- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- e2-19717-1135/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08459-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- D. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui D. R. (toliau – ir atsakovas) dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
Ieškovė ieškiniu (1 t., e.b.l. 11) (pareiškimu dalies ieškinio reikalavimų atsisakė (3 t., e.b.l. 62-63) prašo: 1) nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove S. M.; 2) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo D. R. dukros M. R. išlaikymui po 500,00 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki M. R. pilnametystės (išlaikymo lėšų, skirtų dukrai, tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. M.); 3) priteisti iš atsakovo D. R. 3 982,26 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. R.; 4) nustatyti atsakovo D. R. bendravimo su dukra M. R. tvarką:
1. iki M. R. sukaks (duomenys neskelbtini) metai, lyginių savaičių savaitgaliais, tėvas paima dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Sekmadienį paima dukrą 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 17.00 val., į jos gyvenamąją vietą;
2. po M. R. (duomenys neskelbtini) gimtadienio ((duomenys neskelbtini)), lyginių savaičių savaitgaliais, Tėvas bendrauja su dukra nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą;
3. tėvas turi teisę bendrauti su dukra savaitės dienomis be nakvynės 2 kartus per savaitę, konkretų bendravimo laiką suderinęs su dukros motina, atsižvelgiant į dukros užimtumą, mokymosi ir ugdymo procesą, vaiko interesus. Apie norą bendrauti su dukra, tėvas praneša ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki pageidaujamos susitikimo dienos. Šalių sutartu laiku tėvas pasiima vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sutartu laiku, o šalims nesutarus, ne vėliau kaip iki 19.00 val. Pasimatymų metu tėvas užtikrina, kad vaikas būtų pristatytas į būrelius, kitus užsiėmimus;
4. iki M. R., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks (duomenys neskelbtini) metai, lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 17.00 val. Pirmąją Šv. Kalėdų dieną paima vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 17.00 val., į jos gyvenamąją vietą, likusį Kalėdų laikotarpį vaikas bendrauja su motina. Nelyginiais metais Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną su vaiku bendrauja motina. Nelyginiais metais vaikas su tėvu bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 17.00 val;
5. po M. R. (duomenys neskelbtini) gimtadienio ((duomenys neskelbtini)), lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 17.00 val., likusį Kalėdų laikotarpį vaikas bendrauja su motina. Nelyginiais metais Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną su vaiku bendrauja motina, tuo atveju, jei Kūčių dieną pagal kitus bendravimo tvarkos punktus vaikas yra pas tėvą, jis iki Kūčių dienos 10.00 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais vaikas su tėvu bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 17.00 val.
6. lyginiais metais tėvas su M. R. bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 17.00 val. Nelyginiais metais su dukra pirmąją Šv. Velykų dieną bendrauja motina, tuo atveju, jei Šv. Velykų dieną pagal kitus bendravimo tvarkos punktus vaikas yra pas tėvą, jis iki pirmosios Šv. Velykų dienos 10.00 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais tėvas su vaiku bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą 17.00 val.;
7. po M. R. (duomenys neskelbtini) gimtadienio ((duomenys neskelbtini)), vaiko vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su dukra 3 kartus po 7 (septynias) paeiliui einančias dienas, šį laikotarpį išskaidant į kiekvieną vasaros mėnesį pagal šalių susitarimą. Šalims nepavykus sutarti, tėvas matosi su dukra trečią birželio savaitę nuo pirmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; trečią liepos savaitę nuo pirmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; antrą rugpjūčio savaitę nuo pirmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. Atostogoms tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą;
8. kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai yra tėvo bendravimo laikas su vaiku, vaikas grąžinamas Motinos dieną iki 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
9. kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai nėra tėvo bendravimo laikas su vaiku, tėvas vaiką paima Tėvo dieną 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį tą pačią dieną iki 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
10. tėvas turi teisę bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui;
11. apie ketinimą atvykti pasiimti vaiką tėvas turi informuoti raštu (sms žinute, el. laišku) vaiko motiną prieš 2 dienas iki nustatyto bendravimo laiko;
12. dukrai būnant su tėvu, tėvas įsipareigoja sudaryti galimybę motinai bendrauti su dukra telekomunikacinėmis priemonėmis;
13. nustatytu grafiku negalint bendrauti su vaiku, tvarkoje nustatytomis dienomis, tos dienos nėra kompensuojamos kitų dienų sąskaita;
14. tėvui pasiėmus dukrą bendravimui ir šiai susirgus, tėvas privalo apie tai nedelsdamas informuoti motiną ir priklausomai nuo vaiko būklės sunkumo pats pristatyti vaiką į gydymo įstaigą ar motinai arba motinai sudaryti galimybes nedelsiant pasiimti vaiką;
15. vaikui susirgus, vaikas tėvui neperduodamas, apie ką tėvui pranešama nedelsiant kai tik tokia aplinkybė paaiškėja;
16. tėvas bendravimo su dukra metu turi užtikrinti vaiko poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, nevartoti alkoholinių gėrimų;
17. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.
Ieškinyje ir pareiškime dėl dalies reikalavimų atsisakymo ieškovė nurodė, kad ieškovė S. M. ir D. R. nebuvo sudarę santuokos. Bendro gyvenimo metu, (duomenys neskelbtini), jiems gimė dukra – M. R.. Šalys nuo (duomenys neskelbtini) kartu nebegyvena. Ieškovei su dukra išsikėlus gyventi atskirai, atsakovas prie dukros išlaikymo prisideda minimaliai (laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki ieškinio teikimo Teismui pervedė dukros išlaikymui 450,00 Eur), neapmoka susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiks geriausius vaiko interesus. Būtent ieškovė sistemingai nuo gimimo rūpinasi visais vaiko gyvenimo klausimais, tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs tvirtas ir stiprus emocinis ryšys. Vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, ieškovės išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra visi patogumai, vaikui reikalingi baldai ir priežiūros priemonės. Dukros bendravimas su atsakovu yra ribotas, kadangi pats atsakovas nerodo iniciatyvos stiprinti tarpusavio dukros ir tėvo ryšio. Tėvas nesidomi dukra, jos poreikiais, pasiekimais, nededa pastangų tarpusavio ryšio vystymui. Šiuo metu, jeigu vaikas matosi su tėvu, tai matosi trumpų susitikimų metu, be nakvynės, tėvas su vaiku telekomunikacijų priemonėmis beveik nebendrauja. Taip pat atsakovas nesilaiko žodinių susitarimų dėl matymosi su vaiku, pasiima vaiką ir jį grąžina ne šalių sutartu laiku. Ieškovės manymu iki kol vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai, labiausiai vaiko interesus atitiktų tėvo ir dukters bendravimas be nakvynių. Dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nurodė, kad vaikas lanko šokių ir gimnastikos būrelius, kurių kaina sudaro atitinkamai 28,00 Eur ir 60,00 Eur per mėnesį. Vaikas domisi kultūrine veikla, mėgsta lankytis teatruose, yra aktyvus ir smalsus vaikas. Šalių dukrai yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai – (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji patiria mokymosi sunkumų. Vaikui būtina reguliariai lankyti logopedo užsiėmimus, kurių kaina vidutiniškai siekia apie 100,00 – 125,00 Eur per mėnesį/vienas apsilankymas 25,00 Eur. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute, kurio nuomos kaina sudaro 300,00 Eur per mėnesį, o vidutinės komunalinės išlaidos – apie 100,00 Eur per mėnesį. Taip pat patiriamos išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, buičiai ir kt. Nurodo, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 1 000,00 Eur suma: vaiko dalis, tenkanti būsto nuomai ir komunalinėms išlaidoms: 200 Eur, maistas 220 Eur, buities prekės ir paslaugos 30 Eur, higienos priemonės 20 Eur, kanceliarinės prekės, užsiėmimų priemonės, būreliai, darželis 200 Eur, transporto išlaidos, kurias 50 Eur, vitaminai, papildai, vaistai, kitos med. išlaidos 20 Eur, drabužiams ir avalynei 100 Eur, logopedas 100 Eur, pramogos ir laisvalaikis 60 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas sudaro apie 1000,00 – 1100,00 Eur/mėn. atskaičius mokesčius, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, kreditorių neturi. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. tinkamai nesirūpina šalių vaiko būtiniausių poreikių patenkinimu, neteikia jam pastovaus išlaikymo. Per laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki ieškinio pateikimo, ieškovė iš atsakovo yra gavusi 550,00 Eur, skirtų dukros išlaikymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2025 m. gegužės 11 d., viso 3 982,26 Eur. Vaiko poreikiai išlaikymo susidarymo laikotarpiu nebuvo mažesni nei ieškinio teikimo dienai.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, jog dukra su ja gyvena nuo pat gimimo, ne vienos dienos nėra atsiskyrusi. 2024 metų rugpjūčio 10 d. ji išsikraustė iš atsakovo namų. Dukra labai prisirišusi prie jos, yra labai jautrus vaikas, prašo niekur nuo mamos neatsitraukti. Tėvas su dukra matėsi per šiuos metus tik keturis kartus. Dukra tėvą yra pamiršusi, nes tėvas ja nesidomi, nerodo noro bendrauti. Yra buvę, kad vaikas bendraujant su tėvu neišbuvo viso laiko ir paskambino atsakovas, kad pasiimt dukrą anksčiau iš jo. Mano, kad atsakovas jai neatleidžia asmeniškai, jaučia priešiškumą. Ji pati siūlo atsakovui bendrauti su vaiku, inicijuoja bendravimą su tėvu, tačiau jis atsisako. Paskambinus dukrai telefonu jie su atsakovu neturi ką kalbėti, tyli. Kai gyveno kartu, atsakovas kasdien paskambindavo, kalbėdavosi su vaiku. Šiuo metu atsakovas nesidomi dukra, jos pasiekimais. Ji paliko atsakovą dėl jo gėrimo, agresijos. Jis visada buvo konfliktiškas. Dukrai atsakovas neteikė išlaikymo iki mediacijos proceso. Po to pradėjo pervedinėti po 150 eurų per mėnesį. Atsakovas buvo skolingas jai, kadangi jinai apipirkdavo jį (duomenys neskelbtini) – tiek maisto, tiek drabužių, o po to atsakovas pervesdavo jai skolą į jos sąskaitą. Ji apsipirkinėja (duomenys neskelbtini) – ten turi daug pažįstamų, o atsiskaitymas yra tik grynais pinigais. Tuo metu, kai gyveno kartu su atsakovu, su jais kartu gyveno ir jo dukra S.. Būdavo kartais atsakovo skolos susidariusios jai dėl jo dukros priežiūros, taip pat dėl to, kad pasirūpindavo močiute. Gyvenant kartu su atsakovu jokių bendrų paskolų, didelių pirkinių nebuvo, tik buitiniai pirkiniai, bendras ūkis. Jos pajamas šiuo metu sudaro atlyginimas nuo 1100 Eur iki 1200 Eur, plius 124 Eur gaunami vaiko pinigai. Jai padeda sesuo K. P. ir brolis M. P. bei jo žmona M. P., kurie perveda jai pinigų, padeda išlaikyti dukrą. Brolis dirba užsienyje, brolio žmona M. žino, kad jis perveda pinigus jai. Per mėnesį jie skiria 200–300 Eur, duoda ir grynais, kartais perveda. Kartu leidžia kartu laiką, jie nieko negaili. Jeigu buvo paprašyta brolio pervesti jam, o jisai atiduodavo grynais, tai tokį prašymą tenkindavo. Jie duodavo jai ir grynais pinigų papildomai. Jeigu ji sutinka dirbti per išeigines, tada ji užsidirba papildomai 200–300 Eur per mėnesį (išrašomi (duomenys neskelbtini) orderiai). Nurodyta ieškinyje vaiko poreikių suma yra reali. Šiuo metu ji sau nieko neleidžia. Jos dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Dukra lanko darželį, lanko privataus logopedo paslaugas, perka papildomas ugdymo knygeles, taip pat užsiima rankų papildomu lavinimu. Per mėnesį logopedui išleidžiama nuo 100 iki 125 eurų. Papildomoms ugdymo priemonėms, kuriuos rekomenduoja logopedas, išleidžia apie 20 eurų per mėnesį. Butas su patarnavimais kainuoja virš 300 eurų. Dukra lanko būrelius: anglų kalbos būrelį, gatvės šokių būrelį, gimnastikos būrelį. Dar planuoja lankyti vieną šokių būrelį ateityje. Poreikių lentelė patvirtina kaip teisingą, atitinkančią realybę. Darželis kainuoja apie 90 Eur. Nekilnojamo turto neturi, turi automobilį, paskolų neturi. Dukros vežiojimui po dvi valandas kasdien reikalinga transporto priemonė. Jokio susitarimo dėl išlaikymo vaikui į priekį teikimo su atsakovu nebuvo – buvo tik atsiskaitymas už jo skolas. Kita forma išlaikymo vaikui neteikia. Dėl atsakovo patirtų išlaidų vaikui, paaiškino, kad per visą tą laiką atsakovas vieną kartą dukrą nuvedė į batutus, kur išleido 8 eurus, vieną kartą nupirko vieną porciją ledų, iš savo namų atnešė dukrai pieštukus, kuriuos turėjo anksčiau, vieną kartą buvo nupirkęs bulvyčių. Atsakovas neprieštaravo niekada dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja. Atsakovas spaudė sutikti ieškovę su jo nurodytom sąlygom – kitaip reikštų prieštaravimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kai atsakovui buvo išrašytas apsaugos nuo smurto orderis, jis taip pat sakė, kad jį atsiimtų; jis buvo išrašytas už grasinimus. Dėl bendravimo tvarkos, ji yra lanksti, siekia, kad atsakovas bendrautų su dukra ir gali anksčiau leisti atsakovui pasiimti dukrą su nakvyne, kai tik jis atkurtų ryšį. Pradžioje turėtų sutvirtinti ryšius, atkurti santykį, ir kai dukra jau pasitikės atsakovu, ji sutinka anksčiau leisti atsakovui su dukra bendrauti su nakvyne, dėl to susitarus su ja. Atsakovas ir kiekvieną dieną gali su dukra matytis. Ji yra visiškai lanksti šiuo klausimu. Atsakovas turi naują šeimą, su ja dukra turi pakankamai gerai susipažinti. Šiuo metu ryšys yra nutrūkęs, jį reikia būtinai atstatyti. Ji pati visada buvo dirbanti, dukrą visada išlaikė abu. Už darželį mokėdavo tik ji. Iki kol neišsikraustė, kartu išlaikė dukrą. Dėl pinigų, kuriuos atsakovas yra pervedęs iki jos išsikraustymo, gali paaiškinti, kad jie buvo jai pervesti, nes tuo metu jie vedė bendrą ūkį, pirko įvairias prekes, atsakovui ji išgrynindavo pinigus jo