Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui E. N., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad šalys turi dukrą, kuriai nustatytas sunkus neįgalumas. Atsakovas nevykdo tėvo pareigų. Dukra I. N. yra remiama valstybės, gauna 194,60 Eur vaiko pinigų. Ieškovės taip pat yra neįgalus asmuo, jau nustatytas 65 proc. neįgalumo lygis. Ji niekur nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), turi ilgalaikę globą, todėl 80 proc. jos gaunamų pajamų atskaičiuoja globėjai, vieną gaunamą išmoką pasiima (duomenys neskelbtini) centras. Jai lieka apie 80,00 Eur pragyvenimui. Ji už valstybės jai išmokėtus pinigus yra nusipirkusi butą (duomenys neskelbtini), tačiau jame gyventi negali, būtinas remontas. Atsakovas iki 2024 m. lapkričio 1 d. mokėjo dukrai po 150,00 Eur, o nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iš vis nėra teikęs jokio materialinio išlaikymo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad I. N. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neabejotinai atitinka šio vaiko interesus; ieškovės reikalavimai dėl atsakovo ir šalių dukters tarpusavio bendravimo, neprieštarauja I. N. interesams; prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnametės I. N. teises ir geriausius interesus. Ieškovės ir atsakovo šeimai nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki šiol taikomas atvejo vadybos procesas. Šalims nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl ilgalaikio ar negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo (negalios), dėl kurio jie yra visiškai nesavarankiški, negeba orientuotis ir jiems reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga. Šeima nuo 2022 m. gegužės 3 d. apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Tėvai savarankiškai neturėjo gebėjimų pasirūpinti kūdikiu, tenkinti jo poreikius. Dėl atsakovo nestabilios emocinės būsenos, agresyvaus, netinkamo, nepagarbaus elgesio, konfliktų bei smurto atvejo prieš (duomenys neskelbtini) gyventojus, 2022 m. spalio 7 d. nutrauktas socialinių paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. sausio 26 d. atsakovui skirtos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Šalių dukrai nustatytas lengvas neįgalumo lygis (dėl ligos, kuri TLK-10-AM koduojama kodu (duomenys neskelbtini)), antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsižvelgta, jog ieškovė savarankiškai negebėtų pasirūpinti savo vaiku, jai ir šalių dukrai 2024 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu nuo 2024 m. gruodžio 2 d. neterminuotai skirta ilgalaikė socialinė globa (duomenys neskelbtini). Juose ieškovei ir šalių dukrai teikiamos įvairiapusės paslaugos pagal sudarytus individualius socialinės globos planus. Ieškovė pasižymi pozityviu požiūriu į teikiamą pagalbą, yra draugiška, paslaugi, aktyviai įsitraukianti į įstaigos veiklas. Šalių dukrai I. N. užtikrinamas darželio lankymas, socialinė priežiūra ir ugdymas, teikiamos įvairiapusės paslaugos pagal sudarytą individualų socialinės globos planą. Atsakovas geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, išklauso socialinės darbuotojos pasiūlymus, tačiau ne visus įsipareigojimus įgyvendina. Atsakovas reiškia nepasitenkinimą dėl rekomendacijos konsultuotis pas gydytoją psichiatrą, nes, jo vertinimu, sveikata yra pagerėjusi ir gydymo nereikia. Atsakovas nemotyvuotas dirbti, siūlomo darbo atsisako. Paslaugų teikimo laikotarpiu socialinė darbuotoja keletą kartų pastebėjo, jog atsakovas galimai buvo neblaivus. Atsakovas gyvena vienas, jo mamai priklausančiame socialiniame būste. Gyvenamoji patalpa apleista, būtinas remontas. Krosnis apgriuvusi, vyriškis negeba pasirūpinti kietu kuru šildymo sezonui. Atsakovui sudėtinga spręsti savo šeimos problemas, suvokti realią šeimos situaciją. Atsakovas, kuomet ieškovė su dukra gyveno (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį važiuodavo aplankyti dukros ir bendru tėvų susitarimu nuveždavo po 150,00 Eur dukrai išlaikyti. Tačiau nuo 2024 m. spalio mėnesio atsakovas išlaikymo vaikui nebeteikia, nes dalį jo gaunamų pajamų atskaito antstoliai. Socialinei darbuotojai atsakovas išsakė sutinkantis, jog būtų priteistas išlaikymas dukrai. Nuo 2025 m. kovo mėnesio atsakovas išvyko dirbti į Vokietiją ir iki šios dienos dar negrįžo. Todėl socialinės priežiūros paslaugų teikimas šiuo metu sustabdytas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas nesirūpina dukra ir jos neišlaiko.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja. J. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Už teikiamas paslaugas iš J. išlaikoma 80 % jos gaunamų pajamų. Jai lieka mažai lėšų. Dukrą ji myli, nori ją palepinti, bet dėl lėšų trūkumo to padaryti negali. Kai gaus išlaikymą iš dukters tėvo, galės jaustis laisviau. Ji labai nori dukrai nupirkti vaikišką palapinę.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Pavelas Šegurovas prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra mažametės I. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Mažametei I. N. iki 2026 m. spalio 15 d. išduotas asmens su negalia pažymėjimas, jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Ieškovei J. B. nustatytas 35 proc. darbingumo (dalyvumo) lygis, ji nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turi dviejų kambarių butą, jos pajamos: 194,60 Eur išmoka vaikui, 42,29 Eur vienišo asmens išmoka, 81,84 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensija, 14,88 Eur šalpos našlaičio pensija. Ieškovei nuo 2024 m. gruodžio 2 d. teikiamos ilgalaikės socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia paslaugos.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad mažametė I. N. nuo gimimo gyvena kartu su motina. Atsakovas su ieškove ir vaiku kartu negyvena, yra išvykęs į užsienį, vaiku nesidomi, neteikia jam išlaikymo. Ieškovei skirtos ilgalaikės socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia paslaugos, ji kartu su mažamete gyvena (duomenys neskelbtini), kuriuose ieškovei ir jos mažametei teikiama visokeriopa pagalba – yra tinkamai užtikrinami mažametės poreikiai. Šių aplinkybių visuma, Institucijos pateikta išvada suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė, padedama specialistų, tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl I. N. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo kyla ginčų dėl atsakovo bendravimo su dukra, su prašoma nustatyti bendravimo tvarka sutinka ir Institucija, todėl teismas tenkina ieškovės prašymą dėl tėvo ir dukros bendravimo taip kaip išdėstyta ieškinyje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis 1 038 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius yra apie 770 Eur).

