Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-17-549/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-18
Bylos Nr.: e2-17-549/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Krušienė
Atsakovas: E. G.
Trečiasis asmuo: UAB „Verslo žinios“, K. D.
Ieškovas: UAB „Klaipėdos duona“
Advokatai: Gražina Mauručaitienė, Marius Barisevičius, Ervinas Rimdeika, Vilmantė Iešmantaitė

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-17-549/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00984-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.5. (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,

sekretoriaujant Ingridai Šakickienei, Leokadijai Vaitilavičienei, G. M., Ievai Gvažiauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Klaipėdos duona“ atstovei A. G., trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, K. D., jo ir ieškovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovo E. G. atstovams advokatams Ervinui Rimdeikai, Mariui Barisevičiui, trečiojo asmens UAB „Verslo žinios“ atstovei advokatei Vilmantei Iešmantaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ ieškinį atsakovui E. G. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir pagal trečiojo asmens K. D. pareikštą savarankišką reikalavimą atsakovui E. G. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios garbę ir orumą paneigimo ir neturtinė žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Verslo žinios“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Klaipėdos duona“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui E. G. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, prašo pripažinti, kad atsakovo E. G. paskleista informacija per 2016-04-29 neįvykusi UAB „Klaipėdos duona“ visuotinį akcininkų susirinkimą, pasakant teiginius:

- „tik neseniai sužinojau apie neteisėtus sandorius, dėl kurių bendrovei padaryta turtinė žala bei apie bendrovės turto pasisavinimą stambiu mastu“.

- „2008 m. bendrovės valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti savas akcijas iš akcininkės K. K., mokant jai už vieną akciją 24,5 lito, o tik kovo mėnesį sužinojau, kad bendrove nupirko savas akcijas iš kitos akcininkės – VŠĮ PKUC, mokant už viena akciją 49,90 Lt, o iš akcininkės K. K. akcijas tuo pačiu metu nupirko bendrovės generalinis direktorius K. D., neva sumokėdamas 800 000 Lt grynais“;

- „valdybos sprendimo pirkti akcijas mokant už vieną akciją 49,90 litų nebuvo, bendrovei padaryta žala 1 173 448 litų, o K. D. sandoris yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą realiai pinigai nebuvo sumokėti“

neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Klaipėdos duona“ reputaciją ,

Pripažinti, kad savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „tarp Klaipėdos ir Vilniaus duonkepių kyla įtampa“, teiginiai „turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje“, neatitinka tikrovės ir žemina bendrovės dalykinę reputaciją.

Atsiliepimas

Pripažinti, kad atsakovo E. G. paskleista informacija 2016-10-05 atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkes teismo civilinėje byloje Nr. e2-6267- 980/2016 t. y.

- „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo vadovo atsakomybės už 2008 m galimai pasisavintą Atsakovo turtą – akcijas, kurios turėjo būti įsigytos Atsakovo, o ne Atsakovo vadovo“,

- „ieškovo įsitikinimu, nesąžiningas Atsakovo elgesys gali būti paaiškinamas tik siekiu išvengti atsakomybės dėl 2008 m įvykdytų Atsakovo akcijų įsigijimų, kuomet ženklią Atsakovo akcijų dalį Atsakovo vadovas ir valdybos pirmininkas, priešingai valdybos sprendimui, galimai įsigijo iš Atsakovo lėšų ir taip padarė reikšmingos žalos pačiam Atsakovui“ – neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Klaipėdos duona“ dalykinę reputaciją.

Įpareigoti atsakovą paneigti per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje melagingas žinias apie neteisėtai sudarytą akcijų pirkimo sandorį iš VŠĮ PKUC ir atitinkamai raštu informuojant apie tai akcininkus: G. B., A. G., B. P., G. M., R. P., V. K., I. R. ir UAB „Vilniaus duona“. Rašte apie melagingų žinių paneigimą atsakovas privalo parašyti „Pripažįstu, kad mano 2016-04-29 UAB „Klaipėdos duona“ akcininkams viešai paskleistos žinios apie tai, kad 2008 m. UAB „Klaipėdos duona“ valdyba buvo nusprendusi pirkti akcijas iš akcininkės K. K., mokant jai už vieną akciją 24,5 Lt, o vietoje to generalinis direktorius K. D. be valdybos sprendimo nupirko bendrovės savas akcijas iš kitos akcininkės, mokant už viena akciją 49,90 litų, tuo padarydamas bendrovei žalą, pasisavindamas bendrovės lėšas, neatitinka tikrovės ir yra melagingos. Pripažįstu, kad 2008-06-13 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandoris Nr. 80, perkant akcijas iš Viešosios įstaigos PKUC po 49,90 už vieną akciją, buvo sudarytas teisėtai, remiantis valdybos sprendimu, man apie ji buvo žinoma kaip valdybos nariui ir ekonomikos direktoriui, esu jį raštiškai suderinęs, jokių duomenų apie galimus klastojimus UAB „Klaipėdos duona“ neturiu“.