prašymu. Jis paprašydavo įvairių paslaugų – mašiną nuvalyti, padangas pakeisti, buto mokesčius sumokėti. Savo poreikiams ji visada užsidirbdavo pati. Ji taip pat rūpinosi atsakovo dukra S.. Net buvo laikina globa jai nustatyta, ji turėjo įgaliojimą dukros reikalams tvarkyti. Ji rūpinosi ir tvarkė ir įvairius atsakovo reikalus, būdavo parašyta sumokėti mokesčius ar paduoti už lovą, patyrė išlaidų, todėl atsakovas pervedė skolą. Atsakovo mašina likdavo Lietuvoje, turėdavo ji pasirūpinti jo prašymu įvairiais reikalais. Iš tų pinigų didžioji dalis sumos buvo skirta jo poreikiams tenkinti. Įrodymų tuo metu nerinko, nes tuo metu gyveno kaip šeima ir nemanė, kad jų reikės. Ji uždirbdavo daugiau nei 600 ar 700 eurų, nes jai būdavo sumokamos įvairios skatinimo priemonės. Ji turi nedidelę likusią paskolą (duomenys neskelbtini), liko grąžinti apie 260 eurų. Kai gyveno kartu su atsakovu, gyveno jo bute. Dukra turėjo tame bute savo lovytę, žaislų. Šiuo metu dukra atitrūkusi nuo tėčio, yra jautrus vaikas. Ryšiui atstatyti, mano, kad reikia dvejų metų. Kol kas ji bijotų leisti vaikui bendrauti su tėvu su nakvyne. Anksčiau su atsakovu buvo konfliktų ir buvo kviečiama policija po problemų dėl alkoholio vartojimo. Ji leistų atsakovui bendrauti su dukra su nakvyne, jei tik susigrąžintų ryšio pasitikėjimą. Ji laikosi žodžio, gali susitarti trumpąja žinute dėl papildomo bendravimo pagal jos nurodytą tvarką. Atsakovas nesidomi dukra, nesidomi jos auklėjimu, nėra ėjęs į darželį, net nežino, kokioje grupėje ji ugdoma. Gydymo įstaigose nesilanko – nors žino, kuri gydymo įstaiga. Iki išsiskyrimo jis vaiką į darželį nuvesdavo ir pasiimdavo. Kai gyveno kartu, atsakovas su dukra dviese į kiemą išeidavo. Buvo atsakovas informuotas apie darželio šventę, buvo pasiūlyta dalyvauti, tačiau atsakė, kad nedalyvaus, nors buvo Lietuvoje. Atsakovas visą laiką žinojo jos reikalavimą dėl išlaikymo, todėl nebuvo prasmės jam dar kartą nurodyti, kad 250 Eur neužtenka. Auskariukų, neva atsakovo nupirktų dukrai, ji nematė, neturi jų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad ieškovė viena rūpinasi vaiku, ji turi sąlygas užtikrinti vaiko gyvenamąją vietą, su vaiku turi stiprį ryšį. Atsakovas byloje jokių reikalavimų nekėlė. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra subalansuota, sudarys galimybę tėvui palaikyti ryšį, dalyvauti kasdieniame vaiko gyvenime. Nors atsakovas teigė posėdyje, kad ieškovė trukdė jam bendrauti su dukra, tačiau šio fakto neįrodė ir procesiniuose dokumentuose apie tai neužsiminė. Šiuo metu vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, jis yra sukūręs naują šeimą, vaikas nepažįsta naujų šeimos narių, vaikų, todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis vaikui apsiprasti kol galės bendrauti su tėvu su nakvyne. Vaikui yra (duomenys neskelbtini). Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis vieneriems metams. Taigi pasiūlytas laikotarpis iš esmės sutampa su ieškovės pasiūlytu pereinamuoju laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) vaiko gimtadienio. Ieškovė patvirtino, kad nesudarys kliūčių anksčiau tėvui bendrauti su dukra su nakvynėmis, jeigu matys, kad ryšys su vaiku yra atkurtas. Neprieštarauja, kad susitarimas dėl kitokios tvarkos tarp šalių būtų patvirtintas raštu elektroniniu paštu. Ieškovė pateikė išsamų vaiko poreikių apskaičiavimą, kurie yra realūs, pagrįsti, nėra nurodyta prabangos prekių. Atsakovas nepateikė įrodymų apie mažesnį vaiko poreikių dydį. Vaikas turi specialiųjų poreikių, jam reikalingos logopedo paslaugos, kurioms per mėnesį išleidžiama 100-125 Eur. Ieškovės atlyginimas sudaro apie 1200 Eur, ji neturi nekilnojamojo turto, turi automobilį, vaiką padeda išlaikyti artimieji, ką patvirtina pridedami įrodymai. Atsakovo turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė, jis turi nekilnojamojo turto, dvi transporto priemones 2000 Eur ir 6000 Eur vertės, turi santaupų grynaisiais pinigais, vertingųjų metalų, kuriuos pats įkainojo keliais tūkstančiais eurų, vertybinių popierių, tikėtina, kad turi kriptovaliutos, kas matyti iš jo banko sąskaitos išrašų, kur matyti taip pat ir neaiškios kilmės pervedimai (5 t., e.b.l. 59, 64, 66, 71, 73, 75). Atsakovo darbo užmokestis, įskaitant komandiruotpinigius iki darbo sutarties nutraukimo siekė apie 4000 Eur (3 t., e.b.l. 104). Atsakovo banko išrašai ir facebook įrašai patvirtina, kad atsakovas lankosi restoranuose, atostogauja užsienyje, apsistoja viešbučiuose, sanatorijose, juvelyrinių dirbinių užsiima neaiškiomis investicijomis. Atsakovas nepateikė visų savo banko sąskaitų išrašų. Įrodymų apie visą savo turto sudėtį, todėl vadovaujantis teismų praktika teismas turėtų vertinti vaiko interesų naudai ir vertinti įrodymo nepateikiančio asmens nenaudai. Atsakovas nurodė, kad po darbo santykių nutraukimo vyko į užsienį, ten įsigijo automobilį, kuri pardavė, gavo turtinę naudą, be to nurodė planuojantis vykdyti (duomenys neskelbtini) verslą. Atsakovas pripažino, kad gautų darbo pasiūlymų atsisakė, nepateikė įrodymų, kad nutraukė darbo santykius dėl prastovų, be to dėl prastovų yra mokama atlyginimo dalis. Atsakovas jaunas, sveikas, darbingas, ilgą laiko dirbo (duomenys neskelbtini), todėl negali remiantis pablogėjusia padėtimi. Atostogavo užsienyje. Vaiko pinigais išmokomis neturi būti mažinamas išlaikymas, nes atsakovo turtinė padėtis tai leidžia. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, vaiko poreikiai tuo metu nebuvo mažesni, susitarimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nebuvo. Jam teko pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą vaiku. Banko sąskaitos išrašuose ankstesniuose mokėjimo paskirtis nepatvirtina, kad buvo teikiamas išlaikymas. Ieškovė tvarkė atsakovo reikalus, atsakovas patvirtino, kad atlygino patirtas išlaidas tiek grynais, tiek pavedimais. Dėl pavedimų, iš pradžių atsakovas nurodė, kad į ateitį pervedė, paskui nesugebėjo paaiškinti apskaičiavimo, o galiausiai pripažino, kad gražino jo reikalų tvarkymui išleistas sumas. Atsakovas gaudavo pastovias pajamas, prabangiai gyveno, šiuo metu jis nedirba du mėnesius, tačiau susiradus darbą gali tikėtis didesnių pajamų. Jis yra darbingas, turi vieną išlaikytinę, kuriai didesnio išlaikymo neprašoma. Jo turtinė padėtis yra pakankama. Atsakovas savo paaiškinimuose buvo nenuoseklus, pavyzdžiui, nurodė, kad turi sąskaitą, po to nurodo, kad sąskaita užblokuota. Mano, kad jo padėtis leidžia teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Baigiamųjų kalbų metu atsakovas keičia poziciją, nurodė, kad vaiko poreikiai sudaro 600 Eur, prieš tai buvo nurodęs, kad - apie 700 Eur. Atsakovas tvirtino, kad žmona nedirba, o per baigiamąsias kalbas nurodė, kad jam padeda žmona. Atsakovo nurodomi pervesti pinigai buvo pervesti iki bendro gyvenimo nutrūkimo, todėl šie pinigai buvo skirti bendriems poreikiams, o ne vaiko išlaikymui į ateitį. Atsakovas patvirtino, kad gaudavo atlyginimą apie 4000 Eur su dienpinigiais, kurie pagal teismų praktiką laikomi pajamomis. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo ginčas buvo, nes mediacijoje nesusitarė.
