyti, kad nors vaizdo įraše nėra užfiksuota minėtų batų kaina (jos pamatyti nėra galimybės), tačiau išteisintieji batus ėmė būtent iš tos lentynos vietos, kuri yra užfiksuota anksčiau aptartoje 2022-06-21 fotolentelėje Nr. 7, o toje vietoje batų „Demar“ kaina buvo nurodyta 117 Eur. Nors apylinkės teismui buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-02-17 pažyma dėl pavogto daikto vertės patikslinimo (batų vertės detalizacija), kurioje nurodyta, kad batų „Demar“ kaina yra iš viso 167,70 Eur (t. 3, b. l. 52), tačiau apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog pateikti duomenys tik galbūt paaiškina 167,70 Eur batų kainos sandarą, tačiau į bylą nebuvo pateikta batų įsigijimo kainą pagrindžiančių įrodymų. Po minėtos pažymos pateikimo vykusiame 2023-03-09 teismo posėdyje liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Ž. patvirtino, kad 2022-06-09 vagystės metu galėjo būti susiklosčiusi tokia situacija, jog batų „Demar“ kaina tuo metu buvo 117 Eur, o 167,70 Eur buvo anksčiau minėtiems batams taikyta kaina (t. 3, b. l. 62–65).

17. Nors prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad apylinkės teismo posėdyje liudytojas D. Ž. nurodė, jog įvykio metu 117 Eur akcija buvo taikoma tik 42 dydžio „Demar“ batams, tuo tarpu buvo pagrobti 44 dydžio „Demar“ batai, kurių kaina tuo metu buvo 167,70 Eur, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog teismui paklausus ar liudytojas D. Ž. gali pateikti įrodymus, pagrindžiančius vagystės metu taikytos akcijos sąlygas (taip pat ir to paties prekės ženklo, tačiau skirtingiems batų dydžiams), liudytojas nurodė, kad tokių įrodymų neturi. Be to, teisiamajame posėdyje išteisintasis R. K. nurodė, jog pagrobti batai buvo būtent 42 dydžio, nes tokį batų dydį jis nešioja ir juos pasimatavus jie jam tiko, o lentynoje nurodyta jų kaina buvo 117 Eur (t. 3, b. l. 65). Nors prokuroras akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu U. Š. buvo nurodęs, kad į R. K. kuprinę įdėjo 44 dydžio batus, tačiau pažymėtina, jog U. Š. tuo metu buvo nurodęs, kad jo paties batų dydis yra 42, o po vagystės R. K. minėtus batus iš karto kažkam pardavė (t. 2, b. l. 24). Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad iš tiesų nė vienas iš išteisintųjų nė neketino nešioti pagrobtų batų, o iš karto juos ketino parduoti, tai ir padarė, todėl ar šie batai kuriam nors iš jų tiko, atitiko jų nešiojamą batų dydį, neturi esminės reikšmės sprendžiant jų kaltės klausimą. Aptariamu atveju yra svarbu tai, kad abu išteisintieji viso baudžiamojo proceso metu nors ir skirtingai nurodydami batų kainos dydį (įvardydami sumas nuo 97 Eur iki 117 Eur), vis dėlto nuosekliai ją nurodė buvus gerokai mažesnę nei 167,70 Eur, pakankamai logiškai paaiškindami, kad už tokią didelę kainą nebūtų batų ėmę. Be to, šioje byloje nebuvo patikimai nustatyta ir kokio būtent dydžio batai iš parduotuvės buvo pagrobti. Atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 14 punkte išdėstytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, ir į tai, kad šiuo atveju daiktas (batai) buvo pagrobtas praėjus trejiems metams nuo to momento, kai jį įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir į bylą nebuvo galimybės pateikti patikimų duomenų apie šio daikto įsigijimo kainą (taip pat ir šiam daiktui vagystės metu taikytą akciją, jos sąlygas), spręsdamas batų „Demar“ vertės nustatymo klausimą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į bylą pateiktus viešojoje erdvėje prieinamus duomenis apie galimą prekės ženklo „Demar“ tokio modelio batų rinkos vertę, kuri neviršija 130 Eur (t. 3, b. l. 76–77).

18. Darytina išvada, jog šios bylos įrodymų visuma negalima iki galo paneigti išteisintųjų U. Š. ir R. K. nurodomos aplinkybės, kad 2022-06-09 įvykio metu pagrobtų „Demar“ batų vertė (kaina) nesiekė 3 MGL (150 Eur).

19. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šį principą taip pat įtvirtina BPK 44 straipsnio 6 dalis. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83 ir kt., peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-495/2022).??

20. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta ir į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai taikė in dubio pro reo principą, nes šioje byloje išnaudojus visas galimybes nepavyko pašalinti abejonių dėl vagystės metu pagrobto turto vertės – nebuvo patikimai įrodyta, jog išteisintieji įvykdė vagystę, kurios metu pagrobto turto (batų „Demar“) vertė viršijo 3 MGL (150 Eur). Tai reiškia, kad R. K. ir U. Š. veikoje nebuvo nustatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje (šiuo metu – BK 178 straipsnio 5 dalyje) numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių visuma, todėl, nesurinkus pakankamai neabejotinų R. K. ir U. Š. kaltės įrodymų, jie buvo pagrįstai išteisinti.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. 2024-09-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš U. Š. valstybei priteistinos iš viso 219,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės A. Zaburienės užmokestis (t. 3, b. l. 163–165). 2024-09-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš R. K. valstybei priteistinos iš viso 93,75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato V. Janušausko užmokestis (t. 3, b. l. 166–168).

22. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

23. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas išteisintųjų U. Š. ir R. K. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais (prašoma priimti jiems apkaltinamąjį nuosprendį), tačiau šis apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Nei išteisintasis U. Š., nei išteisintasis R. K. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-11 nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti išteisintiesiems gynėjus kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo ar išteisintojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjų paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad išteisintieji nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintųjų U. Š. ir R. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Tranelio apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 219,17 Eur – priteisimo iš U. Š. atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 93,75 Eur – priteisimo iš R. K. atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė