- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-44-642/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- A. L., K. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinio atsakovams A. L. (A. L.), K. L. ir A. L. (A. L.) dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolė B. T., priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą palikimo, atsiradusio po jo motinos O. L. mirties; nukreipti 143,84 Eur (115,84 Eur + 28 Eur) skolų, atsiradusių pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003 m. liepos 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 30N-21562529-14, dėl priteistų baudų, išieškojimą išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai į A. L. tenkantį po jo motinos O. L. mirties turtą, kuris yra A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. L. valdyme; išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams A. L., K. L., A. L. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra reiškiamas ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Iš ieškinyje formuluojamo reikalavimo, t. y. leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui tenkančią palikimo dalį išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai, ieškinio turinio, pridėto antstolės patvarkymo teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kreditore yra Lietuvos Respublika, o kreditorę atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas pažymėjo, kad tokia faktinė situacija dėl valstybės atstovavimo išieškojimo procese atitinka CPK 638 straipsnyje įvirtintą teisinį reguliavimą, kad, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.
4. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., 309 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad „Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui)“, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu ieškiniu nėra realizuojama nutarimo vykdymo kontrolė, kuriai taikomos administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklės, o įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisė reikšti savarankišką actio Pauliana ieškinį per ją atstovaujančią instituciją.
5. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nėra įgaliotas reikšti ieškinį valstybės vardu, todėl teismas jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantas nurodo, kad šioje civilinėje byloje turi būti taikoma ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., 309 straipsnio 1 dalis (ne tik 2 dalis), kurioje yra įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pareiga spręsti klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu.
6.2. Apelianto nuomone, vykdant ieškinyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu turi būti išieškomos baudos į valstybės biudžetą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 638 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., 309 straipsnio 1 dalimi, valstybei, kaip kreditorei reiškiant actio Pauliana ieškinį turi atstovauti Klaipėdos apskrities VPK.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, ir prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. L. atsisakymą palikimo, atsiradusio po jo motinos O. L. mirties. Ieškovas savo reikalavimus grindė argumentu, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su išieškotoja valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsisakė ar vengė priimti jam tenkančią dalį palikimo po motinos mirties. Ieškovo nuomone, toks vienašalis sandoris dėl palikimo dalies atsisakymo, pažeidė kreditorės – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teises ir interesus, nes atsakovas, vengdamas įsiskolinimų vykdymo, neturėdamas turto ir būdamas nemokus, neprivalėjo sudaryti šio sandorio.
12. CK 6.66 straipsnyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas išieškotojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia faktinė situacija dėl valstybės atstovavimo išieškojimo procese atitinka CPK 638 straipsnyje įvirtintą teisinį reguliavimą, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl administracine tvarka paskirtų baudų išieškojimo iš skolininko A. L. valstybės naudai kreditore yra Lietuvos Respublika, kurią privalo atstovauti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto nurodytą teisinį reglamentavimą, t. y. jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., 309 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pareiga yra spręsti klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nutarimų, kuriais paskirtos baudos ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose, vykdymo kontrolė yra priskirta ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu ieškiniu nėra realizuojama nutarimo vykdymo kontrolė, kuriai taikomos administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklės, o įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisė reikšti savarankišką actio Pauliana ieškinį per ją atstovaujančią instituciją. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nėra įgaliotas reikšti ieškinį valstybės vardu, todėl pagrįstai atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
16. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti ir tai, Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-612-1048/2023, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po mamos O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), ir nukreipti A. L. skolų išieškojimą ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, naudai į atsakovui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tenkantį turtą po jo motinos O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, kuris yra sesers K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyme. Taigi, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisę, pati pareiškė savarankišką actio Pauliana ieškinį. Nagrinėjamu atveju susiklosto situacija, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir nors šalys nėra tapačios, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas, formuluodamas reikalavimus, pats nurodo reiškiantis reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo ir leidimo nukreipti išieškojimą į atitinkamą turtą valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo priimti nagrinėti ieškovo ieškinį dėl sandorio nuginčijimo ir leidimo nukreipti išieškojimą į atitinkamą turtą valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai, kai pati Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su analogišku ieškiniu.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.