- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2-14220-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09459-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kavita NT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „The Meat Point“
- Advokatai
- Gediminas Rezgys, Kazimieras Vasiliauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavita NT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „The Meat Point“ dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 23 253,18 Eur netesybas, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2022 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl 457,56 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Atsakovė nustatytu terminu nevykdė savo sutartinių prievolių: nesumokėjo ieškovei privalomos mokėti depozito dalies (8 250 Eur) bei vėlavo mokėti nuomos bei kitus sutartinius mokesčius. Ieškovė dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovę su raginimu įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovė ir toliau sistemingai tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su reikalavimais vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2023 m. sausio 30 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Atsakovei atlaisvinus patalpas, 2023 m. vasario 8 d. šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą. 2023m. balandžio 4 d. tarp ieškovės ir naujojo patalpų nuomininko buvo sudaryta nuomos sutartis.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė padarė esminį nuomos sutarties pažeidimą (nuomos sutarties 16.4, 19.3 punktai), todėl privalo sumokėti 23 253,18 Eur baudą (nuomos sutarties 19.8 punktas). Anot ieškovės, ji patyrė kur kas didesnius nuostolius nei prašoma priteisti 23 253,18 Eur bauda: Ieškovė nurodo, kad patyrė 5 206,98 Eur išlaidas už advokato, antstolio paslaugas ir patalpų skelbimo patalpinimą naujojo nuomininko paieškoms (pretenzijų rengimas, raginimai įvykdyti sutartines prievoles, faktinių aplinkybių konstatavimas ir kiti veiksmai). Ieškovė 2023 m. vasario-balandžio mėn., t. y. laikotarpiu nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo bei patalpų perdavimo naujajam nuomininkui, patyrė 1 703,90 Eur išlaidų, kurias sudaro sąskaitos už sunaudotą elektrą, patalpų administravimo išlaidos, bendrijos išlaidos. Ieškovės negautos pajamos už patalpų nuomą 2023 m. vasario-balandžio mėn., t. y. laikotarpiu nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo bei patalpų perdavimo naujajam nuomininkui, sudaro 10 593,61 Eur. Be to, už 457,56 kv. m nuomos kaina siekė 3 834,35 Eur plius PVM, o kaina pagal naują nuomos sutartį – 2 516,58 Eur plius PVM. Su Atsakove sudarytos nuomos sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki 2027 m. birželio 20 d. Taigi, nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2027 m. birželio mėn. ieškovė negaus net 79 725 Eur su PVM pajamų (1 594,50 Eur x 50 mėn. = 79 725 Eur).
4. Ieškovės teigimu, 23 253,18 Eur dydžio bauda atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principus. Ieškovės tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai viršija priteistinos baudos dydį, todėl nėra pagrindo mažinti prašomas priteisti netesybas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nuomos sutarties 19.8 punkte nėra numatyta, kad netesybų (baudos) dydis yra apskaičiuojamas su PVM. Jeigu ieškovė iš atsakovės gautų 6 mėn. dydžio nuomos mokestį, tai ieškovės pajamos (nuomos mokestis) sudarytų tik 19 217,52 Eur, likusi suma – 4 035,70 Eur – būtų laikoma ieškovės mokėtinu PVM valstybei. Taigi nėra aišku, kodėl prašoma priteisti 23 253,18 Eur, o ne 19 217,52 Eur.
6. Atsakovės teigimu, šiuo atveju prašomos priteisti netesybos turi būti mažinamos, nes yra akivaizdžiai per didelės. Nors formaliai atsakovė ir yra verslo subjektas, tariamai turintis galimybę derėtis ir pan., faktiškai šioje situacijoje nuomos sutarties 19.8 punkto sąlyga (kaip ir visa nuomos sutartis) atsakovei buvo primesta. Atsakovė neturėjo realių galimybių derėtis, turėjo tik du pasirinkimus – sudaryti nuomos sutartį tokią, kokią gavo, arba visai jos nesudaryti. Dėl to šioje byloje neturėtų būti vadovaujamasi ta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri orientuota į sutartinių netesybų nesumažinimą dėl to, kad pačios šalys dėl jų susitarė. Šiuo atveju tarp šalių jokio tarimosi dėl netesybų ir tuo labiau jų dydžio nebuvo, jos atsakovei tiesiog primestos iš stipresniosios šalies.
