Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.2.; 1.2.14.10.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.5.2.

2024 m. kovo 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat S. S. pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubausta laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant:

- toliau dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- atlyginti padarytą turtinę žalą per 11 (vienuolika) mėnesių.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas civilinis ieškinys dėl 1 328,73 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš S. S..

Palikti nenagrinėti nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Iš S. S. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 450 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Nuspręsta skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. S. piniginėms lėšoms – 1 328,73 Eur, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Neišieškoma suma – 730 Eur. Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki visiško civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. S. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta už tai, kad ji tyčia terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją I. P. ir K. P., naudodama psichinę prievartą - sistemingai gadindama I. P., K. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m. sausio 24 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, tyčia, nuolat į kiemą mėtė šiukšles, nenustatytais skysčiais kieme apipylė žolę, dekoratyvinius augalus, medelį, dėl kurių poveikio žolė ir dekoratyviniai augalai, medelis nudžiūvo, smėliu apipylė terasą ir terasoje esančius baldus, sniegu apkasė kiemo vartus, per tvoros apačią įkišo daiktą, panašų į pakulas, ir stovėdama už tvoros bandė tą medžiagą padegti, tačiau jai to padaryti nepavyko, be to, ji 2020-10-24 į K. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, atliko 0,01 Eur pavedimą, paskirtyje nurodydama „I. P. nusipirkti kapų žvakėms“, 2020-10-25 atliko 0,01 Eur pavedimą į tą pačią K. P. sąskaitą, paskirtyje nurodydama „I. P. karstui“, nuo 2022-08-25 iki 2022-09-23 atliko 27 pavedimus po 0,01 Eur į tą pačią K. P. sąskaitą, paskirtyje nurodydama „I. P. celiulito gydymui Body Lines Studio“, taip sukeldama nukentėjusiajai I. P. ir nukentėjusiajam K. P. baimę, išgąstį, neigiamas emocijas dėl sukeltos grėsmės jų gyvybei ir sveikatai, bei jų turtui.

2. Be to, S. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji 2022 m. sausio 24 d. apie 20.07 val. nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), juosiančios tvoros laužė tvoros skardines horizontaliąsias sudėtines dalis - 14 vienetų (14,30 m²), taip tyčia sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – tvorą 1 328,73 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl S. S. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir S. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant S. S. baudžiamojo poveikio priemones - neišvykti iš gyvenamosios vietos, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Tenkinti nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. pareikštus civilinius ieškinius ir priteisti jų pašomas sumas iš S. S..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl S. S. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį turi būti panaikinta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, kurie sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog S. S. laikotarpiu nuo 2021 metų iki 2022 m. sausio 24 d. sistemingai į nukentėjusiųjų kiemą mėtė šiukšles, nenustatytais skysčiais kieme apipylė žolę, dekoratyvinius augalus, medelį, dėl kurių poveikio žolė, dekoratyviniai augalai ir medelis nudžiūvo, smėliu apipylė terasą ir terasoje esančius baldus, sniegu apkasė kiemo vartus, per tvoros apačią įkišo daiktą, panašų į pakulas, ir, stovėdama už tvoros, bandė tą medžiagą padegti, 2020-10-24 į K. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, atliko 0,01 Eur pavedimą, paskirtyje nurodydama „I. P. nusipirkti kapų žvakėms“, 2020-10-25 atliko 0,01 Eur pavedimą į tą pačią K. P. sąskaitą, paskirtyje nurodydama „I. P. karstui“, nuo 2022-08-25 iki 2022-09-23 atliko 27 pavedimus po 0,01 Eur į tą pačią K. P. sąskaitą, paskirtyje nurodydama „I. P. celiulito gydymui Body Lines Studio“. Tokie S. S. veiksmai buvo sistemingi, įžūlūs ir piktybiški, tokiais veiksmais buvo siekiama įbauginti nukentėjusiuosius, sukelti jiems stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti juos bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Būtent tokie daugkartiniai veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sistemingumo požymį. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus nuteistosios veiksmų skaičius, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog šie veiksmai buvo ne vienkartiniai, o nuolatinio ir sistemingo pobūdžio, nukreipti į nukentėjusiuosius ir jų turtą. Tai, kad bauginimai būtų labiau įtikinami, keltų didesnę baimę ir nesaugumo jausmą, S. S. ne tik grasino žodžiu, bet atliko kitus kaltinime paminėtus veiksmus, gadino svetimą turtą.

3.2. Teigia, kad teismas išvadą, jog S. S. neįvykdė nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarė remdamasis išimtinai S. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, juos nepagrįstai sureikšmindamas, nevertindamas jų visų bylos duomenų kontekste. Pažymi, jog S. S. dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltės kategoriškai nepripažino ir tai yra laikytina jos gynybine pozicija. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra nuoseklus, nes teismas dėl vienos veikos (BK 187 straipsnio 1 dalis) S. S. parodymus atmetė ir jais nesivadovavo, o dėl kitos veikos (BK 145 straipsnio 2 dalis) tais pačiais parodymais patikėjo ir jais vadovavosi, atmesdamas nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymus. Pažymi, jog teismas nuosprendyje sprendimo nesivadovauti nukentėjusiųjų parodymais neaptarė ir jo nemotyvavo, nors nukentėjusiosios I. P. ir K. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, nesikeitė, buvo nuoseklūs ir išsamūs, atitiko kitus bylos duomenis, juos iš dalies patvirtino liudytojai A. M., A. J., R. A.. Prokuroras skunde nurodo, kad nors liudytojai tiesiogiai įvykių nematė, tačiau jų parodymai gali būti vertinami kaip netiesioginiai, rodantys S. S. veiksmų sistemiškumą, kryptingumą, bauginamą pobūdį, kadangi nukentėjusieji liudytojams apie S. S. veiksmus pasakojo nuolat ir ilgą laiką.

3.3. Taip pat skunde prokuroras pažymi, jog pats teismas nuosprendyje pripažino, kad byloje surinkti įrodymai (vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai) patvirtina, jog S. S. atliko jai inkriminuojamus veiksmus, t. y. į kiemą mėtė šiukšles, nenustatytais skysčiais kieme apipylė žolę, dekoratyvinius augalus, medelį, ir dėl to jie nudžiūvo, smėliu apipylė terasą ir baldus, sniegu apkasė kiemo vartus, per tvoros apačią įkišo daiktą, panašų į pakulas, ir bandė jas padegti, padarė bankinius pavedimus į nukentėjusiojo banko sąskaitą. Apeliantas nurodo, kad tokių veiksmų atlikimo negalima laikyti nesusipratimu ar klaida, taip pat ir neatsargumu, nes pagal visus bylos duomenis tokie daugkartiniai tyčiniai veiksmai objektyviai bet kuriam žmogui sukeltų nesaugumo jausmą, stresą ir nerimą, priverstų bijoti dėl tolesnių neigiamų padarinių. Būtent tokios nukentėjusiosios būsenos savo veiksmais ir siekė S. S.. Dėl to apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, jog S. S., atlikdama paminėtus veiksmus, nesukėlė nukentėjusiesiems jokių neigiamų padarinių ir, kad nukentėjusiesiems nebuvo pagrindo nerimauti dėl sveikatos, gyvybės ar turto, jog nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, nebuvo padaryta.

3.4. Prokuroras skunde nesutinka su teismo išvada, kad tarp kaimynų yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir, kad tai yra I. P. ir S. S. „savita“ bendravimo forma, kadangi tokia teismo išvada padaryta neįvertinus visų bylos duomenų. Pažymi, jog nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. bei S. S. konflikto esmė ir yra būtent S. S. neteisėti veiksmai. Būtent S. S. atliko veiksmus, dėl kurių nukentėjusieji rašė skundus bei kreipėsi į atitinkamas institucijas, dėl šių S. S. veiksmų tarp proceso dalyvių kyla konfliktai. Teigia, kad nors teismas proceso dalyvių santykius įvardino kaip „savitą“ bendravimo formą, tačiau šių veiksmų net neanalizavo, nedetalizavo, nevertino jų per visuomenėje nusistovėjusio ir įprasto bendravimo bei elgesio prizmę, dėl to prokuroras teigia, jog toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, neargumentuotas ir neatitinkantis baudžiamojo proceso normų. Prokuroras skunde nurodo, kad S. S. veiksmai – į kiemą mėtant šiukšles, nenustatytais skysčiais apipilant žolę, dekoratyvinius augalus, medelį, smėliu apipilant terasą ir baldus, sniegu apkasant kiemo vartus ir netgi bandant padegti tvorą, taip pat atliekant 27 bankinius pavedimus su grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio žinutėmis – visuomenėje negali būti laikomi normaliais, įprastais bei atitinkančiais visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Šiuo atveju teismas nepagrįstai sureikšmino S. S. duotus parodymus, jog ji nenorėjo įbauginti nukentėjusiųjų, o tokio elgesio priežastis buvo pyktis bei kantrybės trūkumas. Pažymi, kad turi būti vertinama ne tik tai, ką teigė pati S. S., bet ir objektyvios byloje nustatytos aplinkybės, kokie veiksmai buvo atlikti, jų sistemiškumas ir kryptingumas, bauginantis pobūdis, ar tokie veiksmai bet kuriam normaliam asmeniui objektyviai kelia nesaugumo, nerimo ir baimės jausmą. Dėl to prokuroras teigia, jog S. S. atliktų veiksmų apimtis ir jų kiekis rodo, kad tai nebuvo vienkartinis pykčio protrūkis, o yra sistemingi ir suplanuoti veiksmai, kuriems atlikti reikia nemažai laiko ir pastangų, mano, jog S. S. parodymai turi būti vertinami tik kaip jos gynybinė pozicija. Pažymi, kad BK 145 straipsnio kontekste nesvarbu, kaip savo veiksmus suprato kaltinamasis, o yra svarbu, kaip šiuos veiksmus suprato ir kokį poveikį jie padarė nukentėjusiajam. Prokuroras skunde teigia, jog nukentėjusioji nurodė, kad dėl S. S. veiksmų jaučiasi nesaugi, bijo, jaučia nerimą, dėl nuolatinės įtampos jai paūmėjo turima liga, dėl ko turi lankytis pas gydytojus. Apklaustas nukentėjusysis K. P. nurodė, jog mano, kad S. S. yra pavojinga jo šeimai bei visuomenei, ji turi psichinių sutrikimų, nes normalus žmogus taip nesielgtų, jis jos bijo, nežino, ką ji gali iškrėsti, būdamas savo namuose, jis jaučiasi nesaugiai. Prokuroras pažymi, jog nukentėjusiųjų nesaugumo pojūtį patvirtina ir tas faktas, kad, prasidėjus S. S. terorizuojančio pobūdžio veiksmams, nukentėjusieji įsirengė saugos kameras ir taip bandė apsaugoti save bei savo turtą. Šių nukentėjusiųjų parodymų bei nustatytų aplinkybių teismas nevertino, nepasisakė, kodėl juos atmeta, kodėl mano, jog S. S. veiksmai nesukėlė nukentėjusiesiems neigiamų išgyvenimų ir nedarė jiems jokio poveikio bei visą situaciją įvardino kaip „savitą“ bendravimą.

