- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-152-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06861-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- V. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patikslintą ieškinį atsakovams R. L. (R. L.) ir R. L. dėl paveldėjimo teisių perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą, tretieji asmenys V. L. (V. L.), antstolė B. T., notarė A. G., antstolė L. P., antstolė V. D., antstolis Z. Z., antstolė V. V., antstolis A. S., antstolė R. V., antstolis J. P., antstolis G. J., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų R. L. ir R. L. (toliau kartu – atsakovai) 2022 m. birželio 13 d. sudarytą ir notarės A. G. patvirtintą sandorį dėl paveldėjimo teisės perleidimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų 2022 m. birželio 13 d. sudarytą ir notarės A. G. patvirtintą sandorį dėl paveldėjimo teisės perleidimo po atsakovo R. L. tėvo V. L. mirties; leisti nukreipti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai iš atsakovo pagal antstolės B. T. vykdomosiose bylose Nr. 0005/05/01252, Nr. 0005/10/01498, Nr. 0005/07/00087, Nr. 0005/12/02407 ir Nr. 0005/14/00944 pagal vykdomuosius raštus vykdomą iš viso 2 125,80 Eur išieškojimą į atsakovui R. L. po jo tėvo V. L. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo pradinį ir patikslintą ieškinį. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana (liet. Pauliano ieškinys)), t. y. kaip kreditorius, ginčija skolininko sudarytą sandorį. Ieškovas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas R. L., siekdamas išvengti atsiskaitymo su išieškotojais, sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sandorį ir dėl tokių galimai nesąžiningų veiksmų yra pažeidžiami išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, teisėti interesai į realų skolos išieškojimą.
4.2. Teismas taip pat nustatė, kad antstolės B. T. kontoroje vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl administracine tvarka paskirtų baudų išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Tokia faktinė situacija dėl valstybės atstovavimo išieškojimo procese atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 638 straipsnyje įvirtintą teisinį reguliavimą, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl administracine tvarka paskirtų baudų išieškojimo iš skolininko R. L. valstybės naudai kreditorė yra Lietuvos Respublika, kuriai privalo atstovauti VMI.
4.3. Teismo vertinimu, pareikštu ieškiniu nėra realizuojama nutarimo vykdymo kontrolė, kuriai taikomos administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklės, o įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisė reikšti savarankišką actio Pauliana ieškinį per jai atstovaujančią instituciją – VMI. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog ieškovas nagrinėjamu atveju nėra tinkamas atstovauti Lietuvos Respublikai, kaip kreditorei, reiškiančiai actio Pauliana ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai:
5.1. Teismas vertino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio l d. iki 2015 m. liepos l d.) 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nutarimą priėmusio organo (pareigūno) kontrolės funkciją. Tačiau šioje byloje turi būti taikoma ir ATPK 309 straipsnio l dalis, kurioje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pareiga atstovauti valstybei kaip kreditorei, t. y. spręsti klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu. Todėl, ieškovo nuomone, vykdant ieškinyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu turi būti išieškomos baudos į valstybės biudžetą, vadovaujantis CPK 638 straipsniu ir ATPK 309 straipsnio l dalimi, valstybei, kaip kreditorei, reiškiant actio Pauliana ieškinį, turi atstovauti ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovo atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo pradinį ir patikslintą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo pradinį ir patikslintą ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas nėra tinkamas atstovauti Lietuvos Respublikai, kaip kreditorei, reiškiančiai actio Pauliana ieškinį. Ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, kad jam tokia teisė ir pareiga atstovauti valstybei kaip kreditorei yra nustatyta ATPK (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio l d. iki 2015 m. liepos l d.) 309 straipsnio l dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiai ieškovo nuomonei.
9. Remiantis CPK 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
10. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pradinį ir patikslintą ieškinį pareiškė CK 6.66 straipsnio pagrindu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų 2022 m. birželio 13 d. sudarytą ir notarės A. G. patvirtintą sandorį dėl paveldėjimo teisės perleidimo po atsakovo R. L. tėvo V. L. mirties. Ieškovas minėtą reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas R. L., siekdamas išvengti atsiskaitymo su išieškotojais, sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sandorį ir dėl tokių galimai nesąžiningų veiksmų buvo pažeisti išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, teisėti interesai į realų skolos išieškojimą.
11. CK 6.66 straipsnyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas išieškotojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia faktinė situacija dėl valstybės atstovavimo išieškojimo procese atitinka CPK 638 straipsnyje įvirtintą teisinį reguliavimą, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl administracine tvarka paskirtų baudų išieškojimo iš skolininko R. L. valstybės naudai kreditorė yra Lietuvos Respublika, kuriai privalo atstovauti VMI, o ne ieškovas.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto nurodytą teisinį reglamentavimą, t. y. jog ATPK redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., 309 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pareiga yra spręsti klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nutarimų, kuriais paskirtos baudos ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose, vykdymo kontrolė yra priskirta ieškovui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu ieškiniu nėra realizuojama nutarimo vykdymo kontrolė ar sprendžiamas su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu susijęs klausimas, kuriam taikomos administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklės, o įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisė reikšti savarankišką actio Pauliana ieškinį per jai atstovaujančią instituciją. Taigi, kaip jau minėta, ieškovas nėra įgaliotas reikšti ieškinį valstybės vardu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pradinį ir patikslintą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pradinį ir patikslintą ieškinį. Panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.