7. Netesybas reikėtų mažinti todėl, kad prievolė yra iš dalies yra įvykdyta. Nuomos sutartis buvo nutraukta ne dėl to, kad atsakovė nemokėjo ar vėlavo mokėti nuomos mokestį, o dėl to, kad atsakovė nesumokėjo viso depozito, t. y. 16 500 Eur. Nuomos sutarties nutraukimo metu atsakovė buvo sumokėjusi 5 195,72 Eur depozito, t. y. buvo įvykdžiusi trečdalį prievolės, dėl kurios netinkamo įvykdymo nuomos sutartis buvo nutraukta. Prašomos priteisti netesybos turi būti sumažinamos ir dėl to, kad jos yra aiškiai per didelės. Nuomos sutartis buvo nutraukta tik dėl to, kad atsakovė tik iš dalies sumokėjo depozitą. Ieškovė nuomos mokesčio iš atsakovės neprisiteisinėja, išsinuomotų patalpų atsakovė nepablogino, joms žalos nepadarė. Atsakovė abejoja, ar esant daugiau formaliam nuomos sutarties pažeidimui, iš jos yra pagrįsta reikalauti net pusmečio nuomos mokesčio.
8. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė su naujuoju nuomininku susitarė dėl prastesnių sąlygų depozito aspektu, t. y. depozitas yra 7 364,81 Eur suma mažesnis. Jeigu ieškovei dalies depozito nesumokėjimas buvo toks reikšmingas, kad tai lėmė nuomos sutarties nutraukimą, tai neaišku, kodėl tokia tariamai jautri nuomos sutarties sąlyga – depozitas – naujojoje nuomos sutartyje buvo pabloginta (sumažinta apimtis). Ieškovės situacija nuo tos, kuri buvo nuomos sutarties nutraukimo metu, pasikeitė tik tuo, kad ji galimai turi 3 939,47 Eur didesnį depozitą iš naujojo nuomininko, nei turėjo iš atsakovės tada, kada įvyko nuomos sutarties nutraukimas. Atsakovės nuomone, netesybos šiuo atveju yra aiškiai per didelės ir neatitinkančios atsakovės kaltės laipsnio, padaryto nuomos sutarties pažeidimo. Nors nuomos sutartis ir nutraukta, tai atspindi labiau ieškovės impulsyvumą bei skubotų sprendimų priėmimą, o ne realų pagrindą taikyti baudą.
Šalies argumentai
9. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad patyrė 5 206,98 Eur išlaidų advokato, antstolio ir patalpų skelbimo patalpinimui (naujo nuomininko paieškoms), tačiau į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad šias išlaidas yra patyrusi, t. y. nėra pridėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentų. Išlaidos dėl naujojo nuomininko paieškos ieškovei yra neišvengiamos ir tuo labiau nesusijusios vien tik su tuo, kad nuomos sutartis nutraukta dėl nuomininko kaltės. Į bylą pateiktos advokatų kontoros sąskaitos bendrai 4 654,6 Eur sumai, tačiau iš pačių sąskaitų turinio neįmanoma nustatyti, ar jos išrašytos už paslaugas, susijusias su ieškovės interesų atstovavimų, vykdant nuomos sutartį, teikiant pretenzijas atsakovei ir pan. Į bylą pateikti penki advokatų kontoros raštai, t. y. vidutiniškai po 930,92 Eur už kiekvieną. Abejotina, ar tokia suma yra protinga įvertinant raštų turinį, apimtį. Tikėtina, kad prie ieškinio pridėtose advokatų kontoros sąskaitose yra įtrauktos paslaugos, visiškai nesusijusios su nuomos sutarties netinkamu vykdymu ir (ar) nutraukimu. Be to, jeigu ieškovės išlaidos teisinėms paslaugoms būtų buvusios tikros, tai tų išlaidų ji būtų reikalavusi po jų patyrimo.
10. Nutraukus nuomos sutartį, 2023 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius atsakovė patalpomis nesinaudojo, todėl nėra aišku, kodėl į nuostolius įskaičiuojamos išlaidos už elektros energijos suvartojimą. Be to, ieškovė nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų sudarė 2023 balandžio mėnesį, patalpas jam perdavė 2023 m. balandžio 17 d., todėl neaišku, kodėl į nuostolius ieškovė įtraukia išlaidas už 2023 m. balandžio mėnesį.
Šalies argumentai
11. Ieškovė teigia, kad negavo 10 593,61 Eur pajamų dėl patalpų neišnuomojimo. 10 593,61 Eur suma mažintina, kadangi neturi būti įskaičiuojamas PVM. 10 593,61 Eur suma mažintina iki 8 755,05 Eur. Be to, ieškovė be jokio teisinio pagrindo nuomos kainą nuo 2023 m. sausio 1 d. paskaičiavo su pakeltu indeksu. Pagal nuomos sutartį pirmosios indeksacijos data – 2024 m. sausio 1 d. Nuoma už 2023 m. atsakovei turėjo būti skaičiuojama 7 Eur/m² tarifu, todėl 8 755,05 Eur suma mažintina iki 6 993,04 Eur.
12. Ieškovė skaičiuoja, kad patalpas naujajam nuomininkui išnuomojus mažesne kaina, negautos pajamos sudaro 79 725 Eur. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovė įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Ieškovės teiginys, kad ketverius metus atsakovė būtų mokėjusi didesnį nuomos mokestį nei nustatyta nuomos sutarties specialiosios dalies 5.1 punkte – išimtinai hipotetinis. Jeigu ir skaičiuoti skirtumą tarp nuomos kainų, tai tik tokiu būdu: 7–5,5 Eur = 1,5 Eur. Atsakovės nuomone, į negautų pajamų sumą dėl nuomos kainos skirtumo neturi būti įskaičiuojamas ir PVM. Dėl šios priežasties sumažėjusi nuomos kaina ir tuo pagrindu negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos taip: 1,5 Eur x 457,56 m² x 49 mėn., t. y. 33 630,66 Eur. Ieškovei neįrodinėjant jos veiklos nuomojant patalpas sąnaudų, nėra įmanoma nustatyti, kiek iš 33 630,66 Eur sumos sudaro kaštai. Todėl yra neįmanoma nustatyti, koks yra negautas pelnas, kuris gali būti vertinamas kaip ieškovės nuostolis dėl patalpų nuomos jas nuomojant mažesne kaina. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad negautos pajamos reiškia negautą pelną. Teismas šiuo atveju išvis neturėtų atsižvelgti į ieškovės įvardijamą nuomos mokesčio skirtumą, kadangi ji neaptaria ir neįrodinėja savo veiklos sąnaudų, aptaria tik negautas pajamas, o ne negautą pelną. Ieškovė prašomas priteisti netesybas bando pateisinti tuo, kad atsakovė jai būtų turėjusi mokėti nuomos mokestį, kuris neatitinka rinkos kainų. Jeigu ieškovė negalėjo išnuomoti patalpų naujajam nuomininkui bent už tokį pat nuomos mokestį kaip ir atsakovei, tai reiškia, kad patalpų nuomos rinkos kaina yra pasikeitusi – sumažėjusi. Jeigu atsakovė toliau būtų vykdžiusi nuomos sutartį, ji iš esmės būtų mokėjusi nuomos kainą, kuri neatitinka rinkos sąlygų.
13. Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 27 d. tarp UAB „Vilniaus verslo parkas“ (nuomotojo) ir atsakovės UAB „The Meat Point“ (nuomininkės) buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. VVPN2022/02 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos 457,56 kv. m patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 7 Eur + PVM už 1 kv. m patalpų ploto per mėnesį (Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 punktas).
15. 2022 m. liepos 22 d. susitarimu dėl sutarties šalies pasikeitimo ieškovė perėmė visas nuomotojo UAB „Vilniaus verslo parkas“ teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties.