3.5. Taip pat skunde prokuroras teigia, kad teismas neįvertino S. S. veiksmų kryptingumo bei jų didėjančio pavojingumo, nes, kaip matyti, iš pradžių S. S. veiksmai prasidėjo nuo šiukšlių mėtymo, sniego sukasimo, smėlio pylimo į terasą, vėliau nežinomo skysčio pylimu ant augalų, o, galiausiai, bandymu padegti tvorą ir jos sulaužymu. Nurodo, jog surinkti duomenys rodo, kad tokių veiksmų dinamika ir jų sistemiškumu buvo siekiama padaryti vis didesnį bauginamąjį poveikį nukentėjusiesiems.

3.6. Be to, prokuroras skunde teigia, jog teismas, išteisindamas S. S., nepagrįstai konstatavo, kad S. S. už įvykdytus veiksmus jau buvo nubausta administracine tvarka, todėl už tuos pačius veiksmus nebegali būti baudžiama antrą kartą. Nurodo, jog S. S. buvo nubausta administracine tvarka: 2020-06-30 dėl to, kad tyčia atrėmė šiukšlių konteinerius į kaimynų tvorą ir taip ją subraižė; 2020-07-02 dėl to, jog pavogė 10 metrų vejos juostos; 2020-08-15 dėl to, kad nukapojo kaimynų žemuoges bei juodųjų serbentų krūmus; 2020-08-15 dėl to, jog pavogė iš kaimynų šiltnamio apie 5 kg pomidorų ir agurkų; 2020-09-21 dėl to, kad numetė plastiko atliekas prie pareiškėjų kiemo; 2020-10-12 dėl to, jog apipylė pareiškėjų vartelius baltu skysčiu; 2021-04-16 dėl to, kad sukasė žemes ant kaimynų sklype esančių dekoratyvinių akmenų; 2021-06-17 dėl to, jog purškė chemikalus arčiau nei 1 metras nuo melioracijos griovio. Šie S. S. veiksmai net nebuvo įtraukti į kaltinimą, todėl teismo motyvai, jog S. S. už dalį veikų jau yra nubausta administracine tvarka ir už juos negali būti baudžiama antrą kartą, yra nepagrįsti. Priešingai, šie S. S. charakterizuojantys bylos duomenys tik patvirtina jos siekį įbauginti nukentėjusiuosius, sukelti jiems nesaugumo, nerimo, baimės jausmą, juos terorizuoti. Taip pat pažymi, jog dalis veiksmų, tokių kaip šiukšlių mėtymas į kaimynų kiemą, buvo ne vienkartinio pobūdžio, o S. S. buvo nubausta administracine tvarka tik už vieną iš tokių veiksmų.

3.7. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji apie S. S. veiksmus praktiškai visada sužinodavo ne jų atlikimo laiku, o tik peržiūrėję vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad tai paneigia, kad nukentėjusiesiems buvo sukelta baimė, išgąstis, neigiamos emocijos dėl grėsmės jų gyvybei, sveikatai bei jų turtui. Nurodo, jog iš bylos duomenų matyti, kad S. S. savo veiksmus atliko tuo metu, kai manydavo, jog jos niekas nemato, t. y. slapta, tačiau šiukšlės kieme ir kiti S. S. veiksmų padariniai buvo akivaizdžiai matomi, todėl prokuroras skunde teigia, kad pasirinktu slaptu veikimu nukentėjusiesiems buvo sukeltas didesnis pavojaus, baimės jausmas, nežinojimas, ko galima sulaukti ateityje. Būtent tokius parodymus ir davė nukentėjusieji. Be to, iš teismo nuosprendžio neaišku, kodėl S. S. atliekamų veiksmų matymas per vaizdo kameras turėtų sukelti mažesnes emocijas nei jų matymas tiesiogiai, kodėl žiūrėdami kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip S. S. kiša į tvorą pakulas ir bando jas padegti, ar atlieka kitus veiksmus, nukentėjusieji turėtų jaustis saugesni ir nieko nebijoti. Mano, kad tokia situacija, kai S. S. veiksmai pamatomi tik peržiūrėjus kameras gali kelti nukentėjusiesiems netgi didesnę baimę, kadangi veiksmai yra atliekami slapta, niekam nematant. Apeliantas skunde teigia, jog padegimo atveju nukentėjusieji, realiai matydami S. S. veiksmus, turėtų galimybę gaisrą gesinti ar pranešti atitinkamoms tarnyboms, o, pastebėję padegimą tik po vaizdo kamerų įrašų peržiūros, jie tokių galimybių jau neturėtų. Šiuo atveju matyti, kad teismas tik išsakė savo nuomonę, kuri nėra pagrįsta bylos duomenimis, objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. Pažymi, jog nukentėjusieji paaiškino, kodėl jie dėl S. S. veiksmų patiria baimę, tačiau nuosprendyje teismas šiais nukentėjusiųjų parodymais nepatikėjo, nenurodydamas svarių argumentų.

3.8. Apeliantas skunde teigia, kad nuosprendyje teismo padarytos išvados iš esmės prieštarauja viena kitai, nes teismas, pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, konstatavo, jog S. S. padarė visuomenėje uždraustą veiką, t. y. įvykdė nusikaltimą. Pažymi, kad tai, jog S. S. įvykdė šį nusikaltimą, yra svarbu atskleidžiant jos veiksmų bendrą kryptingumą, kaip visumą. Nors teismas pripažino, kad S. S. įvykdė pavojingą ir uždraustą veiką, tačiau tuo pačiu teismas S. S. veiksmų pavojingumą paneigė, akcentuodamas, jog tai yra „savitas“ kaimynų bendravimo būdas. Nurodo, kad S. S., atlikdama kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nurodytus veiksmus, o taip pat ir gadindama turtą, turėjo tą patį tikslą, t. y. įbauginti ir pakenkti nukentėjusiesiems. Teigia, jog iš bylos duomenų matyti, kad S. S. apgadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nors jos tikslas buvo sugadinti I. ir K. P. turtą ir tokiais veiksmais tęsti savo bauginančius veiksmus, nukreiptus būtent į nukentėjusiuosius. Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas vertino atskiras bylos duomenų dalis, tačiau nevertino jų visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl S. S. kaltės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

3.9. Prokuroras nurodo, kad S. S. atliko daugkartinius bauginančio pobūdžio veiksmus, turėdama bendrą sumanymą priversti nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tai laikytina sistemingu psichiniu poveikiu, siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, jog dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Veiksmai nukreipti į konkretų asmenį, siekiant sukelti psichologinį diskomfortą. Tokie sistemingi S. S. veiksmai (atsižvelgiant į jų skaičių, periodiškumą) BK 145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti vertinami kaip rodantys jos elgesio kryptingumą, siekiant įbauginti nukentėjusiuosius, sudaryti nepakeliamas gyvenimo sąlygas, todėl turi būti laikomi sistemingu nukentėjusiosios bauginimu, naudojant psichinę prievartą, ir pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu, bei turi būti kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

3.10. Apibendrindamas skunde išdėstytus argumentus, prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 145 straipsnio 2 dalį, neįvertino bylos duomenų visumos, padarė klaidingas išvadas vertindamas bylos duomenis, rėmėsi tik dalimi bylos duomenų, nepagrįstai išskyrė ir sureikšmino kai kurias bylos aplinkybes, į kai kurias aplinkybes iš viso neatsižvelgė ir jų neįvertino arba vertino į jas neįsigilinęs, dėl to padarė klaidingas išvadas, kurios yra prieštaringos, padarytos remiantis atrinkta bylos duomenų dalimi, tai rodo, kad teismas įrodymus byloje įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, šie padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

3.11. Prokuroras skunde nurodo, kad skiriant S. S. bausmę už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, turi būti įvertinti visi S. S. charakterizuojantys duomenys, abiejų nusikaltimų padarymo aplinkybės, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, todėl šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jai vienintelę sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, kurios dydis turi būti nustatytas lygus sankcijos vidurkiui. Bausmes subendrinus, galimas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, turėtų būti nustatytas ilgesnis terminas (ne minimalus), atsižvelgiant į pakankamai ilgai trunkančius S. S. teisei priešingus veiksmus, siekiant ilgesnį laiką sulaikyti S. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, koreguoti jos elgesį teigiama kryptimi, taip pat siekiant ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų.

4. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistoji S. S. prašo peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį dėl jos nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jį sušvelninant ir jai suteikiant galimybę pačiai sutvarkyti kelias skardines tvoros lenteles su kniedėmis, kurias galbūt ji užkliudė paimdama savo daiktus; palikti nenagrinėtais I. P. ir K. P. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo bei nušalinti nuo bylos svarstymo Šiaulių apylinkės prokurorą J. T., nes šio prokuroro paduotas apeliacinis skundas visiškai prieštarauja jo paties 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nėra padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, o tai jai leidžia galvoti apie galimą korupciją.

