Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.3; 2.1.14.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. rugsėjo 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-21 nutartimi pripažintą ir suderintą pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus Sombathejaus apskrities teismo 2023-07-04 nuosprendžiu paskirtą 4 metų 6 mėnesių (1620 dienų) laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalimi ir jam paskirta Lietuvos Respublikoje vykdyti 4 metų 6 mėnesių (1620 dienų) laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. Ž. 2022 m. sausio 13 d., apie 18.47 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 5 vnt. 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“ 149,75 eurų bendros vertės (1 vnt. - 29.95 eurų), bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2022 m. sausio 13 d., apie 18.57 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), analogišku būdu ir aplinkybėmis, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 5 vnt. 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“ 149.75 eurų bendros vertės (1 vnt. 29.95 eurų vertės), tokiu būdu iš viso pagrobė nedidelės vertės svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 299.50 eurus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltę pripažįsta dėl to, kad jo veiksmuose buvo vagystė, tačiau jo atlikti veiksmai yra atskiri epizodai, kas yra administracinė atsakomybė. Pripažįsta kaltę dėl vagysčių, bet nesutinka su kaltinimu, kad yra padaryta viena vagystė, t. y. nesutinka su tuo, jog du epizodai buvo sujungti į vieną, nes tai yra du atskiri epizodai, kuriais buvo padaryti administracinės teisės nusižengimai. Mano, dviejų epizodų sujungimas į vieną yra įstatymų iškraipymas. Įvykių datos jis neprisimena, bet viskas galėjo vykti kaltinime nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kur paėmė 5 vnt. alkoholio „(duomenys neskelbtini)“, o po to grįžo į parduotuvę ir vėl paėmė dar 5 vnt. to paties gėrimo. Pirmą kartą į parduotuvę užėjo nusipirkti alaus, bet pamatė išeinantį apsaugos darbuotoją, tai pasiėmė penkias „bonkes“ alkoholio „(duomenys neskelbtini)“ ir nebeapsipirko, o išėjo iš parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės tuos butelius pasidėjo, pasidarė heroino, susimaišė, „įsidūriė“ ir po kažkurio laiko vėl grįžo į parduotuvę nusipirkti alaus. Nuėjęs į parduotuvę, pamatė, jog „apsauginis“ dar negrįžęs, tai vėl pasiėmė penkias „bonkes“ alkoholio „(duomenys neskelbtini)“ ir vėl išėjo iš parduotuvės. Paėmęs alkoholio butelius, juos įsidėjo į krepšelį, o išėjęs iš parduotuves juos pasidėjo į automobilį, kur vartojo narkotikus, bet gali būti, kad juos pasidėjo kažkur kitur – gal į krūmus, nes dabar to neprisimena, kadangi tuo metu jis buvo abstinencijoje ir „pachmielingas“, tačiau alaus jis nebenusipirko. Neprisimena, kur padėjo tas visas dešimt butelių alkoholio, bet išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kur buvo atvykęs su reikalais, nes šiaip jis gyvena (duomenys neskelbtini). Savo elgesį vertina kaip administracinius nusižengimus, kadangi viena vagystė už sumą (duomenys neskelbtini) 150 eurų yra administracinės teisės pažeidimas, kas yra analogiškai su antra vagyste, nes jis nepaėmė iš karto 10 butelių alkoholio. Jeigu jis būtų paėmęs visus dešimt butelių iš karto ir juos išnešęs vienu kartu arba dalimis, tai tada būtų padaryta viena vagystė, bet šiuo atveju vagystės vyko atskiru laiku ir neplanuotai. Kai paėmė pirmus penkis butelius alkoholio, jis išėjo iš parduotuvės, bet kadangi jam buvo blogai, tai jis norėjo atsigerti alaus, todėl vėl grįžo į tą pačią parduotuvę. Nuo pirmo nuėjimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) kito nuėjimo praėjo kažkoks laiko tarpas, kurio tiksliai negali nurodyti, bet kameromis tai buvo užfiksuota, tačiau per tą laiką jis spėjo suvartoti narkotikus ir grįžti atgal į parduotuvę. Antrą kartą į parduotuvę grįžo, kadangi jam reikėjo vandens ir alaus. Tada vėl paėmė būtent penkis butelius alkoholio, kad būtų administracinė teisės pažeidimas. Jis specialiai neskaičiavo, kad paėmus penkis butelius alkoholio „(duomenys neskelbtini)“ būtų administracinė atsakomybė, nes automatiškai žinojo, kokia gaunasi suma, kadangi daug yra „iš tų parduotuvių pravogęs“ ir žinojo, jog nuo 150 eurų prasideda baudžiamoji byla.

Išėjęs iš parduotuvės po pirmos vagystės, jis vartojo narkotikus: įsidėjo narkotikus į šaukštą, įpylė vandens, uždegino, dėjo „filtriuką“, įtraukė į švirkštą ir įsidūrė, bet kadangi jis „neturi venų“, todėl kol įsidūrė – užtruko laiko, o kai įsidūrė, parūkė ir grįžo į parduotuvę, tai negali tiksliai pasakyti, kiek laiko visą tai truko. Jam reikėjo alaus, nes tuo metu jis gėrė alkoholį, vartojo narkotines medžiagas, buvo Metadono programoje, t. y. buvo visam „komplekte“. (duomenys neskelbtini) teisminio tyrimo metu pareigūnams pasakojo teisybę. Apklausiamas (duomenys neskelbtini) teisminio tyrimo metu nurodė, kad paėmęs pirmus penkis butelius parūkė, o dabar sako, jog pavartojo narkotines medžiagas, bet tuo metu, kai buvo apklausiamas, jis turėjo abstinenciją, tai detaliai visko neaiškino, nes galėjo apskritai neduoti parodymų.

Kai į parduotuvę ėjo vogti pirmą kartą, tai automatiškai žinojo, kad paėmęs penkis butelius alkoholio „(duomenys neskelbtini)“, neviršys limito administracinei atsakomybei, kadangi jis „turi daug vagysčių“ (duomenys neskelbtini) ir jam jau nebereikia skaičiuoti – viską žino automatiškai. Jis neplanavo antrą kartą vogti – jis planavo padaryti vieną vagystę, nes kai užėjo į parduotuvę, pamatė išeinantį apsaugos darbuotoją, ir tada suprato, kad gali pavogti. Jis neplanavo vogti dešimt butelių alkoholio „(duomenys neskelbtini)“, tačiau gavosi tokia situacija, tai paėmė tuos penkis butelius. Jeigu į parduotuvę atėjus antrą kartą, joje būtų buvęs apsaugos darbuotojas, tai jau nebebūtų vogęs dar penkių butelių „(duomenys neskelbtini)“, kadangi į parduotuvę ėjo ne su tikslu vogti, o nusipirkti vandens, alaus ir jam reikėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu man neuždavė klausimo, kodėl į parduotuvę nebėjo trečią ir ketvirtą kartą, tačiau jis apskritai neplanavo vagysčių, nes jeigu būtų planavęs, tai būtų į tą parduotuvę ėjęs, kol būtų grįžęs apsaugos darbuotojas, bet dabar viskas gavosi neplanuotai. Visą alkoholį parsivežė į (duomenys neskelbtini).

Pirmą kartą į parduotuvę ėjo nusipirkti alaus ir vandens, bet nenusipirko, nes iš parduotuvės išėjo „apsauginis“ ir jis pavogė alkoholį. Antrą kartą į parduotuvę vėl ėjo nusipirkti alaus, bet ir vėl nenusipirko, nes vėl parduotuvėje nebuvo apsaugos darbuotojo. Tuo metu jam reikėjo alaus, o viskis netiko, nes jis yra per stiprus, kadangi automobiliu dar reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs nusipirkti narkotikų, nes (duomenys neskelbtini) jų nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Ž., apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad prisipažįsta, kad vogė ir per du kartus pagrobė 10 butelio viskio „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. sausio mėnesį, datos nepamena, gali būti pranešime apie įtarimą nurodytą datą - sausio 13 d. dienos metu asmeniniais reikalais buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Vakare, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku - 18:47 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Buvo vienas, blaivus. Lyg tai norėjo kažką pirkti, gal alaus, nepamena. Ar turėjo pasiėmęs prekybinį krepšelį, nepamena. Pavaikščiojęs po parduotuvę nusprendė pavogti penkis butelius viskio „(duomenys neskelbtini)“. Iš lentynos paėmęs penkis butelius viskio „(duomenys neskelbtini)“ susidėjo į savo turėtą kuprinę. Vogė penkis butelius, nes žinojo, kad jų vertė neviršija 150 Eur ir dėl tokios vertės nepradedama baudžiamoji byla. Jis, kiek pamena, parduotuvėje nieko nepirko, iškart išėjo iš prekybinės salės nesumokėjęs už kuprinėje turėtas prekes. Išėjęs iš parduotuvės nuėjo kiek toliau ir pavogtus penkis butelius viskio paslėpė krūmuose. Parūkęs vėl nutarė nueiti į tą pačią parduotuvę nusipirkti alaus. Po kokių 15-20 minučių atėjo į tą pačią parduotuvę. Pagalvojo, kad reikia dar pamėginti pavogti alkoholio butelių. Ar prekybinėje salėje turėjo pasiėmęs prekybinį krepšelį, to nepamena. Alkoholio skyriuje pažiūrėjo ir nusprendė pavogti penkis tokius pat butelius viskio. Turbūt ir šiuos penkis butelius viskio iškart susidėjo į kuprinę, to tiksliai nepamena. Išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes. Jokių kitų prekių nepirko. Grįžo į tą vietą, kur buvo paslėpęs 5 butelius viskio, susidėjo juos į savo kuprinę. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kodėl dešimt butelių pavogė per du kartus, kodėl nėjo trečią kartą, negali paaiškinti. Vogti neplanavo. Mintis padaryti vagystę kilo spontaniškai, būnant parduotuvėje. Kai nusprendė padaryti vagystę, vogė kiek galėjo, kad neviršyti sumos, numatytos administraciniam nusižengimui - (duomenys neskelbtini) 150 Eur. Pavogtą viskį išgėrė. Gailisi padaręs vagystes. Nežino, kodėl taip pasielgė. Kaip buvo apsirengęs įvykio metu, nepamena. Prisipažįsta padaręs du administracinius nusižengimus, nes vagystes padarė dvi, skirtingu laiku ir abu kartus neviršijo 150 Eur (2 t., b. l. 112-118).

Liudytoja L. S. (duomenys neskelbtini)teisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021-03-05 įsidarbino apsaugos darbuotoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. 2022-01-28 apie 10 val. jai būnant apsaugos poste pas ją atėjo parduotuvės vadovė L. A., kuri nurodė, kad alkoholio skyriuje trūksta dalies alkoholio ir paprašė peržiūrėti kamerų vaizdo įrašus. Tuomet peržiūrėdama kamerų įrašus pastebėjo, kad 2022-01-13 apie 18.47 val. ir 18.57 val. per du kartus vyriškis iš parduotuvės salės išsinešė 10 vnt. 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“. Vieną kartą susidėjo penkis viskio butelius į kuprinę, o kitą kartą įsidėjęs į parduotuvės krepšelį su juo išėjo tiesiai pro parduotuvės duris. Apie tai, kad pastebėjo vagystė informavo parduotuvės vadovę L.. Vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis jai buvo nematytas, tikriausiai, ne vietinis, o pravažiuojantis vagis. Dėl vagystės parduotuvei buvo padaryta 299,50 eurų turtinė žala. Įvykio dieną parduotuvėje buvo apsaugos darbuotoja, tačiau vagystės fakto nepastebėjo. Dėl įvykdytos vagystės parduotuvės vadovė pateikė oficialų pareiškimą. Po vagystės daugiau minėtas vyriškis parduotuvėje nebuvo pastebėtas (1 t., b. l. 63-66).

Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneša, jog 2022 m. sausio 13 d., 18.47 val. ir 18.57 val., iš parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo per du kartus pagrobė 10 vnt. 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 299.50 Eur. Prie pareiškimo pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, apsaugos darbuotojo paaiškinimas (1 t., b. l. 5, 9).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (1 t., b. l. 14-24).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, gautų iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės dėl įvykdytos vagystės, apžiūra (1 t., b. l. 41-44).

