Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24034-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24034-2024, V. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 14 d. 13.31 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „CHRYSLER PT CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 10 punkto reikalavimus.

2024 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. balandžio 15 d. V. V. skundas dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24034-2024, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24034-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), kadangi Pareiškėjas turi galiojantį Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.

Remiantis aptartuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytu nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimu, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d. administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. nuolatinė gyvenamoji vieta pripažintina Lietuvos Respublika. Todėl tai reiškia, kad jam minėtu laikotarpiu vairuojant transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje kyla pareiga laikytis tiek administracinio nusižengimo protokole nurodytų KET punktų, tiek ir kitų KET nustatytų eismo dalyviams pareigų, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemonę tik turint galiojantį Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Laikinas išvykimas iš Lietuvos Respublikos dėl nekilnojamojo turto priežiūros, atostogų ar dėl kitų priežasčių nėra traktuotinas kaip nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ) neapibrėžia nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo sąvokos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte įtvirtinta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje iš paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, ir kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta iaikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusią tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad SEAKĮ 13 straipsnyje, 9 punkte numatyta: „Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje“.

SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Vadovaujantis šia SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata bei įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. Įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, kurių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte numatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienus metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.

Taigi asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip šešis mėnesius per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

Todėl, dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad V. V. būdamas Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis Lietuvos gyventojas, nusižengimo metu, privalėjo turėti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nusižengimas pilnai įrodytas. Administracinė nuobauda ir poveikio priemonė buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucijos nuomone paskirta bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ir priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Skundžiamu nutarimu V. V. paskirta 375 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam laikui – 6 mėnesiams.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, matyti, kad V. V. atžvilgiu 2023 m. lapkričio 29 d. buvo priimti dar trys nutarimai skirtingose administracinių nusižengimų bylose, tačiau visi nutarimai iš esmės yra identiški, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas tas pats asmuo ir dėl to paties nusižengimo.

Šiuo atveju aptariamas nusižengimas buvo padarytas 2023 m. rugsėjo 14 d. 13.31 val., nutarimas priimtas 2023 m. lapkričio 29 d. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 29 d. buvo priimti dar trys nutarimai administracinio nusižengimo bylose dėl analogiškų nusižengimų padarymo laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d.

Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui V. V. per tą patį laikotarpį (nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d.) galimai padarius keturis vienarūšius pažeidimus, jo veiksmai buvo įvertinti atskirais procesiniais dokumentais, taip sukuriant teisinę situaciją, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, kurioje nedviprasmiškai pasisakoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), iškyla piktnaudžiavimo teise pavojus ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-293-468/2022).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. neigia padaręs nusižengimą, nurodydamas, kad turi galiojantį Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai ir prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti, o administracinio nusižengimo teisenos bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Todėl, esant to paties asmens atžvilgiu keliems analogiškiems nusižengimams, turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam (trunkamajam) nusižengimui būdingų požymių ir tai gali padaryti tik bylą inicijavusi institucija, o ne teismas (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-445-1121/2020, AN2-168-806/2022, AN2-183-468/2022, AN2-184-929/2022, AN2-168-806/2022).

Dėl trunkamojo pobūdžio veikos vertinimo taip pat yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. AN2-62-348/2020, kur, nors tai ir nėra susiję su tuo pačiu nusižengimo dalyku, tačiau konstatuota, jog asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kuomet buvo padaryti ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, buvo trunkamosios veikos būsenoje, kadangi veikė vieninga tyčia ir atliko analogiškus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti institucija, kuri turi galimybę vertinti V. V. galimai padarytų pažeidimų kvalifikavimą, jų galimą tapatumą ar galimą vieną trunkamąją veiką, subjekto kaltės klausimus ir pan., ir toks nutarimas bet kokiu atveju privalo būti motyvuotas, nustačius, jog nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės (nebuvo įvertinta ar V. V. padarytas administracinis nusižengimas nėra trunkamojo pobūdžio), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-24034-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-24034-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.