- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-254-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38680-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- VšĮ „Regnum“
- Ieškovas
- UAB „Gembinė“
- Kategorijos
- 2.6.16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės VšĮ „Regnum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės UAB „Gembinė“ patikslintą ieškinį atsakovei VšĮ „Regnum“ dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 15/05/01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo nustatytais terminais mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nuomos sutartį 2017 m. rugsėjo 14 d. vienašališkai nutraukė. Atsakovė iki šios dienos nuomotų patalpų neatlaisvino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, įpareigoti atsakovę savo lėšomis atlaisvinti užimtas išnešant baldus ir kitą atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovei atlaisvinti užimtas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išnešant atsakovei priklausančius baldus ir kitą kilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovę atlyginti ieškovės turėtas išlaidas. Teismas nuspremdė priteisti ieškovei iš atsakovės 11 358,04 Eur skolos, 152,54 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus ir 54 ct) delspinigių, 8236,74 Eur baudą už Sutarties pažeidimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19 747,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 519 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Byloje atnaujinus procesą ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės 54 586,98 Eur skolos už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius, 4 941,87 Eur delspinigių, 8 236,74 Eur baudą už Sutarties pažeidimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-24 sprendimu atsakovės VšĮ „Regnum“ prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo už akių dalies panaikinimo atmetė. Ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės VšĮ „Regnum“, 37 366,19 Eur skolos, 2607,64 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 39 973,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Gembinė“. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. 2019-06-03 papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės 498,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gembinė“ naudai.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei nemokant už patalpų nuomą, ieškovė 2017 m. rugsėjo 8 d. pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo paprašė atsakovę nedelsiant apmokėti susidariusią skolą, kartu nurodydama, jog skolos neapmokėjus, ieškovė nuo 2107 m. rugsėjo 14 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, o atsakovė privalo per 1 darbo dieną nuo Sutarties vienašališko nutraukimo momento atlaisvinti patalpas. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai prašo vienašališko sutarties nutraukimo data laikyti 2017-03-06, nes kaip matyti iš bylos duomenų, 2017-03-01 ieškovės pranešimo išsiuntimas nesukėlė atsakovei sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, po šio pranešimo išsiuntimo ieškovė neprieštaravo, kad atsakovė toliau naudotųsi patalpomis, šalys bandė toliau suderinti sutarties vykdymo klausimus.
6. Atsakovė byloje pripažino ir neginčijo, kad naudojosi patalpomis iki pat šių patalpų atlaisvinimo 2018-06-18, todėl už šį naudojimosi patalpomis laikotarpį, nepaisant to, kad nuomos sutartis tarp šalių buvo nutraukta, ieškovė pagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti nuomos mokestį, taip pat mokesčius už elektros energiją pagal 2017-10-31, 2017-11-30, 2017-12-29, 2018-01-31, 2018-02-28, 2018-03-30, 2018-04-30, 2018-05-31, 2018-06-29 PVM sąskaitas – faktūras, iš viso - 37 366,19 Eur (Sutarties 2.2.2 p., 4.7 p., CK 6.221 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas nusprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti 439,14 Eur sumos, susijusios su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu, priteisimo Sutarties 3.5 punkto, numatančio, kad atsakovė privalo padengti pastato bendrąsias išlaidas, tame tarpe – išlaidas už elektros tinklo techninį aptarnavimą ir einamąjį remontą, prie kurio priskirtinos ir išlaidos, susijusios su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu.
8. Teismas sutiko, kad pagal dalį sąskaitų priskaičiuotų delspinigių ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą šešių mėnesių senaties terminą, todėl vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dalyje dėl delspinigių skaičiavimo už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį atmestini, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 2607,64 Eur delspinigių, likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetant. Kartu teismas pažymi, kad ieškovė visiškai nepagrįstai priskaičiavo ir reikalauja delspinigių už vėlavimą apmokėti 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitas – faktūras, nes skola su ieškovės apskaičiuotais delspinigiais pagal šias sąskaitas buvo iš atsakovės priteista 2018-01-03 sprendimu už akių, minėtoje dalyje teismo sprendimo atsakovė neprašė pakeisti atnaujinus procesą, be to, sprendimas šioje dalyje yra įvykdytas, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl pagal paminėtas sąskaitas papildomai priskaičiuotų delspinigių priteisimo atmestinas (CK 6.123 straipsnio 3 dalis, CPK 370 straipsnio 4 dalis).
