Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. A. gynėjo advokato Vidmantas Martyšius ir J. V. advokato gynėjo Egidijus Vosylius apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžio, patikslinto 2023 m. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, kuriuo:

G. A. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio l dalyje ir jai paskirta 200 MGL (10 000 Eur) bauda; BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio l dalyje ir jai paskirta 100 MGL (5 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikaltimų sudėčiai bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) bauda;

J. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio l dalyje ir jai paskirta 200 MGL (10 000 Eur) bauda; BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio l dalyje ir jai paskirta 100 MGL (5 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikaltimų sudėčiai, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) bauda.

G. A. ir J. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. A. ir J. V. nuteistos už tai, kad siekdamos apgaule užvaldyti AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmokas, suklastojo dokumentą ir pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, t. y. veikdamos bendrininkų grupe, 2020 m. gruodžio 29 d., apie 22.00 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Zabakos k., inscenizavo draudiminį eismo įvykį, kurio metu J. V., vairuodama automobilį „BMW X Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustą AB „(duomenys neskelbtini)“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį kelią, suko į kairę, nepraleisdama pagrindiniu keliu iš kairės pusės atvažiuojančio G. A. vairuojamo automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo vairuojamo automobilio priekine kairės pusės dalimi susidūrė su G. A. vairuojamu automobiliu „Jaguar XF“, padarydama automobiliui „Jaguar XF“ kapoto, bamperio, dešinės pusės lempos, dešinės pusės veidrodėlio, dešinės pusės priekinio sparno, dešinės pusės priekinio rato, apgadinimus. Po to, tyčia 2020 m. gruodžio 29 d., suklastojo tariamo eismo įvykio deklaraciją, surašydama joje nebūto eismo įvykio duomenis, kurią ji ir J. V. patvirtino savo parašais, ir suklastotą eismo įvykio deklaraciją, 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, o draudimo bendrovės atstovams atliekant automobilių apgadinimų apžiūrą, ji ir J. V. raštu patvirtino tariamo eismo įvykio aplinkybes ir, kad visi automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo padaryti nurodyto eismo įvykio metu. Taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą, iš viso 4 702 Eur turtą, tačiau nusikalstamos veikos dėl turto įgijimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „(duomenys neskelbtini)“, įtarusi apgaulę, išmokos neišmokėjo. Šie G. A. ir J. V. veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimai padaryti nusikalstamas veikas, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliaciniai skundai atmetami.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. priimtu nuosprendžiu pripažindamas G. A. ir J. V. kaltomis padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamojo įstatymo nuostatų ir teismų formuojamos praktikos nepažeidė. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pripažįsta skundžiamą nuosprendį teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, jog apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą ir naikinti ar jį keisti.

6. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, tiek G. A. gynėjas advokatas V. Martyšius, tiek J. V. gynėjas advokatas E. Vosylius kelia klausimą dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir prašo juos pripažinti esminiais, nulėmusiais neteisingo sprendimo priėmimą bei netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apeliaciniame skunde analizuojami byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas jų vertinimas bei padarytos išvados. Taip pat nurodoma, jog šioje byloje turėjo būti taikomas in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai) principas.

7. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiškia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2016, 2K-329/2015, 2K-144/2020).

8. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti su valdymo tvarka siejamas vertybes: dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos, esančios dokumente, patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

9. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-141-303/2020).

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad išanalizavęs apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus bei patikrinęs baudžiamoje byloje surinktą medžiagą nenustatė BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog šioje byloje visi kaltinimai iš esmės buvo grindžiami 2021 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, nuteistųjų gynėjų manymu, yra nepagrįsta (įvardijama kaip tikėtina) bei ekspertų ir bylos baigtimi suinteresuoto asmens („(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. L.) parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantės ir jų gynėjai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2022).

11. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų teisės ir procesų valdymo skyriaus žalų tyrimo ekspertas R. L. 2021 m. vasario 10 d., pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (dėl galimo sukčiavimo ‒ eismo įvykio inscenizavimo). Šis pareiškimas buvo surašytas kilus įtarimui dėl eismo įvykio deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumo, t. y. ar išvis 2020 m. gruodžio 29 d. nuteistųjų automobiliai buvo susidūrę. Įtarimą draudimo bendrovės atstovui R. L. sukėlė 2020 m. gruodžio 30 d. G. A. prašyme nurodytos aplinkybės, išmokėti išmoką už 2020 m. gruodžio 29 d., Zabakos k., šalia Vievio eismo įvykio metu sugadintą automobilį „Jaguar XF“, kuris susidūrė su J. V. vairuotu „BMW X Reihe“. Draudimo bendrovės atstovas, nagrinėdamas prašymą, atkreipė dėmesį į tai, jog automobilis „Jaguar XF“ G. A. vardu buvo užregistruotas vieną dieną prieš įvykį, t. y. 2020 m. gruodžio 28 d. Taip pat patikrinęs duomenis R. L. nustatė, kad minėta transporto priemonė 2020 m. liepos 2 d. jau buvo patekusi į eismo įvykį. Susisiekus su prieš tai buvusiu automobilio savininku T. V. ir paklausus apie 2020 m. liepos 2 d. eismo įvykį, pastarasis nurodė, kad gavo iš draudimo bendrovės „G.“ draudimo išmoką, tačiau automobilio netvarkė, o pardavė kažkokiam vaikinui. Draudimo bendrovės atstovas R. L., gavęs iš „G.“ draudimo bendrovės 2020 m. liepos 2 d. eismo įvykio nuotraukas, jas sulygino su nagrinėjamo 2020 m. gruodžio 29 d. įvykio nuotraukomis ir padarė išvadą, jog po pirmojo įvykio automobilis „Jaguar XF“ nebuvo remontuotas, nes ant jo buvo likę tie patys sugadinimai. Be to, draudimo atstovas, nuvykęs ir patikrinęs J. V. transporto priemonę „BMW X Reihe“, sugadinimų ant jo nenustatė. Nuteistajai nurodžius, jog automobilį (kairės pusės lempą, bamperį, sparną, kapotą) suremontavo jos vyras – G. V., R. L. atliko „BMW X Reihe“ apžiūrą, tačiau jokių atlikto remonto požymių nenustatė. Šios aplinkybės R. L. leido daryti išvadą, kad eismo įvykyje minėtas automobilis nedalyvavo, o nuteistosios suklastojo 2020 m. gruodžio 29 d. eismo įvykio deklaraciją, taip apgaulės būdu siekdamos gauti draudimo išmoką (t. 1, b. l. 1-2), kuri kaip nustatyta, nebuvo išmokėta.

12. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių aptariamą eismo įvykį, taip pat nėra fotonuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti automobiliai („BMW X Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietoje, neužfiksuota ir transporto priemonių lokacija po eismo įvykio), tačiau svarbu pažymėti, kad formuojamoje teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018).

13. Nuteistosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad J. V. eismo įvykio metu, išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio G. A. vairuojamo automobilio, nes tuo metu užsižiūrėjo į savo kartu važiavusį mažametį vaiką. J. V. pripažino įvažiavusi į G. A. priklausantį automobilį, todėl jos penkių minučių laikotarpyje supildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirstė. Nuotraukų eismo įvykio vietoje nuteistosios nedarė, kadangi buvo vėlus vakaras, lauke lijo (t. 3, b. l. 119-123). 2020 m. gruodžio 30 d. pranešime apie įvykį nuteistoji G. A. nurodė tas pačias 2020 m. gruodžio 29 d. įvykio aplinkybes, jas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taip pat nuteistoji pažymėjo, kad atsitrenkus „BMW X Reihe“ į jos transporto priemonę, automobilis nuskriejo į griovį. Dėl įvykio jos automobiliui buvo padaryti bamperio, lempos, kapoto, durelių, sparno, veidrodėlio, rato sugadinimai, o kaltininko transporto priemonei padaryti kairės pusės sparno, lempos, bamperio sugadinimai (t. 1, b. l. 77-78). Aukštesnysis teismas, analizuodamas minėto pranešimo turinį, pastebi, jog nuteistoji G. A. neužsiminė apie tai, kad automobilis „Jaguar XF“ dar prieš 2020 m. gruodžio 29 d. eismo įvykį turėjo sugadinimų.