Papildomų kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota telefonu filmuoto parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos pulto vaizdo įrašo apžiūra (1 t., b. l. 45-46)

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota T. Ž., mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių, pranešimų suvestinių analizė nuo 2022-01-12 (duomenys neskelbtini) 2022-01-14. Iš išklotinės matyti, kad abonentinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė UAB (duomenys neskelbtini) operatoriaus tinkle. SIM kortelė veikė dviejuose skirtinguose telefonų aparatuose, t. y. nuo 2022-01-12 (duomenys neskelbtini) 2022-01-14 - telefone IMEI (duomenys neskelbtini), o nuo 2022-01-14 - telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Abonentinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagrinde jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), t. y. prie bazinės stoties esančios (duomenys neskelbtini), tačiau išklotinėje užfiksuoti ir šie prisijungimai prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. prie celės (duomenys neskelbtini). Toks prisijungimas užfiksuotas 2022-01-13 18.28 val., po to 19.08 val. fiksuotas prisijungimas (duomenys neskelbtini), prie celės (duomenys neskelbtini), 19.44 val. abonentas jungėsi (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad 2022-01-13, kai buvo įvykdyta vagystė iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), T. Ž. mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83-85).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „galima sutikti, kad tarp pripažinimo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) bei sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bausmės mažinimo yra procesinis skirtumas (procesinių pasekmių prasme), tačiau prisipažinimo kaltu aplinkybės turinys tiek vienu, tiek ir kitu atveju išlieka toks pats“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-194-942/2017). Teismas pažymi, kad šioje byloje įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kadangi T. Ž. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pripažino visas esmines kaltinime nurodytas veikos aplinkybes, ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Šioje byloje T. Ž. kaltinamas per du kartus kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku pagrobęs svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 10 vnt. 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė yra 299,50 Eur (BK 178 str. 1 d. redakcija galiojusi (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 1 d.).

Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad T. Ž. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, nurodytą kaltinime. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino, kad iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), per du kartus, imdamas po 5 vnt. 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė šį turtą, kaltinamasis sutiko ir su pagrobto turto verte nurodyta kaltinime, tai yra viso 299,50 Eur. Be kaltinamojo nurodytų esminių veikos aplinkybių, pastarojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos L. S. parodymai (duomenys neskelbtini)teisminio tyrimo metu, kur pastaroji nurodė, kad peržiūrėjus parduotuvės vaizdo kamerų įrašus buvo pastebėta, jog nepažįstamas asmuo per du kartus, imdamas po 5 vnt. 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė minėtą viskį, taip padarydamas parduotuvei žalos už 299,50 Eur; pareiškime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodyti duomenys, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje T. Ž. užeina į parduotuvę nurodytą kaltinime ir per du kartus pagrobia jau minėtus 10 butelių viskio, kurių bendra vertė yra 299,50 Eu, be to, matyti, kad įvykio metu – 2022 m. sausio 13 d. T. Ž. mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini). Taigi, šie objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad T. Ž. per du kartus 2022 m. sausio 13 d. pagrobė kaltinime nurodytą viskio kiekį, kurio bendra vertė 299,50 Eur, iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. Ž. proceso metu pripažino iš esmės visas jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau pateikė savo situacijos teisinį vertinimą, nurodydamas, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip nusikalstama veika, o tik kaip du atskiri administraciniai nusižengimai, nes pastarasis teigia nenorėjęs padaryti nusikalstamos veikos, o tik du administracinius nusižengimus, kadangi grobė turtą per du kartus ir kiekvieną kartą grobė turto, kurio vertė siekė 149,75 Eur, tai yra, nesiekė 3 MGL, nuo kurios vertės kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamojo gynėjas šiems pastarojo teiginiams pritarė. Teismo vertinimu šis kaltinamojo ir jo gynėjo situacijos teisinis vertinimas yra klaidingas, kadangi byloje esantys objektyvūs įrodymai ir netgi paties kaltinamojo paaiškinai neabejotinai patvirtina, kad T. Ž. veiksmai grobiant viskį buvo tęstinio pobūdžio ir jie turi būti vertinamas kaip viena pastarojo įvykdyta nusikalstama veika.

Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-164-788/2023).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad T. Ž. pagrodamas 10 viskio butelių per du kartus po 5 butelius, veikė vieninga tyčia ir kad jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip viena, o ne atskiri teisės pažeidimai. Teismas tokią išvadą daro, nes T. Ž. kaltinime nurodytus viskio butelius abejais atvejais pagrobė iš to paties šaltinio – kaltinime nurodytos parduotuvės (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš prekybos centro vaizdo kamerų įrašų apžiūros (1 t., b. l. 41-44) bei paties kaltinamojo parodymų, viskio buteliai buvo pagrobti tą pačią dieną, beveik tuo pačiu laiku, nuo pirmojo epizodo (duomenys neskelbtini) antrojo epizodo praėjo vos 10 minučių, buvo grobiamos identiškos prekės, pats kaltinamasis patvirtino, kad viskio neišgėrė, į parduotuvę ėjo alaus, vandens, kurio taip ir nenusipirko, po pirmo epizodo 5 viskio butelius išsikrovė, kas teismo vertinimu rodo kaltinamojo paruošiamuosius veiksmus tęsti vagystę, nes tokiu būdu atsilaisvino krepšį, į kurį galėtų susidėti dar pagrobtų prekių, be to kaltinamasis nurodė, kad kitus 5 butelius pagrobė, nes kaip ir pirmo epizodo atveju, parduotuvėje tuo metu nebuvo apsaugos darbuotojo, kas rodo, jog abiem atvejais kaltinamojo veiksmus nulėmė tai, ar yra, ar nėra apsaugos darbuotojas parduotuvėje, o tai rodo kaltinamojo planavimo veiksmus pagrobti prekes esant palankioms aplinkybėms. Be kita ko, kaltinamasis teismo posėdžio metu akcentavo, kad automatiškai žinojo, kad grobdamas tik 5 kaltinime nurodytus viskio butelius vienu kartu, padarys tik administracinį nusižengimą, kas teismo vertinimu rodo kaltinamojo paruošiamuosius veiksmus vagystei, suplanuotą vagystės būdą ir veikimo schemą, ir kartu iš anksto paruoštą gynybinę versiją nesėkmingos vagystės atveju, ar tokios vagystės išaiškinimu atveju, kas vėlgi akivaizdžiai patvirtina kaltinamojo vieningą tyčią ir susiformavusį sumanymą vogti prekes būtent tokiu būdu ir modeliu, kad kiekvienu atveju pastarojo pavogtų prekių vertė nesiektų baudžiamosios atsakomybės, nors pagrindinis tikslas ir tyčia – pagrobti prekių kiek įmanoma daugiau esant palankioms sąlygoms. Kaltinamojo vieningą tyčią patvirtina ir tai, kad pagrobtų viskio butelių skaičius akivaizdžiai rodo tokių prekių pagrobimo realizacinius tikslus, o ne pagrobimą savo reikmėms. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis savo nusikalstamą sumanymą įgyvendino per kelis etapus per trumpą laiko tarpą, pasirinkęs iš anksto suplanuotą veikimo modelį ir planą – grobti prekes nesant apsaugos darbuotojo ir grobti tik tokios vertės turtą vienu poelgiu, kad jam už tai negrėstų baudžiamoji atsakomybė, rodo akivaizdžią vieningą kaltinamojo T. Ž. tyčią įvykdyti vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju T. Ž. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 1 d.) dėl svetimo turto vagystės, kurio vertė lygi 299,50 Eur. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją nedidelės vertės turtu pripažįstamas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas (duomenys neskelbtini) tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į tai, jog T. Ž. pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur), jo įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį. Teismas pažymi, kad toks veikos perkvalifikavimas nesunkina kaltinamojo padėties, šis prašymas veiką perkvalifikuoti buvo išsakytas ir prokurorės teismo posėdžio metu, taipogi toks veikos perkvalifikavimas nėra susijęs su naujų faktinių aplinkybių keitimu ir neriboja kaltinamojo teisės į gynybą.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį – suvokė, jog grobia svetimą, jam nepriklausantį parduotuvės turtą, suvokė, jog toks elgesys yra uždraustas baudžiamuoju įstatymu, numatė, kad dėl tokio jo elgesio parduotuvė patirs žalą, ir nors nekonkretizavo, kiek konkrečiai nori pagrobti ne jam priklausančio turto, nes grobė tiek kiek galėjo, norėjo pagrobti kaltinime nurodytą turtą, tai yra norėjo, kad parduotuvė patirtų žalą dėl jo veiksmų. Kaltinamojo T. Ž. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė kaltinamajam T. Ž. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo 299,50 Eur sumai (1 t., b. l. 30).

