Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-221-957/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-08
Bylos Nr.: 1A-221-957/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41776-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis: A. L.
Advokatai: Aušra Saulėnienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-221-957/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41776-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1.1; 1.2.14.5.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ievos Gavelytės-Kalytienės, Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Editai Daunienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, ir šiame nuosprendyje nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu A. S. (A. S.) pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), tačiau šis nuteistasis pats apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, veikdamas kartu su A. S., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, 2022 m. rugsėjo 20 d. 15.54 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į UAB „X“ saloną, melagingai prisistatęs L. Ž. vardu bei nurodęs pastarosios anketinius duomenis, su UAB „X“ sudarė dvi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy A53“ ir dviejų SIM kortelių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, minėtą įrangą pristatant kurjeriui adresu (duomenys neskelbtini), po to „Whatsapp“ programėle susisiekęs su A. S. sutarė, kad A. S. atsiims minėtus telefonus. 2022 m. rugsėjo 23 d. 15.58 val. UAB „OK transportas“ kurjeriui siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) pristačius (duomenys neskelbtini), ir perdavus A. S., pastarasis gautus telefonus pridavė į lombardą už 230 Eur, iš jų, vykdydamas A. L. nurodymą, per „Perlas“ terminalą 190 Eur pervedė A. L. draugei E. G., kuri, nežinodama apie daromą nusikaltimą, 2022 m. rugsėjo 24 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 Eur A. L. į (duomenys neskelbtini) kalėjimo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, UAB „X“ priklausantį, 741,60 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, arba 2) pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį, pritaikant nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies pakeitimus, nustatyti jam mažesnį bausmės dydį ir sušvelninti jam teisinę padėtį atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Kaltinimas buvo nustatytas formaliai ir neteisingai. Pirmosios instancijos teismui jis buvo nurodęs, kad A. S. su E. G. teikė teismui tikrovės neatitinkančius parodymus prieš jį. Apeliantas nurodo, kad dėl asmeninių priežasčių jis su pastaraisiais asmenimis nėra bendravęs, o priešingų duomenų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą apklausti liudytoją E., kuriam priklausė telefonas galimai nusikalstamai veikai daryti. Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte nurodyta, kad pas jį (t. y. A. L.) nebuvo rastas ir paimtas joks telefonas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tik tikėtina, jog garso įraše kalbantis asmuo yra jis (t. y. A. L.), tačiau tokia tikimybė nėra pakankama ir šios išvados negalima laikyti pagrįstu įrodymu, kadangi byloje nėra jokių įrodymų prieš jį. Dėl to jis turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su bausmių bendrinimo būdais.

2.3. Be to, nuteistasis skunde pažymi, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 54 ir 63 straipsnių pakeitimai, švelninantys jo teisinę padėtį, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, į juos būtina atsižvelgti ir jais vadovautis bei taip sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį sušvelninat jam paskirtą bausmę.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nuteisimu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skunde pateikdamas abstrakčius argumentus. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinus visus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, motyvuotai atmetus paties nuteistojo gynybos versiją, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

6. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, abstrakčiai nurodydamas, kad kitas nuteistasis A. S. ir liudytoja E. G. teikė teismui tikrovės neatitinkančius parodymus prieš jį, dėl asmeninių priežasčių jis su šiais asmenimis nėra bendravęs, pas jį pataisos įstaigos kameroje nebuvo rastas joks telefonas, o teismas atsisakė apklausti liudytoją E., kuriam priklausė telefonas, be to, specialistas padarė tik tikėtiną išvadą, jog garso įraše kalbantis asmuo yra jis (t. y. A. L.), tačiau tokia tikimybė nėra pakankama ir šios išvados negalima laikyti pagrįstu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, kad būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

8. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad kitas nuteistasis A. S. su liudytoja E. G. davė apie jį tikrovės neatitinkančius parodymus, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atliko nuoseklią byloje surinktų įrodymų analizę ir padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas dėl A. L. kaltės, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pastebėtina, kad nuteistojo kaltė grindžiama ne tik kito nuteistojo A. S. bei liudytojos E. G. parodymais, bet ir kita bylos medžiaga, kurią sugretinus tarpusavyje nekyla abejonių dėl paminėtų dviejų asmenų parodymų patikimumo, o kartu ir dėl nuteistojo A. L. kaltės. Antai, A. S. nuosekliai proceso eigoje parodė, kad jis per „Whatsapp“ programėlę sulaukė būtent A. L. prašymo iš kurjerio paimti du mobiliuosius telefonus bei juos priduoti į lombardą, o gautus pinigus persiųsti A. L. į jo nurodytą banko sąskaitą, sau pasilikus nedidelę jų dalį. Jis tai ir padarė, gavo už telefonus apie 240 Eur ir dalį jų pervedė į A. L. nurodytą banko sąskaitą. Tokie nuteistojo A. S. parodymai ne tik paneigia nuteistojo A. L. parodymus apie tai, kad jam nieko nežinoma apie nusikaltimą, tačiau ir atitinka kitų įrodymų turinį. Antai, liudytoja E. G. taip pat parodė, kad nuotolinio pasimatymo metu A. L. jai pasakė, jog ji gaus pinigų. Ji išties gavo apie 200 Eurų pavedimą iš A. S. ir būtent iš tų pinigų ji papildė A. L. sąskaitą. Taigi, byloje yra akivaizdžios nurodytos minimų pinigų sąsajos su A. L. Pažymėtina, kad tokius E. G. parodymus patvirtina ir jos pateikti „Perlo“ terminalo 2022 m. rugsėjo 23 d. perlaidos, gautos iš A. S. grynaisiais pinigais, siuntimo kvitai 100 Eur ir 90 Eur sumomis, A. S. jai atsiųsta jo nuotrauka su jo laikomomis dviejų mobiliojo ryšio telefonų „Galaxy A53 5G“ pakuotėmis, pažinčių skelbimo nuotrauka su A. L. atvaizdu ir jo nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-155). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad minėto numerio sąskaita buvo pildoma iš E. G. telefono numerio, o ši liudytoja parodė, kad to prašė būtent A. L. Pažymėtina, kad būtent iš pastarojo telefono numerio buvo užsakinėjami mobilieji telefonai iš UAB „X“, kurie vėliau buvo pasisavinti. Be to, UAB „X“ pateikė L. Ž. vardu sudarytas sutartis, įskaitant pokalbio garso įrašą, ir su jomis susijusius dokumentus (pristatymo patvirtinimas, kliento sutikimai, paslaugų sutartys ir jų santraukos) (1 t., b. l. 105-122). Atlikus fonoskopinį minimo garso įrašo tyrimą specialisto išvadoje Nr. 11-1875(23), Nr. 11-2212(23) nustatyta, kad tikėtina, jog tiriamajame garso įraše, esančiame DVD plokštelėje „?mega“ (garsinis failas: 2022-09-20 15:54:13 (duomenys neskelbtini).mp3), asmuo, kalbantis su UAB „X“ įmonės atstove, yra A. L. Tiriamajame garso įraše, esančiame DVD plokštelėje „?mega“ (garsinis failas: 2022-09-20 15:54:13 3 (duomenys neskelbtini). mp3), nėra užfiksuotas L. Ž. balsas ir kalba (2 t., b. l. 51-56). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užsakant mobiliuosius telefonus užsakovas nurodė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kuris yra būtent E. G. gyvenamosios vietos adresas ir kurį žinojo būtent su ja santykius palaikantis A. L. Sugretinus pirmiau paminėtais įrodymais nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad su minima nusikalstama veika tiesiogiai susijęs A. L. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad specialisto išvadoje padaryta tik tikėtina išvada, jog garso įraše kalbantis asmuo yra jis (t. y. A. L.), tačiau, jo manymu, tokia tikimybė nėra pakankama ir šios išvados negalima laikyti pagrįstu įrodymu, kadangi byloje prieš jį nėra jokių įrodymų. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Ekspertizės akto (specialisto išvados) patikimumą lemia ne išvadų įvardijimas kaip kategoriškų ar tikėtinų, o taikytų tyrimo metodų patikimumas, išvadų aiškumas, išsamumas ir pagrindimas, ekspertiniame tyrime naudotų pradinių duomenų tikslumas ir išsamumas, ekspertų paaiškinimai dėl proceso dalyvių keliamų abejonių. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-788/2024). Pažymėtina, kad specialisto pateiktos tikėtinos išvados savaime nėra pagrindas jų nelaikyti įrodymu priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir tai patvirtina apeliacinės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-898/2023; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-1076/2023 kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sugretinus pirmiau paminėtus nuteistojo A. S., liudytojos E. G. parodymus apie A. L. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, nuteistojo A. L. sąsajas su aktualiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bei minimoje specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad šie įrodymai vienas kitą papildo ir detalizuoja, todėl priešingai apelianto teiginiams, BPK 20 straipsnio prasme specialisto išvada laikytina leistinu įrodymu ir aiškiai rodo, kad telefonu UAB „X“ skambino ir telefonus užsakė būtent A. L.

