Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams A. B., D. B. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Brigita Tamkevičienė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI prie FM, naudai iš skolininko (atsakovo) A. B. vykdo skolų (baudų) išieškojimą: vykdomojoje byloje Nr. 0005/04/00420 pagal Klaipėdos miesto 2004 m. vasario 12 d. procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-6-24-37 (43,44 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/04/00745 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 5 d. procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-6-152-37 (43,44 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/04/00920 pagal 2004 m. birželio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. A-6-192-37 (43,44 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/00543 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. A6-53-328 (86,87 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01014 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. A6-139-253 (579,24 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/00580 pagal Klaipėdos m. 1 PK PN 2009 m. vasario 9 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas Nr. M185735 (28,96 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/03135 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-5324-539/2009 (5 792,40 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/00308 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-5492-328/2009 (5 792,40 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/00328 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.8.-5950-740/2009 (5 792,40 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/02411 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. A2.8.-4909-122/2011 (8 688,60 Eur skola); vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/02215 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. A2.8.-3677-201/2014 (289,62 Eur skola). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė Brigita Tamkevičienė 2022 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-5-40883 patvarkė informuoti VMI prie FM, kad skolininkas A. B. atsisakė priimti palikimą po savo tėvo E. B. mirties, taip pažeisdamas teisėtus išieškotojo interesus ir pagrįstus lūkesčius į realų skolos išieškojimą iš skolininko; pasiūlė spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą ieškiniu (actio Pauliana) ir apie savo sprendimą informuoti antstolę, įtraukti antstolę trečiuoju asmeniu byloje (vykdomoji byla Nr. 0005/04/00420, b. l. 93-95). Patvarkymas išsiųstas ieškovui el. paštu.

11. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, jog palikėjas E. B. mirė santuokoje, atsakovė D. B. – palikėjo sutuoktinė, o atsakovas A. B. – palikėjo sūnus.

12. Iš byloje pateiktos E. B. paveldėjimo bylos medžiagos nustatyta, jog po palikėjo E. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė D. B., kuri palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė 2005 m. liepos 5 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą. Atsakovei D. B. 2006 m. sausio 9 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį bendro turto, įgyto palikėjui ir atsakovei gyvenant santuokoje; bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio dalis (1/2) nuosavybės teise patvirtinta atsakovei, sudarė: butas, adresui (duomenys neskelbtini); butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); 2,5300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); 0,5000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – tvartas ((duomenys neskelbtini)), pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Į likusią išvardinto turto dalį (1/2), atsakovei 2006 m. sausio 10 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Testamentų registre yra įregistruotas palikimo, atsiradusio po E. B. mirties, priėmimo faktas, duomenų apie atsisakymą priimti palikimą registruota nėra.

13. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos šios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

14. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Pažymėtina, jog CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

17. Šiuo atveju ieškovas nurodo, jog ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi apie teises pažeidžiantį sandorį sužinojo tik iš antstolės Brigitos Tamkevičienės 2022 m. rugsėjo 26 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o ieškinys teismui pateiktas tik 2022 m. spalio 12 d., gavus antstolės 2022 m. rugsėjo 26 d. patvarkymą, kuriuo VMI prie FM siūloma spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą ieškiniu (actio Pauliana) ir apie savo sprendimą informuoti antstolę. Teismo vertinimu, kreditorius taip pat turi pareigą rūpintis savo teisėmis, domėtis skolų vykdymo procesu, tačiau byloje duomenų apie aktyvius kreditoriaus veiksmus siekiant gauti duomenis apie vykdymo eigą, galimybes nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, byloje nėra. Ieškovas (jo atstovas) procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu akcentavo, jog ieškovas yra ta institucija, kuri sprendžia klausimus susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu ir vykdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolę, tačiau byloje nėra duomenų, kokius realius veiksmus ieškovas atliko, įgyvendindamas šią kontrolę (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog institucija turi prieigą prie viešųjų registrų, gali tikrinti duomenis apie skolininką, tačiau šių veiksmų nedubliuoja, kai baudų išieškojimas yra perduotas vykdyti antstoliui, paklausimų dėl informacijos pateikimo išieškojimą vykdančiai antstolei neteikė. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus 17 metų nuo palikimo atsiradimo momento, taigi visą šį laiką nesidomėjo vykdymo procesu ir galimybe išieškoti administracines baudas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog šuo atveju terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis). Aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminui, byloje nėra nustatyta.