9. Atsakovė nepaneigė aplinkybių, kad 2017-09-08 ieškovės pranešimo išsiuntimo atsakovei dieną egzistavo vienašališkas sutarties nutraukimo pagrindas, numatytas Sutarties 4.2.3 punkte, ir kad atsakovė po šio pranešimo išsiuntimo būtų pašalinusi aplinkybes, sudariusias vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą. Ieškovė, nutraukusi sutartį, turėjo teisę reikalauti iš atsakovės nuomotų patalpų atlaisvinimo (Sutarties 4.6 punktas, CK 4.98 straipsnis). Ieškovei kreipiantis į teismą su pirminiu ieškiniu 2017-10-31 šalių sutartiniai santykiai buvo nutraukti ieškovės iniciatyva vienašališkai, remiantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, todėl teismas 2018-01-03 sprendimu už akių pagrįstai įpareigojo atsakovę atlaisvinti užimtas patalpas, o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, leido patalpas atlaisvinti ieškovei, todėl teismas konstatuoja, jog šioje dalyje nenustatyta pagrindo keisti 2018-01-03 teismo sprendimą už akių (CPK 370 str. 1 d. 1 p.).
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nuo 2018-06-18 buvo įvykdžiusi 2018-01-03 sprendimo už akių dalį dėl patalpų atlaisvinimo ir neturėjo galimybės naudotis patalpomis, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai išrašė atsakovei 2018-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Sutarties 4.7 punkto pagrindu, pagrįstai nepagrįstai įtrauktas 561 Eur dydžio mokestis už vandenį, nes ieškovė nenurodė ir neįrodė tokio mokesčio skaičiavimo teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovės naudojimosi patalpomis laikotarpiu mokestis už vandenį atsakovei nebuvo skaičiuojamas ir sąskaitose nurodama už vandenį mokėtina suma lygi 0 Eur. Ieškovė byloje pripažino ir neginčijo, kad vandeniui buvo naudojamas gręžinio vanduo, atsakovei nuomotos patalpos prie miesto vandentiekio nebuvo prijungtos, tuo tarpu ieškovė nurodė paskaičiavusi atsakovei mokestį už vandenį pagal atsakovei išsikraustant iš patalpų esančius vandens skaitiklio rodmenis taikant Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą tarifą už vandenį, kartu pripažino, kad nuo pat šalių sutartinių santykių pradžios 2015 m. mokestis už vandenį nebuvo skaičiuojamas ir į išrašomas sąskaitas nebuvo įtraukiamas. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys ir skaičiavimas už vandenį, kuris buvo įtrauktas tik į paskutinę atsakovei išrašytą sąskaitą jau po šalių sutartinių santykių nutraukimo, negali būti laikomas sąžiningu, nes mokesčio už vandenį skaičiavimas ieškovės nurodytu būdu nebuvo suderintas su atsakove, taip pat nėra pagrįstas jokiais konkrečiais paskaičiavimais dėl ieškovės realiai patirtų išlaidų ir sąnaudų, susijusių su minėto gręžinio eksploatavimu, todėl ieškovės reikalavimas dėl į 2018-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą įtrauktos 561 Eur skolos už vandenį priteisimo laikytinas nepagrįstu, ieškovė neįrodė šio reikalavimo pagrindo (CPK 178 straipsnis), todėl patikslintas ieškinys dėl 5862,75 Eur skolos pagal 2018-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą priteisimo atmestinas (CK 6.59, 6.200, 6.249 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Atmetus reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal šią sąskaitą, atmestinas ir reikalavimas dėl už šią sąskaitą priskaičiuotų 5,86 Eur delspinigių priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 sprendimą ir 2019-06-03 papildomą sprendimą, priimtus civilinėje byloje Nr. eA2-575-925/2019 ir priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-03 sprendimą už akių toje dalyje, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 39973,83 Eur ir teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl dalies sprendimo už akių panaikinimo, kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteista 8236,74 Eur bauda kurioje teismas tenkino ieškinio reikalavimus priteisti ieškovui iš atsakovo 8236,74 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas taip pat atmesti ieškovo patikslintą ieškinį.