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala susidarė dėl pagrobtų 10 vnt. viskio butelių, kurių bendra vertė 299,50 Eur (1 t., b. l. 30). Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis T. Ž. tyčia pagrobė civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 10 vnt. 1 litro talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 299,50 Eur ir dėl šios vagystės civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo parodymai, kuris neneigia pagrobęs minėtos vertės turtą bei byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai (įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytos aplinkybės). Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys – pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kaltinamojo parodymai patvirtina, kad civilinė ieškovė patyrė 299,50 Eur turtinę žalą, nes pagrobtos prekės nebuvo grąžintos. Kadangi kaltinamasis tyčia pagrobė svetimą turtą, todėl dėl neteisėtų kaltinamojo T. Ž. veiksmų civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 299,50 Eur dydžio turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai ir iš T. Ž. civilinės ieškovės naudai priteistina 299,50 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju T. Ž. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą, todėl nėra pagrindo vertinti jo veiksmų kaip recidyvisto šioje byloje, be to, nors kaltinamasis teigė, kad vartojo narkotines medžiagas, darydamas vagystę buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau byloje tokių duomenų nėra, pats kaltinamasis nenurodė, kad būtent buvęs apsvaigimas nulėmė jo veiksmus, tai yra vagystės įvykdymą, todėl nėra pagrindo ir šios aplinkybės pripažinti jo atsakomybę sunkinančia.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. Ž., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas (2 t., b. l. 1-58), anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 135-175), šiuo metu nedirbantis ir atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę, T. Ž. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, padaryta 299,50 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. Ž. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant maksimalų pagal BK 49 straipsnio nuostatas. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymą tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta arešto bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į T. Ž. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 6 d. ir laikyti, kad T. Ž. yra atlikęs arešto bausmę.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2024-08-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam T. Ž. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 193,75 Eur (3 t., b. l. 148-151). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte (3 t., b. l. 104), kaltinamasis jokio turto neturi, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo T. Ž. neišieškotina.

Byloje yra pateiktas Policijos departamento prašymas išieškoti iš T. Ž. patirtas ekstradicijos išlaidas, kurių suma lygi 2710,75 Eur (3 t., b. l. 124-146). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad T. Ž. pažeidė paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir pasislėpė nuo teismo. Jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška ir vėliau išduotas Europos arešto orderis. 2024 m. rugpjūčio 7 d. T. Ž. iš (duomenys neskelbtini) buvo konvojuotas į (duomenys neskelbtini). Ekstradicijos išlaidas sudaro 2710,75 Eur. Šios išlaidos susidarė dėl kaltinamojo T. Ž. kaltės, todėl turi būti iš jo priteistos.

Atsižvelgiant į tai, kad T. Ž. šiuo nuosprendžiu nuteisiamas 30 parų arešto bausme, jis šiuo metu atliks laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-21 nutartimi pripažintą ir suderintą pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus Sombathejaus apskrities teismo 2023-07-04 nuosprendžiu paskirtą 4 metų 6 mėnesių (1620 dienų) laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalimi ir jam paskirta Lietuvos Respublikoje vykdyti 4 metų 6 mėnesių (1620 dienų) laisvės atėmimo bausmę, jam šioje byloje 2022 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeitus į kardomąją priemonę – suėmimą, kuri 2024 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi palikta galioti ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną – 2024 m. rugsėjo 6 d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD, prisegti prie 2 bylos tomo virželio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į T. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 6 d., pripažįstant, kad T. Ž. yra atlikęs visą jam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

T. Ž. šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbus nuosprendį 2024 m. rugsėjo 6 d., panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš T. Ž. neišieškoti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. Ž. civilinės ieškovės naudai priteisti 299,50 (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 50 centų) Eur sumą turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš T. Ž. 2710,75 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų ir 75 ct) už ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskus, 2 vnt., palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam T. Ž. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.