16. Ieškovė 2023 m. sausio 30 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį nuo 2023 m. sausio 30 d.
17. 2023 m. vasario 8 d. šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovė perdavė patalpas ieškovei.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Nuomos sutartis buvo ieškovės vienašališkai nutraukta, atsakovei pažeidus Nuomos sutartį, t.y. laiku nesumokėjus sutarto dydžio užstato (Nuomos sutarties 16.4 punktas, 19.3.7 punktas).
19. Nutraukusi Nuomos sutartį, ieškovė paskaičiavo atsakovei 23 253,18 Eur dydžio baudą.
20. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, kad baudos dydis turi būti skaičiuojamas be PVM, be to, bauda yra neprotingo dydžio.
Dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo baudai
21. Nuomos sutarties 19.8 punkte nustatyta, kad nuomotojui nutraukus sutartį bet kuriuo iš bendrosios dalies 19.3 ar 19.5 punkte numatytų pagrindų, nuomininkas privalo per 30 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos sumokėti nuomotojui 6 mėnesinių nuomos mokesčių dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais, teisingais, sąžiningais, protingais ir nekvestionuojamais (neginčijamais) nuomotojo nuostoliais dėl sutarties nutraukimo. Pagal Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 punktą nuomos mokestis – 7 Eur + PVM už 1 kv. m patalpų ploto per mėnesį.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Nuomos sutarties 19.8 punktu, atsakovei paskaičiavo 23 253,18 Eur dydžio baudą ((7 Eur + PVM) x 457,56 kv. m x 6 mėn. = 23 253,18 Eur).
23. Atsakovė su tokiu paskaičiavimu nesutinka. Atsakovės teigimu, netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant pridėtinės vertės mokestį. Pagal Nuomos sutartį ieškovė gauna 7 Eur už 1 kv. m mokestį, o PVM yra sumokamas valstybei.
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis).
25. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas už atlygį (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis, kurioje už sutarties nutraukimą yra nustatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-254-656/2020).
26. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, sutiktina su atsakove, kad šiuo atveju bauda turi būti skaičiuojama netaikant PVM mokesčio, ir šiuo atveju ji sudarytų ne 23 253,18 Eur, bet 19 217,52 Eur (7 Eur x 457,56 kv. m x 6).
Dėl netesybų (baudos) dydžio
27. Atsakovės teigimu, šiuo atveju prašomos priteisti netesybos turi būti mažinamos, nes yra akivaizdžiai per didelės.
28. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-737-407/2022).
29. Vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turi teisę susitarti dėl netesybų už prievolės atsiskaityti nevykdymą. Tačiau, nepaisant šalių susitarimo, sutartos netesybos, esant atitinkamam reikalavimui, teismo gali būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
30. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
32. Ieškovė, siekdama pagrįsti protingą netesybų dydį, teigia, kad dėl Nuomos sutarties nutraukimo ji patyrė tokius nuostolius: 5 206,98 Eur išlaidų už advokato, antstolio paslaugas ir patalpų skelbimo patalpinimą naujojo nuomininko paieškoms (pretenzijų rengimas, raginimai įvykdyti sutartines prievoles, faktinių aplinkybių konstatavimas ir kiti veiksmai); 1 703,90 Eur išlaidų už sunaudotą elektrą, patalpų administravimo išlaidas, bendrijos išlaidas laikotarpiu nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo; ieškovė negavo 10 593,61 Eur pajamų už patalpų nuomą laikotarpiu nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo bei patalpų perdavimo naujajam nuomininkui; nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2027 m. birželio mėn. ieškovė negaus 79 725 Eur su PVM pajamų (1 594,50 Eur x 50 mėn. = 79 725 Eur), kadangi nuomos kaina pagal naująją nuomos sutartį yra mažesnė.
33. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jai buvo siunčiami pranešimai, pretenzijos dėl įsipareigojimų nevykdymo, antstolis 2023 m. vasario 3 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (konstatuotos aplinkybės, susijusios su patalpų atlaisvinimu), ieškovė talpino skelbimus dėl naujojo nuomininko paieškos. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 4 654,60 Eur išlaidų už advokato pagalbą (pretenzijų, raginimų parengimas); už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą – 392,40 Eur; už skelbimų dėl patalpų nuomos patalpinimą – 159,98 Eur. Įvertinus atsakovei siųstų pranešimų ir pretenzijų turinį ir apimtį, ginčo sudėtingumą, darytina išvada, kad protingas išlaidų už advokato paslaugas dydis galėtų būti 1 500 Eur. Taigi, šiuo atveju išlaidos sudarytų 2 052,38 Eur (1 500 Eur + 392,40 Eur + 159,98 Eur). Teismo vertinimu, minėtos išlaidos yra protingo dydžio, būtinos ir pagrįstos.
34. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė patalpas atlaisvino 2023 m. vasario 8 d., nuomos sutartis su naujuoju savininku sudaryta 2023 m. balandžio 4 d. ir patalpos jam perduotos 2023 m. balandžio 17 d. Taigi, nuo 2023 m. vasario 8 d. iki patalpų perdavimo naujajam nuomininkui, ieškovė už patalpas negavo nuomos mokesčio, kuris sudarytų 7 259,95 Eur be PVM (7 Eur x 457,56 kv. m / 30 d. x 68 d.). Ieškovės teigimu, nurodytu laikotarpiu ji taip pat patyrė 1 703,90 Eur išlaidų už elektrą, patalpų administravimą bei bendrijos išlaidas. Teismo vertinimu, nurodytos ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos ir realios.
35. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2027 m. birželio mėn. ji negaus 79 725 Eur su PVM pajamų, nes nuomos kaina pagal naująją nuomos sutartį yra mažesnė už tą, kuri buvo nustatyta su atsakove sudarytoje nuomos sutartyje. Teismas pažymi, kad nekilnojamasis turtas yra specifinė turto rūšis, o nekilnojamojo turto nuomos rinka yra išskirtinė sritis, kurioje vykstantys ekonominiai pokyčiai sunkiai prognozuojami ir nepriklausantys nuo šalių valios. Nekilnojamojo turto nuoma visuomet yra susijusi su tam tikra finansine rizika: nuomotojas rizikuoja tuo, kad padidėjus kainoms jis tą patį turtą galėtų išnuomoti didesne kaina, nuomininkai – kad kitu metu turtą jie būtų išsinuomoję pigiau ir patyrę nuostolių. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės pateikti skaičiavimai yra hipotetinio pobūdžio ir neatitinka nuostolių realumo kriterijaus. Kartu pažymėtina ir tai, kad nekilnojamojo turto kainų mažėjimas yra ekonominės situacijos šalyje nulemtas veiksnys, kuriam netinkamas atsakovės įsipareigojimų vykdymas nedaro jokios įtakos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-2456-864/2022).
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas netesybas mažinti iki 4 mėnesinių nuomos mokesčių dydžio, t. y. iki 12 811,68 Eur (7 Eur x 457,56 kv. m x 4 mėn.). Teismo vertinimu, tokios netesybos yra adekvačios prievolės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat užtikrins prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei tinkamai kompensuos ieškovės praradimus dėl prievolės neįvykdymo, tačiau kartu nesudarys sąlygų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
37. Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
39. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 12 811,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Ieškovė byloje patyrė 2 891,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 524 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 2 367,97 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Atsakovė patyrė 400 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus iš dalies (55,10 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 1 593,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 891,97 x 55,10 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 179,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 x 44,90 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus priteistų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 413,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 593,48 Eur – 179,60 Eur), o atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
41. Byloje patirta 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 10,98 Eur išlaidų, o iš ieškovės – 8,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Mokėjimo dokumentus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavita NT“ (juridinio asmens kodas 304841263) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „The Meat Point“ (juridinio asmens kodas 302754532) 12 811,68 Eur (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika eurų ir 68 ct) baudos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (12 811,68 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 413,88 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trylika eurų ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavita NT“ (juridinio asmens kodas 304841263) 8,94 Eur (aštuonis eurus ir 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „The Meat Point“ (juridinio asmens kodas 302754532) 10,98 Eur (dešimt eurų ir 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.