II. Atsakovo pozicija
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., e. b.l. 34) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Dėl bendravimo tvarkos atsakovas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būna tik kas 6-8 savaites, todėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos neįmanoma įvykdyti. Dėl išlaikymo priteisimo atsakovas nurodė, kad atsakovas niekada neginčijo savo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai ir šią pareigą vykdė tiek gyvenant su ieškove, tiek ir pradėjus gyventi skyriumi. Ieškovė niekada nekėlė pretenzijų dėl atsakovo teikiamo dukrai išlaikymo dydžio, atsakovas iki ieškinio gavimo dienos pagrįstai laikė, jog šią savo pareigą vykdo tinkamai. Anot atsakovo, ieškovė iš kas mėnesį priteistinos išlaikymo sumos neatima kas mėnesį gaunamos išmokos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Abiejų šalių gaunamos pajamos yra panašios, ieškovė nurodo, jog uždirba per mėnesį 1000-1100 Eur, atsakovas prideda pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, kuri įrodo, jog „į rankas“ jis gauna apie 1 138 Eur. Be to, atsakovas dar augina dukrą iš ankstesnės santuokos – (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su D. R., nustatant, jog vaiko motina kas mėnesį mokės po 100 Eur vaiko išlaikymui. Taigi, atsakovas ne tik turi dar vieną išlaikomą asmenį, bet ir aiškiai suvokia, kokia pinigų suma reikalinga vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutinka ir toliau mokėti kas mėnesį šalių dukros išlaikymui po 250 Eur sumą, o didesnė suma neatitiktų nei jo turtinės padėties, nei vaiko poreikių. Priteisus didesnę sumą, atsakovas tiesiog neturėtų finansinių galimybių vykdyti tokio teismo sprendimo. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas nurodė, kad prieš pat ieškovės išsikraustymą iš atsakovo, atsakovas ieškovei pervedė 600 Eur (2024 m. balandžio 27 d.). Nurodė, kad pagal išgales ir kas mėnesį teikė išlaikymą dukrai. Po 2024 m. liepos 27 d. atlikto 600 Eur pavedimo, atsakovas iki ieškinio padavimo dienos pervedė ieškovei dar 1 700 Eur ir tai sudaro 255,56 Eur sumą kas mėnesį. Nurodo, kad ir ankstesniais laikotarpiais ieškovei yra pervedęs sumas.
Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. 500 Eur per mėnesį teikti vaikui jis negalėtų, kukliai gyvena. Jo nuomone, vaiko išlaikymui per mėnesį turi būti skiriama: buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams - 200 Eur, maistui 190 Eur (namuose gaminant, pavyzdžiui j penkių asmenų šeimai užtenka dviejų–trijų šimtų Eur per mėnesį, o šiuo atveju vaikas lanko darželį ir tą dieną reikalinga tik vakarienė), buities prekėms ir paslaugoms - 20 Eur, darželiui ir būreliams - 130 Eur (vieno būrelio užtenka), transporto išlaidoms - 20 Eur (gali pėsčiomis vaikščioti, viešuoju transportu), vaistams, vitaminams, papildams - 20 Eur, drabužiams ir avalinei - 33 eurai, logopedui – 100 Eur, pramogoms ir laisvalaikiui- 20 Eur. Kol gyveno kartu, jis mokėjo didesnes sumas. Jie išsiskyrė anksčiau - nuo gegužės mėnesio, ji gyveno jo bute, tik kitam kambaryje. Jis išmokėjo gegužės mėnesį didesnę sumą, pervedė pinigų tam, kad ieškovė išsinuomotų butą ir išeitų. Jo manymu, tie pinigai buvo skirti ir vaiko išlaikymui į priekį ir viskam kitam. Vėliau jis bandė susitaikyti – dovanojo žiedą ieškovei, kurį grąžino atgal. Jo dukra S. turi „Swedbank“ sąskaitą, pati savimi pasirūpina nuo (duomenys neskelbtini) metų, lankosi pas gydytoją, jis apmoka kas reikalinga. Jis visada gerai sutarė su ieškove iki to momento, kol susirado naują žmoną, nuo to momento prasidėjo pykčiai, o iki tol ieškovė leisdavo jam miegoti su dukra. Šiuo metu dukra yra užblokuota telefone – negali pasiskambinti. Jis šiuo metu yra bedarbis. Pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, nes apmažėjo darbo, kitaip grėstų prastovos du su puse –tris mėnesius iki dabar. Ieško kito darbo, tačiau nebenori dirbti (duomenys neskelbtini) – nori būti Lietuvoje su šeima. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jam siūlo (duomenys neskelbtini) darbą, bet jis atsisako. Jau gavo pirmą nedarbo išmoką, apie 600 Eur į rankas. Jam priklauso pusė buto, kita dalis priklauso jo broliui, kuris jam leidžia gyventi visame bute. Turi paskolą – per mėnesį moka 600 Eur, mokės paskolą iki 2032 metų. Jo automobilis senas, vertas 6000 Eur. „Opel“ automobilį vairuoja jo dukra, jis vertas dabar 2500 Eur. Jo žmona nedirba. Jie gyvena penkiese jis su žmona ir vaikai: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Dukrai S. mokama 100 Eur per mėnesį išlaikymas. Per mėnesį šeimos pajamos sudaro 1500 Eur ir 122 eurai vaiko pinigai. Komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 150 Eur, 300–400 išleidžia maistui. Ieškovas nurodė, kad bendravimo tvarka jam tinka, jis laukia tik teismo sprendimo, kad ta tvarka būtų patvirtinta. Jis nori bendrauti su dukra, tačiau ieškovė to neleidžia. Jis sutinka, kad galima visais atvejais susitarti SMS žinutėmis su ieškove. Žmona padarė jam dovaną gimtadienio proga – jie keliavo į (duomenys neskelbtini). Ji užsiėmė individualia veikla (duomenys neskelbtini), tačiau dabar mokosi ir ateityje ketina keisti profesiją, būti (duomenys neskelbtini). Jis kriptovaliutų nebeturi, anksčiau turėjo, bandė per programėles investuoti, tačiau nepavyko iš to uždirbti. (duomenys neskelbtini) yra programa, kurios metu yra investuojama, bet jam nepavyko iš to uždirbti, grąžino į SEB banką. Sąskaitos vokiškam banke neturi, sąskaita Vokietijoje yra užblokuota. Akcijų neturi, jokių pajamų negauna. Jis yra investavęs SEB banke į vertybinių popierių popierius apie 30-40 Eur. Kažkada yra uždirbęs gal 200–280 Eur iš investavimo. Jam buvo išmokėta neturtinė žala, priteista teismo. Jis turi sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini), dėl kurios dirbti gali, bet būna, kad reikalingas nedarbingumas. Jo dukrą prižiūrėjo arba S., arba močiutė, kai gyveno su ieškove, bet išlaidų dėl to jokių ieškovė nepatyrė, o jeigu yra tokios žinutės dėl išlaidų, tai jis neatsimena. S. pati viskuo pasirūpinta. Gal kokį 40 Eur jis skolinosi iš ieškovės. Jei yra žinutė, kad 100 Eur pasiskolinęs – galbūt, neatsimena. Žinutė dėl prašymo nuvežti močiutę jeigu yra, tai gal buvo tokia situacija, tada jis sumokėjo. Atsiskaitydavo su ieškove visada už visas paprašytas paslaugas, pervesdavo pinigus ieškovei ir grynais duodavo ir nuo rugpjūčio 10 d., kai kartu nebegyveno. Jis kreipėsi į vaiko teisių tarnybą, kad jam neleido su dukra bendrauti. Rugsėjo 14 d. buvo išvykęs į užsienį, nes (duomenys neskelbtini). Pajamų dar negauna iš to, tačiau norėjo užsidirbti (duomenys neskelbtini). Jis norėtų ateityje turėti (duomenys neskelbtini). Turėjo santaupų 5000 Eur grynais, parsivežė automobilį nusipirkęs už tuos 5000 Eur. Pardavė automobilį už 5400 Eur, uždirbo 400 Eur. Jis galėtų išvykti į Švediją dirbti, bet tada būtų mažai Lietuvoj, nenori palikti šeimos. Automobilį Audi pirko už 4600 Eur, pardavė – už 5400 Eur, 300 Eur susidarė išlaidų, taip pat kainavo pietums. Netiki, kad ieškovei brolis pervestų pinigų, kadangi brolis pats nuomoja butą, jo sugyventinė gyvena socialiniame būste. Tuo metu, kai pas juos gyveno, ieškovė brolis neprisidėjo net prie buities išlaidų. Mano, kad jis ieškovei pervesdavo, ji jam grąžindavo. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos jis nesutinka, pageidautų bendrauti su nakvyne. Savo tvarkos jokios nesiūlė. Šiuo metu jo bute gyvena du berniukai vienam kambaryje, mergaitės kitam kambaryje. Kambariai nepereinami. Daržely auklėtojos yra nuteiktos. 2024 metų rugsėjo 1 dieną jis vedė vaiką į darželį. Kalėdų šventėje nedalyvavo, bet vedė dukrą į spektaklį (duomenys neskelbtini) teatre kartu su kita dukra. Jis pirko aukso, telefoną ieškovei, kai tuo metu galėjo sau tai leisti (anksčiau gaudavo po 4000 Eur atlyginimo). Turi aukso 2000 Eur vertės. Sausio mėnesį buvo pirkęs tikriausiai investicinį auksą. Gruodžio pirmąją irgi auksas pirktas už 125 eurus, tai buvo mažesnei dukrai skirti auskariukai. Automobilio pirkimo sutartis su ieškove buvo sudaryta, nurodyta, kad grynais atlyginta, tačiau nesumokėjo jam.