4.1. Nurodo, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)” 2018 m. gruodžio 17 d. nusipirko kotedžą, adresu (duomenys neskelbtini), į jį su trimis dukterimis atsikraustė gyventi 2019 m. birželio mėnesį, o 2020 m. pavasarį su kaimyne I. P. prasidėjo nesutarimai ir pykčiai dėl labai paprastų ir kasdieninių dalykų – kaimynei viskas užkliūdavo: kodėl kieme papilta smėlio krūva anūkui žaisti, netiko, kad šiukšlių konteineriai pastatyti ne pagal ją, be jokio gėdos jausmo ateidavo pažiūrėti net per langus į jos kambarius, užkliūdavo jos automobilis, stovintis gatvėje, po jos kiemą vaikščiodavo skersai ir išilgai lyg po savo nuosavybę, kai dar sklypai nebuvo aptverti tvoromis, ir 2020 m. gegužės mėnesį I. P. pas save terasoje batuose rado cigarečių nuorūkas, parašė pareiškimą policijai, kad tai padarė ji (S. S.), nors pas ją šeimoje niekas nerūko, po to vėl parašė pareiškimą policijai, jog per „Facebook“ ją išvadino „(duomenys neskelbtini)”, nors realiai ji (S. S.) net neturi jokių socialinių tinklų. Teigia, kad tokie jų abiejų pykčiai pradėjo peraugti į stipresnius konfliktus, nuolatinius pareiškimus policijai dėl to, jog kaimynė I. P. nuolat ją įžeidinėdavo ir koliodavo, vadindavo „debile“, „celiulitine“, „nedapista“, mėtydavo į jos (S. S.) sklypą statybines medžiagas, tai patvirtina 2020 m. video įrašas. Nurodo, kad kaimynai už sklypo ribos, ant valstybinės žemės buvo pasistatę šiltnamį, įsirengę lysves, laikė begalę įvairiausių statybinių medžiagų, net jų buvo primetę į griovį, su mikroautobusu vežiojo po miestą ir mėtydavo statybines šiukšles. Kadangi su kaimyne I. P. nuolat pykosi dėl visko, taip prasidėjo jų abiejų pareiškimai policijai iki 2022 m. sausio mėn. Ir staiga vienu metu buvo tylu ramu. Nurodo, kad 2022 m. kovo mėn. atėjęs kaimynas K. P. paprašė atgaline data pasirašyti sutikimą dėl inžinerinių geodezinių tyrimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” reikia priduoti namą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ji nesutiko pasirašyti dokumento, jai buvo pagrasinta žodžiu: „pamatysi, kas tau dabar bus, dabar tai tu kentėsi, kalsim mes tau baudžiaką, mes tave išmaudysim su pinigais ir tau nieko nebeliks, tik parduoti namą“. Nurodo, jog 2022 m. rugsėjo mėn. buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini) policiją, jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tvoros apgadinimo ir padegimo. Teigia, kad pagal jai parodytus video įrašus ji bandė prisiminti tuos įvykius: 2022 m. sausio 24 d. apie 20 val. ji išėjo į kiemą išmesti šiukšlių, nuėjo prie tvoros kažko pasiimti, kadangi ten prikrauta pilna įvairiausių rakandų, suolų, daiktų, tai galbūt netyčia ir galėjo užkliūti už kaimynų tvoros, bet jos tikrai specialiai nedraskė ir negadino. Kadangi video įrašas yra apie vienos minutės laiko, per tiek laiko neįmanoma sugadinti tiek skardinių lentelių, juo labiau, kad tos skardinės lentelės tvirtinasi ant kniedžių, jų kaina paskaičiuota kosminė - 1 328,73 Eur, nors kvadratas tokių skardinių lentelių kainuoja apie 29 Eur, o lentelių ten tikrai niekas nekeis, nes jos nėra nei išlaužytos, nei išdraskytos, tik atkibusi kniedė.

4.2. Nurodo, kad pasisakant dėl kaltinimo padegimu 2022 m. sausio 4 d. 16.21 val., iš video įrašo matyti, jog ji (S. S.) savo kieme atėjo prie konteinerių, rankose laikydama dulkių siurblio talpos filtrą, kurį atsitūpusi purtė ir daužė, nuo to ir sukilo dulkių kamuolys. Kadangi sausio mėnesį visur matosi balos, yra šlapia, tvora skardinė, pamatas betoninis, trys jos plastikiniai konteineriai sveiki ir techniškai tvarkingi, ir tikrai nėra jokių degimo ar padegimo požymių. Pažymi, kad dulkių siurblio filtrą ji taip purto nuolat, bet kažkodėl parodomas ir perduodamas tirti tik vienas toks dulkių purtymo video įrašas, ir tik praėjus 9 mėnesiams.

4.3. Teigia, kad civiliniai ieškiniai – I. P. 3 000 Eur sumai ir K. P. 2 000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra jų bandymas pasipelnyti, ieškant sau naudos, nes ji nesutiko pasirašyti jų fiktyvaus dokumento norint priduoti namą. Nurodo, kad I. ir K. P. 2022-2023 metais turėjo teismų (duomenys neskelbtini) mieste, todėl bandymas suversti kaltę ant jos, kad dėl to jie pergyvena ir pablogėjo jų sveikata, yra visiškas absurdas. Be to, gatvėje I. ir K. P. vaikšto kaimynams girdamiesi, kaip jie „kals” jai „baudžiaką“, kaip „pasikels” ant pinigų ir galės išsimokėti savo automobilio lizingą, pinigų užteks ir išvažiuoti į užsienį. Visa I. ir K. P. šeimyna labai skundžiasi, kad ji yra kalta dėl jų sveikatos pablogėjimo, nemigos ir žvynelinės, bet dar 2020 m. video įrašuose labai gerai matosi, kaip per kiemą ateina K. P., I. P. ir nepilnametė dukra R. P., kuriai apie 13 m., ir į jos (S. S.) kiemą mėto savo statybinių medžiagų atliekas.

4.4. Teigia, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. vykstant ikiteisminiam ir teismo procesui, iš kaimynų P. pusės nuolat jaučia psichologinį ir fizinį spaudimą, visokiais būdais išsireikalaujant jos parašą namo pridavimui, jog iš karto galėtų panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)”, kad ji nebegalėtų kreiptis dėl statybinio broko. Taip pat teigia, jog K. P. mikroautobusu nuolat piktybiškai užstato jos kiemo įvažiavimą, įvažiavęs į jos kiemą, atlieka manevrus, taip specialiai bandydamas provokuoti ir sukelti konfliktines situacijas. Nurodo, kad jai būnant savo namo balkone, K. P. nuolat šūkauja ir replikuoja: „kada man penkis tūkstančius duosi“, „kada už gatvės asfaltą keturis tūkstančius duosi“, „durnele tu, debile, mes tave, pamatysi, kaip suvarysim ant pinigų“, „žudike tu, kur šunį padėjai“. Nurodo, jog 2023 m. gruodžio 3l d. nepilnametė R. P. buvo palikta tėvų viena švęsti Naujuosius metus, pas ją buvo keletas jaunų vaikinų, o apie 23 val. buvo iškviesta policija dėl to, kad kaimynų dukra mėtė degančias petardas į jos (S. S.) kiemą prie pat langų, prie automobilio.

5. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. S. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį panaikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kurie keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tik dėl teismo sprendimo S. S. išteisinti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, teismo sprendimo S. S. nuteisti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį neskundžia, neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, S. S. veikos kvalifikacijos bei už šią nusikalstamą veiką jai paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl S. S. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

9. Nors nuteistoji S. S. 2024-01-18 Šiaulių apygardos teismui pateikė „Atsiliepimą dėl apeliacinio skundo“, tačiau iš šio atsiliepimo turinio matyti, jog nuteistoji S. S. nesutinka su jos nuteisimu už svetimo turto sugadinimą, prašo nuosprendį sušvelninti, leidžiant jai pačiai sutvarkyti apgadintą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl S. S. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nuteistosios S. S. atsiliepime išdėstyti argumentai, susiję su jos nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nenagrinėjami, dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

10. Taip pat „Atsiliepime dėl apeliacinio skundo“ nuteistoji S. S. prašė nušalinti nuo bylos svarstymo Šiaulių apylinkės prokurorą J. T., kadangi mano, jog šio prokuroro paduotas apeliacinis skundas visiškai prieštarauja jo paties 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nėra padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, o tai jai leidžia galvoti apie galimą korupciją.

10.1. BPK 58 straipsnyje nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjo, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ir specialisto nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai. Pažymėtina, kad nuteistoji S. S. savo argumentą dėl prokuroro J. T. šališkumo grindė jo priimtais skirtingais procesiniais sprendimais, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, nenustatė, jog prokuroras J. T., baudžiamojoje byloje atlikdamas procesinius veiksmus, t. y. priimdamas 2022-12-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris aukštesniojo prokuroro 2023-02-06 nutarimu buvo panaikintas kaip nepagrįstas, o vėliau surašydamas kaltinamąjį aktą ir bylą perduodamas į teismą, palaikydamas valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme bei pateikdamas apeliacinį skundą dėl skundžiamo nuosprendžio, būtų buvęs šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis atliko savo, kaip prokuroro, pareigas, neviršydamas jam įstatymo suteiktų įgaliojimų. Be to, iš bylos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistoji S. S. valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui J. T. nušalinimo nereiškė (4 t., b. l. 26-27, 36-45, 55-58, 77-80, 89-90, 94-99), o apeliacinės instancijos teisme dalyvavo ne prokuroras J. T., o kitas prokuroras, kuriam nei nuteistoji, nei jos gynėjas nušalinimų nereiškė.

11. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, jog nuteistosios S. S. argumentas dėl prokuroro J. T. šališkumo yra deklaratyvus, o apeliacinės instancijos teisme nuteistajai nebepalaikius „Atsiliepime dėl apeliacinio skundo“ išreikšto prašymo dėl prokuroro nušalinimo, šio pareiškimo nebenagrinėja.