12. Apeliantė nurodė, kad Sutartis turi būti laikoma nutraukta 2017 m. kovo 01 d. atsiųstu ieškovės pranešimu nuo 2017 m. kovo 06 d. Apeliantė prašo prijungti naują įrodymą, kurio pateikimo būtinybė atsirado tik po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.): ieškovės atstovės advokatės R. J. 2017-12-19 elektroninį laišką, siųstą atsakovoės atstovui, kuriame yra pridėtas ieškovės vadovės E. M. laiškas: „kaip suprantu, advokatas V. P. taip pat nežino, kad Nuomos sutartis data: 2017-04-10 Nr. 2015/05-01 yra Nuomotojo vienašališkai nutraukta 2017-03-01. Priežastys yra nurodytos dokumente: „Sutarties nutraukimas 2017-03-01”. Taigi, atsakovo vadovė E. M., visuomet laikė, jog Sutartis nutraukta 2017-03-01 pranešimu. Aptariamas elektroninis laiškas yra išsiųstas 2017-12-19, t.y. jau po naujo 2017-09-08 pranešimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo pateikimo. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi patvirtina atsakovės dėstomą poziciją, kad pakartotinį 2017-09-08 pranešimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo pateikimą inicijavo ieškovę atstovavusi advokatė vien tam, kad galėtų reikšti reikalavimą priteisti 8236,74 Eur baudą. Ieškovė žinojo, kad skaičiuojant nuo 2017-03-01, jis praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti, todėl sumodeliavo situaciją pateikdamas dar vieną, 2017-09-08 pranešimą dėl Sutarties nutraukimo.
13. Ieškovės reikalavimui priteisti 8236,74 Eur baudą turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad Sutartis turi būti laikoma nutraukta 2017-03-01. Šešių mėnesių ieškinio senaties eigos terminas reikalauti priteisti baudą prasidėjo 2018-03-06 dieną ir pasibaigė 2018-09-06 dieną. Ieškovė pirminį ieškinį teismui pateikė 2018-10-31 dieną praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl šioje dalyje ieškinys turėjo būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nepagrįstai netęsybų (baudos) sumai priskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (PVM). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis), o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.
15. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas, susijusias su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu. elektros skaitiklio keitimo išlaidos negali patekti į Sutarties 3.5 punkto reguliavimo apimtį. Šis punktas nustato, jog nuomininkas privalo padengti pastato bendrąsias išlaidas, tame tarpe - išlaidas už elektros tinklo technini aptarnavimą ir einamaii remontą. Elektros skaitiklio keitimas yra seno daikto pakeitimas nauju, tuo tarpu tinklo techninį aptarnavimas ir einamasis remontas apima seno elektros skaitiklio priežiūrą ir aptarnavimą. Elektros skaitiklio pakeitimo būtinybę sąlygojo atsakovės prašymas keisti elektros galias, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus teikusi Atsakovo vadovė R. D. paaiškino, kad elektros skaitiklio keitimas niekaip negali būti susijęs su prašymu keisti elektros galią kadangi net nesutampa prašymu keisti elektros galią ir elektros skaitiklio keitimo laikotarpiai.
Atsiliepimas
16. Atsakovė nesutiko su priteista 37 366,19 Eur skola. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-380-910/2019 pagal ieškovės VšĮ „Regnum“ ieškinį atsakovei UAB „Gembinė“ dėl nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Pareikštu ieškiniu VšĮ „Regnum“ prašo priteisti iš UAB „Gembinė“ 130.496,61 Eur nuomotų patalpų pagerinimo išlaidų. Atsakovo nuomone, kol nėra išspręstas ieškinys dėl VšĮ „Regnum“ pagerinimo išlaidų neturi būti sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo.
17. Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas atsiliepime dėl naujo įrodymo prijungimo nurodė, kad atsakovės teikiamas įrodymas neturi esminės reikšmės Bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma konstatavo, jog Sutarties nutraukimo data yra 2017 m. rugsėjo 14 d. ir atsakovės teikiamas įrodymas niekaip nepaneigia nustatyto fakto, kad Sutartis laikoma nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Sutarties nutraukimo datą. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 08 d. su pranešimu kreipėsi į Atsakovę, reikalaujant apmokėti susidariusią skolą už nuomą, komunalinius mokesčius, o neįvykdžius reikalavimų 2017 m. rugsėjo 14 d., Sutartis nutraukiama.
19. Ieškovas pažymėjo, kad po 2017 m. kovo 01 d. atsakovei siųsto pranešimo dėl Sutarties nutraukimo nuomos santykiai buvo tęsiami toliau, t. y. atsakovė toliau nuomojosi patalpas darželio veiklai vykdyti, ieškovas siuntė sąskaitas - faktūras už nuomą, šalys kitais nuomos klausimais bendravo elektroniniais laiškais. Taigi nenutraukus Sutarties nuo ieškovės 2017 m. kovo 01 d. pranešime (įspėjime) nurodytos datos, šio pranešimo galiojimas (veikimas) buvo laikomas pasibaigusiu, todėl juo nebuvo galima remtis vėliau inicijuojant Sutarties nutraukimo procesą.
Šalies argumentai
20. Teismas pagristai konstatavo, kad nėra pagrindo Ieškovės reikalavimui dėl baudos priteisimo taikyti ieškinio senatį. Sutarties nutraukimo faktas yra konstatuotas 2017 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. spalio 31 d., o tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas pagristai konstatavo, kad netesybos gali būti skaičiuojamos su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos. Priedo Nr. 2 prie Sutarties 8 punkte, pakeitusiame Sutarties 4.4 punktą, buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu Sutartis nutraukiama Sutarties 4.2 punkte numatyta tvarka, nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui 6807,22 Eur plius PVM (1429,52 Eur), t. y. dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta Sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu Sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja Sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.
22. Teismas pagrįstai konstatavo, kad yra privaloma atlyginti išlaidas, susijusias su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu. Sutarties 3.5 punkto, numatė, kad atsakovė privalo padengti pastato bendrąsias išlaidas, tame tarpe - išlaidas už elektros tinklo techninį aptarnavimą ir einamąjį remontą, prie kurio priskirtinos ir išlaidos, susijusios su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu. Elektros skaitiklio keitimas patenka į Sutarties 3.5. punktą. Elektros skaitiklio pakeitimo būtinybę sąlygojo atsakovės prašymas keisti elektros galias. Todėl ieškovė išrašė 2017m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą, kurioje nurodytos 439,14 Eur sumos, susijusios su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujo įrodymo (ieškovės atstovės 2017-12-19 elektroninio laiško) prijungimo prie bylos
25. Apeliantė prašydama priimti naują įrodymą nurodė, kad ieškovės atstovės 2017-12-19 elektroninio laiško pateikimo būtinybė atsirado tik po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nei teismo posėdžių metu, nei procesiniuose dokumentuose atsakovė niekada neteigė ir netvirtino, kad 2017-03-01 pranešimas dėl sutarties nutraukimo turėtų būti laikomas kaip nesukėlęs teisiniu pasekmių. Kaip teigė apeliantė, šis argumentas, kuris tik paskutinio teismo posėdžio metu buvo išsakytas ieškovę atstovaujančios advokates paaiškinimu forma, atsakovei buvo siurprizinis.