Baigiamųjų kalbų metu atsakovas papildomai pažymėjo, kad pervedant išlaikymą, iš pradžių nesuprato, kad reikia į paskirtį įrašyti apie išlaikymo teikimą, tik vėliau jam taip patarė. Ieškovė neteisingai nurodė, kad ji jį apipirkinėjo, nes jis pats pirko konservus ir grikius kelionėms. Investicijas jis bandė daryti, turi už 40 Eur akcijų, investavo į kriptovaliutas, tačiau tai priima kaip mokinimąsi, į auksą pripažįsta, kad yra investavęs. Sausio mėnesį pirko vestuvinį žiedą. Jam šiuo metu padeda žmona paskolas išmokėti, žmona turi (duomenys neskelbtini), dirba. Šiuo metu jis galėtų 200-300 Eur skirti išlaikymui. Dėl būrelių mano, kad galėtų ieškovė gauti valstybės paramą jiems. Jis perskaičiavo, kad vaiko išlaikymui turėtų užtekti 500 +120 Eur vaiko pinigai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovė atsakovo naudai. Pažymėjo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo niekada nebuvo, todėl jis iškeltas dirbtinai. Reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku ieškinio pareiškimo metu nebuvo pagrįstas, nes tuo metu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir tokios tvarkos nebūtų galėjęs įgyvendinti. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį į pereinamą laikotarpį pereinant bendravimui su nakvyne, kad jis turėtų būti trumpesnis, t.y. trukų iki vienerių metų. Atsakovas kartu gyveno su šeima iki išsiskyrimo, todėl mano, kad net ir metų trukmės pereinamasis laikotarpis yra per ilgas. Atsakovas neginčija, kad turi teikti išlaikymą vaikui, tačiau nesutinka su prašomu jo dydžiu. Nelogiška, kad ieškovė skiria vaikui 1000 Eur išlaikymą kai uždirba apie 1000 Eur. Ieškovė neįrodė, kad jai padeda giminaičiai, nes banko sąskaitų išrašų matyti, kad ji pervesdavo gautas sumas jiems atgal. Ieškovė teigė, kad papildomai per mėnesį dar uždirba apie 300 Eur per mėnesį, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Atsakovas iki darbo sutarties nutraukimo uždirbo nemažą atlyginimą, tačiau dienpinigiai neturi būti skaičiuojami kaip pajamos. Šiuo metu jo finansinė situacija yra pasikeitusi, jis ieško darbo, neturi kaip pragyventi. Tikėtis, kad atsakovas vėl uždirbs 2000-3000 Eur per mėnesį nepagrįsta. Situacijai pasikeitus, ateityje galim vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovui priklauso pusė buto, kuris paveldėtas, kas mėnesį sumoka apie 600 Eur paskolai grąžinti. Atsakovas pateikė visus turimus įrodymus, jo turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga. Jo nedarbo išmoka sudaro 600-700 Eur, jis dar išlaiko kitą dukrą, turi sumokėti komunalinius mokesčius. Atsakovas pagal galimybes teikė išlaikymą po 150 – 200 Eur. Vaiko pinigai turi būti įskaityti į poreikių tenkinimą, nes atsakovo turtinė padėtis kitaip neleidžia. Teikiamas laikinas išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėties, bet atitinka vaiko interesus. 2021 m. atsakovas pervedė 21 000 Eur, ieškovė nepagrindė šių lėšų gavimo teisėto pagrindo. Didžioji dalis jų buvo skirta bendriems poreikiams, vaiko išlaikymui, tik nedideles sumeles jis grąžino ieškovei kaip skolą. Ieškovė neįskaičiuoja visų jai pervestų lėšų. Dėl pavedimo paskirties, pažymėjo, kad ieškovės giminaičių pavedimuose taip pat nėra nurodyta paskirtis. Įsiskolinimas nesusidarė, nes atsakovas pervedė ieškovei iš viso 21 500 Eur. Pavedimais pervesta daugiau nei prašoma išlaikymo įsiskolinimo. Iš banko išrašų matyti, kad ieškovė gavusi lėšas perveda į kaupiamąjį indėlį, dažnai eina į kavines.
III išvadą duodančios institucijos pozicija
Išvadą duodanti institucija byloje pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, jog M. R. gyvena su mama nuomojamame vieno kambario bute, vaikas turi visus būtinus daiktus, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nurodė, kad M. R. gyvenamosios vietos nustatytas su ieškove neprieštarautų vaiko interesams. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 500 Eur suma yra pagrįsta vaiko poreikiais. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ji yra konkreti ir aiški, užtikrina maksimalų tėvo ir dukros bendravimą, prašoma nustatyti tvarka nepažeidžia vaiko interesų.
Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu, teikdama išvadą, nurodė, kad dėl gyvenamosios vietos ginčo nėra, mano kad tai atitinka vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos pabrėžė, kad šiuo metu atsakovo ryšys su mergaite yra nutrūkęs. Atsakovas bendravo minimaliai kurį laiką su dukra, dėjo per mažai pastangų, todėl turėtų pirmiausia atstatyti ryšį. Kadangi pas atsakovą yra sukurta nauja šeima, jis gyvena su nauja žmona, šeima, reikia nustatyti pereinamąjį laikotarpį bendravimui su nakvyne. Mano, kad pereinamas laikotarpis turėtų trukti metus laiko, nereikalingas ilgesnis laikotarpis. Atsakovas savo bendravimo tvarkos nesiūlė. Nesutinka, kad teismas pats gali nustatyti kitokią bendravimo tvarką, kadangi atsakovas savo tvarkos varianto nesiūlo. Ieškovė pagal savo siūlytą tvarką leidžia susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos susitarus. Vaiko specialieji poreikiai yra dideli, todėl ir išlaidos didesnės. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, pažymėjo, kad įstatymas nenumato tokios išlaikymo teikimo formos, kad tam tikra suma pervedama į priekį. Be to, įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai šalys nebegyveno kartu. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka, jog pagrįstos išlaidos vaikui sudaro apie 750 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė S. M. ir atsakovas D. R. (1 t., e. b. l. 15), bylos išnagrinėjimo metu ji lanko ugdymo įstaigą lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 29). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestį nuo 2025 m. balandžio 24 d. sudaro MMA+250 Eur (1 t., e. b. l. 46). Ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi (1 t., e. b. l. 18), jai nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė (111), ji nuomoja vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) už 300 Eur per mėnesį (1 t., e. b. l. 19-21, ). Atsakovo vardu registruota ½ dalis 3 kambarių buto (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 16-17), dvi transporto priemonės (1 t., e. b. l. 97-100), jis turi vartojimo paskolą ir iki 2032 m. kas mėnesi moka po 567,44 Eur įmokų (3 t., e.b.l. 46-49). Atsakovas iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo pareiginė alga sudarė 1750 Eur bei kintamoji dalis (premijos, viršvalandžiai, dienpinigiai) (1 t., e.b.l. 67-76, 3 t., e.b.l. 45), iš darbo atleistas jo prašymu (t.3, e.b.l. 101), per pirmąjį 2025 m. pusmetį vidutiniškai atsakovas gavo 3524,37 Eur pajamų ((t.3, e.b.l. 104). Šalys antstolių išieškomų skolų neturi (86-100, 104-110)
Dėl įrodinėjimo pareigos civilinėje byloje
Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 182 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktą).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, atsakovo, išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnametė šalių dukra nuo gimimo nuolat gyvena su ieškove. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo byloje nepateikė. Išvadą teikianti institucija pritaria ieškovės reikalavimo nustatyti M. R. gyvenamąją vietą su ja tenkinimui.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametė dukra nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio atskirai gyvena su ieškove, įvertinęs išvadą duodančios institucijos nuomonę, taip pat pateiktą šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą (1 t., b.l. 144-146), atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą su ieškove S. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 3.165, 3.169 straipsniai).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Aptartos įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
Ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas priešieškinio nereiškė, jam labiau priimtinos bendravimo tvarkos siūlymo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas nebuvo nuoseklus, nes vieną vertus nurodė jog jam ieškovės siūloma tvarka šiuo metu (kadangi nebedirba (duomenys neskelbtini) ir neketina šio darbo dirbti) tinka, kitą vertus aiškino, kad jis norėtų bendrauti su dukra su nakvynėmis be periamojo laikotarpio, kaip siūlo ieškovė.