14. Vėliau eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokoluose nuteistosios patikslino duomenis apie eismo įvykį. J. V. 2021 m. sausio 12 d. pranešime nurodė, kad jos automobilis kontaktavo su kitu automobiliu „Jaguar“ priekiu, kaire puse, tokiu būdu buvo apgadinta automobilio „BMW X Reihe“ kairės pusės lempa, bamperis, kapotas, sparnas. Visi apgadinimai įvyko minėto eismo įvykio metu, o automobilį tvarkė jie patys, t. y. remontą darė jos vyras G. V. (t. 1, b. 1.79-82). Kaip liudytojas apklaustas G. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jo žmona (J. V.) 2020 m. pabaigoje, jam pasakė, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis BMW. Jis, išėjęs į lauką, pamatė, kad yra sudaužytas kairės pusės priekinis sparnas, žibintas, bamperis ir sulenktas variklio dangtis. Automobilio remonto darbus jis atliko pats savo namuose, kieme, nusipirkęs kitas naudotas detales (perkamos detalės atitiko BMW automobilio spalvą, todėl dažymo nereikėjo) (t. 1, b. l. 122). Vėlesnių apklausų metu liudytojas pasinaudojo savo teise ir nedavė parodymų prieš artimą šeimos narį (t. 2, b. l. 171).

15. G. A. 2021 m. sausio 14 d. pranešime nurodė, kad susidūrė su „BMW X Reihe“. Jai priklausantis automobilis kontaktavo su kitu automobiliu priekiu, dešiniu šonu, todėl buvo apgadintas automobilio „Jaguar XF“ kapotas, bamperis, dešinės pusės lempa, veidrodėlis, priekinis sparnas, priekinis ratas. Pažymėjo, kad minėti apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu, t. y. 2020 m. gruodžio 29 d. Atsakydama į klausimą, ar prieš eismo įvykį automobilis turėjo sugadinimų, nurodė, jog turėjo (kapotas, dešinės pusės priekinis sparnas turėjo įlenkimų). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į nuteistosios pranešime nurodytą teiginį, jog automobilį ji rado skelbimų portale, jis buvo tvarkingas, turėjo keletą įlenkimų kapoto ir priekinio dešinio sparno srityse (t. 1, b. l. 83-86), tačiau byloje nustatyta, kad nuteistoji automobilį „Jaguar XF“ įsigijo iš savo draugo T. V. Ikiteisminio tyrimo patikrinus proceso dalyvių giminystės ryšius buvo nustatyta, kad T. V. yra G. V. brolis, kurio žmona – J. V. Į šį nustatytą faktą atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, tačiau G. A. ir J. V. neigė tarpusavio ryšį, bendravimą, nurodydamos, kad iki įvykio viena kitos nepažinojo.