Atsižvelgiant į šalių dukros amžių, nustatytus specialius poreikius (neįgalumą), į tai, kad atsakovas neturėdamas pastovaus darbo teikė dukrai 150,00 Eur dydžio išlaikymą, į abiejų tėvų esamą turtinę padėtį (ieškovė dėl objektyvių priežasčių nedirba, turi butą, atsakovas dirba Vokietijoje), duomenų, jog atsakovas turi daugiau išlaikytinių, nėra, prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei puse MMA, šalių dukra gyvena su ieškove, dėl ko turi papildomų išlaidų, teismas sprendžia, kad šalių nepilnametei dukrai I. N. išlaikyti iš tėvo priteistina po 200,00 Eur. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Dėl to ieškovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Atsakovas neginčijo ieškovės nurodyto, kad jis dukrai išlaikymo neteikė nuo 2024 m. lapkričio 1 d., todėl iš atsakovo jo dukrai priteistinas 1 400 Eur (200*7) materialinio išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-04122 atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 200,00 Eur žyminis mokestis (114,00 Eur dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 86,00 Eur dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo), 275,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 15,86 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės I. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos mama J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

nustatyti I. N. ir jos tėvo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laisvą bendravimo tvarką, įpareigojant E. N. prieš parą laiko informuoti J. B. apie atvykimo ir dukters grąžinimo laiką, bendravimo vietą;

priteisti iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo dukrai I. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. birželio 1 d. iki dukrai sukaks pilnametystė, nurodant lėšas dukrai pervesti už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 25 dienos, išmokas kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją;

paskirti L. B. tvarkyti dukters I. N. lėšas uzufrukto teisėmis. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

priteisti iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo dukrai I. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) už antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis (įmoka už antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 215,86 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimą atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:

„Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2025 m. liepos 15 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12176-476/2025 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo. Atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl jam 2025 m. liepos 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-12176-476/2025, įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Informacijos teirautis tel. (0 428) 70 465“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.