Dėl kaltės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

12. Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino S. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sureikšmino S. S. parodymus, jų nesugretinęs su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog S. S. veikoje nėra nukentėjusiųjų terorizavimo, sistemingo bauginimo požymių, o S. S. veiksmus vertino kaip „savitą“ S. S. ir nukentėjusiųjų bendravimą. Taigi, prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl S. S. nekaltumo padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

12.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas išvadą dėl S. S. nekaltumo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį padarė byloje surinktus įrodymus įvertinęs atsietai, nevertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, negretindamas įrodymų tarpusavyje, nepagrįstai sureikšmindamas kaltę neigiančios S. S. parodymus, dėl skirtingų nusikalstamų veikų padarymo S. S. ir nukentėjusiųjų parodymus vertindamas skirtingai, nenurodydamas motyvuotų išvadų, kodėl tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta, vertina kritiškai, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl S. S. kaltės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

14. Prokuroras skundu prašo S. S. pripažinti kalta padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

14.1. BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tada, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Įstatymas įpareigoja būtent teismą nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o teisinį įvertinimą teismas privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje.

14.2. S. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji tyčia terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. P. ir K. P., naudodama psichinę prievartą, nuo 2021 m. iki 2022 m. sausio 24 d. sistemingai gadindama nukentėjusiųjų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: mėtė šiukšles į kiemą, nenustatytais skysčiais kieme apipylė žolę, dekoratyvinius augalus, medelį, dėl kurių poveikio žolė, dekoratyviniai augalai ir medelis nudžiūvo, smėliu apipylė terasą ir terasoje esančius baldus, sniegu apkasė kiemo vartus, per tvoros apačią įkišo daiktą, panašų į pakulas, ir, stovėdama už tvoros, bandė tą medžiagą padegti, be to, ji 2020-10-24, 2020-10-25 bei nuo 2022-08-25 iki 2022-09-23 į K. P. banko sąskaitą iš viso atliko 29 pavedimus po 0,01 Eur, paskirtyje nurodydama „I. P. nusipirkti kapų žvakėms“, „I. P. karstui“, „I. P. celiulito gydymui Body Lines Studio“, taip sukeldama nukentėjusiesiems baimę, išgąstį, neigiamas emocijas dėl sukeltos grėsmės jų gyvybei ir sveikatai, bei jų turtui.

14.3. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) žmogaus terorizavimas sistemingai jį bauginant, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką.

14.4. Sprendžiant, ar šio straipsnio prasme yra žmogaus terorizavimas, būtina nustatyti, jog nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti dėl šio asmens ketinimų, ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip žmogaus terorizavimą, pasireiškusį žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą, reikia nustatyti ir sistemingumo požymį. Teismų praktikoje sistemingumas BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtyje apibūdinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, siekiant sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Tokie veiksmai visada turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2011, 2K-121-677/2015). Sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677/2015, 2K-327-326/2016).

14.5. Nuteistoji S. S. kaltės pagal jai pareikštą kaltinimą padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme ir parodė, kad pykčiai su nukentėjusiaisiais prasidėjo 2020 m. pavasarį, kai nukentėjusieji ją nepagrįstai kaltino sukūrus „Facebook“ grupę, kurioje buvo paviešinta, kaip K. P. statybines atliekas išmetė ne tam skirtoje vietoje, o I. P. buvo pavadinta „(duomenys neskelbtini)“, ją kaltino ant jų terasos numetus nuorūką. Taip pat nuteistoji S. S. pripažino, jog ji atliko banko pavedimus į K. P. banko sąskaitą po 0,01 Eur, paskirtyje nurodydama „kapų žvakėms, karstui, celiulito mažinimui“. Kaip teigė, atlikdama tuos pavedimus, buvo pikta, įsižeidusi ant nukentėjusiosios I. P.. S. S. neigė, kad kažką būtų pylusi per tvorą ar ką nors dariusi nukentėjusiųjų kieme, aiškino, kad smėlio į jų terasą ir sniego galėjo pripustyti vėjas, ji tyčia nieko nedarė, po tvora jokių pakulų nekišo, o valė dulkių filtrą, kaimynų tvoros nelaužė, kadangi prie tvoros yra padėti įvairūs jos daiktai, imdama savo daiktus, galėjo netyčia užkliudyti tvorą (3 t., b. l. 59-60, 79-80, 166; 4 t., b. l. 36-38).

14.6. Vertinant S. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Nors S. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, jog smėlio į nukentėjusiųjų terasą nemėtė (3 t., b. l. 59-60, 68-70; 4 t., b. l. 36-38), tačiau 2021-07-20 kreipdamasi į policiją S. S. pripažino, kad „nebeapsikentusi paėmė porą saujų smėliuko su juodžemiu, metė per tvorą atgal ir nuėjo namo“ (3 t., b. l. 35–36). Taip pat iš pradžių S. S. tvirtino, jog ji po tvora nieko nekišo ir nieko nebandė padegti, kad jokios tvoros 2022-01-24 neapgadino (3 t., b. l. 59-60, 68–70), tačiau vėlesnių apklausų metu jau teigė, jog prie tvoros pasilenkusi tik purtė dulkių siurblio filtrą, dėl to buvo dulkių debesis, ant pamato buvo pasidėjusi šiukšlių kamuoliuką, gal netyčia išsipurtė, prie tvoros turi pasidėjusi daug savo sodo apyvokos daiktų (supynės, blokeliai, lentos, paletės, karučiai), tai kažką imdama netyčia galėjo trinktelėti į kaimynų tvorą (3 t., b. l. 79–80, 166; 4 t., b. l. 36–38). Pažymėtina, kad nors S. S. tvirtino, jog ji galėjusi kažką padaryti netyčia, vis dėlto pripažino, kad viską nukentėjusiesiems darė, kenkė iš pykčio, t. y. jų žemės sklype surausdavo žemes ant dekoratyvinių akmenų, „nestipriai apgadino tvorą, vartelius apipylė baltu skysčiu, iš šiltnamio prisiskynė agurkų, pomidorų, kuriuos vėliau išmetė“.

14.7. Be to, S. S. parodymus paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

14.8. Nukentėjusioji I. P. pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 38–42) parodė, jog su kaimyne S. S. nesutaria jau kelis metus, nesutarimai prasidėjo po to, kai jie gražiai paprašė S. S. grąžinti dalį skolos už tvoros pastatymą, tada pastebėjo, kad prasidėjo smulkūs kenkimai – konteinerių statymas prie terasos, po to rado nuorūką bate, primėtytų šiukšlių kieme, buvo surausta žemė, išniekintas šiltnamis, kaimynė išpurškė jų žolę, augalus, dekoratyvinį medelį, kurie nudžiūvo, mėtė smėlį ant jų terasos ir joje buvusių baldų ir pan., todėl dėl saugumo įsirengė vaizdo kameras, gavusi administracines nuobaudas, S. S. dar labiau pradėjo kenkti – bandė padegti tvorą, išlaužė tvorą, vaizdo įraše matė, kaip S. S., atėjusi prie tvoros, rankose nešėsi maišelį, kitoje rankoje žiebtuvėlį, degtuvą ar kažką panašaus, pasilenkusi įkišo pas juos ant tvoros pamato ir bandė padegti, matėsi dūmų kamuolys, tas daiktas įkrito pas juos į kiemą, šuo, jį radęs, atitempė, o kitą kartą, priėjusi prie tvoros, vieną po kitos tempė lenteles, užkišdama ranką, jas laužė, apkasinėjo sniegu jų automatiškai atsidarančius vartus. I. P. taip pat parodė, kad S. S. į jos vyro K. P. banko sąskaitą pervedė po 1 centą, nurodydama „kapų žvakėms“, „karstui“ bei „celiulito gydymui“, nurodė studiją, kurios direktorė ji buvo prieš 2-3 metus. Nukentėjusioji I. P. tvirtino, jog tokie S. S. kenkimai būdavo po to, kai kaimynė gaudavo administracinę nuobaudą, dėl tokių S. S. veiksmų jai atsinaujino liga, jaučia nerimą, baimę, nerimauja ne tik dėl savo, bet ir dėl vyro, vaikų sveikatos, turto, bijo palikti namus, tokius S. S. veiksmus vertina kaip tiesioginius grasinimus nužudyti kažkokiu būdu, sutrikdyti sveikatą, veiksmai yra nukreipti į juos, tokių veiksmų ji nepriima kaip pokšto. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji I. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114-115, 118-119) bei patvirtino akistatos su S. S. metu (3 t., b. l. 68-70). Be to, tokie I. P. parodymai atitinka ir 2022-07-18 pateiktame pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 5–10) bei I. P. policijai pateiktuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (3 t., b. l. 3-4, 5-6, 9-12, 13-14, 17-18, 22-24, 25-26, 27-28, 29-30, 33-34, 37-38, 41-42).

14.9. Taip pat I. P. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo K. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (4 t., b. l. 42-45), jog pirmas konfliktas su S. S. prasidėjo dėl to, kad ji savo automobilį pastatė taip, jog jiems būtų sunku išvažiuoti iš kiemo, vėliau ji pristūmė žemes ir taip išlenkė tvorą, išpjovė daržus, jie, įsirengę vaizdo kameras, pamatė, kad kaimynė jų šiltnamyje išskynė pomidorus, agurkus, purkšdama savo žolę, apipurškė ir jų medelius, per tvorą pribėrė sėklų, išlaužė tvorą, matė, kaip S. S. nešėsi siurblio konteinerį, o kitoje rankoje laikė žiebtuvėlį, atsitūpusi prie tvoros, pakišo pakulas, plaukus ir bandė padegti, pradėjo rūkti dūmai, nepavykus tai padaryti, įstūmė į jų kiemą, žiemą apkasė vartus, metė sniegą ant tvoros, saujomis primėtė šlapio smėlio ant jų terasos ir baldų, taip pat pamatė S. S. bankinius pavedimus į jo banko sąskaitą po 1 centą, kuriuose ji nurodė „I. P. kapų žvakėms, karstui“, priėjusi prie tvoros, ji atlaužė 14 lentelių tvoros, dėl to buvo sugadinta tvora. Nukentėjusysis tvirtino, kad tokius S. S. veiksmus jis vertina kaip tiesioginį grasinimą susidoroti su jo žmona, sutrikdyti sveikatą, jis bijo dėl žmonos, vaikų, savo sveikatos, nuolat gyvena strese, baimėje, bijo kažką ne taip padaryti. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusysis K. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 150-151).

