Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo D. M. ieškinį atsakovei M. K. dėl netesybų priteisimo ir atsakovės M. K. priešieškinį ieškovui D. M. dėl netesybų mažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškovo D. M. ieškinį ir priteisti iš atsakovės M. K. 6 100 Eur baudą, atsakovei laiku neįvykdžius sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtvirtinto įpareigojimo pašalinti ieškovą iš solidarią atsakomybę pagal kreditavimo sutartį turinčių asmenų sąrašo.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės

20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-378-892/2020 buvo nutraukta ieškovo D. M. ir atsakovės M. K. (buvusi M.) santuoka. Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, numatyta, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai pagal 2016 m. vasario 24 d. su AB „Swedbank“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 16-016359-FA paliekami solidaria sutuoktinių prievole, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad solidarią prievolę kreditoriui vykdys atsakovė, kuri iki 2021 m. liepos 1 d. įsipareigoja pašalinti ieškovą iš solidarią atsakomybę pagal kreditavimo sutartį turinčių asmenų sąrašo ir jis nebus laikomas atsakingu už kreditavimo sutarties įsipareigojimų įvykdymą. Atsakovei iki 2021 m. liepos 1 d. neįvykdžius įsipareigojimo, ji įsipareigoja mokėti ieškovo atžvilgiu 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys numatė, kad minėta bauda yra laikoma minimaliais ieškovo nuostoliais, nepašalinus ieškovo iš solidarią atsakomybę pagal minėtą kreditavimo sutartį turinčių asmenų sąrašo. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad baudos dydis šalių susitarimu yra šalims priimtinas, atitinka pažeidimo pobūdį, šalių finansinę padėtį, baudos dydis aptartas abiem šalims pasitarus su profesionaliais teisininkais, todėl dėl jokių aplinkybių ginčui dėl baudos dydžio persikėlus į teismą nemažintinas. Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei kreditorius pareikalaus ieškovo įvykdyti prievoles ir dėl ieškovas patirs nuostolių/piniginių išlaidų, tai atsakovė ne ginčo tvarka įsipareigoja ne vėliau kaip per 7 dienas kompensuoti visus ieškovo dėl to patirtus nuostolius.

21. Atsakovė iki sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto termino (2021 m. liepos 1 d.) įsipareigojimo neįvykdė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2021 m. liepos 23 d. kreipėsi į ieškovą trumpąja SMS žinute, prašydama pratęsti įsipareigojimo įvykdymo terminą metams, nes tikėtina, kad nuo rugsėjo mėn. vėl prasidės karantinas, į kurią ieškovas 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakė, kad su tokiu pasiūlymu nesutinka ir priminė atsakovei, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. jai skaičiuojamos netesybos.

Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytų netesybų mažinimo

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantė M. K. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog prievolės įvykdymo termino praleidimas savaime yra pagrindas priteisti iš atsakovės netesybas, nevertinant, ar prašomos priteisti netesybos yra protingos ir atitinka skolininko neįvykdyto prievolės pažeidimo pobūdį. Anot apeliantės, nepagrįsta teismo išvada, kad sumažinus prašomas priteisti netesybas būtų paneigta šalių valia, apibrėžta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei paneigta priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis, res judicata galia. Apeliantės teigimu, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta netesybų kontrolės funkcija. Savo ruožtu ieškovas laikosi pozicijos, kad sprendimas nutraukti santuoką bei sutarties sąlygos dėl sutuoktinių turto padalijimo negali būti keičiami – teismo sprendimas šiais klausimais yra galutinis ir turi res judicata galią.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad toks teisinis reguliavimas lemia, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – kai iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama per plačiai ir minėtos nuostatos prasmė leidžia vertinti, jog įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teisme. Vykdant teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, kaip ir nutiko nagrinėjamu atveju, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo, tuo tarpu priešinga šalis turi teisę reikšti priešpriešinį reikalavimą dėl tokių netesybų sumažinimo.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo pažeidus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytus įpareigojimus ir, atitinkamai, priešpriešinis atsakovės reikalavimas dėl netesybų sumažinimo. Taigi nei ieškovo, nei atsakovės pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai nebuvo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-378-892/2020, nagrinėjimo dalykas. Todėl priešingai nei nurodo ieškovas, reikalavimų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių (netesybų priteisimo, jų dydžio pagrįstumo klausimų) faktinis ir teisinis pagrindas turi ir gali būti išnagrinėti atskiroje civilinėje byloje, kadangi jau išnagrinėtos bylos dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo bei nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas ir tikslas skiriasi.

28. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiais, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 21 d. sprendimo priėmimo šalių santuokos nutraukimo byloje, atsakovė nurodyto teismo sprendimo neskundė, todėl tokiu būdu savo veiksmais patvirtino 2020 m. liepos 21 d. teismo sprendimą ir jame išdėstytas sąlygas dėl netesybų dydžio. Kaip jau minėta, netesybų dydis (jų pagrįstumas) gali būti atskiros civilinės bylos nagrinėjimas, taip pat šiuo konkrečiu atveju reikšminga paminėti ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

29. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo pripažino, kad atsakovė neskyrė pakankamai dėmesio savo įsipareigojimams įvykdyti, neįrodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų tinkamam įsipareigojimų įvykdymui. Vertindamas šalių nustatytų netesybų dydį teismas sprendė, kad sutartas netesybų dydis yra protingas kad minimalus nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovas kiekvieną mėnesį patiria ženklius nepatogumus, negalėdamas pirkti būsto ir tuo tikslu gauti kreditą bei patiria ženklius nuostolius dėl to, kad nekilnojamo turto kaina didėja.

30. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma.

31. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-737-407/2022).

32. Pažymėtina, kad vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl netesybų už prievolės atsiskaityti nevykdymą. Tačiau, nepaisant šalių susitarimo, sutartos netesybos, esant atitinkamam reikalavimui, teismo gali būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

33. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

34. Taigi kaip matyti iš aukščiau pacituoto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos – bendroji netesybų priteisimo taisyklė yra, jog netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Vis dėlto, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti priteistinas netesybas (vietoje sutartyje numatyto 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną, sumažinti iki 5 Eur už dieną). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, aktuali ir šioje byloje, pagal kurią – tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, pavyzdžiui, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

35. Vertinant, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta ir ieškovo prašoma priteisti netesybų suma šiuo atveju atitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė vėlavo įvykdyti savo įsipareigojimą iki 2021 m. liepos 1 d. pašalinti ieškovą iš solidarių skolininkų kreditoriaus AB „Swedbank“ atžvilgiu. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovės nurodytos įsipareigojimo neįvykdymo priežastys (karantinas dėl COVID-19 pandemijos, nulėmęs, kad atsakovė neturėjo pakankamai finansinių išteklių, būtinų sutvarkyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, karantino sukelti trukdžiai, dėl kurių užtruko nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų sutvarkymas, atsakovės nurodomi geodezininkų veiksmai, laiku neatliekant darbų) yra pakankamai svarios tam, kad sumažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas.

36. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė į bylą VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento sprendimą atmesti atsakovės prašymą, kadangi, kaip nurodyta sprendime, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsakovė taip pat pateikė susirašinėjimus su geodezininku, kurie, pasak atsakovės, patvirtina, kad atsakovės pasitelktas geodezininkas laiku neatliko jam pavestų darbų, susijusių su nekilnojamojo daikto įteisinimu. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su geodezininku matyti, kad jame kalbama apie tam tikrus dokumentus, kuriuos reikia įkelti į „Infostatybą“, iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pakartotinai domisi, kada bus atsiųsti dokumentai (2021 m. lapkričio 4 d., lapkričio 22 d., gruodžio 17 d.), tačiau, kaip paaiškino atsakovė, dokumentai nebuvo gauti laiku, jai teko samdyti kitą geodezininką. Šie įrodymai ir atsakovės paaiškinimai leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl realių kliūčių vykdant sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą įpareigojimą realiai egzistavo ir turėjo įtakos savalaikiam atsakovės įsipareigojimų įvykdymui.

37. Be to, kaip jau minėta, esant pareikštam atsakovės reikalavimui dėl netesybų mažinimo, ieškovui, kaip kreditoriui, teko pareiga įrodyti tikėtinus nuostolius, tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Ieškovas 2021 m. gegužės 31 d. su UAB „Lenders“ sudarė tarpininkavimo ir (ar) konsultavimo sutartį, kurios pagrindu jam buvo teikiamos tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugos siekiant suderinti būsto kreditavimo sutarties sudarymą. UAB „Lenders“ ieškovą informavo, kad negali sudaryti naujos būsto kredito sutarties, kol duomenų bazėje yra fiksuojami duomenys, kad jis yra solidarus skolininkas pagal su AB „Swedbank“ sudarytą kreditavimo sutartį. Ieškovas teigė, kad atsakovės įsipareigojimų nevykdymas sukėlė ieškovui nuostolių, nes jis negalėjo sudaryti būsto kredito sutarties ir įsigyti būsto. Ieškovas įrodinėjo, kad remiantis viešai prieinamais duomenimis, metinis būstų kainų augimas siekia 20 procentų, todėl ieškovas nuo 2021 m. liepos mėn. nebūdamas pašalintas iš solidarios prievolės prarado galimybę įsigyti būstą Vilniuje, pavyzdžiui už 100 000 Eur, kadangi prieš metus 100 000 Eur kainavęs būstas šiai dienai kainuotų jau 120 000 Eur, t. y. ieškovo nuostolis per metus 20 000 Eur; už 150 000 Eur, kadangi prieš metus 150 000 Eur kainavęs būstas šiai dienai kainuotų jau 180 000 Eur, t. y. ieškovo nuostolis per metus 30 000 Eur. Nurodė, kad šalių sulygtas baudos dydis per metus sudaro viso labo 7 300 Eur (365 x 20 Eur), t. y. tris kartus mažesnę sumą negu ieškovas per metus patiria nuostolius negalėdamas paimti iš banko kredito ir įsigyti būstą.

38. Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas (jo įsigijimas) yra specifinė turto rūšis, o nekilnojamojo turto rinka yra išskirtinė sritis, kurioje vykstantys ekonominiai pokyčiai sunkiai prognozuojami ir nepriklausantys nuo šalių valios. Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas visuomet yra susijęs su tam tikra finansine rizika: pirkėjas rizikuoja tuo, kad kritus/padidėjus kainoms jis tą patį turtą galėtų įsigyti mažesne/didesne kaina, pardavėjai – kad kitu metu turtą jie būtų pardavę brangiau ir daugiau išlošę/pigiau ir patyrę nuostolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-87/2014).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovas neįrodė realiai patirtų nuostolių, nepateikė duomenų, pagrindžiančių realų, o ne hipotetinį jų dydį, be to, kaip pagrįstai akcentuojama apeliaciniame skunde, ieškovas nenurodė, kokio konkrečiai būsto jis negalėjo įsigyti, šiuo atveju ieškovas, įrodinėdamas nuostolius, apsiribojo tik dabartinių būsto pardavimo kainų pateikimu. Pabrėžtina, kad gali būti atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie pagal prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Šiuo atveju nekilnojamojo turto, o ypač gyvenamojo būsto, kainų kilimas yra ekonominės situacijos šalyje ir visame pasaulyje nulemtas veiksnys, kuriam atsakovės nesavalaikis įsipareigojimų vykdymas nedaro jokios įtakos.

40. Taigi atsižvelgiant į tai, jog labiau tikėtina, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, nulėmę jos negalėjimą laiku įvykdyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto įsipareigojimo, iš tiesų egzistavo, taip pat į tai, kad atsakovė pripažįsta, jog iš tiesų pažeidė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą įsipareigojimą ir nesiekia visiškai nusišalinti nuo pareigos sumokėti ieškovui netesybas, galiausiai įvertinus, kad ieškovas nepagrindė realiai patirtų nuostolių, spręstina, kad egzistuoja pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir sumažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas nuo 6 100 Eur iki 3 050 Eur (po 10 Eur už kiekvieną dieną) už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. gegužės 2 d.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybas ir teismo pareigą kontroliuoti netesybų dydį. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad egzistuoja objektyvūs pagrindai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytų netesybų sumažinimui, pirmosios instancijos teismas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – priešieškinį tenkinti ir sumažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas nuo 6 100 Eur iki 3 050 Eur (po 10 Eur už kiekvieną dieną) už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (140 Eur), ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 894,86 Eur). Savo ruožtu atsakovė teismui 2022 m. liepos 22 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti 9 820 Eur bylinėjimosi išlaidas, nors tame pačiame prašyme nurodo, kad atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kaina – 982 Eur. Prašyme nurodoma, kad atsakovė apmokėjo sąskaitą-faktūrą Nr. 501, kuri į bylą pateikta 2022 m. balandžio 8 d., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta sąskaita į bylą nei 2022 m. balandžio 8 d., nei vėliau, nepateikta. Atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat nurodyta, kad atsakovė apmokėjo sąskaitą-faktūrą Nr. 514, iš viso 382 Eur sumai. Nurodyta sąskaita ir jos apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai pateikti byloje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė sumokėjo 52 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir 51 Eur žyminį mokestį už patikslintą priešieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad civilinio proceso metu priteisiamos tik realiai patirtos bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje klausimą, sprendžia tik dėl tų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios byloje pagrįstos įrodymais.

44. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, taip pat vertina Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį bei kokybę, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, spręstina, kad šalių bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.

45. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis tenkintas 50 proc. apimtimi, o ieškovo prašomas priteisti netesybas sumažinus nuo 6 100 Eur iki 3 050 Eur, ieškinys laikytinas patenkintas iš dalies (50 proc.), šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai. Šiuo atveju priešieškinis patenkintas 50 proc., atsakovei priteistina 242,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškinys patenkintas 50 proc., todėl ieškovui priteistina 1 017,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, laikytina, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 774,93 Eur (1 017,43 Eur – 242,50 Eur).

46. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (50 proc.), atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šios išlaidos yra pagrįstos, taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 300 Eur (600 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendė:

atsakovės M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 050 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt eurų) netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. gegužės 2 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 050 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 774,93 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)