Ieškovė siūlė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią pereinamasis laikotarpis atsakovo bendravimui su dukra be nakvynės nustatomas iki vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė nurodė, kad pereinamasis laikotarpis reikalingas, kadangi atsakovas vengė bendrauti su dukra, šiuo metu atsakovo ryšys su atsakovu yra nutrūkęs, be to, atsakovas turi naują šeimą, kurios narių dukra dar gerai nepažįsta, dukra yra jautri. Atsakovas nurodė, kad nori bendrauti su dukra, tačiau ieškovė to neleido, jis kreipėsi dėl to vieną kartą į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė iškovei, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis atsakovo bendravimui su dukra su nakvyne, tačiau nurodė, jog vienerių metų pereinamojo laikotarpio turėtų užtekti. Raštu išdėstytoje išvadoje (1 t., b.l. 140) nurodyta, kad 2025 m. sausio 30 d. gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, pažeidimas nenustatytas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas kreipėsi dėl ieškovės trukdymo bendrauti su dukra, tačiau pažeidimas nebuvo nustatytas.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pastebėjo, kad atsakovas dėjo per mažai pastangų bendrauti su dukra, be kita ko, jis galėjo apsilankyti darželyje, dalyvauti renginiuose, tačiau to nedarė. Į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovė padarė pažeidimą, kad ji trukdė atsakovui bendrauti su dukra, kad jis kreipėsi į ją dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo.
Ieškovė teismo posėdžiu metu nurodė, jog nepaisant to, kad atsakovo ryšys su dukra yra nutrūkęs, ji yra lanksti, skatina bendravimą ir yra pasirengusi pagal jos siūlomos bendravimo tvarkos 17.punktą anksčiau leisti atsakovui pradėti nakvoti su dukra, kai tik jo ryšys su dukra sustiprės, vaikas pradės juo pasitikėti. Ieškovės siūlomos tvarkos 17. punkte yra numatyta, kad „galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu“. Atsakydami į klausimus teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas sutiko, kad šio punkto įgyvenimui dėl aiškumo abiejų tėvų susitarimą reikėtų išreikšti raštu, trumpąja žinute. Ieškovės atstovas baigiamosiose kabose nurodė, jog toks aptarimas galėtų būti įgyvendintas elektroniniu laišku.
Teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės yra tinkama abejoms šalims, padeda sureguliuoti šalių santykius šiuo klausimu, taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje. Teismo vertinimu, pereinamasis laikotarpis atsakovo bendravimui su dukra su nakvyne yra būtinas, kadangi šiuo metu atsakovo ryšys su dukra yra beveik nutrūkęs, atsakovas yra sukūręs naują šeimą, kurioje yra ne vienas naujas šeimos narys (atsakovo žmona bei du jos vaikai), prie kurios vaikui reikia laiko apsiprasti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų dukrai (duomenys neskelbtini) metai sueis (duomenys neskelbtini), t.y. apytikriai po vienerių metų nuo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, t.y. ieškovės nurodytas pereinamasis laikotarpis iš esmės atitinka išvadą teikiančios institucijos siūlomą pereinamojo laikotarpio trukmę, teismas sprendžia, kad ieškovė siūloma pereinamojo laikotarpio trukmė yra optimali ir ne per ilga. Spręsdamas dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos tinkamumo, teismas įvertina ir tai, kad pagal ieškovės siūlomos tvarkos 17. punktą, šalys, matydamos, kad atsakovas ryšį su dukra pakankamai sustiprino, turės teisę susitarti dėl ankstesnės atsakovo pradėjimo bendrauti su dukra su nakvynėmis datos. Siekiant išvengti nesutarimų ir konfliktų tarp šalių, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma tvarka iš esmės tvirtintina, tačiau nežymiai koreguotina, nurodant, kad toks susitarimas tarp šalių būtų įformintas raštu, t.y. trumpąja žinute arba elektroniniu laišku ir išdėstytinas taip: „17. galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu, išreikštu raštu trumpąja žinute arba elektroniniu laišku“.
Dėl išlaikymo priteisimo
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių (apie 777 Eur atskaičius mokesčius). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir pan. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
Tarp šalių kilo ginčas dėl tiektino išlaikymo šalių dukrai dydžio. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia skirti po 1000 Eur, prašė priteisti iš atsakovo po 500,00 Eur kas mėnesį tiektino išlaikymo dukrai, atsakovas rašytiniuose paaiškintinuose nurodė, jog sutinka teikti dukros išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu gali teikti 200-300 Eur išlaikymą dukrai, kadangi nedirba, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog jo manymu per mėnesį dukrai turi būti skiriama 733 Eur jos poreikiams patenkinti (baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad užtenka 620 Eur).
Teismas nustatė, kad šalių dukrai diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (1 t., e.b.l. 22-23, 3 t., e.b.l. 70-71), nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad dėl šių poreikių patiria papildomas išlaidas logopedo paslaugoms bei specialioms pratyboms įsigyti (1 t., e.b.l. 25-28, 2 t., .b.l. 159, 4 t., e.b.l. 132). Ieškovė pateikė duomenis, kad šalių dukra lanko gimnastikos treniruotes, šokių būrelį, anglų kalbos būrelį, pateikė duomenis apie išlaidas maistui, drabužiams, avalinei, darželiui ir jame vykstantiems renginiams, gydymo įstaigai, vaistams, akiniams, baldams, automobilio poreikiams, kurui, buto nuomai ir kt. (1 t., b.l. 30-37, 47-54, 2 t., e.b.l. 3-93-206, 214-221, 4 t., b.l. 297-310).
Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise turi transporto priemonę (2500 Eur vertės (3 t., .l. 3-4), jos pastovias pajamas sudaro darbo užmokestis apie 1000-1100 Eur (ieškovės teigimu, kai ji sutinka dirbti per išeigines, ji užsidirba papildomai 200–300 Eur per mėnesį (išrašomi (duomenys neskelbtini) orderiai)). Ieškovės teigimu turi paskolą kurios likutis sudaro apie 260 eurų. Ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad dalį lėšų ji kaupina indėlyje, perveda į skaitmeninę taupyklę (4 t., e.b.l. 2-294). Atsakovas yra paveldėjęs ½ dalį trijų kambarių buto ir turi dvi transporto priemones (atsakovo teigimu, viso 8500 Eur vertės), kurių viena skirta dukrai, šiuo metu nedirba, jo paaiškinimu, gavo pirmąją nedarbo išmoką, kuri sudaro apie 600 Eur, jis turi išlaikytinę – nepilnametę dukrą S., kuri gyvena kartu su juo, motinai jai tekia 100 Eur išlaikymą (3 t., b.l. 41-44), atsakovas turi paskolą, kurios įmokos kas mėnesį siekia 567,44 Eur. Šalių su darbo (dėl nedarbo) santykiais susijusios gaunamos pajamos nesiekia vidutinio atlyginimo šalyje (1 376,5 Eur), abi šalys yra darbingos, jų turtinė padėtis reikšmingai nesiskiria. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad turi investicinio aukso apie 2000 Eur vertės, turi santaupų grynaisiais pinigais apie 5400 Eur. Atsakovas nenuosekliai aiškino aplinkybes dėl investavimo, tačiau iš esmės pripažino, kad turi akcijų bent už 40 Eur, jo pateikti banko išrašai patvirtina, kad jis yra investavęs į akcijas iki šiol (5 t, e.b.l. 85). Atsakovas nurodė, kad buvo investavęs į kriptovaliutas, dabar jų neturi, nurodė, kad dar tik mokosi investuoti. Atsakovas aiškino, kad uždirbo papildomai 400 Eur rugsėjo mėnesį, pirkdamas ir parduodamas (duomenys neskelbtini) (ateityje norėtų turėti (duomenys neskelbtini)). Atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad jo žmona nedirba, kad jo šeimos pajamas sudaro 1500 Eur, taip pat gauna vaiko pinigus, tačiau baigiamųjų kalbų tvirtino, kad jo žmona dirba, turi (duomenys neskelbtini).