14.10. Nukentėjusiųjų I. ir K. P. parodymus, jog jie nesutaria su S. S., kuri įvairiais būdais jiems kenkia, gadina jų turtą, patvirtina prie 2022-07-18 nukentėjusiųjų atstovo advokato S. Šumino pateikto pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 25–29, 37-41), kuriose užfiksuoti tvoros sugadinimai, ant terasos ir joje buvusių baldų primėtytas šlapias smėlis, nupurkšta žolė, primėtytos gėlės. Taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog, apžiūrint tvorą, stebimos skardinės dalys su pažeidimo požymiais į išorę, t. y. išlenktos į išorę, o, apžiūrėjus tvorą iš kitos gyvenamojo namo pusės, t. y. iš gyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo (S. S.) pusės, matoma, kad tos pačios dalys yra su žymiais pažeidimo (sulankstymo) požymiais, iš kurių 8 vnt. dalių yra išlaužti iš statramsčių, kur buvo sujungta kniedėmis (1 t., b. l. 98–108). Nukentėjusiųjų atstovo advokato S. Šumino pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie S. S. atliktus neteisėtus veiksmus. Be to, tiek nukentėjusysis K. P., tiek ir liudytojai R. A., A. M., G. V., A. J. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmosios instancijos teisme parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo jiems rodytuose vaizdo įrašuose jie atpažino S. S. (1 t., b. l. 166-177; 2 t., b. l. 47-53, 70-77, 86-94, 103-111; 4 t., b. l. 42-45, 56-58, 77-79), o S. S. 2023-02-07 apžiūrai pateikta juodos spalvos striukė su gobtuvu, ją 2023-02-09 apžiūrėjus, sutapo su vaizdo įrašuose S. S. vilkėtu drabužiu (2 t., b. l. 130–135). Dėl to nėra abejonių, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota S. S.. 2023-02-28, 2022-12-24, 2022-07-25, 2022-12-13, 2023-03-16 vaizdo įrašų apžiūros protokoluose nurodyta, jog, peržiūrėjus tiek nukentėjusiosios I. P., tiek ir jos atstovo advokato pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2021-01-08 16:41:02 val. S. S. kasa sniegą ir jį meta ties kaimynų vartais (iš gatvės pusės); 2021-06-17 12:37:59 val. S. S. rankose nešasi daiktą, panašų į kibirą, pasilenkusi kažką daro, po to prieina arti tvoros, po to paeina nuo tvoros ir purškia tam pritaikytu įrankiu kiemo žolę; 2021-08-24 09:52:43 val. S. S., pasilenkusi prie tvoros, į tarpą kiša galimai žolę į kitą teritoriją – namo kiemą; 2021-08-24 07:13:53 val. prie tvoros, kuri skiria kiemus, S. S. purena žemę, purenant žemę, pro tvoros tarpą nubyra žemės į kitą kiemą ant dekoratyvinių akmenukų, po to S. S. nueina; 2021-08-24 07:18:45 val. S. S., ravėdama darželį, dalį šiukšlių meta į kibirą, kitą dalį ant kelio; 2021-09-11 13:46:00 val. S. S. rankose laiko dubenį, eidama palei tvorą, ji iš dubens kažką barsto, po to eina nuo tvoros kiemu; 2021-09-11 20:52:33 val. S. S. eina link tvoros kampo, po kiek laiko nueina nuo tvoros, rankoje nešasi tuščią dubenį; 2021-09-14 21:19:03 val. matyti, kaip žmogaus siluetas nueina link tvoros, po kiek laiko prie tvoros ir pro tvoros apačios tarpą pila skystį į kiemą ant medelio ir žolės; 2022-01-17 17:03:19 val. S. S., vilkinti tamsios spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi gobtuvą, iš savo kiemo pusės, nuo tvoros pusės kasa sniegą ir jį pila ant gatvės, ties tvoros kampu; 2022-01-24 20:06:57 val., 20:11:51 val. matosi prie tvoros, kampu ant pagrindinio kelio pripilta sniego krūva; 2022-02-26 13:51:04 val. nuo tvoros pusės ant akmenukų pripilta žemių; 2022-01-06 16:01:06 val. S. S. kiemu velka eglę, ją pavilkusi iki kiemo galo, palikusi nueina; 2021-10-31 12:24:21 val. S. S., stovėdama už tvoros, per tvoros apačioje esantį tarpą numetė daiktą į kitą kiemą; 2022-01-13 07:04:56 val. kiemu velka eglę, ją pavilkusi iki kiemo galo, numeta; 2022-01-24 20:07:00 val. S. S., vilkinti juodos spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi gobtuvą, iš savo kiemo pusės priėjusi prie tvoros, rankoje laiko daiktą, panašų į dubenį, supila į daiktą, panašų į lesyklėlę, paskui nueina, netrukus pradeda judėti tvoros konstrukcijos; 2022-01-17 17:03:18 val. S. S. kasa sniegą ir jį pila ant gatvės, ties tvoros kampu, kasdama kliudo tvorą; 2022-01-04 16:20:51 val. S. S., vilkinti juodos spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi gobtuvą, priėjusi prie tvoros, pasilenkia ir pro tvoros apačią perkiša daiktą, panašų į audinį, kuris pasilieka ant tvoros pamato, matosi, kad rūksta dūmai iš po tvoros, paskui dūmų nebesimato, moteris, ant tvoros pamato palikusi daiktą, panašų į audinį, nueina nuo tvoros; 2021-10-31 12:07:18 val. S. S., pasilenkusi prie tvoros nugara, pro tvoros tarpus į kitą kiemą ant dekoratyvinių akmenų pila žemę; 2021-12-26 21:41:44 val. S. S. nuo tvoros pusės semia sniegą ir jį pila ant kelio, ties tvoros kampu, semdama sniegą, liečia kaimyno tvoros apačią; 2022-01-24 20:11:49 val. kitoje tvoros pusėje matosi žmogaus siluetas, kuris judina tvoros konstrukcijas (1 t., b. l. 166–168; 2 t., b. l. 158-160, 161-163, 164-168, 172-176). Iš šių vaizdo įrašų apžiūrų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog S. S. atlikti veiksmai laiko prasme nėra labai nutolę vienas nuo kito, yra atliekami sistemingai: vienais atvejais net kelis kartus per tą pačią dieną, kitais atvejais - tarp atliktų veiksmų yra kelių savaičių ar mėnesio intervalas. Dėl to apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodytas argumentas, jog nėra sistemingumo požymio. Pastebėtina, kad S. S. parodymus, kad ji tvoros nebandė padegti, o tik purtė siurblio filtrą, galėjo nukristi šiukšlių kamuoliukas, paneigia vaizdo įrašas, nes jame užfiksuota, jog ant tvoros pamato S. S. padeda daiktą, panašų į audinį, kurio nueidama nepasiima, o palieka. Taip pat paneigia ir nukentėjusiosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas maišelis su galimai pakulomis (2 t., b. l. 112–113), kuris buvo apžiūrėtas 2023-02-27 (2 t., b. l. 116–121). Šio daikto apžiūros protokole nurodyta, jog iš baltos spalvos plastikinio maišelio išimta šiukšlių krūvelė – tai šviesios spalvos plaukai bei pilkos spalvos medžiaga, panaši į audinį, ji sukietėjusi, sutrūkinėjusi, dalis jos apdegusi. Minėti apžiūrų protokolai patvirtina nukentėjusiųjų I. ir K. P. parodymus apie nuteistosios atliktus aktyvius veiksmus, po kurių nukentėjusieji rado apgadintą jiems priklausantį turtą, ir paneigia nuteistosios S. S. parodymus, jog ji jai inkriminuotų veiksmų neatliko, o, jei ir atliko, tai atliko netyčia. Be to, nukentėjusiųjų parodymus ir nuteistosios prisipažinimą, pervedus po 1 centą į K. P. banko sąskaitą, paskirtyje nurodant „I. P. nusipirkti kapų žvakėms“, „I. P. – KARSTUI“, „I. P. celiulito gydymui Body Lines Studio“, patvirtina ir K. P. banko sąskaitos išrašai (2 t., b. l. 11, 147–148). Taigi, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai patvirtina, jog S. S. atliko jai inkriminuojamus veiksmus, t. y. į kiemą mėtė šiukšles, nenustatytais skysčiais kieme apipylė žolę, dekoratyvinius augalus, medelį, ir dėl to jie nudžiūvo, smėliu apipylė terasą ir baldus, sniegu apkasė kiemo vartus, per tvoros apačią įkišo daiktą, panašų į pakulas, ir bandė jį padegti, padarė bankinius pavedimus į nukentėjusiojo banko sąskaitą. Įvertinusi visumą aptartų duomenų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų I. ir K. P. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, todėl netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo. Nors tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų jau ne vienerius metus tęsiasi konfliktai, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų parodymus patvirtina vaizdo įrašai, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusieji nepagrįstai apkalba nuteistąją.