16. Nagrinėjamu atveju draudimo bendrovės atstovas R. L., analizuodamas aukščiau esančius duomenis, nustatė, jog automobilio „BMW X Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai nebuvo padaryti eismo įvykio metu (2020 m. gruodžio 29 d.), todėl pateikdamas raštą, kreipėsi dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, nurodydamas, kad 2021 m. sausio 12 d. eismo įvykių aplinkybių pranešimo protokolo pildymo metu buvo apžiūrėtas J. V. priklausantis automobilis. Apžiūros metu nustatyta, jog jokie minėto automobilio remonto darbai pastaruoju metu nebuvo atliekami – dažų danga priekiniame kairiame kampe tokio pat blizgesio ir atspalvio, kaip ir kitur, detalių tvirtinimo varžtai neapdažyti, lengvai parūdiję ir seniai neatsukinėti (t. 1, b. l. 24). Šias nurodytas aplinkybes liudytojas patvirtino apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 174-177), ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad anksčiau dirbo teismo ekspertizės institute ir buvo įtrauktas į ekspertų sąrašą, dėl to turi patirties tokiais klausimais. Atsakydamas į nuteistųjų gynėjų advokatų klausimus, nurodė, jog varžtų ekspertizė nebuvo daryta, tačiau buvo atlikta vizuali apžiūra, kurios metu nustatyta, kad varžtai nebuvo sukinėti, jie buvo aprūdiję, nenustatytos žymės, kurios leistų daryti išvadą dėl pritvirtintų varžtų keitimo naujais. Taipogi, šią liudytojo R. L. išvadą patvirtina ir nuteistųjų pateiktoje draudimo bendrovei eismo įvykio deklaracijoje užpildyti duomenys, kadangi pildant deklaraciją laukelis dėl matomų B transporto priemonės sugadinimų (V. V. „BMW X Reihe“, „11. matomi B transporto priemonės sugadinimai“) nebuvo užpildytas, nurodyta tik transporto priemonės „A“ (G. A. „Jaguar XF“) sugadinimai, t. y. bamperis, kapotas, lempa, sparnas, durelės ir kiti (t. 1, b. l. 87). Taigi, vien jau ši aplinkybė, leidžia daryti išvadą, jog V. V. vairuotas automobilis, jos pačios deklaracijoje nurodyta informacija, to eismo įvykio metu, kaip kad bandoma teigti, nebuvo apgadintas.

17. Pažymėtina, jog minėto liudytojo R. L. parodymus patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje aptarta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tiriamojoje dalyje nurodyta, kad iš tyrimui pateiktų nuotraukų nesimato jokių išorinių automobilio „BMW X Reihe“ nurodytų detalių sugadinimų. Ant detalių, kurios, anot vairuotojos, buvo sugadintos ir turėjo būti keistos arba remontuotos, jokių jų remonto ar keitimo požymių nesimato, ant tvirtinimo detalių, kuriomis tvirtinamos minėtos dalys prie kėbulo, jokių šviežių mechaninio darbo įrankių poveikio pėdsakų nematyti. Be to, akcentuota, jog nuotraukos buvo padarytos 2021 m. sausio 12 d., t. y. praėjus apie 2 savaitėms nuo deklaruoto eismo įvykio, todėl esant tvirtinimo detalės mechaninių įrankių poveikiui šias detales atsukant, prisukant, bent dalis požymių, tikėtina, turėjo išlikti (t. 1, b. l. 147-157). Teisiamojo posėdžio metu apklausti ekspertai Vidas Leipus ir Irmantas Granskas taip pat patvirtino, jog iš jiems pateiktų duomenų „BMW X Reihe“ remonto požymiai, po nurodomo eismo įvykio 2020 m. gruodžio 29 d., nebuvo nustatyti (t. 3, b. l. 105-111). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti ekspertų išvada bei jų duotais parodymais, jų išvados padarytos remiantis jiems pateiktais tyrimo objektais bei tyrimo duomenimis. Gynybos keliamos prielaidos dėl BPK nuostatų pažeidimo apklausiant šiuos ekspertus pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prieš apklausą pirmosios instancijos teisme tiek V. Leipus, tiek I. Granskas pasirašė eksperto priesaikas bei pasižadėjimus (t. 3, b. l. 103, 104).

18. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. V. priklausantis automobilis buvo pateiktas apžiūrai tik po remonto. Byloje nėra pateiktų automobilio „BMW X Reihe“ nuotraukų po eismo įvykio (iš kurių galima būtų nustatyti, kokie sugadinimai, jei iš tikrųjų buvo eismo įvykis, buvo padaryti). Teisėjų kolegijos vertinimu, J. V. pateikta versija draudimo bendrovės atstovui, kuris buvo atvykęs 2021 m. sausio 12 d., t. y. praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, surašyti pranešimą dėl eismo įvykio aplinkybių tikslinimo, yra neįtikinanti. Nuteistosios teiginių, kad automobilį sutvarkė jos vyras, radęs idealiai atitinkančias automobilio spalvą detales, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais, kadangi šių teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje nustatyti duomenys. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateiktos „BMW X Reihe“ apgadintos detalės apžiūrai, o kaip liudytojas apklaustas G. V., negalėjo nurodyti nei iš ko konkrečiai jis pirko panaudotas detales, nei kur buvo padėtos senosios sugadintos detalės. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių G. V. nurodomas aplinkybes apie tai, jog 2020 m. gruodžio 29 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos vairuotas automobilis.

19. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir kitos nuteistosios G. A. poziciją viso baudžiamojo proceso metu. Kaip jau minėta, 2021 m. sausio 14 d. pranešime pastaroji nurodė, kad automobilį ji rado skelbimų portale, jis buvo tvarkingas, turėjo keletą įlenkimų kapoto ir priekinio dešinio sparno srityse. Vėliau išaiškėjo, kad visgi automobilis „Jaguar XF“ buvo nupirktas iš jos draugo T. V., ką patvirtino ir nuteistoji. 2022 m. sausio 18 d. kaip liudytojas apklaustas T. B. (policijos pareigūnas, tikslinęs įvykio aplinkybes) parodė, kad pokalbio metu G. A. jį informavo apie tai, jog ji nusipirko iš draugo minėtą automobilį su apgadintomis detalėmis. Apgadinimai buvo padaryti ankstesnio automobilio savininko, t. y. prieš T. V. buvusio savininko. Ji pirko automobilį su apgadintomis kėbulo detalėmis, nes taip buvo pigiau, o vairavimui apgadinimai neturėjo reikšmės. T. V. patvirtino, kad G. A. nusipirko iš jo minėtą automobilį, tikslios datos nepamena, su matomais kėbulo apgadinimais. T. V. teigimu, automobilį jis buvo sutvarkęs, tačiau G. A. buvo per brangu jį pirkti, todėl jis pasiūlė jai „uždėti“ senas detales, kad gautųsi pigiau. Pastaroji sutiko su tokiu pasiūlymu. Po 2020 m. gruodžio 29 d. eismo įvykio G. A. paprašė T. V. „uždėti“ jo prieš tai pirktas naujas detales, po ko transporto priemonė buvo parduota. Ši byloje pateikta versija dėl automobilio tvarkymo ir detalių keitimo iš naujų į senas nepagrįsta jokiais byloje surinktais duomenimis, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo tikėti šių asmenų parodymais, duotais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui. Be to, teisėjų kolegijos neįtikina ir G. A. teisiamojo posėdžio pateikta versija, jog ji 2020 m. gruodžio 29 d. po įvykio pamačiusi, kad savo telefoną paliko darbo vietoje, ėjo pėsčiomis du kilometrus iki (duomenys neskelbtini) kaimo, pas T. V., kuris jai padėjo „Jaguar XF“ ištraukti iš griovio. Pabrėžtina, kad apklausiamas T. V. apie tokias aplinkybes iš viso nebuvo užsiminęs (t. 2, b. l. 182-186).

20. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliaciniame skunde gynėjo advokato E. Vosylio nurodytą argumentą, kad apylinkės teismas negalėjo vertinti draudimo atstovo, byloje apklausto liudytoju, R. L. parodymų, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, nurodė, kad toks gynėjo išsakytas teiginys nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei skunduose nurodytus argumentus, taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių negalima būtų vadovautis liudytojo R. L. duotais parodymais ar pripažinti jų nepatikimais. Nenustatyta, jog R. L. turėjo tikslą apkalbėti nuteistąsias ar pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad kilus įtarimui dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos draudimo bendrovės atstovas turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, pranešdamas apie susiklosčiusią situaciją, todėl ta aplinkybė, kad R. L. yra „(duomenys neskelbtini)“ žalų teisės ir procesų valdymo skyriaus žalų tyrimo ekspertas, nesuteikia pagrindo nesivadovauti jo duotais parodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš atliekant apklausą minėtas liudytojas buvo prisaikdintas ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (t. 3, b. l. 95).

21. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog automobilio „Jaguar XF“ sugadinimai taip pat nebuvo padaryti minimo eismo įvykio metu. Nors apeliaciniuose skunduose gynėjai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai buvo remiamasi pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, jog minėtos nuteistosios suklastojo nebūto 2020 m. gruodžio 29 d. eismo įvykio deklaraciją, taip apgaulės būdu siekdamos gauti draudimo išmoką, kad ekspertams buvo pateiktos tik nepatikimos automobilio „Jaguar XF“ nuotraukos, kurios padarytos ne pagal kriminalistinei fotografijai keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais, įvertindama įvykių eigą bei nustatytas faktines aplinkybes, gretindama juos tarpusavyje, nesutinka.

22. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tikėtina, kad automobilio „Jaguar XF“ išoriniai sugadinimai, užfiksuoti vaizduose, parodytuose 2 ir 4 pav., galėjo atsirasti 2020 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu automobiliui atsitrenkus į laikinus kelio ženklus ir jų tvirtinimo priemones. Tikėtina, kad po 2020 m. gruodžio 29 d. deklaruoto eismo įvykio darytose nuotraukose užfiksuoti automobilio „Jaguar XF“ sugadinimai padaryti ne dėl jo susidūrimo su automobiliu „BMW X Reihe“. Tikėtina, kad dalis automobilio „Jaguar XF“ variklio dangčio, priekinio dešiniojo sparno, priekinio bamperio, radiatoriaus grotelių apvado sugadinimų, sugadinimų, pavaizduotų 6, 7 pav., t. y. nuotraukose, darytose po 2020 m. gruodžio 29 d. deklaruoto eismo įvykio, yra tie patys, kurie buvo padaryti 2020 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu. Tikėtina, kad priekinis automobilio stiklas po 2020 m. liepos 2 d. eismo įvykio buvo pakeistas, priekinio kairiojo sparno būklė buvo atstatyta, taip pat sutvarkytas priekinio bamperio kairės pusės tvirtinimas. Tyrimui pateiktų nuotraukų pagrindu tikėtina, kad priekinis automobilio „Jaguar XF“ stiklas po 2020 m. liepos 2 d. eismo įvykio buvo pakeistas, priekinio kairiojo sparno būklė buvo atstatyta, taip pat sutvarkytas priekinio bamperio kairės pusės tvirtinimas. Ar buvo pakeistas dešinysis užpakalinio vaizdo veidrodėlis bei priekinio dešiniojo rato padanga, nustatyti negalima. Kitų tyrime minimų sugadintų detalių būklė, tikėtina, iki 2020 m. gruodžio 29 d. deklaruoto eismo įvykio nebuvo keista (t. 1, b. l. 148-157). Analizuojant po 2020 m. gruodžio 29 d. deklaruoto eismo įvykio padarytose nuotraukose matomų sugadinimų požymius, matyti, kad priekiniame dešiniajame automobilio „Jaguar XF“ sparne esantys įbrėžimai yra skirtingų krypčių – ir horizontalūs, ir vertikalūs, o sparno šoninio paviršiaus deformacijos padarytos sparno paviršių įspaudžiant variklio skyriaus link veikiant jėgai iš šono kryptimi iš dešinės į kairę, dėl tokio poveikio susidarė vertikalios skardos klostės. Tai nebūdinga dviejų automobilių susidūrimui, tokiam kaip pavaizduota eismo įvykio deklaracijoje, jei automobilis „Jaguar XF“, atsitrenkęs į automobilio „BMW X Reihe“ priekinės dalies kairę pusę, turėjo šio sparno paviršiumi tęstinį kontaktą iki priekinių dešiniųjų durelių; matomi automobilio „Jaguar XF“ variklio dangčio priekinės dalies sugadinimai virš priekinio dešiniojo žibinto taip pat negalėjo susidaryti dėl kontakto su automobiliu „BMW X Reihe“, nes tokiu atveju panašaus pločio sugadinimų zona turėjo susiformuoti per visą automobilio priekinės dalies aukštį, tačiau bamperio srityje naujų sugadinimų po 2020 m. gruodžio 29 d. nefiksuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau minėti palyginimai bei kiti skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti specialisto išvados tiriamojoje dalyje nustatyti faktai yra reikšmingi nustatant, ar visgi nuteistųjų automobiliai galėjo susidurti. Atsižvelgiant į specialisto išvados turinį bei ekspertų paaiškinimus dėl duotos išvados, aukštesnysis teismas pripažįsta, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl specialisto išvados nustatytų duomenų neteisingumo, nepagrįstumo yra paremti tik subjektyviomis interpretacijomis, bet ne objektyviais byloje surinktais duomenimis.

23. Apygardos teismas, išanalizavęs minėtą išvadą bei atsižvelgęs į gynėjų advokatų apeliaciniuose skunduose pateiktus argumentus, pažymi, kad dėl pačių nuteistųjų veiksmų, gynėjų prašomi atlikti veiksmai ‒ nauja transporto priemonių apgadinimų ekspertizė, automobilių apžiūra po to, kai asmenys turėjo galimybę savo turtą atitinkamai koreguoti, o automobilis „Jaguar XF“ buvo parduotas (2021 m. vasario 3 d. pasikeitė transporto priemonės savininkas, juo tapo D. G. (t. 2, b. l. 138-139), tapo neįmanomi ir netikslingi. Pažymėtina ir tai, kad draudimo bendrovės atstovui R. L. pateikti automobiliai apžiūrai 2020 m. sausio 12 d. jau buvo arba suremontuoti („BMW X Reihe“), arba pradėti remontuoti „Jaguar XF“ – detalės dalinai buvo pakeistos, todėl nustatyti realios automobilių būklės po jų nurodomo 2020 m. gruodžio 29 d. eismo įvykio, jei toks ir įvyko, tapo neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šių transporto priemonių remontas, įvertinant buvusį šventinį bei karantino laikotarpį po nurodomo 2020 m. gruodžio 29 d. eismo įvykio, vyko stebėtinai greitai, nes vos kiek daugiau nei per savaitę laiko iki draudimo bendrovės atstovo R. L. apžiūros (2021 m. sausio 12 d.), automobiliui „BMW X Reihe“ neaiškiomis aplinkybėmis buvo surastos ir pakeistos idealiai atitinkančios reikalingos detalės, kurių, anot nuteistosios J. V., net nereikėjo dažyti.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, juos siejant į vieną nuoseklią logišką grandinę, patvirtina būtent tai, kad jokio eismo įvykio 2020 m. gruodžio 29 d., kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, nebuvo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistųjų kaltę dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų, o jų bei gynėjų advokatų pasirinkta gynybinė pozicija paneigta byloje esančia įrodymų visuma. Abiejų nuteistųjų veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą). Abi nuteistosios, tiek užpildydamos deklaraciją ir joje nurodydamos tikrovės neatitinkančią informaciją apie nebūtą įvykį, tiek vėliau G. A. šią deklaraciją pateikus draudimo bendrovei siekiant gauti išmoką, o J. V., net ir po to, kai draudimo bendrovės atstovui kilo abejonės dėl eismo įvykio, toliau tvirtinant, jog eismo įvykis buvo, tikslinant, rodo jų bendrą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abi nuteistosios veikė kaip bendravykdytojos. Nors J. V. pati tiesiogiai deklaracijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei ir neteikė, tačiau suvokė ir suprato, jog jai patvirtinant aplinkybes, kad ji yra nebūto eismo įvykio kaltininkė ir suklastojant eismo įvykio deklaraciją, draudimo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės išmokėti draudimo išmoką G. A., turėdama vieningą tyčia su bendrininke atliko dalį veiksmų (suklastojo deklaraciją ir tvirtino aplinkybes apie nebūtą įvykį), be kurių tokios išmokos išmokėjimas iš viso nebūtų įmanomas. Tokias teismo nustatytas aplinkybes apie jų bendrą sumanymą netiesiogiai patvirtina ir abiejų nuteistųjų ryšiai, t. y., kaip jau paminėta, ‒ nuteistosios J. V. vyras G. V. yra nuteistosios G. A. draugo T. V. brolis. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų įrodymų tyrimui ir vertinimui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių.

25. Apeliaciniame skunde taip prašoma sumažinti nuteistajai J. V. paskirtą bausmę, jei aukštesnysis teismas priimtų sprendimą pastarosios neišteisinti. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V. padarė vieną nesunkų ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia. Pastaroji anksčiau nėra teista, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau sunkinančia nuteistosios atsakomybę pripažinta aplinkybė, jog ji veikė bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes apylinkės teismas skyrė nuteistajai baudą, kurios dydis yra artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio). Šiuo atveju apylinkės teismas J. V. pripažino kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio l dalį bei skyrė 200 MGL (10 000 Eur) baudą. Taip pat pripažino kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio l dalį ir skyrė 100 MGL (5 000 eurą) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikaltimų sudėčiai, bausmės buvo apimtos ir J. V. paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. V. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu G. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė ‒ 200 MGL dydžio bauda už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, taip pat nėra per griežta, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, individualizuota tinkamai. Kadangi apeliaciniame skunde klausimas dėl paskirtos bausmės nekeliamas, teisėjų kolegija detaliau šio klausimo neanalizuoja.

Dėl proceso išlaidų priteisimo.

28. Nuteistosios gynėjas advokatas E. Vosylis pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba – apeliacinio skundo parengimu ir gynyba apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 2 000 Eur sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nuteistosios J. V. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmetamas.

Dėl nuosprendyje esančių netikslumų.

29. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog abiem nuteistosioms G. A. ir J. V. rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog jos pripažįstamos kaltomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nors tiek kaltinamajame akte, tiek nutartyje perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį, tiek nuosprendžio nustatomojoje dalyje bei motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog jos, veikdamos bendrininkų grupe, suklastojo, o ne pasikėsino suklastoti deklaraciją. Pasikėsinimo stadija šiuo konkrečiu atveju siejama tik su sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, siekiant apgaule įgyti draudimo bendrovės pinigus, o ne su dokumento suklastojimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, BK 22 straipsnio 1 dalies požymio nurodymas kartu su BK 300 straipsnio 1 dalimi nurodytas tik rezoliucinėje dalyje, prieš tai esant aptariamoms ir nustatytoms aplinkybėms, jog dokumento suklastojimas buvo baigtas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą. Ši klaida tikslintina, pašalinant iš rezoliucinės dalies G. A. ir J. V. nurodytą BK 22 straipsnio 1 dalies požymį, susijusį su dokumento klastojimu. Šis patikslinimas nesunkina G. A. ir J. V. teisinės padėties, kadangi neturi įtakos nei bausmės dydžiui, nei kitoms teisinėms pasekmėms.

30. Taip pat šalintina iš nuosprendžio nustatomosios dalies nurodyta aplinkybė: „Taip jis pagrobė svetimą turtą“ (aprašant G. A. veiksmus). Akivaizdu, jog G. A. pasikėsino apgaule įgyti draudimo bendrovės lėšas, o tokia pirmosios instancijos teismo nurodyta frazė nuosprendyje yra niekuo nepagrįsta ir nesusijusi su G. A. veiksmais. Šios aplinkybės pašalinimas nesunkina nuteistosios teisinės padėties ir neturi reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistosios G. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus ir nuteistosios J. V. advokato gynėjo Egidijaus Vosylio apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 17 d. nuosprendį patikslinti: pašalinant iš rezoliucinės dalies G. A. ir J. V. nurodytą BK 22 straipsnio 1 dalies požymį, susijusį su dokumento klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalimi) bei pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nurodytą aplinkybę: „Taip jis pagrobė svetimą turtą“ (aprašant G. A. veiksmus).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.