Teismas sutinka su ieškovės atstovo teiginiu, kad atsakovo banko išrašai, o taip pat ir paties atsakovo paaiškinimai teisme patvirtina, jog iki darbo santykių nutraukimo atsakovo turtinė padėtis buvo labai gera, jis pats teismo posėdžio metu pripažino, kad anksčiau uždirbo apie 4000 Eur (per pirmąjį 2025 m. pusmetį vidutiniškai atsakovas gavo 3524,37 Eur pajamų, pagal kasacinio teismo praktiką, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-131/2016) (3 t., e.b.l. 104), galėjo daug sau leisti, atsakovas investavo į kriptovaliutas, akcijas (atsiskaitydamas su (duomenys neskelbtini)) ir kt., atsakovo paaiškinimai banko išrašai ir facebook įrašai patvirtina, kad atsakovas lankėsi restoranuose, atostogavo užsienyje (iš banko sąskaitų išrašų, matyti, kad ten atsiskaitinėjo už paslaugas, 2025 m. gegužės 1 d. atsiskaityta už viešbutį) įsigijo juvelyrinių dirbinių (2 t. e.b.l. 207-213, 4 t., e.b.l. 295-296, 5 t., e.b.l. 2-300).
Atsakovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad jis pats paprašė jį atleisti iš darbo, duomenų, kad tai padarė dėl gręsiančių prastovų teismui nepateikė. Be to, į bylą pateikti duomenys, kad po prašymo atleisti iš darbo pateikimo atsakovas atostogavo (duomenys neskelbtini), patyrė ten išlaidų (4 t., e.b.l. 295-296, 5 t., 76-77), kas patvirtina, kad jo finansinė būklė, net ir planuojant nutraukti darbo santykius, nebuvo ir nėra tokia prasta, kaip jis teigia.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, šiuo atveju tinkamas kriterijus nustatant vaiko išlaikymo sumą (neįskaitant specialiesiems poreikiams patenkinti skiriamos sumos) yra minimali mėnesinė alga. Tai reiškia, kad dukters išlaikymui, turi būti skiriama ne mažiau nei 777 Eur bendriems baziniams vaiko poreikiams patenkinti, papildomai turi būti skiriama specialiesiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą. Teismas nustatė, kad specialiesiems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį skiriama apie 133 Eur suma: logopedo paslaugoms – 113 Eur (100-125) Eur per mėnesį, specialioms ugdymo priemonėms - apie 20 Eur (ieškovės paaiškinimai, 2 t., e.b.l. 159). Taigi, iš viso šalys per mėnesį turi skirti vaiko išlaikymui 910 Eur sumą.
Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
Šiuo atveju, įvertinus šalių turtinę padėtį ir didesnius vaiko poreikius dėl specialiųjų poreikių buvimo, teismas nenustatė, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu leistų šalims skirti išmokų vaikui sumą papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju 910 Eur vaiko poreikių suma turi būti mažinama valstybės kiekvieną mėnesį vaikui mokama 122,50 Eur išmokos. Taigi, kadangi valstybė patenkina 122,50 Eur per mėnesį dydžio vaiko poreikius, vaiko tėvai turi patenkinti likusią dalį vaiko poreikių, t.y. 787,50 Eur arba po 393,75 Eur kiekvienas iš tėvų.
Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šalys nebūtų pajėgios teikti tokio dydžio išlaikymą dukrai. Tai, kad šiuo metu atsakovas nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Teismo vertinimu, nėra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės gauti su darbo santykiais susijusių pajamų, jis neįrodinėjo, kad negali dirbti dėl sveikatos būklės, pripažino, kad gauna darbo pasiūlymų, tačiau atsisako darbo pasiūlymų, susijusių su (duomenys neskelbtini), kad galėtų daugiau leisti laiko (duomenys neskelbtini). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nei gaunamos minimalios pajamos, nei bedarbystė negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą arba skirti jį mažesnį, nei yra vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Kitą vertus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog skiria didesnę sumą, t.y. 1000 Eur, dukters išlaikymui, kai jos pačios pastovus atlyginimas siekia 1000 -1100 Eur. Teismo vertinimu, neįrodyta ir tai, kad ieškovei nuolat išlaikyti dukrą nuolat padeda sesuo K. P. bei brolis M. P. ir jo žmona M. P., nes ieškovės banko sąskaitos išrašai (3 t., e.b.l. 85-95, 4 t., e.b.l. 2-294) patvirtina, kad tiek šie asmenys ieškovei, tiek ji jiems nuolat perveda nedideles sumas, be to pavedimų paskirtyse nėra nurodoma, kad lėšos skiriamos kaip pagalba ieškovės dukrai, išskyrus 2025 m. birželio 27 d. pavedimą, kuomet M. P. 350 Eur pavedimo paskirtyje nurodė „dovana M.“. Be to, ieškovė taip pat teismo posėdžio metu pripažino, kad jie yra artimi žmonės, perveda vienas kitam lėšas, kartais paprašyta išgrynindavo pinigus jiems. Teismas iš dalies sutinka ir su atsakovo pozicija, kad aprangai ir avalinei tokio amžiaus vaikui, atsižvelgiant į dabartines šalių galimybes, kas mėnesį nebūtina skirti po 100 Eur (ieškovė tokių įrodymų nepateikė), taip pat kad nebūtina leisti vaiką į kelis šokių būrelius (ieškovė teigė, kad planuoja vaiką leisti į dar vieną šokių būrelį), kad galima leisti vaiką ir į valstybės iš dalies finansuojamus būrelius, mokyklas (gimnastika, kita) (ieškovė nepagrindė, kad darželiui (kaina apie 90 Eur), būreliams ir kanceliarinėms prekėms per mėnesį būtina skirti ne mažiau 200 Eur).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo šalių dukters išlaikymui priteistinas 393,75 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. R. po 393,75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jos pilnametystės, nustatant, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko ieškovė S. M. (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalims pranešama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 47 punktas).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 982,26 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. R., susidariusį nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2025 m. gegužės 11 d.
Šalys nurodė, kad ieškovė išsikraustė iš atsakovo namų ir kartu su juo nebegyvena nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovės teigimu, nuo šios dienos atsakovas jai yra pervedęs tik 550 Eur vaiko išlaikymui.
Šalių pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2024 m. liepos 27 d. atsakovas ieškovei pervedė 600 Eur, laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. jis pervedė ieškovei dar 1700 Eur (3 t., e. b. l. 39).
Atsakovas teigia, kad ieškovei 2024 m. liepos 27 d. pervedė 600 Eur, kurie buvo skirti išsinuomoti butą ir vaiko išlaikymui, po to iki ieškinio padavimo dienos pervedė dar 1700 Eur vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, kad skyrėsi su ieškove dar 2024 m. gegužės mėnesį (gyveno skirtinguose kambariuose iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio) kad 2024 m. gegužės 14 d. buvo pervesta 600 Eur suma buvo skirta jai susirasti gyvenamąją vietą bei vaiko išlaikymui į priekį, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip paskaičiavo išlaikymo sumą ir kiek konkrečiai tam buvo skirta. Ieškovė nurodė, kad iki šalių išsiskyrimo ir išsikraustymo 2024 m. rugpjūčio 24 d. šalis siejo bendras gyvenimas, bendra buitis ir pinigai, pervesti jai, nebuvo skirti vaiko išlaikymui į priekį, tokio susitarimo su atsakovu nebuvo. Ieškovės teigimu, pervesti pinigai buvo dėl bendro gyvenimo metu susidariusių įsipareigojimų, kai ji apipirkdavo atsakovą pieš keliones, vykdė jo prašymu atsiskaityti su kitais asmenimis arba išgryninti jam pinigų, prižiūrėjo jo dukrą S., kurios buvo paskirta globėja (3 t., e.b.l. 72). Ieškovė negalėjo paaiškinti, kokių konkrečiai skolų grąžinimui kokia suma jai buvo pervesta, nurodė, kad tuo metu duomenų nerinko, nepagalvojo, kad jų reikės.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarimas iš anksto skirti dalį išlaikymo šalių dukrai iš anksto, nesugebėjo paaiškinti, kiek konkrečiai turėjo būti skirta dukros išlaikymui, todėl teismas atmeta atsakovo teiginius, kad atsakovas iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. pervedė ieškovei šalių dukrai skirtą išlaikymą į priekį kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Iš šalių pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad iš atsakovo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. iki 2025 m. sausio 16 d. atliktų mokėjimo pavedimų į ieškovės banko sąskaitą, tik dėl 550 Eur yra nurodyta mokėjimo paskirtis, kurią galima identifikuoti kaip išlaikymo teikimą, t.y. „už darželį“ arba „M. R.“ (3 t., e.b.l. 73-84). Atsakovas nurodė, kad teikė vaikui išlaikymą, tačiau nepagalvojo, kad reikia įrašyti mokėjimo paskirtį.