26. Pagal procesinius dokumentus nustatyta priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė teiktuose procesiniuose dokumentuose, t. y. tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad Sutarties nutraukimą laiko nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. ieškovė viso proceso metu laikėsi vieningos pozicijos dėl Sutarties nutraukimo datos, t. y. kad Sutartis nutraukta 2017 m. rugsėjo 14 d., o ne 2017 m. kovo 06 d.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginys, kad tik paskutinio teismo posėdžio metu atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė Sutarties nutraukimą laiko nuo 2017 m. rugsėjo 14 d., nepagrįstas. Atsakovės teikiamas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl neatitinka CPK 314 straipsnyje suformuluotų sąlygų, leidžiančių apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus. Apelaintė prašymas dėl nauji įrodymo prijungimo atmetamas.
Dėl senaties termino taikymo
28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po 2017 m. kovo 1 d. atsakovei siųsto pranešimo dėl Sutarties nutraukimo nuomos santykiai buvo tęsiami toliau, t. y. atsakovė toliau nuomojosi patalpas darželio veiklai vykdyti, ieškovė siuntė sąskaitas - faktūras už nuomą, šalys kitais nuomos klausimais bendravo elektroniniais laiškais. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad nenutraukus Sutarties nuo ieškovės 2017 m. kovo 01 d. pranešime (įspėjime) nurodytos datos, šio pranešimo galiojimas (veikimas) buvo laikomas pasibaigusiu, todėl juo nebuvo galima remtis vėliau inicijuojant Sutarties nutraukimo procesą.
29. Ieškovės elgesys buvo nuoseklus, nes nebegaliojant 2016 m. kovo 01 d. pranešimui, ieškovė antruoju 2017 m. rugsėjo 08 d. su pranešimu kreipėsi į atsakovę, reikalaujant apmokėti susidariusią skolą už nuomą, komunalinius mokesčius, nurodė, kad, neįvykdžius reikalavimų, 2017 m. rugsėjo 14 d., Sutartis nutraukiama. Ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį prieš terminą.
30. Atsakovė tinkamai įvykdė pareigą išsiųsti naują 2017 m. rugsėjo 8 d. pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kadangi 2017 m. kovo 1 d. pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo buvo negaliojantis, nes, kaip minėta, po 2017 m. kovo 1 d. pateikto pranešimo Sutartis buvo vykdymo toliau. Kadangi atsakovė apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2017 m. rugsėjo 08 d. buvo iš anksto įspėta (informuota raštišku pranešimu) Sutartyje nustatyta tvarka, yra pagrindas laikyti, jog nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. Sutartis vienašališkai nutraukta. Ieškovė mažiau, kaip po mėnesio, po vienašališko Sutarties nutraukimo kreipėsi į teismą dėl pasekmių, kilusių iš Sutarties nutraukimo.
31. Pati atsakovė byloje pripažino ir neginčijo, kad naudojosi patalpomis iki pat šių patalpų atlaisvinimo, t. y. iki 2018 m. birželio 18 d., kuomet ieškovės iniciatyva buvo priimtas antstolio V. M. patvarkymas dėl leidimo Ieškovei atlaisvinti atsakovės užimtas patalpas. 2018-06-18 16.30 - 19 val. pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko faktinis patalpų iškraustymas. Apylinkės teismas detaliai ištyręs byloje esančius įrodymus , pagrįstai nusprendė, kad Sutartis yra nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 14 d.
Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti baudą taikymo
32. Atsakovė nepagrįstai teigė, kad reikalavimui priteisti 8236,74 Eur bauda turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes šešių mėnesiu ieškinio senaties eigos terminas reikalauti priteisti bauda prasidėjo 2017-03-06 diena ir pasibaigė 2017-09-06 dieną. Kaip teigia atsakovė, ieškovė pirminį ieškinį teismui pateikė 2017-10-31 diena praleidusi šešių mėnesiu ieškinio senaties terminu, todėl šioje dalyje ieškinys turėjo būti atmestas.
33. Kaip minėta, teismas pripažino, kad Sutarties nutraukimo faktas yra konstatuotas 2017 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. spalio 31 d., o tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti baudą nėra praleistas.
Dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo priskaičiuotai baudai
34. Atsakovė nurodė, kad Priedo Nr. 2 prie Sutarties 8 punkte, pakeitusiame Sutarties 4.4 punktą, yra apibrėžiamos netesybos, kurias atsakovė turėtų mokėti, jeigu Sutartis nutraukiama prieš terminą dėl jo kaltės. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos - sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.
35. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas už atlygį (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis), o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Taigi teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis, kurioje už sutarties nutraukimą yra nustatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas (žr. LAT 2016-02-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016).
36. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, kuris inter alia pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 str.). Sutarties laisvė ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 str. 1 d.). Kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, tai šalių teisė nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra ribojama tiek, kiek jos nustatytos imperatyviu reguliavimu (CK 6.156 str. 4 d.).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nereikšminga aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje šalys Sutartimi susitarė, kad bauda bus skaičiuojama su PVM, o cituotoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas, kai šalių sutartyje iš nebuvo sutartas PVM priskaičiavimo baudoms klausimas. PVM apmokestinimo objektas yra tas pat. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutinimo sutarties laisvės principą ir neįvertino, kad sutarties laisvės principas negali pakeisti imperatyvių teisės normų reguliavimo. Aptariamu atveju kaip tik ir yra tokia situacija, kai pagal imperatyvų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo teisinį reguliavimą (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis), netesybos negali būti pridėtinės vertės mokesčio objektas, todėl teismas turėjo ex officio (savo iniciatyva) įvertinti, kad šalių susitarimas, prieštaraujantis imperatyvioms viešosios teisės normoms negali būti taikomas.
38. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl 8 236,74 Eur (su PVM) baudos priteisimo yra pagrįstas tik iš dalies. Teisėjų kolegija priteisia 6807,22 Eur baudą ir netaiko PVM. Ieškinys dalyje dėl 1429,52 Eur PVM sumos priteisimo atmetamas.
Dėl išlaidų, susijusių su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu
39. Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovė privalo padengti pastato bendrąsias išlaidas, tame tarpe - išlaidas už elektros tinklo techninį aptarnavimą ir einamąjį remontą, prie kurio priskirtinos ir išlaidos, susijusios su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu. Elektros skaitiklio keitimas patenka į Sutarties 3.5. punktą. Ieškovė į 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą įtraukė 439,14 Eur sumą už elektros skaitiklio ir transformatoriaus įrengimą. Ieškovė nurodė, kad elektros skaitiklio pakeitimo būtinybę sąlygojo atsakovės prašymas keisti elektros galias. Byloje yra pateikti įrodymai (sąskaitos), iš kurių matyti, kad elektros skaitiklis buvo pakeistas atsakovės iniciatyva (buvo keičiamas 2017 m. birželio mėn.), todėl ieškovė išrašė 2017m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą, kurioje nurodytos 439,14 Eur sumos, susijusios su elektros skaitiklio įsigijimu ir įrengimu. Atsakovei minėta sąskaita - faktūra buvo išsiųsta elektroniniu paštu. 2018 m. sausio 07 d. Atsakovė elektroniniu laišku patvirtino, kad minėtą sąskaitą gavo.
40. Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad ieškovė sąskaitose-faktūrose atsakovei už patiektą elektros energiją skaičiavo tokius pačius mokesčius, kaip elektros energijos tiekėjas AB ,,Grigeo’’. Sąskaitos -faktūros antrame lape visada buvo pateikti detalūs skaičiavimai. Jokių papildomų mokesčių savo naudai už elektros energijos tikimą ieškovė neskaičiavo. Todėl ekonominiu požiūriu pagrįsta, kad pati atsakovė turėjo dengti lokaliųjų elektros tinklų pritaikymo atsakovėms poreikiams sąnaudas. Pqti atsakovės direktorė ant ieškovės 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymo skirto AB „Grigiškės“ elektros galios padidinimo padarė įrašą, kad apmokėjimą garantuoja. Atsakovės prašymų keisti elektros galią ir elektros skaitiklio keitimo laikotarpių nesutapimas neturi reikšmės, nes nepaneigta elektros skaitiklio ir transformatoriaus įrengimo atsakovės prašymu aplinkybė.