14.11. Be to, nuteistosios S. S. parodymus, jog ji anksčiau su kaimynais nėra turėjusi jokių konfliktų, paneigia liudytojo K. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas K. P. parodė, kad prieš kokius 10 metų (duomenys neskelbtini) esančiame name gyveno S. S. su trimis dukromis, kol ten gyveno, visus kaimynus engė, be jokio pagrindo tyčia naktį namo gyventojams ji atjunginėdavo elektrą, vandenį, laiptinėse ant grindų tyčia pripildavo visokio skysčio, uogienių, tyčia nubraižydavo namo gyventojų automobilius, stovėjusius namo kieme, „zelionka“ buvo apipylusį automobilį, S. S. beveik kiekvieną dieną be jokio pagrindo, anksti ryte sėsdavo į savo automobilį, prasidarydavo jo langus ir, garsiai pasileidusi muziką, važiuodavo ratais aplink namą, taip erzindavo kaimynus. Liudytojas taip pat parodė, kad iš kaimynų yra girdėjęs, jog S. S. anksti ryte iš savo buto garsiai leisdavo muziką, atsidarydavo savo buto langus ir į praeivius mėtydavo stiklainius, buvo išlaužiusi kaimynų pašto dėžutes, kieme į vaikų smėlio dėžę primėčiusi stiklo šukių, žaisdami vaikai susipjaustė rankas, be jokio pagrindo kaimynams kviesdavo policiją. K. P. nurodė, kad dėl tokio S. S. elgesio ne kartą ir patys yra kreipęsi į policiją, S. S. būdavo nubausta administracine tvarka, bet jos elgesys nesikeisdavo, „paaštrėdavo“, ir ji dar labiau kenkdavo kaimynams, iš pradžių tiek jis, tiek namo gyventojai su ja bandė kalbėtis gražiuoju, tačiau ji sakydavo, kad ne pas ją garsiai groja muzika, jog ne ji šiukšlina laiptinę, tiesiog viską neigdavo, kadangi S. S. netinkamą elgesį buvo užfiksavę vaizdo kameromis, todėl visi žinojo, jog visiems kenkė S. S. (2 t., b. l. 26-29). Taip pat (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2022-11-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022-11-28 9 val. telefoninio pokalbio metu L. S. nurodė, kad nuo 2008 m. iki 2016 m. ji su šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), S. S. buvo jos kaimynė, su S. S. santykiai buvo blogi, kadangi S. S. savo bute garsiai leisdavo muziką (nuo 6 val. ryto ar dienos metu), ne kartą jos yra prašiusi, jog pritildytų muziką, nes jos mažamečiai vaikai negali ilsėtis, tačiau S. S. į jos prašymus nekreipė dėmesio ir toliau tyčia garsiai leido muziką, dėl to ji net kreipėsi į policiją, vieną kartą pas ją S. S. buvo atėjusi į butą dėl anksčiau išsakytų pretenzijų, dėl garsiai leidžiamos muzikos, ir ją išvadino „stierva, kurva“, papriekaištavo, kad prisigimdė vaikų, S. S. į jos balkoną tyčia primėtydavo cigarečių nuorūkų. L. S. taip pat nurodė, jog ji yra girdėjusi iš kaimynų neigiamų atsiliepimų apie S. S., kad ji vienam iš kaimynų automobilį yra išpaišiusi su „zelionka“, po kilimėliu papylusi stiklo šukių (2 t., b. l. 22-23). Be to, kaip liudytoja apklausta nuteistosios sesuo J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji su seserimi nebendrauja jau daug metų, sesuo yra blogas žmogus, linkusi konfliktuoti, žino, kad sesuo nesutarė su ankstesniais kaimynais dėl įvairiausių priežasčių, ji pati bijo sesers dėl jos neprognozuojamo elgesio (2 t., b. l. 18–19; 4 t., b. l. 55–56). Įvertinusi liudytojų K. P., J. D. parodymus, L. S. paaiškinimus, duotus telefonu tyrėjai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių liudytojų parodymai paneigia nuteistosios S. S. paaiškinimus, kad ji anksčiau su kaimynais nekonfliktavo, ir iš dalies patvirtina nukentėjusiųjų I. ir K. P. parodymus, jog S. S. kenkia įvairiais būdais, po gautų administracinių nuobaudų jos elgesys paaštrėdavo, atlikusi neteisėtus veiksmus, S. S. kaltę neigdavo, tvirtindavo, kad tai padarė ne ji.

14.12. Įvertinusi tai, jog nukentėjusiųjų I. ir K. P. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina byloje surinkti duomenys, o nuteistosios S. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, paneigti byloje surinktų duomenų visumos analize, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nuosekliais ir patikimais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, o patikėjo nuteistosios S. S., suinteresuotos išvengti baudžiamosios atsakomybės, paaiškinimais, kuri viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę dėl atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, juos pateisindama nelogiškais ir objektyviais duomenimis nepatvirtintais paaiškinimais. Dėl to konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, taip pat ir byloje apklaustų asmenų parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

14.13. Išteisindamas S. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp kaimynų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, ir, jog tai yra I. P. ir S. S. „savita“ bendravimo forma. Tokia apylinkės teismo padaryta išvada yra nepagrįsta.

14.14. Nors tiek nukentėjusieji, tiek ir pati nuteistoji S. S. pripažino, kad jų, kaip kaimynų, santykiai yra konfliktiški, jie konfliktuoja jau kelerius metus, konfliktai prasidėjo nuo smulkmenų – ne vietoje pastatyto automobilio, šiukšlių metimo ar už statybos darbus paprašytos grąžinti skolos ir pan., tačiau iš bylos matyti, jog dėl neteisėtų S. S. atliktų veiksmų - į nukentėjusiųjų kiemą metamų šiukšlių, kieme esančios žolės, dekoratyvinių augalų, medelio apipylimo nenustatytais skysčiais, smėlio metimo į terasą ir ant baldų, kiemo vartų apkasimo sniegu, daikto, panašaus į pakulas, kišimo per tvoros apačią ir bandymo tą daiktą padegti, bankinių pavedimų po 1 centą darymo ir kitų veiksmų, nukentėjusieji kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Policijos įstaigoje gauti ir registruoti I. P. pranešimai (3 t., b. l. 3-4, 5-6, 9-12, 13-14, 17-18, 22-24, 25-26, 27-28, 29-30, 33-34, 37-38, 41-42) patvirtina, kad nukentėjusieji tokių jų atžvilgiu S. S. atliktų veiksmų nevertino kaip S. S. bendravimo, o vertino kaip kenkimą jiems, jų turtui, jų šeimos terorizavimą ir bauginimą. Pati nuteistoji S. S. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog ji kenkė nukentėjusiesiems, kaip teigė, tai darė būdama pikta ar įsižeidusi dėl jai pasakytų žodžių, ar dėl gautų administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 36-38, 89-90). Nors iš byloje esančių S. S. ir nukentėjusiosios I. P. viena kitai siųstų SMS žinučių matyti, jog jos abi viena kitos atžvilgiu bendrauja nepagarbiai (2 t., b. l. 180-193), tačiau byloje surinkti duomenys (vaizdo įrašai ir jų apžiūrų protokolai, policijos suvestinių įrašai) patvirtina, kad S. S. veiksmai nukentėjusiųjų I. ir K. P. atžvilgiu viršijo įprastą kaimynišką bendravimą. Be to, policijoje registruotų I. P. pranešimų gausa – vien per kiek daugiau nei dvejus metus, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2022 m. spalio mėn., I. P. į policijos pareigūnus kreipėsi net 16 kartų, kai tuo tarpu S. S. dėl I. P. veiksmų – tik 4 kartus (3 t., b. l. 3-47), rodo, jog konfliktai tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų iš esmės vyksta dėl nuteistosios S. S. neteisėtų veiksmų, nes būtent nuteistoji atliko veiksmus, dėl kurių nukentėjusieji rašė skundus bei kreipėsi į atitinkamas institucijas. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog S. S. veiksmai iš pradžių prasidėjo nuo šiukšlių mėtymo, sniego sukasimo, smėlio pylimo į terasą, vėliau jos veiksmai tapo pavojingesni – ji pylė nežinomą skystį ant žolės, dekoratyvinių augalų, medelio, dėl to šie nudžiūvo, galiausiai, bandė padegti tvorą, po tvoros apačia ant pamato pakišusi pakulas ir bandydama jas padegti, o 2024-01-24 sulaužė tvorą, už kurios sugadinimą S. S. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tokių S. S. veiksmų dinamika ir jų sistemiškumas, kai per dvejus metus nukentėjusieji pagalbos į teisėsaugos institucijas kreipėsi daugiau kaip penkiolika kartų, rodo S. S. veiksmų didėjantį pavojingumą ir kryptingumą, siekį kenkti nukentėjusiesiems, jiems sukelti vis didesnį nesaugumo, baimės jausmą.