Įpareigoti atsakovą įteikti nurodyto turinio raštus akcininkams G. B., V. K., G. M., A. G., R. P., I. R., B. P. ir R. P. jų darbovietėje UAB „Klaipėdos duona“, adresu Šilutės pl. 31, Klaipėda. Įpareigoti atsakovą įteikti aukščiau nurodyto turinio raštą akcininkei UAB „Vilniaus duona“ pagal jos buveinės adresą – Perkūnkiemio g. 7, Vilnius. Priteisti iš atsakovo E. G. 50000 eurų neturtiniai žalai atlyginti bei teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad atsakovas E. G. yra UAB „Klaipėdos duona“ akcininkas ir valdybos narys ir jam priklauso 5,67 procento bendrovės akcijų. Atsakovas bendrovėje dirbo nuo 1996-06-10 iki 2015-10-14 ir buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 120 str. 2 d. (darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis 2015-06-12 valdybos sprendimu). Atsakovas 2015-10-13 trims valdybos nariams, dirbantiems bendrovėje - K. D., A. G. ir R. K. elektroniniu paštu atsiuntė pasiūlymą išpirkti jam priklausančias akcijas po 13 eurų už vieną akciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis pasiūlymas neatitinka LR Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 1 d., valdybos nariai į jį nieko neatsakė. Praėjus trims mėnesiams po atleidimo, atsakovas vėl atvyko į bendrovę primygtinai reikalaudamas bendrovės valdybos narių išsipirkti jo akcijas. Valdybos nariams nesutikus su pasiūlymu, atsakovas pagrasino, jog šie pasigailės ir bendrovė bus užversta skundais bei ieškiniais, o pasiūlymą jis pateiks konkurentei UAB „Vilniaus duona“. Įgyvendindamas savo grasinimus, atsakovas pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, reikalaudamas pateikti jam valdybos protokolus už 10 metų. Per 2016-04-29 neįvykusi visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą atsakovas viešai pareiškė, kad tik „neseniai sužinojo apie neteisėtus sandorius, dėl kurių bendrovei padaryta turtinė žala bei apie bendrovės turto pasisavinimą stambiu mastu“. Taip pat, kad „2008 m. bendrovės valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti savas akcijas iš akcininkės K. K., mokant jai už vieną akciją 24,5 lito, o tik kovo mėnesį sužinojo, kad bendrovė nupirko savas akcijas iš kitos akcininkės – VŠĮ PKUC, mokant už viena akciją 49,90 Lt, o iš akcininkės K. K. akcijas tuo pačiu metu nupirko bendrovės generalinis direktorius K. D., neva sumokėdamas 800 000 Lt grynais“; viešai teigė, kad „valdybos sprendimo pirkti akcijas mokant už vieną akciją 49,90 litų nebuvo, bendrovei padaryta žala 1 173 448 litų. o K. D. sandoris yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą realiai pinigai nebuvo sumokėti“. Mesti atsakovo – valdybos nario kaltinimai davė pagrindą suabejoti bendrovės valdybos ir jos pirmininko – generalinio direktoriaus K. D. sąžiningumu ir lojalumu, bendrovės veiklos teisėtumu, padarė neigiamą įspūdį tai girdėjusiems 8 bendrovės akcininkams. Akcininkės UAB „Vilniaus duona“ atstovas, komercijos direktorius G. J., po atsakovo viešai paskleistų žinių pareiškė, kad jis yra nustebintas ir šokiruotas tuo, ką išgirdo, kad bus padarytos atitinkamos išvados. Per 2016-05-18 pakartotinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą UAB „Vilniaus duona“ atstovai visomis UAB „Vilniaus duona“ priklausančiomis akcijomis balsavo už tai, kad būtų atšaukta visa esama valdyba, dėl ko įgaliojimų neteko bendrovės generalinis direktorius K Duikis, ir buvo renkama nauja valdyba. UAB „Vilniaus duona“ atstovai visais savo turimais balsais išrinko F. G., kuris, pasak akcininkės, atstovės akcininkų interesus. Taip pat buvo pareikšta, kad valdyba ir akcininkai privalo išsiaiškinti visas konflikto aplinkybes. Šie G. J. pasisakymai įrodo, kad atsakovo paskleistos melagingos žinios pablogino bendrovės reputaciją akcininkės UAB „Vilniaus duona“ akyse, davė pagrindą įtarimams dėl neteisėtų valdybos veiksmų, akcininkų teisių pažeidimų, kaip pasėkmė buvo atšaukta visa valdyba ir generalinis direktorius. Atsakovas savo 2016-10-05 atsiliepime į Klaipėdos apygardos teismui siųstą apeliacinį skundą dėl valdybos protokolų pateikimo už 10 metų, nurodė, kad atsisakant pateikti jam valdybos protokolus, valdybos elgesys yra aiškiai nesąžiningas, „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo vadovo atsakomybės už 2008 m. galimai pasisavinu; Atsakovo turtą – akcijas, kurios turėjo būti įsigytos Atsakovo, o ne Atsakovo vadovo“ (p.4 atsiliepimo), „ieškovo įsitikinimu, nesąžiningas Atsakovo elgesys gali būti paaiškinamas tik siekiu išvengti atsakomybės dėl 2008 m. įvykdytų Atsakovo akcijų įsigijimų, kuomet ženklią Atsakovo akcijų dalį Atsakovo vadovas ir valdybos pirmininkas, priešingai valdybos sprendimui, galimai įsigijo iš Atsakovo lėšų ir taip padarė reikšmingos žalos pačiam Atsakovui“ (atsiliepimo 24 p). Teismo posėdis nebuvo uždaras, su jo medžiaga galės susipažinti neapibrėžtas asmenų skaičius.

Savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „tarp Klaipėdos ir Vilniaus duonkepių kyla įtampa“, E. G. korespondentei nurodė, kad „Klaipėdos duonai“ vadovaujantis p. D., atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „Klaipėdos duonos“ veiklas“, „turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje“. Tokiais viešais pareiškimais atsakovas sąmoningai blogina bendroves reputaciją jos darbuotojų, jos akcininkų, tame skaičiuje juridinio asmens – akcininkės UAB „Vilniaus duona” akyse, duodamas pagrindo įtarti, kad bendrovėje sudaromi neteisėti sandoriai, kurie kenkia tiek pačiai įmonei, tiek jos akcininkams bei darbuotojams, verčia suabejoti valdybos narių ir bendrovės generalinio direktoriaus sąžiningumu ir lojalumu bendrovei, tinkamu vadovavimu bendrovės veiklai, meta įtarimų bendrovės vadovui dėl bendrovės turto pasisavinimo. Atsakovas sąmoningai ir piktybiškai blogino bendrovės įvaizdį, skleisdamas melagingas žinias. Ir tai darė ne klysdamas, o besąlygiškai žinodamas, kad jo skleidžiamos žinios apie 2008 m įvykdytus neteisėtus akcijų pardavimo sandorius ir turto pasisavinimą yra visiškas melas. UAB „Klaipėdos duona“ 2008-05-30 valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo 5 valdybos nariai, tarp jų ir E. G., trečiu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama „Dėl savų akcijų pirkimo iš VŠĮ PKUC ir nuspręsta iš viešosios įstaigos nupirkti 23 516 paprastųjų vardinių akcijų, už akciją mokant po 40,90 Lt, viso už 1 173 448 litų. Akcijos buvo nupirktos pagal 2008-06-13 sudarytą vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį Nr.80. Pagal bendrovėje esančią tvarką, Sutartį pasirašė pats atsakovas, tuo metu ėjęs ekonomikos direktoriaus pareigas. Taigi, yra žinoma, kad sandoris visiškai atitinka 2008-05-30 valdybos sprendimą dėl akcijų pirkimo, už kurį pats balsavo. 2009-02-09 bendrovės valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir atsakovas E. G., vienbalsiu sprendimu buvo patvirtintas 2008 m. metinis pranešimas, apsvarstytas ir įvertintas bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektas. Šie dokumentai be jokių pastabų teikti stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui, Vietiniame pranešime nurodyta, kad bendrovė 2008 m už 1 173 448 litų įsigijo 23516 savų paprastųjų vardinių akcijų. 2008 m pinigų srautų ataskaitoje, kuri yra finansinės atskaitomybės sudedamoji dalis, III 1.3 dalyje „Savų akcijų supirkimas“ nurodyta, kad įsigyta akcijų už 1 173 448 litų. Jeigu atsakovo teigimu, valdybos sprendimo įsigyti savas akcijas už nurodytą sumą nebuvo, vadinasi, valdyba patvirtindama metinį pranešimą, ir apsvarstydama bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, dangstė generalinio direktoriaus neteisėtus veiksmus. 2009-03-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų vienbalsiai patvirtinta 2008 m bendrovės metinė finansinė atskaitomybė, išklausytas generalinio direktoriaus metinis pranešimas, kuris buvo patvirtintas valdyboje. Klausimų ir pastabų iš akcininkų pusės nebuvo. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo visi valdybos nariai akcininkai, tarp jų ir atsakovas E. G., todėl, remiantis atsakovo teigimu, reiškia, kad tiek generalinis direktorius K. D., tiek akcininkų susirinkime dalyvavę valdybos nariai sąmoningai klaidino akcininkus, nuslėpė nuo jų informaciją apie neteisėtą sandorį ir žalos bendrovei padarymą. Taigi atsakovo kaltinimai bendroves generaliniam direktoriui K. D. yra niekuo nepagrįsti ir sąmoningai melagingi.

Ieškovės nuomone, byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovas sąmoningai melagingai viešai paskleidė bendrovės akcininkams ir darbuotojams žinią, bloginančią bendrovės reputaciją, todėl buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, kad per 2016-05-19 pakartotinį akcininkų susirinkimą akcininkė UAB „Vilniaus duona“ atšaukė visą esamą valdybą, tuo pačiu ir generalinį direktorių, buvo iš naujo renkami valdymo organai. Iki šiol akcininkų ir bendrovės darbuotojų įtarimai dėl neteisėtos veiklos, kuriuos pasėjo atsakovas, neišsklaidyti, tvyro netikrumo atmosfera.

Trečiasis asmuo K. D. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti, kad:

- UAB „Klaipėdos duona“ 2016-04-29 visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovo E. G. pasakyti teiginiai „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti K. K. jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 lito“, kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš VŠĮ mokant už vieną akciją 49,90 litų“, ir kad „K. D. sandoris su K. K. yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“;

Atsiliepimas

- 2016-10-05 atsiliepime į UAB „Klaipėdos duona“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6267980/2016: „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo vadovo atsakomybės už 2008 m. galimai pasisavintą Atsakovo turtą – akcijas, kurios turėjo būti įsigytos Atsakovo, o ne Atsakovo vadovo“, „ieškovo įsitikinimu, nesąžiningas Atsakovo elgesys gali būti paaiškinamas tik siekiu išvengti atsakomybės dėl 2008 m. įvykdytų Atsakovo akcijų įsigijimų, kuomet ženklią Atsakovo akcijų dalį Atsakovo vadovas ir valdybos pirmininkas, priešingai vadybos sprendimui, galimai įsigijo iš Atsakovo lėšų ir taip padarė reikšmingos žalos pačiam Atsakovui“;

- Savaitraštyje „Verslo žinios“ 201701-13 publikacijoje „tarp Klaipėdos ir Vilniaus duonkepių kyla įtampa“, teiginiai „Klaipėdos duonai“ vadovaujantis p. D., atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „Klaipėdos duonos“ veiklas“, „turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje“ –

yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovą E. G. pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Klaipėdos duona“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje, paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, nurodant, kad bendrovės direktorius K. D. nesudarė jokių apsimestinių sandorių, nepadarė ir nėra padaręs savo veiksmais jokios žalos bendrovei, kad jis su susijusiais asmenimis nesiekia užvaldyti pelningiausiųjų bendrovės veiklos sričių; nėra suklastojęs jokių bendrovės dokumentų, t.sk. 2008 m. valdybos protokolo dėl bendrovės savų akcijų supirkimo. Priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nurodė, kad nuo 1988-04-04 dirba UAB „Klaipėdos duona“, o nuo 1998-03-05 eina UAB „Klaipėdos duona“ generalinio direktoriaus pareigas. Nuo 1998-03-05 iki šiol taip pat eina bendrovės valdybos pirmininko pareigas. Atsakovas E. G. bendrovėje dirbo nuo 1996-06-10 iki 2015-10-14, kol Darbo sutartis su juo buvo nutraukta LR DK 129 str. 2 d. pagrindu. Atsakovas taip pat yra ir UAB „Klaipėdos duona“ akcininkas bei valdybos narys. Po atleidimo iš darbo, atsakovas pradėjo reikalauti, kad trečiasis asmuo ir kiti valdybos nariai nupirktų iš jo turimas akcijas, kurios sudaro 5,6 procento visų bendrovės akcijų, tačiau sandorį sudaryti buvo atsisakyta, po ko atsakovas pradėjo šantažuoti trečiąjį asmenį ir skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją tiek kitiems valdybos nariams, tiek akcininkams ir netgi spaudoje. Atsakovas UAB „Klaipėdos duona“ 2016-04-29 neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, girdint visiems akcininkams, viešai pareiškė, kad „2008 m. bendrovės valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu pirkti iš K. K. jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 lito ir tik 2016 m. kovo mėnesį aš (E. G.) sužinojau, kad iš tikrųjų bendrovė nupirko iš VSĮ PKUC virš 23000 savų akcijų, mokant už vieną akciją 49,90 Lt, o dar apie 22000 bendrovės akcijų tuo pačiu metu K. D. nupirko iš K. K. asmeniškai, pagal pirkimo sutartį sumokėdamas jai grynais 800 000 Lt. Valdybos sprendimas buvo ne toks, ne tokia buvo nustatyta akcijų pirkimo kaina, o K. D. sandoris su K. K. yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti. Siekiant apginti pažeistus akcininkų interesus dėl išvardintų nusižengimų kreipsiuosi į teismus ir teisėsaugą“. 2016-10-05 atsiliepime į UAB „Klaipėdos duona“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 atsakovas nurodė, kad „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo vadovo atsakomybės už 2008 m. galimai pasisavintą Atsakovo turtą - akcijas, kurios turėjo būti įsigytos Atsakovo, o ne Atsakovo vadovo“, „ieškovo įsitikinimu, nesąžiningas Atsakovo elgesys gali būti paaiškinamas tik siekiu išvengti atsakomybės dėl 2008 m. įvykdytų Atsakovo akcijų įsigijimų, kuomet ženklią Atsakovo akcijų dalį Atsakovo vadovas ir valdybos pirmininkas, priešingai valdybos sprendimui, galimai įsigijo iš Atsakovo lėšų ir taip padarė reikšmingos žalos pačiam Atsakovui“. Savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „tarp Klaipėdos ir Vilniaus duonkepių kyla įtampa“, E. G. korespondentei nurodė: „Klaipėdos duonai“ vadovaujantis p. D., atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „Klaipėdos duonos“ veiklas", „turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje.“

Tokiais teiginiais atsakovas pažemino trečiojo asmens garbę ir orumą, nes jie neatitinka tikrovės. Paskleisdamas tokią informaciją akcininkams ir valdybos nariams, atsakovas sudarė galimybę abejoti trečiojo asmens sąžiningumu, tinkamu vadovavimu įmonei ir netgi apkaltino nusikalstama veika, t.y. žalos įmonei darymu, dokumentų klastojimu. E. G. prieš pateikdamas tokią informaciją akcininkams ir valdybos nariams privalėjo įsitikinti jos tikrumu ir pateikti tai patvirtinančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir toliau tendencingai skleidžia apie trečiąjį asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, apie neva tai jo nusikalstamus veiksmus parašė skundą Klaipėdos APVK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, todėl iš jo turi būti priteista neturtinė žala. Atsakovas sąmoningai ir tikslingai toliau žemina trečiojo asmens garbę ir orumą, siekia sukurti UAB „Klaipėdos duona“ bendradarbių ir bendrovės akcininkų tarpe apie jį neigiamą nuomonę, nepasitikėjimą, dėl ko šis patiria emocinę įtampą, diskomfortą bendraujant su darbuotojais ir akcininkais, taip pat gaišta laiką teikdamas įvairius duomenis į teisėsaugos institucijas, dėl ko vėl gi jaučiasi žeminamas. Jis taip pat yra UAB „Javinė“ valdybos pirmininkas ir šios pareigos taip pat suponuoja, kad asmuo yra sąžiningas, nepriekaištingos reputacijos, todėl po publikacijos „Verslo žiniose“ jaučia diskomfortą ir emocinę įtampą bendraudamas ir su UAB „Javinė“ darbuotojais bei akcininkais.

Atsiliepimas

Atsakovas E. G. atsiliepimu į patikslintą ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ ieškinį ir trečiojo asmens K. D. savarankišką ieškinį prašė juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra ne tik nepagrįstas, bet ir leidžia manyti, kad ieškovo vadovas dėl galimai atliktų neteisėtų veiksmų siekia nesąžiningai pasinaudoti savo tarnybine padėtimi ir painioja savo bei ieškovo interesus. Pasak atsakovo, patikslintas ieškinys itin aptakus, lakoniškas ir prieštaringas, nes ieškinyje dėstoma, kad atsakovas „apkaltino ieškovo generalinį vadovą neteisėto sandoriu sudarymu, taip pat apsimestinio sandorio sudarymu, sukčiavimu stambiu mastu“, nors nei ieškovas nurodo, kur tokie išsireiškimai esą buvo išsakyti, nei reikalauja jų paneigti. Esant tokiai situacijai lieka neaišku, ar ieškovas kaltina atsakovą, kad jis nurodė, jog „ieškovo generalinis direktorius sudarė neteisėtus ir apsimestinius sandorius bei sukčiavo stambiu mastu“, juo labiau, kad ieškinio dalyke prašomas paneigimas ne apie tariamą sukčiavimą, o apie turto pasisavinimą stambiu mastu. Iš ieškinio nėra aišku, su kuriais ir kokiais akcininkais ieškovas sieja reputacijos pažeidimą ir (ar) nuostolių atsiradimą, todėl atsakovas negali tinkamai ir konkrečiai atsikirsti į ieškovo samprotavimus. Dėl trečiojo asmens reikalavimo, nėra tiksliai aišku, kokius atsakovo žodžius pasakytus 2016-04-29 visuotiniame akcininkų susirinkime siekiama paneigti, tai yra ar tik susirinkime išreikštą nuomonę, ar vėliau procesiniame dokumente ir publikacijoje išreikštą subjektyvų vertinimą, bei ar trečiasis asmuo savo tariamą garbės ir orumo pažeidimą kildina iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ar ne. Byloje nėra aišku bei tiksliai suprantama, koks santykis tarp skirtingų asmenų ieškinių reikalavimų – ar jie alternatyvūs ar vieną kitą papildo. Pateiktame ieškinyje ir savarankiškame reikalavime nėra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti pagrindai ir dalykas, todėl neturi galimybių tinkamai atsikirsti į pareikštus reikalavimus visa apimtimi.

Atsakovas nurodo, kad duomenų paskleidimo faktas nustatomas tik tuo atveju, jei iš bylos faktinių aplinkybių galimą daryti išvadą, kad buvo paskleisti duomenys, o ne nuomonė. Šiuo atveju 2016-04-27 įvyko ieškovo akcininkų susirinkimas, kurio metu atsakovas išreiškė savo nuomonę, kad ieškovo vadovo veikla kelia abejonių, nes yra įtarimų, jog ieškovas 2008 m. galėjo įsigyti akcijas, mokėdamas už vieną jų ženkliai didesnę kainą, nei kad buvo nutarta ieškovo valdybos susirinkime. Abejones ieškovo vadovo veikla sustiprina ir tai, jog ieškovo vadovas tą pačią dieną taip pat galimai įsigijo ieškovo akcijas faktiškai iš to pačio asmens tik už ženkliai mažesnę kainą, o už akcijas ne bankiniu pavedimu atsiskaitė dar iki sutarties sudarymo. Atsakovas taip pat pareiškė, kad sieks išsiaiškinti kilusias abejones, ką ir siekė padaryti kreipdamasis į teismą dėl ieškovo valdybos posėdžių protokolų išreikalavimų, nes juose turėjo būti atspindėta kaina, dėl kurios buvo nutarta. Atsakovas savo nuomonę žodžiu išreiškė visuotinio akcininkų susirinkimo metu, kuomet ieškovo vadovas su kartu veikiančiais asmenimis siekė pašalinti atsakovą iš ieškovo valdybos narių, todėl natūralu, kad tokiai situacijai būdingas emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis ir ieškovo vadovas bei su juo veikiantys asmenys dėl emocionalumo perdėjo atsakovo išreikštas abejones ir nuomonę. Juo labiau, kad ieškovo į bylą pateiktas ieškovo darbuotojų paaiškinimas, kad atsakovas esą išreiškė duomenis, bet ne nuomonę, vertintinas kritiškai, nes ieškovo darbuotojai turi suinteresuotumą byla ir yra tiesiogiai priklausomi nuo ieškovo vadovo, todėl ir jų pareiškimai negali būti vertinami objektyviai. Atsakovas nurodo, kad publikacijoje ir atsiliepime buvo atspindėta atsakovo nuomonė ir įtarimus dėl galimai neteisėtų veikų, subjektyvų situacijos vertinimą, bet ne konstatavo nusikalstamos veikos buvimą, t. y., ne žinia. Be to, frazė „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo vadovo atsakomybės už 2008 m. galimai pasisavintą atsakovo turtą - akcijas, kurios turėjo būti įsigytos Atsakovo, o ne Atsakovo vadovo“ yra ištraukta iš konteksto ir tinkamai neatspindi visos pasisakymo esmės - atsakovo nuomonės. O atsakovo procesiniame dokumente išdėstyti išreiškia atsakovo nuomonę ir subjektyvų vertinimą, o reikalavimas paneigti asmens nuomonę yra esmingai nesuderinamas pamatinėmis žmogaus teisėmis ir Konstitucijos saugomais gėriais.

Taip pat atsakovas nurodo, kad jeigu būtų klaidingai traktuojama, jog jis paskleidė faktus ir (ar) duomenis, jie negali būti laikomi neatitinkančiais tikrovės , nes ieškovo valdyba, įskaitant patį atsakovą, 2008 m. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad ieškovas įsigis savo akcijas už vieną akciją mokėdamas 25,4 Lt, o ne 49,90 Lt, ką nekart pripažino ir pats ieškovo vadovas. Ieškovo vadovas taip pat neneigia, kad 2008 m. tą pačią dieną kaip ir ieškovas iš esmės iš to pačio asmens įsigijo ženklų ieškovo akcijų skaičių, už vieną ieškovo akciją mokėdamas reikšmingai mažiau nei pats ieškovas, tai yra ne 49,90 Lt, o 35,00 Lt. Ieškovas nepagrįstai įrodinėja, kad tariamą sprendimą dėl ženkliai didesnės akcijų kainos patvirtina valdybos protokolo išrašas, atsakovo viza ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovo metinės finansinės ataskaitos patvirtinimas, nes valdybos posėdžio išrašas, kaip iš jo sprendžiant turėtų būti ir pats protokolas, pasirašytas R. B., tačiau ji nedalyvavo nei viename ieškovo valdybos posėdyje, kuriame buvo ir atsakovas, įskaitant ir 2008-05-30 posėdį, kuomet buvo priimtas byloje aktualus sprendimas. Atsakovas nepamena, kad būtų vizavęs byloje pateiktą sutartį, tai yra jeigu ir būtų nustatyta, kad ant sutarties yra ir atsakovo parašas, jis tikėtinai būtų suklastotas arba išgautas apgaule. Atsakovas niekuomet nėra balsavęs ir (ar) pritaręs, kad ieškovas savo akcijas įsigytų už vieną akciją mokėdamas net 49,90 Lt. Ieškovo sutartys buvo skanuojamos ir talpinamos į serverį, kad būtų galima pažiūrėti. Byloje pateikta sutartis iki atsakovo pasitraukimo iš ieškovo darbuotojų niekuomet nebuvo patalpinta į serverį. Yra nusistovėjusi praktika, kad ieškovo metinis pranešimas niekuomet nėra skaitomas ieškovo akcininkų susirinkime ir laikytinas tik formalumu. Be to, minėtame pranešime nėra nurodyta vienos akcijos kaina. Jeigu 2008-05-30 valdybos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti ženkliai didesne kaina, lieka logiškai nepaaiškinama ir nepagrindžiama, kodėl ieškovas taip ilgai vengė pateikti šį protokolą. Logiškai nepaaiškinama ir nepagrindžiama, kodėl ieškovui tą pačią dieną reikėjo įsigyti akcijas už ženkliai didesnę kainą, nei kad ieškovo vadovas, o šiam didžiulę 884.800,00 Lt sumą sumokėti ne bankiniu pavedimu, o grynai pinigais iki sandorio. Iš ieškovo akcijų apskaitos matyti, kad 2007-2008 m. ieškovo akcijų rinkos vertės buvo apie 10,00 Lt, kurią pripažįsta ir ieškovo vadovas, o ne 49,90 Lt, kiek tariamai sumokėjo ieškovas, ar 35,00 Lt. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog Atsakovas paskleidė duomenis, o ne nuomonę, jo atsakomybė byloje yra negalima, nes tokie duomenys negali būti laikomi neatitinkančiais tikrovės. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas paskleidė nuomonę apie patį ieškovą, nes jis aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad įtarimų jam kelia ne pačio ieškovo, o ieškovo vadovo veikla.

Atsiliepime teigiama, kad ieškovas ir trečiasis asmuo visiškai nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovo veiksmais buvo tariamai pažeista ieškovo reputacija ir trečiojo asmens garbė ir orumas. Ieškovas nepagrindė, kad būtų patyręs kokios tai finansinės žalos, netekęs darbuotojų, akcininkų ar verslo partnerių, sulaukęs pretenzijų, ieškinių ar kitokių neigiamų pasekmių. Trečiasis asmuo įrodymais nepagrindė, kad atsirado tariamas neužtikrintumas bei nejaukumas, kaip realiai esą pasireiškė trečiojo asmens garbės ir orumo pažeidimas. Nepagrįsta ir tai, kad tarp atsakovo pasisakymų ir UAB „Vilniaus duona“ balsavimo už valdybos atšaukimą yra priežastinis ryšys, nes valdyba nebūtų buvusi atšaukta, jei su ieškovo vadovu kartu veikiantys asmenys nebūtų inicijavę valdybos narių skaičiaus mažinimo nuo 4 iki 3, o su ieškovo vadovu kartu veikiantys asmenys būtų galėję tinkamai paaiškinti ir pagrįsti savo siūlymus tiek dėl valdybos narių skaičiaus mažinimo, tiek dėl vien atsakovo atšaukimo iš ieškovo valdybos narių, be to, jei ieškovas, įskaitant ir trečiąjį asmenį, laikytųsi teisės aktų ir pateiktų atsakovui reikalaujamus protokolus. Būtent nurodyti trečiojo asmens ir su juo veikiančių asmenų veiksmai ir nulėmė, kad UAB „Vilniaus duona“, negavusi jokių logiškų paaiškinimų ir pagrindimų siūlomais klausimais bei jų sprendimų projektais, apsisprendė dėl visos valdybos atšaukimo. Kita vertus, nelogiška, kad ieškovas patyrė kažkokią žalą dėl valdybos atšaukimo, nes aktualiu atveju ieškovo valdybos sudėtis išliko tokia pati, kokia buvo ir iki ieškovo akcininkų susirinkimo, tai yra valdybą ir toliau sudaro tie patys keturi asmenys. Taigi, patį tariamą netikrumą sukūrė ne atsakovas, o pats trečiasis asmuo ir su juo kartu veikiantys asmenys,

Taip pat ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių paaiškinimų, duomenų ar įrodymų, kurie bent iš dalies pagrįstų ar paaiškintų ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir (ar) dydžio net ir tuo atveju, jeigu būtų nepagrįstai pripažinta, kad ieškovo dalykinė reputacija ir trečiojo asmens garbė ir orumas esą buvo pažeisti.

Pasak atsakovo, faktinis ieškinio ir trečiojo asmens savarankiško reikalavimo tikslas – prevenciškai užkirsti atsakovui kelią, gavus ieškovo valdybos protokolus ir kitus privalomus pateikti dokumentus, kelti bylas ir (ar) procesus dėl trečiojo asmens – ieškovo vadovo – ieškovui padarytos žalos ir (ar) galimai padarytų nusikalstamų veikų. Atsakovo įsitikinimu, byla trečiasis asmuo ir jo kontroliuojamas ieškovas faktiškai siekia trečiojo asmens teisių apsaugos ir jų pasirinkti teisių gynimo būdai neadekvatūs ir neekvivalentiški, juo labiau, kad ieškovas ir trečiasis asmuo reikalauja pripažinti sandorius ir sprendimus teisėtais, kai nepagrįstai vengia juos pateikti atsakovui ir teismuose bei (ar) ikiteisminio tyrimo institucijose nebuvo patikrintas šių sandorių teisėtumas bei pagrįstumas. Ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė ir nepagrindė savo reikalavimų byloje, todėl ieškinys atmestinas visa apimtimi.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Verslo žinios“ atsiliepimu į ieškinį ir trečiojo asmens K. D. savarankišką reikalavimą, nurodė, kad su reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad negali komentuoti ieškinių reikalavimų pilna apimtimi, todėl pateikia savo argumentus tik dėl reikalavimų, susijusių su atsakovo teiginiais publikacijoje. Teigia, kad šiuo atveju, atsakovas, kaip asmuo, turintis informacijos apie ieškovo veiklą, straipsnyje pateikė savo vertinimus apie vykstančius reiškinius. Trečiasis asmuo savo dienraščio straipsnyje publikavo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ir atsakovo pasisakymus, atskleidė nesutarimų esmę. Straipsnyje trečiasis asmuo citavo atsakovą, kuris naudojo tokius išsireiškimus, kaip „dėl galimo klastojimo“, „kyla negerų įtarimų“, kurie išsakyti kaip pamąstymai, abejonė, patvirtina, kad tai minėto asmens nuomonė, komentaras, vertinimas. Ar neatitinka tikrovės atsakovo teiginys „turiu duomenų dėl galimo klastojimo“ tikrai būtų sudėtinga patikrinti, nes ir pateikti duomenis, ir nustatyti galimą klastojimą atsakovas ketino teisminiuose ginčuose. „Kyla negerų įtarimų, dėl to, kas vyksta įmonėje“ - šis teiginys akivaizdžiai parodo atsakovo išsakytą nepasitikėjimą dėl įvykių, subjektyvų faktų vertinimą, bet ne pačius faktus. Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, savo ieškinyje papildomai nurodo teiginius: „Klaipėdos duonai“ vadovaujantis p. D., atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „Klaipėdos duonos“ veiklas“, kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą. Atsakovas dėl valdybos posėdžių protokolų pateikimo kreipėsi į visas teismines instancijas: apylinkės teismas 2016-08-18 sprendimu, apygardos teismas 2017-01-05 nutartimi ir Aukščiausiasis teismas 2017-11-17 nutartimi įpareigojo ieškovą protokolus atsakovui pateikti. Vadinasi, faktas, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nepateikė atsakovui valdybos posėdžių protokolų, atitinka tikrovę. Teismų sprendimuose aprašyti motyvai, protokolų nepateikimas pažeidžiant įstatyme numatytas teises suponavo atsakovo vertinamąją nuomonę dėl piktnaudžiavimo. Tolesnis atsakovo teiginys dėl veiklų perėmimo taip pat nėra pateikiamas kaip faktas, Atsakovas vartoja sąvoką „tikėtina“ kaip vertinimo išdavą, abejonę. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir informacija buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Trečiasis asmuo citavo atsakovą, pateikiantį savo nuomonę, todėl negalėjo jos objektyviai patikrinti, taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Straipsnyje cituojamo atsakovo komentarai, jų argumentai yra pagrįsti - atsakovas kaip ieškovo akcininkas, valdybos narys, buvęs darbuotojas turėjo informacijos apie ieškovo akcijų pardavimus, ką nurodo ir savo atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje, juose nėra įžeidžiančių ar neetiškų formuluočių, atsakovas neteigia, kad yra būtent taip, kaip jis sako, publikacijoje jis išreiškia savo nepasitikėjimą, susirūpinimą, įtarimus, kuriuos sprendžia teismuose, bei tikslą išsiaiškinti. Nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Nors prašoma atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodytos aplinkybės, pagrindžiančios nurodytas žalas ir jų dydžius.

