Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo VšĮ „Regnum“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1700-592/2018, suinteresuotas asmuo UAB „Gembinė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Gembinė“ ieškinį atsakovui VšĮ „Regnum“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, skolos, delspinigių, baudos priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1700-592/2018 buvo nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Regnum“ savo lėšomis atlaisvinti užimtas 660,40 kv. m. ploto 1 ir 2 aukšto patalpas ir 312,06 kv. m. ploto salę H, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnešant baldus ir kitą atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovui UAB „Gembinė“ atlaisvinti užimtas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išnešant atsakovui priklausančius baldus ir kitą kilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovo turėtas išlaidas. Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovui UAB „Gembinė“ iš atsakovo VšĮ „Regnum“ 11 358,04 Eur skolos, 152,54 Eur delspinigių, 8236,74 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19 747,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Iš civilinės bylos Nr. e2-1700-592/2018 medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Gembinė“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Regnum“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, baudos, delspinigių priteisimo. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškinys su priedais buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. antrą kartą procesinius dokumentus siunčiant įmonės buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Atsiliepimas į ieškinį pateiktas nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu atsakovui už akių ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė įpareigoti atsakovą VšĮ „Regnum“ savo lėšomis atlaisvinti užimtas 660,40 kv. m. ploto 1 ir 2 aukšto patalpas ir 312,06 kv. m. ploto salę H, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnešant baldus ir kitą atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovui UAB „Gembinė“ atlaisvinti užimtas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išnešant atsakovui priklausančius baldus ir kitą kilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovo turėtas išlaidas. Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovui UAB „Gembinė“ iš atsakovo VšĮ „Regnum“ 11 358,04 Eur skolos, 152,54 Eur delspinigių, 8236,74 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19 747,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas sprendimas už akių buvo išsiųstas ieškovui ir atsakovui. Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos dėl jo peržiūrėjimo nesikreipė, 20 dienų termino atnaujinti neprašė, ieškovas per 20 dienų Vilniaus apygardos teismui sprendimo neapskundė.

Vadovaujantis CPK 370 str. 3 d., teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar šis prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino. Pagal CPK 368 str. 1 d. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o pagal minėto straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Pareiškėjas nurodo, kad apie bylos atnaujinimo pagrindą (apie priimtą sprendimą už akių) jis sužinojo 2018 m. balandžio 5 d., kai antstolio V. Mitkaus kontoros padėjėjas D. L. atsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. išduotą vykdomąjį raštą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2018 m. balandžio 18 d. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, jog trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Todėl civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje šaliai yra vienintelė priemonė pašalinti šios šalies teisių ir interesų pažeidimus. Kita vertus, privalu atsižvelgti ir į patį ginčą, į teismo sprendimu nustatytų asmeniui teisių ar pareigų turinį arba jam taikytų draudimų (apribojimų) pobūdį. Be to, proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. 3K-7-57/2008).

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

Proceso atnaujinimo pagrindai yra reglamentuoti CPK XVIII skyriuje. Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui.

CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, visų pirma, nurodo, jog ieškovas teikdamas teismui ieškinį nenurodė bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, kad atsakovas išsinuomotas patalpas naudoja vaikų darželio veiklai, į šias patalpas atsakovas investavo daug lėšų (kurių kompensavimo klausimas atsakovui nėra išspręstas), atsakovas stengiasi vykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu. Kaip minėta, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu šie pareiškėjo nurodomi teiginiai yra deklaratyvūs, išvardintos aplinkybės nėra susijusios su CPK 366 straipsnyje nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, todėl sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „Gelumbė“ teiginiu, jog jos nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingos.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog teismas netinkamai taikė CPK 123 str. 4 d., 285 str. 2 d., kadangi formaliai vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, neatkreipė dėmesio, kad atsakovui procesiniai dokumentai gali būti siunčiami į bylą pateiktoje Sutartyje nurodytu nuomojamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018). CPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą. Pažymėtina, jog pareiga pranešti apie įmonės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka pačiai įmonei (2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys su priedais atsakovui du kartus buvo siunčiamas atsakovo buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir dokumentai buvo laikomi įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. antrą kartą procesinius dokumentus siunčiant įmonės buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, jog pats pareiškėjas nebuvo nurodęs buveinės vietos pasikeitimo ar kito galimo procesinių dokumentų jam įteikimo adreso, laikytina, jog pareiškėjas nesilaikė CPK nustatytų reikalavimų ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl faktinio dokumentų negavimo. Tuo tarpu aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Gelumbė“ savo iniciatyva nenurodė jam galbūt žinomo kito pareiškėjo adreso, kuriuo pareiškėjui būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjui siunčiant ir įteikiant ieškinio ir jo priedus, CPK teisės normos pažeistos nebuvo, todėl laikyti, jog šiuo atveju buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą taip pat grindžia ir tuo, jog teismas formaliai vertindamas ieškovo į bylą pateiktą 2017 m. rugsėjo 8 d. pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad Sutartis yra nutraukta, atitinkamai neteisėtai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai baudą ir delspinigius, taip pat teismas priteisdamas ieškovui iš atsakovo baudą, neteisėtai ir nepagrįstai pridėjo prie baudos pridėtinės vertės mokestį. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog teismas priteisdamas ieškovui iš atsakovo baudą, neteisėtai pridėjo prie baudos pridėtinės vertės mokestį yra nepagrįsta, kadangi sutartyje nurodytas baudos su PVM dydis yra sutarties šalių pasirinktas baudos dydžio apskaičiavimo būdas. Sutiktina su suinteresuoto asmens teiginiu, jog nurodytas dydis negali būti pagrindas byloje atnaujinti civilinį procesą, kadangi atsakovui apie baudos dydį buvo žinoma, taip pat baudos dydis jei ieškovas sutartyje prie baudos būtų nurodęs konkrečią sumą, o ne PVM formuluotę, nepasikeistų, todėl nurodytas baudos dydžio apskaičiavimo būdas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pažymėtina ir tai, jog Sutarties sąlygų teisėtumas nebuvo ir nėra bylos nagrinėjimo dalykas, o pareiškėjo nurodomos Sutarties nutraukimas byloje nėra nuginčytas, todėl laikyti Sutartį nenutraukta, kaip teigia pareiškėjas, teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis teisinio apibrėžtumo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, siunčiant ir įteikiant ieškinį ir jo priedus, bei priimant teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą už akių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. nėra pagrindo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Gembinė“ prašo priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į pateikto atsiliepimo turinį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens UAB „Gembinė“ prašymas tenkintinas ir UAB „Gembinė“ naudai iš pareiškėjo priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo VšĮ „Regnum“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1700-592/2018.

Priteisti UAB „Gembinė“, į. k. 123796422, iš pareiškėjo VšĮ „Regnum“, į. k. 222243010, 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.