41. Vykdant sutartį, atsakovė jokių pretenzijų dėl 439,14 Eur sumos nereiškė. Tik prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, atsakovė pradėjo ginčyti minėtą sumą.
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 439,14 Eur sumą už elektros skaitiklio ir transformatoriaus įrengimą iš atsakovės priteisė pagrįstai.
Dėl 37 366,19 Eur skolos priteisimo
43. Atsakovė nesutinka su priteista 37 366,19 Eur skola. Atsakovės nuomone, kol Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-380-910/2019 nėra išspręstas atsakovės ieškinys UAB „Gembinei’’ dėl VšĮ „Regnum“ pagerinimo išlaidų neturi buti sprendžiamas klausimas dė l skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-380-910/2019 priėmė 2019 m. liepos 16 d. sprendimą, kurio ieškovės viešosios įstaigos „Regnum“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Nors nurodytas sprendimas neįsiteisėjęs, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų argumentų, kodėl nesutinka su priteista 37 366,19 Eur skola, todėl atsakovės teiginiai dėl skolos priteisimo laikomi nepagrįstais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Apeliantės ginčijama suma yra 48210,57 Eur (t. y. atsakovė prašo panaikinti 2019-05-24 teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 39973,83 Eur ir teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl dalies sprendimo už akių panaikinimo, kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteista 8236,74 Eur bauda). Apeliacinės instancijos teismas ieškinį dalyje dėl 1429,52 Eur priteisimo atmeta (tai sudaro 3 procentus apeliaciniu skundu ginčijamos sumos).
45. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinį skundą patenkinus 3 proc. dalimi, atsakovei iš ieškovės priteisiama 970 eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Ieškovė buvo pareiškusi patikslintą ieškinį su turtinio pobūdžio reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 39 973,83 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju iš patikslinto ieškinio sumos 67 765,59 Eur atėmus 2018 m. sausio 3 d. sprendimu už akių ieškovei priteistą 19 747,32 Eur sumą, darytina išvada, kad ieškovė po proceso atnaujinimo byloje pareiškė atsakovei naujus papildomus reikalavimus 48 018,27 Eur sumai, iš kurios teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu patenkino 83,25 procentus reikalavimų, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 39 973,83 Eur sumą.
47. Apeliacinės instancijos teismas priteistą sumą sumažina 1429,52 Eur suma, todėl pirmosios instancijos teisme patenkintų reikalavimų proporcija mažinama 3 proc. punktais. Atsižvelgiant į nurodytą patenkintą patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteistina 579 Eur žyminio mokesčio, sumokėto teikiant patikslintą ieškinį (722 Eur * 80,25 proc. / 100) (CPK 93 str. 2 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Atsakovei iš ieškovės priteisiama 19,75 proc. patirtų pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų – 415,19 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 3 d. papildomame sprendime konstatavo, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šalys šių išlaidų neprašo perskirstyti, todėl jos nekeičiamos, nes iš esmės atitinka patenkintų reikalavimų proporciją. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovės priteisiama 165,19 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
48. Atsakovė nagrinėjamą apeliacinį skundą pateikė per EPP, todėl mokėtiną žyminį mokestį sudaro 948,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis), kurio mokėjimą pirmosios instancijos teismas 2019-06-28 nutartimi atidėjo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinis skundas patenkintas 3 proc. dalimi, todėl į valstybės biudžetą priteisiama 28 Eur žyminio mokesčio (948 Eur x 3 proc.) iš ieškovės ir 920 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą dalyje, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimas už akių paliktas nepakeistas. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą už akių dalyje dėl 8 236,74 Eur baudos priteisimo ir priteisti ieškovei UAB „Gembė“ iš atsakovės VšĮ „Regnum“ 6807,22 Eur baudą, likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Atsakovei VšĮ „Regnum“ iš ieškovės UAB „Gembė“ priteisti 165,19 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti ieškovei UAB „Gembė“ iš atsakovės VšĮ „Regnum“ 970 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gembė“ į valstybės biudžetą 28 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės VšĮ „Regnum“ į valstybės biudžetą 920 Eur žyminio mokesčio.