9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, motyvuotai atmetė liudytojo M. Č. parodymus, nuteistojo A. L. gynybos versiją, kad jis telefonu nesinaudojo, taip pat, kad telefonas priklausė kitam asmeniui, kurio teismas neapklausė, kad pagal bylos duomenis joks telefonas pas jį kameroje nerastas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad pakankamai išsamūs atsakymai į tokius nuteistojo argumentus pateikti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Šiuo atveju neturi reikšmės nei liudytojo M. Č. deklaratyvūs parodymai, kad nuteistasis negalėjo pataisos įstaigoje naudotis telefonu, nei tai, kad pas nuteistąjį kameroje nebuvo rasta jokių telefonų, nei tai, kam objektyviai priklausė aktualus telefono numeris, kadangi liudytojos E. G., nuteistojo A. S. parodymais bei specialisto išvada nustatyta, jog juo naudojosi būtent A. L. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apklausti nuteistojo prašomą liudytoją E.

Dėl nuteistajam A. L. paskirtos bausmės

10. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nenurodydamas motyvų nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimu su kitu jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausme bei prašo pritaikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies ir 63 straipsnio pakeitimus bei nustatyti jam mažesnį bausmės dydį ir sušvelninti jam teisinę padėtį atidedant paskirtos bausmės vykdymą, kadangi, jo manymu, reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Tokie apeliacinio skundo prašymai taip pat atmestini.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir juos pagrindžiančią baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, kad nuteistajam A. L. bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ar yra aiškiai per griežta.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

13. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

14. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. L. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, apeliantas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio skunde jokių argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad teismas, nuteistajam paskirdamas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijos vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tokia bausmė individualizuota tinkamai, įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Antai, teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktų reikalavimų, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą, t. y. kad jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas be detalaus įvertinimo nepaliko ir nuteistojo A. L. asmenybės, kadangi skundžiamame procesiniame sprendime išsamiai aptarti jo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. kad nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir būdamas 8 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (tarp jų ir sukčiavimą), kalinio pabėgimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, pirmuosius tris nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis (2 t., b. l. 128-136), per vienerius metus administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 137), būdamas laisvėje vykdė individualią veiklą ir šiuo metu turi leidimą užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (2 t., b. l. 138; 3 t., b. l. 31), dalyvavo dviejų valandų trukmės „Finansinio raštingumo“ mokymuose (3 t., b. l. 32), turi mažametę dukrą (3 t., b. l. 64). Papildomai pažymėtina, kad nusikalstamą veiką A. L. padarė būdamas pataisos įstaigoje, kas jį apibūdina itin neigiamai. Įvertinęs tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. L. asmenybė gana didelio pavojingumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. L. už padarytus nusikaltimus paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę ir tik tokio dydžio, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsta.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su jam paskirtos bausmės subendrinimu, tačiau taip pat nenurodo tokio nesutikimo argumentų.

Kaip jau minėta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, ir šiame nuosprendyje nurodyti įskaitytini laikotarpiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė baudžiamojo įstatymo pažeidimų ir bendrinant nuteistajam A. L. paskirtą bausmę su kitu jo atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu paskirta bausme. Antai, iš A. L. priimtų procesinių sprendimų ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. L. padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir su dar ankstesniu nuosprendžiu subendrintos laisvės atėmimo bausmės, kas iš esmės sudarytų pagrindą bausmes bendrinti BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Vis dėlto, pažymėtina, kad po nagrinėjamos veikos padarymo ir iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo A. L. atžvilgiu priimti dar du nuosprendžiai, t. y. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). Pastaruoju nuosprendžiu buvo subendrintos A. L. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Todėl atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. L. padarė iki 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, t. y. 6 (šešis) mėnesius ir 29 dienas bei paskyrė galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad įvertinus nuteistojo A. L. asmenybę ir jos pavojingumą, kas pirmiau aptarta, tokia pridedamos bausmės dalis yra proporcinga ir adekvati.

16. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymą Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 8214), kuris taip pat įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiais pakeitimais buvo keisti ir nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde minimi BK 54, 61 ir 63 straipsniai, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojantis BK 75 straipsnis, jo 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinant nuorodą į BK 54 straipsnio 3 dalį. Visgi, nuteistojo A. L. atveju šių baudžiamojo įstatymo straipsnių pakeitimo nuostatos netaikytinos.

17. Pirmiausia pažymėtina, kad minimais pakeitimais buvo pakeista BK 63 straipsnis, jį papildant 11 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Taigi, šis pakeitimas nėra aktualus A. L. atveju, kadangi jam paskirta bausmė nebuvo bendrinta su užsienio valstybės priimtu ir Lietuvos Respublikoje pripažintu nuosprendžiu.

18. Antra, išties buvo pakeista ir nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde nurodoma BK 61 straipsnio 2 dalis, joje nurodant, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Šiuo pakeitimu iš šios baudžiamojo įstatymo normos eliminuota taisyklė, numatanti, kad bausmės dydis skaičiuojamas nuo vidurkio. Visgi tai savaime nereiškia, kad toks pakeitimas draudžia bausmę skaičiuoti nuo vidurkio ar sudaro pagrindą švelninti nuteistajam A. L. paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistajam A. L. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris siekia 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius ir 15 dienų. Taigi, nuteistajam paskirta švelnesnė nei įstatyme numatytas sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, toks jos dydis, kaip jau minėta, nustatytas įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, todėl dar labiau ją švelninti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pastebėtina, kad BK 62 straipsnio 4 dalis nustato atvejus, kai teismas paprastai skiria minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, tačiau A. L. atveju visų būtinų šiame straipsnyje numatytų aplinkybių nenustatyta.

19. Trečia, nuteistojo prašymas taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą taip pat nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad šis nuteistojo prašymas apeliaciniame skunde siejamas su BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies pakeitimais. Pastebėtina, kad naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Tuo tarpu naujai įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad ir A. L. nusikalstamos veikos padarymo metu baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 75 straipsnio 2 dalis, numatė galimybę atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taikant naujai įsigaliojusio BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vadovautis teisingumo principu nėra pagrindo. Juo labiau, kad ir nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių šiuo aspektu reikšmingų aplinkybių, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant proceso pirmosios instancijos teisme metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytos galimybės svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. L., pirmosios instancijos teismas šių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo galimybės nenustatė. Tokios galimybės neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje skiriant nuteistajam A. L. bausmę pakankamai išsamiai aptarti ir įvertinti tiek nuteistojo nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, kurie kartu vertintini kaip nesudarantys jokios galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Antai, nuteistasis A. L. šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, būdamas pataisos namuose ir būdamas 8 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (tarp jų ir sukčiavimą), kalinio pabėgimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta pasinaudojant sutrikusio intelekto asmens duomenimis, kas rodo gana didelį nuteistojo pavojingumą. Tokios aplinkybės nesudaro galimybių įžvelgti pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, kadangi net pataisos įstaiga nedaro tinkamo poveikio nuteistojo A. L. elgesiui, jo požiūriui į visuomenės saugomas vertybes bei bendro gyvenimo visuomenėje taisykles.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. balandžio 1 d. pažymą Nr. APD-2025-03881 dėl 129,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Aušros Saulėnienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. L.

22. Nagrinėjamu atveju teismas A. L. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas), taip pat BPK 51 straipsnio 2 dalyje (nuteistasis šiuo metu yra laisvės atėmimo vietų įstaigoje (atlieka bausmę), todėl jo galimybės gintis yra ribotos) numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. L., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo A. L. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėMarijus KursevičiusDarius Pranka