- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-103-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00709-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Dambrauskienės ir Giedriaus Endriukaičio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. S. (toliau – V. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 95-494 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant nuteistajam sumažintą 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu V. S. paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
1.1. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu V. S. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, pasiunčiant jį į pataisos namus atlikti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-494 nutarta nuteistajam V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – palikti galioti 2018 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-494 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė analizuodamas ne Komisijos nutarimą, bet pateikdamas perteklinius reikalavimus su savo nepagrįstomis, moralizuojamo tipo išvadomis, kurių dalis (dėl nuobaudos) neatitinka aukštesniųjų teismų praktikos. Juo labiau, jog tvirtindamas/atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas vertina tik tai, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes ir, ar buvo tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Pasak V. S., joks įstatymas nedraudžia taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos asmeniui, kuris buvo teistas 4 kartus, jei sprendžiant klausimą dėl tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo atžvilgiu yra nagrinėjamos naujos baudžiamosios bylos, ar kai iš asmens yra priteistas civilinis ieškinys, kurio nuteistasis vis dar nėra atlyginęs, ir pan. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas, nuteistojo teigimu, sukūrė perteklinius reikalavimus, kuriais negali būti remiamasi atsisakant tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.2. Skundu pabrėžiama, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo praeityje V. S. pataisos namuose skirtą drausminę nuobaudą, kadangi šiuo metu ji nebegalioja, todėl nebegali būti vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Neįžvelgdamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijų, akcentuodamas likusią bausmės dalį, apylinkės teismas, pasak V. S. viršijo savo įgaliojimus ir ignoravo BVK 157 straipsnyje išdėstytas aplinkybes, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 87 iki 57 balų.
3.3. Pirmosios instancijos teismas, V. S. teigimu, nepagrįstai nevertino jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Mano, kad jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir dažnumas taip pat nelaikytini pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi šios aplinkybės viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nekinta ir neišnyksta nuteistajam net ir atlikus bausmę. Analogiškai skundu vertinami ir pirmosios instancijos teismo motyvai dėl neatlyginto civilinio ieškinio, papildomai pažymint, kad šiuo metu jis nėra atlyginamas dėl objektyvių priežasčių – nepakankant piniginių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, todėl atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą vien tik dėl likusios neatliktos bausmės dalies, teisinio pagrindo nėra. Ir vis tik nors šių duomenų visuma ir sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
7. Atlikus nuteistojo V. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 57 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir V. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
8. Įvertinus V. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekdamas mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kreipėsi į Psichologinę tarnybą dėl individualių konsultacijų, pataisos namuose baigė 10-ąją klasė, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. dirba, turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus, savo ateitį sieja su ilgalaikiu darbu ir šeima. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo gyvenimo stilius ir draugai bei aplinkybė, jog praeityje jis dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka net 57 balus, kai tuo tarpu statinių svertinių taškų suma tesiekia 35 balus, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima.
10. Pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis praeityje V. S. buvo teistas ne kartą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juo labiau, jog didžioji dalis jo praeityje įvykdytų nusikaltimų, buvo įvykdyti V. S. dar esant nepilnamečiu. Šių duomenų kontekste sprendžiant V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad, siekiant koreguoti nuteistojo elgesį išimtinai teigiama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo ne tik taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė (viešieji darbai), bet ir ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas vis naujas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad net ir šiuo metu V. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kai teismui eilinį kartą parodžius pasitikėjimą nuteistuoju ir manant, jog jo elgesys teigiama linkme vis dar gali būti koreguojamas be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, V. S. šio pasitikėjimo nepateisino. Sprendžiant iš LITEKO sistemoje esančių duomenų, jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. S. nevykdė nuosprendžiu jam paskirtos pareigos iki teismo nustatyto termino atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nebuvo linkęs bendradarbiauti, nesprendė savo problemų tiesiogiai, stengėsi nuo jų atsiriboti, probacijos skyriui siunčiant jį į Krizių centrą psichologinės pagalbos, jos V. S. atsisakė, neatvyko į probacijos skyrių individualiam darbui, o 2016 m. gegužės 16 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) 1 dalyje. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad jokios teigiamos įtakos ne kartą teismo parodytas pasitikėjimas V. S. asmenybei nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavyko, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, V. S. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.
11. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skundu, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia V. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatų nepažeidžia.
12. Juo labiau, jog nuteistojo elgesys ir pataisos namuose nebuvo pavyzdingas. Nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka tik nuo 2017 m. gegužės 22 d., tačiau vieną kartą, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d. jau buvo baustas drausmine tvarka. Drausminė nuobauda, paskirta nuteistajam už šį pažeidimą, buvo panaikinta tik 2018 m. vasario 26 d. Ir nors nuo šio laiko pataisos namuose V. S. drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau atsižvelgiant į praeityje buvusį netinkamą V. S. elgesį akivaizdu, kad išimtinai teigiama linkme jis yra koreguojamas pakankamai trumpą laiką – nuo paskutinės drausminės nuobaudos panaikinimo (t. y. nuo 2018 m. vasario 26 d.), todėl teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jos paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų V. S. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju.
13. Abejonių tinkamu V. S. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. S. yra įgijęs vos 10 klasių išsilavinimą, specialybės neturi, tačiau jos įgyti nesiekė ir būdamas pataisos namuose. Nors laisvėje nuteistasis dažniausiai buvo dirbantis, tačiau sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jo darbo pobūdis nuolat keitėsi – pastatų restauratoriumi, lentpjūvėje, statybininku, kas leidžia pagrįstai įžvelgti nuteistojo nepastovumą, o tai, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingai įvertinus jo nusikalstamo elgesio modelį – finansinės naudos siekimas, yra itin aktualu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors V. S. pataisos namuose dirba, už tai gauna atitinkamas pajamas, tačiau nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui jų akivaizdžiai nepakanka, kadangi papildomą finansinę paramą jam teikia artimieji, kas įvertinus tiek V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, tiek ir jo turimus finansinius įsipareigojimus (vykdomieji dokumentai 1790,32 eurų sumai), leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog jokių pastangų būdamas pataisos namuose susirasti darbo vietą jo lygtinio paleidimo atveju laisvėje, V. S., sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nesiekia – išleistas į laisvę dėl darbo jis kreipsis į Darbo biržą, kas leidžia abejoti pakankama jo darbine motyvacija bei siekiu atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. laisvės atėmimo bausmę Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.