Ieškovė pateikė šalių susirašinėjimus, patvirtinančius, kad iki 2025 m. sausio mėnesio vidurio su atsakovu palaikė santykius, atsakovo prašymu padėjo jam prižiūrėti dukrą S., vežė jo močiutę, teikė finansinę pagalbą jo dukrai S., skolino pinigų pačiam atsakovui, iki 2024 m. lapkričio 28 d. žinučių atsakovas ieškovę vadino brangiąja, pirko jai žiedą, tarėsi dėl kambario vaikams įrengimo, lovų pirkimo (3 t., e.b.l. 64-69). 2024 m. lapkričio 28 d. atsakovas nurodė ieškovei, kad pervedė jai pinigų, paprašė grąžinti žiedą, ieškovė užsiminė, kad ji dar yra sumokėjusi atsakovo dukrai S. 40 Eur, atsakovas nurodė, kad juos grąžins. Atsakovas pripažino, kad 2024 m. lapkričio mėnesį dovanojo ieškovei žiedą, bandė su ja susitaikyti. Kaip matyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų 2024 m. lapkričio 28 d. atsakovas pervedė ieškovei 250 Eur, po to - dar 40 Eur.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus, kad šalių santykiams besitęsiant iki 2024 m. lapkričio 28 d., atsakovui įrenginėjant vaikui kambarį, perkant baldus, šalims žinutėmis susitarus dėl to, kiek jie vienas tam skolingi, po to atsakovei nepareikalavus sumokėti vaikui išlaikymui skirtos sumos, teismas sprendžia, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. lapkričio 29 d.
Iš šalių susirašinėjimo žinutėmis matyti, kad atsakovo prašymu ieškovė po jos išsikraustymo dar sausio mėnesį prižiūrėjo jo dukrą S.. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad atsiskaitydavo su ieškove visada už visas jo paprašytas paslaugas, pervesdavo pinigus ieškovei ir grynais duodavo ir nuo rugpjūčio 10 d., kai kartu nebegyveno. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad iki 2025 m. vasario 28 d. atsakovas pervedinėjo ieškovei pinigus nereguliariai, nevienodomis sumomis (3 t., e. b. l. 39). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog iš atsakovo laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. sausio 16 d. atliktų mokėjimo pavedimų, tik 550 Eur suma buvo skirta šalių dukters išlaikymui, kitos sumos buvo skirtos šalių tarpusavio susitarimams, skoloms paengti, prašymų išlaidoms padengti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskonimas dukrai M. R. sudaro 2126,25 Eur (393,75 Eur x 5 mėnesiai = 12 dienų)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), 393,75 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 75 ct) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2025 m. gegužės 12 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 126,25 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt šešių eurų 25 ct) dydžio nepilnametės dukros M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) iki M. R. sukaks (duomenys neskelbtini) metai, lyginių savaičių savaitgaliais, tėvas paima dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Sekmadienį paima dukrą 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 17.00 val., į jos gyvenamąją vietą;
2) po M. R. (duomenys neskelbtini) gimtadienio ((duomenys neskelbtini)), lyginių savaičių savaitgaliais, Tėvas bendrauja su dukra nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą;
3) tėvas turi teisę bendrauti su dukra savaitės dienomis be nakvynės 2 kartus per savaitę, konkretų bendravimo laiką suderinęs su dukros motina, atsižvelgiant į dukros užimtumą, mokymosi ir ugdymo procesą, vaiko interesus. Apie norą bendrauti su dukra, tėvas praneša ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki pageidaujamos susitikimo dienos. Šalių sutartu laiku tėvas pasiima vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sutartu laiku, o šalims nesutarus, ne vėliau kaip iki 19.00 val. Pasimatymų metu tėvas užtikrina, kad vaikas būtų pristatytas į būrelius, kitus užsiėmimus;
4) iki M. R., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks (duomenys neskelbtini) metai, lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 17.00 val. Pirmąją Šv. Kalėdų dieną paima vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 17.00 val., į jos gyvenamąją vietą, likusį Kalėdų laikotarpį vaikas bendrauja su motina. Nelyginiais metais Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną su vaiku bendrauja motina. Nelyginiais metais vaikas su tėvu bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 17.00 val.;
5) po M. R. (duomenys neskelbtini) gimtadienio ((duomenys neskelbtini)), lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 17.00 val., likusį Kalėdų laikotarpį vaikas bendrauja su motina. Nelyginiais metais Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną su vaiku bendrauja motina, tuo atveju, jei Kūčių dieną pagal kitus bendravimo tvarkos punktus vaikas yra pas tėvą, jis iki Kūčių dienos 10.00 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais vaikas su tėvu bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną 17.00 val.
6) lyginiais metais tėvas su M. R. bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 17.00 val. Nelyginiais metais su dukra pirmąją Šv. Velykų dieną bendrauja motina, tuo atveju, jei Šv. Velykų dieną pagal kitus bendravimo tvarkos punktus vaikas yra pas tėvą, jis iki pirmosios Šv. Velykų dienos 10.00 val. grąžinamas į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais tėvas su vaiku bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu sutartą vietą 17.00 val.;
7) po M. R. (duomenys neskelbtini) gimtadienio ((duomenys neskelbtini)), vaiko vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su dukra 3 kartus po 7 (septynias) paeiliui einančias dienas, šį laikotarpį išskaidant į kiekvieną vasaros mėnesį pagal šalių susitarimą. Šalims nepavykus sutarti, tėvas matosi su dukra trečią birželio savaitę nuo pirmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; trečią liepos savaitę nuo pirmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; antrą rugpjūčio savaitę nuo pirmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. Atostogoms tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą;
8) kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai yra tėvo bendravimo laikas su vaiku, vaikas grąžinamas Motinos dieną iki 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
9) kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai nėra tėvo bendravimo laikas su vaiku, tėvas vaiką paima Tėvo dieną 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį tą pačią dieną iki 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
10) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui;
11) apie ketinimą atvykti pasiimti vaiką tėvas turi informuoti raštu (sms žinute, el. laišku) vaiko motiną prieš 2 dienas iki nustatyto bendravimo laiko;
12) dukrai būnant su tėvu, tėvas įsipareigoja sudaryti galimybę motinai bendrauti su dukra telekomunikacinėmis priemonėmis;
13) nustatytu grafiku negalint bendrauti su vaiku, tvarkoje nustatytomis dienomis, tos dienos nėra kompensuojamos kitų dienų sąskaita;
14) tėvui pasiėmus dukrą bendravimui ir šiai susirgus, tėvas privalo apie tai nedelsdamas informuoti motiną ir priklausomai nuo vaiko būklės sunkumo pats pristatyti vaiką į gydymo įstaigą ar motinai arba motinai sudaryti galimybes nedelsiant pasiimti vaiką;
15) vaikui susirgus, vaikas tėvui neperduodamas, apie ką tėvui pranešama nedelsiant kai tik tokia aplinkybė paaiškėja;
16) tėvas bendravimo su dukra metu turi užtikrinti vaiko poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, nevartoti alkoholinių gėrimų;
17) galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu, išreikštu raštu trumpąja žinute arba elektroniniu laišku.
Kitos ieškinio dalies netenkinti.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2025 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19717-1135/2025.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.