14.15. Taip pat išteisindamas S. S., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. S. už įvykdytus veiksmus jau buvo nubausta administracine tvarka, todėl už tuos pačius veiksmus nebegali būti baudžiama antrą kartą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes S. S. administracine tvarka buvo bausta: 1) 2020-07-16 dėl to, jog 2020-06-30 tyčia atrėmė šiukšlių konteinerius į kaimynų tvorą ir taip ją subraižė; 2) 2020-07-16 dėl to, kad 2020-07-02 pavogė 10 metrų vejos juostos iš I. P.; 3) 2020-09-10 dėl to, jog 2020-08-15 nukapojo kaimynų žemuoges, juodųjų serbentų krūmą, pripylė žemių ant kaimynų pusėje buvusių dekoratyvinių akmenukų; 4) 2020-09-10 dėl to, kad 2020-08-15 pavogė iš kaimynų šiltnamio apie 5 kg pomidorų ir agurkų; 5) 2020-09-25 dėl to, jog 2020-09-21 numetė plastiko atliekas prie nukentėjusiųjų kiemo; 6) 2020-12-17 dėl to, kad 2020-10-12 apgadino I. P. tvorą ir apipylė pareiškėjų vartelius baltu skysčiu, dėl to juos reikės perdažyti; 7) 2022-04-13 dėl to, jog 2021-04-16 sukasė žemes ant kaimynų sklype esančių dekoratyvinių akmenų, taip sugadindama gerbūvį; 8) 2021-07-07 dėl to, kad 2021-06-17 purškė chemikalus arčiau nei 1 metras nuo melioracijos griovio (3 t., b. l. 141-150). Pažymėtina, jog dalis S. S. veiksmų, tokių kaip šiukšlių mėtymas į kaimynų kiemą, buvo ne vienkartinio pobūdžio, o S. S. buvo nubausta administracine tvarka tik už vieną iš tokių veiksmų. Be to, kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, šie S. S. veiksmai, už kuriuos ji buvo bausta administracine tvarka, net nebuvo nurodyti S. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį suformuluotame kaltinime, todėl teismo motyvai, jog S. S. už dalį veikų jau yra nubausta administracine tvarka ir už juos negali būti baudžiama antrą kartą, yra nepagrįsti. Priešingai, sugretinus šiuos duomenis apie S. S. baustumus su byloje nustatytais duomenimis (vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, banko sąskaitos išrašais), matyti, kad S. S. paskirtos administracinės nuobaudos jos nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė ir neatgrasė, bet, priešingai, S. S. veiksmai darėsi vis pavojingesni, kryptingesni, jais buvo siekiama sukelti didesnį bauginantį pojūtį nukentėjusiesiems, padaryti didesnės materialinės žalos. Nors 2021-09-20 nukentėjusioji I. P. medžiagoje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) policijos įstaigai pateikė prašymą netirti jos skundų dėl ROIK: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl pasikeitusių aplinkybių (3 t., b. l. 31-32), tačiau tai nereiškia, jog tarp nukentėjusiųjų ir nuteistosios S. S. vykę konfliktai liovėsi, priešingai, net po šio I. P. prašymo nukentėjusioji dar ne vieną kartą kreipėsi į policiją dėl S. S. neteisėtų veiksmų, dėl to buvo pradėtos ne tik administracinio nusižengimo teisenos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 33-34, 41-42), bet ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 43-45, 46-47). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. S. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, nuteistoji net 27 kartus atliko bankinius pavedimus po 1 centą į nukentėjusiojo K. P. banko sąskaitą, paskirtyje nurodydama „I. P. celiulito gydymui Body Lines Studio“ (2 t., b. l. 11, 147-148). Nors nuteistoji aiškino, jog ji pavedimus padarė įsižeidusi, nes nukentėjusioji I. P. ją pavadino „celiulitine“, tačiau pavedimus nuteistoji darė ne į nukentėjusiosios I. P., o į jos vyro banko sąskaitą, nurodė studiją, kurios direktorė, kaip parodė nukentėjusioji I. P., ji buvo prieš 2-3 metus. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistoji domėjosi nukentėjusiaisiais, jų darbovietėmis, o per vieną mėnesį atlikti net 27 pavedimai patvirtina, jog jie nebuvo atsitiktiniai, o buvo atliekami tyčia, sistemingai, siekiant ne tik įžeisti nukentėjusiąją I. P., bet ir ją įbauginti, priversti jaustis nesaugiai. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog nuteistoji S. S. 2020-10-24 ir 2020-10-25, t. y. po to, kai į K. P. banko sąskaitą pervedė dalį skolos, atlygino žalą už sugadintus dekoratyvinius akmenukus, šiltnamyje išskintas daržoves, už ką ji buvo nubausta administracine tvarka, padarė du pavedimus į tą pačią banko sąskaitą po 1 centą, paskirtyje nurodydama „I. P. nusipirkti kapų žvakėms“ ir „I. P. – KARSTUI“ (2 t., b. l. 147-148). Nors pati nuteistoji S. S. teigė, kad šiuos pavedimus ji padarė būdama pikta, tačiau pavedimų paskirtis rodo tiesioginį grasinimą mirtimi nukentėjusiajai I. P.. Pastebėtina, jog šie bankiniai pavedimai buvo atlikti iš karto po to, kai S. S. atžvilgiu buvo pradėtos administracinių nusižengimų teisenos pagal I. P. pareiškimus policijai.

14.16. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog nuteistosios S. S. 2020-2022 metais atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių nukentėjusieji kreipėsi į policijos pareigūnus, taip pat ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurie nurodyti S. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį suformuluotame kaltinime, buvo pavojingi, peržengiantys elementariomis elgesio taisyklėmis pagrįstą bendravimą, sistemingi, nes tai buvo ne vienkartinis veikimas, o net kelerius metus besitęsiantys veiksmai, kurie buvo kryptingi, t. y. buvo nukreipti į nukentėjusiuosius I. ir K. P., į jų turtą, turint bendrą sumanymą įbauginti asmenis, siekiant jiems sukelti nuolatinę baimę, išgąstį, neigiamas emocijas, priversti juos jaustis nesaugiai, taip pat siekiant jiems padaryti materialinių nuostolių. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog S. S., atlikdama paminėtus veiksmus, nesukėlė nukentėjusiesiems jokių neigiamų padarinių, nukentėjusiesiems nebuvo pagrindo nerimauti dėl savo sveikatos, gyvybės ar turto, kaip ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra sistemingumo požymio, ar kad S. S. būtų baudžiama antrą kartą už tą pačią veiką.

14.17. Nors nuteistoji S. S. tvirtino, jog ji nenorėjo įbauginti nukentėjusiųjų, o tokio jos elgesio priežastis buvo pyktis bei kantrybės trūkumas, tačiau pagal BK 145 straipsnio prasmę svarbu ne tai, kaip savo veiksmus suprato kaltinamasis, o kaip šiuos veiksmus suprato ir kokį poveikį jie padarė nukentėjusiajam. Abu nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad dėl tokių S. S. veiksmų jie jautė baimę, stresą, gyvena nuolatinėje baimėje, dėl savo saugumo jie įsirengė vaizdo kameras. Taip pat, įvertinus byloje nustatytas objektyvias aplinkybes, nuteistosios atliktus konkrečius veiksmus, jų sistemiškumą ir kryptingumą, bauginantį pobūdį, daroma išvada, jog S. S. atliktų veiksmų apimtis ir jų kiekis rodo, kad tai nebuvo vienkartinis pykčio protrūkis, o, priešingai, tai buvo sistemingi ir suplanuoti veiksmai, kuriems atlikti reikėjo nemažai laiko ir pastangų. Dėl to teisėjų kolegija nuteistosios S. S. parodymus, jog ji nukentėjusiesiems kenkė iš pykčio, dėl kantrybės trūkumo, vertina kaip jos pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir konstatuoja, kad nuteistoji, atlikdama kaltinime nurodytus veiksmus, suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

14.18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusiesiems nuteistosios veiksmai jokio poveikio neturėjo, nes jie apie S. S. veiksmus praktiškai visada sužinodavo ne jų atlikimo metu, o tik peržiūrėję vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matyti, kad S. S. savo veiksmus atliko tuo metu, kai manydavo, jog jos niekas nemato, t. y. slapta, tamsiu paros metu, tačiau tiek šiukšlės nukentėjusiųjų kieme, tiek ir kiti S. S. veiksmų padariniai buvo akivaizdžiai matomi, todėl, kaip teisingai skunde nurodė prokuroras, pasirinktu slaptu veikimu nukentėjusiesiems buvo sukeltas didesnis pavojaus, baimės jausmas, nežinojimas, ko galima sulaukti ateityje, apie ką nukentėjusieji ir davė parodymus. Pastebėtina, kad nukentėjusieji, tiesiogiai matydami nuteistosios atliekamus neteisėtus veiksmus, būtų turėję galimybę iš karto kviesti į pagalbą atitinkamas tarnybas, o šiuo atveju tokios galimybės jiems nebuvo, nes nuteistosios atliktus veiksmus nustatė tik pastebėję tokių veiksmų sukeltus padarinius ir peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog aplinkybė, kad apie nuteistosios S. S. atliktus neteisėtus veiksmus nukentėjusieji sužinojo tik peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus, nešalina nuteistosios S. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir neleidžia daryti išvados, jog toks nuteistosios veikimas nukentėjusiesiems neturėjo jokio neigiamo poveikio.

15. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių bei tai, jog S. S. atliko daugkartinius bauginančio pobūdžio veiksmus, turėjo bendrą sumanymą nukentėjusiuosius priversti nerimauti, jaustis nesaugiai, patirti psichologinį diskomfortą, o nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusieji turėjo pagrindą bijoti dėl S. S. ketinimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. S. terorizavo nukentėjusiuosius I. ir K. P., sistemingai juos baugindama, naudodama psichinę prievartą, gadindama turtą, taip sukeldama jiems baimę, išgąstį, nerimą, nesaugumo jausmą, priversdama juos bijoti. Dėl to tokie sistemingi S. S. veiksmai (atsižvelgiant į jų skaičių, periodiškumą) atitinka BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką.

16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. S. terorizavo, sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. ir K. P., todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog S. S. veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl S. S. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), pripažįstant, kad

S. S. tyčia terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. P. ir K. P., naudodama psichinę prievartą - sistemingai gadindama I. P., K. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m. sausio 24 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, tyčia, nuolat į kiemą mėtė šiukšles, nenustatytais skysčiais kieme apipylė žolę, dekoratyvinius augalus, medelį, dėl kurių poveikio žolė, dekoratyviniai augalai, medelis nudžiūvo, smėliu apipylė terasą ir terasoje esančius baldus, sniegu apkasė kiemo vartus, per tvoros apačią įkišo daiktą, panašų į pakulas, ir, stovėdama už tvoros, bandė tą medžiagą padegti, tačiau jai to padaryti nepavyko, be to, ji 2020-10-24 į K. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, atliko 0,01 Eur pavedimą, paskirtyje nurodydama „I. P. nusipirkti kapų žvakėms“, 2020-10-25 atliko 0,01 Eur pavedimą į tą pačią K. P. sąskaitą, paskirtyje nurodydama „I. P. karstui“, nuo 2022-08-25 iki 2022-09-23 atliko 27 pavedimus po 0,01 Eur į tą pačią K. P. sąskaitą, paskirtyje nurodydama „I. P. celiulito gydymui Body Lines Studio“, taip sukeldama nukentėjusiajai I. P. ir nukentėjusiajam K. P. baimę, išgąstį, neigiamas emocijas dėl sukeltos grėsmės jų gyvybei ir sveikatai, bei jų turtui.

17. Tokie S. S. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

18. Pripažinusi S. S. kalta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia nuteistajai S. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį skiriamų bausmių klausimą, atsižvelgdama ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę.

18.1. Nagrinėjamu atveju S. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), kitas - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 145 straipsnio 2 dalis), šias nusikalstamas veikas S. S. padarė veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistosios S. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18.2. S. S. išsituokusi, nuo 2019-12-08 dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 127). Nors iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad S. S. 2000-04-17 buvo teista pagal BK 310 straipsnio 3 dalį, tačiau ji bausmę atlikusi, teistumas yra išnykęs, dėl to S. S. laikoma neteista (3 t., b. l. 151-153). Iš pažymos apie nuteistosios baustumus matyti, jog ji per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo bausta net 13 kartų, iš jų šešis kartus 2020 metais ir tris kartus 2022 metais (3 t., b. l. 141-150). Pastebėtina, kad net devynis kartus S. S. administracine tvarka buvo nubausta pagal nukentėjusiosios I. P. pareiškimus. Baustumų pažyma rodo ir tai, jog nors S. S. paskirtas baudas yra sumokėjusi arba sudariusi mokestines paskolos sutartis, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų, išvadų iš administracinių baustumų nedaro.

18.3. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra nustatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrįstą pagrindą teismui manyti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę negu numatyta sankcijoje (nenustatyta net atsakomybę lengvinančių aplinkybių). Atsižvelgiant į tai, jog nuteistoji padarė du tyčinius nusikaltimus, nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, truko palyginti ilgą laiko tarpą (beveik dvejus metus), nuteistosios atliekami veiksmai kas kartą darėsi vis pavojingesni, taip pat įvertinus nuteistąją charakterizuojančius duomenis (dirba, neteista, bausta), atkreipiant dėmesį į tai, kad savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė ir jos atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą (t. y. po 2022-07-26 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą per vieną mėnesį ji atliko net 27 bankinius pavedimus į nukentėjusiojo banko sąskaitą), kad nuteistosios nusikalstami veiksmai nėra atsitiktiniai, nukentėjusiųjų atžvilgiu ji veikė sąmoningai ir tikslingai, o tai rodo didesnį jos pavojingumą, nuteistosios neigiamų dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą, daroma išvada, jog nuteistajai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį turi būti paskirta inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi prokuroras neskundžia nuteistosios nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, teisėjų kolegija dėl S. S. paskirtos bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą neperžiūri, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajai už tyčinį svetimo turto sugadinimą skirti laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei skiriamos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis).

18.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. S. paskirta bausmė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį subendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, taikant dalinį bausmių subendrinimo būdą, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir pridedant ne 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, kaip to skundu prašo prokuroras, o 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Toks bausmės dydis pridėtinas įvertinus nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, S. S. asmenybę, tai, kad ji teisiama pirmą kartą (teistumas išnykęs).

18.5. Prokuroras prašo atidėti nuteistajai paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija tokiam prokuroro prašymui pritaria ir mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti S. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ne maksimaliam trejų metų terminui, kaip prašo prokuroras, bet trumpesniam terminui. Bausmės vykdymo atidėjimas trumpesniam terminui leistų greičiau įsitikinti, ar nuteistosios elgesys keičiasi, ar ji padarė teigiamas išvadas dėl savo netinkamo ir neteisėto elgesio bei tuo pačiu greičiau užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atidėjus S. S. bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonė jai neskiriama, tačiau skiriamos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktuose, kurios padėtų užtikrinti bausmės paskirtį, kontroliuoti nuteistosios elgesį ir jį koreguoti teigiama linkme.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

19. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo tenkinti nukentėjusiųjų I. ir K. P. civilinius ieškinius dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

19.1. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį S. S. atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtus (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tačiau S. S. pripažinus kalta dėl nusikaltimo, numatyto ir BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo, iš naujo spręstinas nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

19.2. Nukentėjusiosios I. P. atstovas advokatas ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašė nukentėjusiosios I. P. naudai priteisti 3000 Eur sumą (1 t., b. l. 135-143), o nukentėjusiojo K. P. atstovas advokatas pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas nukentėjusiojo K. P. naudai iš S. S. priteisti 2000 Eur sumą (1 t., b. l. 178-186).

19.3. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

19.4. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai, visų pirma, priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

19.5. Nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jų išgyvenimai dėl terorizavimo metu patirto nesaugumo jausmo, didelių emocinių sukrėtimų, streso, baimės dėl galimų pakartotinių S. S. išpuolių, jos visiškai neprognozuojamo elgesio, neužtikrintumo dėl savo ateities, dėl baimės išeiti į kiemą ir būti lauke netoli namų, jog nesutiktų S. S., taip pat jų išgyvenimai bijant galimo padegimo ar kitokių pavojingų S. S. veiksmų. Nukentėjusieji nurodė ir tai, kad dėl S. S. nusikalstamo terorizavimo jie tapo nervingi ir jautrūs, kas tiesiogiai palietė ir jų santykius su aplinkiniais, nukentėjusiųjų emocijoms tapus nestabilioms, nusikalstamos veikos padarinius jie jaučia ir darbo metu, kadangi yra sunkiau susikaupti, nuolat teko bendrauti su advokatu, tyrėja, tokie bendravimai primena patirtus neigiamus išgyvenimus, be to, S. S. savo nusikalstamais veiksmais juos pažemino, įbaugino ne tik juos, bet ir jų šeimos narius. Teisme nukentėjusieji patvirtino, jog palaiko pateiktus civilinius ieškinius bei papildomai parodė, kad nukentėjusiajai I. P. atsinaujino žvynelinė, kuri progresuoja streso metu, pablogėjo jos sveikata, atsirado širdies permušimai, nes nuolat būna nerimo būsenos, prasidėjo nemiga, nevalgymas, pradėjo pergyventi dėl savo vaikų, nuolat jaučia stresą, peržiūri kameras.

19.6. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji I. ir K. P. dėl nuteistosios S. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad buvo padaryti du tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, šias nusikalstamas veikas nuteistoji padarė veikdama tyčia, siekdama sukelti nukentėjusiesiems nevienkartinio pobūdžio bauginantį pojūtį, neigiamas emocijas. Nors šiomis nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems tiesiogiai fizinė žala nebuvo padaryta, jie nebuvo sužaloti, tačiau dėl ilgai besitęsiančių, sistemingų, neteisėtų ir nuolat intensyvėjančių nuteistosios S. S. veiksmų, kuriais buvo gadinamas nukentėjusiųjų gerbūvis, turtas, nukentėjusieji patyrė baimę, stresą, nesaugumo jausmą, siekdami išsiaiškinti, kas gadina jų turtą, jie įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, skundėsi kitiems kaimynams dėl nuteistosios S. S. sistemingų veiksmų, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kita vertus, byloje nėra nustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės kaip nors yra susijusios su nukentėjusiųjų ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jų darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Be to, nukentėjusioji I. P., teigdama, jog po S. S. atliktų nusikalstamų veiksmų, pablogėjo jos sveikata – atsinaujino žvynelinės liga, atsirado širdies permušimų, nepateikė tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

19.7. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nuteistoji teigia, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nukentėjusiųjų bandymas pasipelnyti, ieškant sau naudos, nes ji nesutiko pasirašyti jų fiktyvaus dokumento dėl namo pridavimo, nukentėjusieji 2022-2023 metais turėjo teismų (duomenys neskelbtini) mieste, todėl bandymas suversti kaltę ant jos, jog dėl to jie pergyvena ir pablogėjo jų sveikata, yra visiškas absurdas. Šie nuteistosios atsiliepime nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o ir nuteistoji nepateikė tai pagrindžiančių objektyvių duomenų. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad jokių teisminių procesų (duomenys neskelbtini) apylinkės ar (duomenys neskelbtini) apygardos teismuose, bei Regionų administracinio teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nukentėjusieji nuteistosios nurodytu laikotarpiu neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusieji pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tai, kad nuteistoji nepasirašė ant dokumentų, susijusių su namo pridavimu, jiems įtakos neturi, kadangi namas yra jų ir nuteistosios nuosavybė, todėl namą reikės priduoti ne tik jiems, bet ir nuteistajai.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, atsižvelgdama į kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymui, atsižvelgdama ir į nuteistosios turtinę padėtį (dirbanti, byloje yra duomenys apie nuteistosios registruotiną turtą), į pragyvenimo lygį valstybėje, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika, formuojama tokio pobūdžio bylose, iš kurios matyti, jog priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-976/2017, 2K-346-303/2017, 2K-346-942/2018, 2K-269-303/2020, 2K-79-689/2021, 2K-154-495/2022), sprendžia, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, priteisiant iš nuteistosios nukentėjusiajai I. P. 800 Eur neturtinę žalą, o nukentėjusiajam K. P. – 500 Eur neturtinę žalą.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

21.1. Iš nukentėjusiųjų atstovo advokato pateiktų civilinių ieškinių matyti, jog nukentėjusieji prašė priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog I. P. 2022-05-05 advokatui S. Šuminui iš K. P. banko sąskaitos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 484 Eur (1 t., b. l. 193, 197). Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų I. ir K. P. atstovas advokatas S. Šuminas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad I. P. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-05-07 išrašytą sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1815 Eur (už civilinių ieškinių parengimą bei atstovavimą nukentėjusiesiems teisme dėl S. S. padarytų nusikalstamų veikų) (4 t., b. l. 33–34), tačiau iš šių dokumentų matyti, jog sąskaita faktūra buvo išrašyta civiliniam ieškovui, t. y. juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o skundžiamu nuosprendžiu buvo išspręstas klausimas dėl juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, be to, apeliacinio skundo dėl nuosprendžio šioje dalyje nėra. Dėl to, pripažinusi S. S. kalta ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiųjų I. ir K. P. terorizavimo, sistemingo bauginimo, teisėjų kolegija nukentėjusiųjų patirtas 484 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis ir šią sumą priteisia iš nuteistosios S. S. nukentėjusiojo K. P. naudai.

22. Be to, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

22.1. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi nuteistajai S. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas V. Kairys (4 t., b. l. 143). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. vasario 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-01953 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 168,75 Eur už nuteistajai S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 151).

22.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl nepagrįsto S. S. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė iš dalies patenkinti prokuroro apeliacinį skundą, panaikinti nepagrįstą S. S. išteisinimą ir S. S. nuteisti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Gynėjas nuteistajai S. S. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija valstybės patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistosios S. S. neišieško (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

S. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir S. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, S. S. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant šias pareigas:

- dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P., K. P. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, iš S. S. priteisti I. P. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš S. S. priteisti K. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pripažinti K. P. patirtas 484 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš S. S. nukentėjusiojo K. P. naudai 484 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistosios S. S. valstybės naudai 168,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.