18. Visuma byloje pateiktų duomenų taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos actio Pauliana taikymui. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas buvo nesąžiningas, neatlikdamas ginčijamų veiksmų – nepriimdamas palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo pagal prievoles. Tiek atsakovas, tiek jo motina, atsakovė D. B., procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu akcentavo, jog atsakovas apie tėvo E. B. mirtį nežinojo, tuo metu uždarbiavo užsienyje. Apie palikėjo mirtį atsakovui tapo žinoma 2005 m. pabaigoje, taigi tuo metu terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog palikimą sudarantis turtas yra palikėjo ir atsakovės D. B. bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovas prie šio turto sukūrimo ar pagerinimo jokia forma neprisidėjo, šias aplinkybes procesiniuose dokumentuose nurodė abu atsakovai. Duomenų, paneigiančių šiuos argumentus byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) metu atsakovo atžvilgiu buvo vykdomos 5 vykdomosios bylos, kurių bendra suma sudarė 796,45 Eur, kas atitiktų 2 749,98 Lt. Palikimo atsiradimo metu galiojusios CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatos išieškojimą į skolininkui priklausantį būstą leido tik jei išieškoma suma viršijo 3 000 Lt (868,86 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintini argumentai, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises (CPK 185 straipsnis).

20. Įvertinus sprendimo 17-19 punktuose nustatytas aplinkybes, nenustačius bent vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, kitų sąlygų konstatavimas, neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

21. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo tinkamumo, todėl teismas dėl šių argumentų pasisako.

22. Teisę kreiptis į teismą nustato CPK 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad į teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių sprendimų.

23. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą, 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktas).

24. Taigi pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) įtvirtintą reglamentavimą, galiojusį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., pareiga spręsti klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, buvo numatyta administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) (ATPK 309 straipsnis).

26. Ieškovas, remdamasis sprendimo 25 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškė ieškinį nagrinėjamoje byloje, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo atsisakymą priimti palikimą CK 6.66 straipsnio pagrindu, nukreipti skolų už 27 180,27 Eur sumą dėl priteistų baudų išieškojimą išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai į atsakovui A. B. tenkančią po jo tėvo E. B. mirties likusią turto, kuris yra atsakovės D. B. valdyme, dalį, t. y. ½ dalį palikimą sudarančio turto, nurodyto šio sprendimo 1 punkte.

27. Bylos medžiaga nustatyta, jog išieškojimas ieškovo įvardintose vykdomosiose bylose (šio sprendimo 1, 10 punktai) yra vykdomas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI prie FM, naudai. Taigi atsakovo A. B. kreditore yra Lietuvos Respublika. Kai išieškojimas vykdomas į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI prie FM, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Pagal CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, ieškinį actio Pauliana pagrindu skolininkui gali pareikšti jo kreditorius.

28. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-44-642/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-152-1092/2023 išaiškino, kad ieškiniu, pareikštu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nėra realizuojama nutarimo vykdymo kontrolė ar sprendžiamas su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu susijęs klausimas, kuriam taikomos administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklės, o įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisė reikšti savarankišką actio Pauliana ieškinį per jai atstovaujančią instituciją.

29. Šiuo atveju byloje duomenų, patvirtinančių ieškovo teisę veikti kreditorės Lietuvos Respublikos vardu, nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog VMI prie FM, kuriai pavesta atstovauti Lietuvos Respublikai, byloje išreiškė nesutikimą tapti ieškove, taigi valios ginčyti skolininko sudarytą sandorį, neišreiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė turtintis teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, todėl nėra tinkamas ieškovas (CPK 5 straipsnis).

30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, be to, nustačius, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 5 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.131 straipsnis, 6.66 straipsnis).

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas A. B. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 360 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė D. B. pateikė duomenis apie patirtas 250 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Netenkinus ieškinio, šios išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo A. B. naudai.

Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės D. B. naudai.

Grąžint antstolei Brigitai Tamkevičienei vykdomąsias bylas Nr. 0005/04/00420, Nr. 0005/04/00745, Nr. 0005/04/00920, Nr. 0005/05/00543, Nr. 0005/05/01014, Nr. 0005/09/00580, Nr. 0005/09/03135, Nr. 0005/10/00308, Nr. 0005/10/00328, Nr. 0005/11/02411 ir Nr. 0005/14/02215.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybės įmonei „Registrų centras“, kad ši Nekilnojamojo turto registre išregistruotų juridinį faktą, jog Klaipėdos apylinkės teisme yra iškelta byla (ankstesnis bylos Nr. 2-10259-1149/2022), susijusi su nekilnojamųjų daiktų teisiniu statusu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.