Šalies argumentai

Ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ atstovė advokatė A. G. teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimus palaiko, nes buvo pakenkta įmonės reputacijai, prašo priteisti neturtinę žalą ir parašyti pranešimą akcininkams. Atsakovas skleidžia informaciją apie įmonės pažeidimus ir tai ne vienkartinis atvejis. Atsakovas 2016-04-27 viešai pareiškė, kad buvo klastojami valdybos protokolai, kad sprendimo pirkti akcijas po 49,90 litų nebuvo. Protokolus klastojo direktorius, tokiu būdu pasisavindamas bendrovės lėšas ir padarydamas nuostolį bendrovei. Atsakovas teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose: 2016-10-05 atsiliepime į apeliacinį skundą, 2016-12-21 atsiliepimuose civilinėse bylose e2-1326-588/2016, e2-145-549/2017 rašė, kad K. D. galimai įsigijo akcijas iš bendrovės lėšų ir taip padarė įmonei žalą, kad jo parašas ant valdybos protokolo yra suklastotas arba galimai gautas apgaule. Tą patį jis nurodė ir civilinėje byloje Nr. e2-1933-1067/2017 vykusio viešo posėdžio metu. 2017 metais atsakovas pateikė skundą Klaipėdos AVPK reikalaudamas K. D. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. 2017 m. atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame taip pat teigė, kad protokolai yra suklastoti. 2017-01-13 dienraštis „Verslo žinios“ išspausdino atsakovo teiginius, kuriuose teigė, kad „Klaipėdos duona“ vadovaujantis p. D., atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „Klaipėdos duonos“ veiklas. Kad atsakovas turi duomenų dėl galimo klastojimo. Atsakovas sistemingai skleidžia tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonėje neva įvykdytus nusikaltimus, nusižengimus ir tuo žemina įmonės reputaciją. Įmonės darbuotojai buvo kviečiami į policiją, teismus, rašė paaiškinimus, dėl ko buvo atitraukiami nuo darbo ir įmonė patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes neįrodyta, jog buvo klastojami protokolai ar bendrovės lėšos pasisavintos. Teismo sprendime nurodyta, kad E. G. buvo žinoma apie akcijų pirkimą, nes jis valdybos posėdyje dalyvavo. Parašas ant sutarties nesuklastotas, o visas pinigines lėšas atsakovas pervesdavo asmeniškai su savo generatoriumi.

Neturtinė žala susideda iš to, kad 2016-04-27 akcininkų posėdyje turėjo aiškintis su akcininkais, nes šie nerimavo dėl padėties bendrovėje. Akcininkė „Vilniaus duona“ buvo sunerimusi tiek, kad atšaukė valdybą ir direktorių. J. pasakė, kad dėl tokis žinios yra šokiruotas ir kad tokia padėtis netoleruotina, ir turi būti išsiaiškinta. Normaliai įmonės reputacijai buvo pakenkta, nes paskleista žinia darbuotojams, akcininkams, klientams, nes įmonė dalyvauja viešuose pirkimuose. Per visą įmonės 40 metų gyvavimo laikotarpį nebuvo jokių pažeidimų ar abejonių dėl įmonės veiklos, reputacijos.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, K. D. teismo posėdyje prašė pareikštą reikalavimą tenkinti – pripažinti atsakovo pareiškimus, kad suklastojo dokumentus, pasisavino lėšas, sudarė apsimestinį sandorį, nepagrįstais bei priteisti iš atsakovo neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad įmonėje dirba virš 30 metų, dėl savo nepriekaištingos reputacijos nuolat buvo renkamas valdybos pirmininku, yra įmonės direktorius. Po E. G. pasisakymų, pareiškimų policijai, įvairiuose procesiniuose dokumentuose apie dokumentų klastojimą ir bendrovės lėšų pasisavinimą, turėjo įrodinėti, kad yra nekaltas. Todėl patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą. Atsakovo veiksmai tęsiasi du metus. Per tą laiką buvo apklausiamas ir pats ir įmonės darbuotojai, tikrinamos jo deklaracijos, banko sąskaitos. Turėjo įrodinėti ir aiškintis, kad yra nekaltas. Jautė pastovią nervinę įtampą, vartojo vaistus. Pergyveno ir jo šeimos nariai – garbingo amžiaus mama, neįgali sesuo. 2018-04-12 buvo patvirtinta, kad pas E. G. kompiuteryje neteisėtai buvo laikomi UAB „Klaipėdos duonos“ duomenys apie akcijų pirkimo sandorius, todėl E. G. žinojo visus duomenis ir kad jo skleidžiama informacija yra neteisinga. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino, kad E. G. pasirašė visus dokumentus, pervedinėjo pinigus, tvirtino sandorius. E. G. žinojo visus duomenis, nes vardijo tikslius skaičius. Atsakovas kreipėsi dėl valdybos protokolų pateikimo, tačiau jis buvo valdybos narys ir su visais protokolais buvo susipažinęs. Kadangi atsakovas pradėjo bendrauti su didžiausiais konkurentais „Vilniaus duona“, kilo kolizija tarp Konkurencijos ir Akcinių bendrovių įstatymo, tačiau teismas išaiškino, kad dėl protokolų pateikimo turi būti taikomas Akcinių bendrovių įstatymas. Dėl akcijų iš K. K. pirkimo yra išspręstas klausimas apylinkės teisme, visi žinojo, kad bus perkamos akcijos. Akcininkų sąrašai yra vieši, tuo labiau, atsakovas buvo valdybos narys. Akcijos buvo pirktos ne iš mažo akcininko, kaina buvo normali, atitiko ekonominius paskaičiavimus. Pokalbio garso įrašo stenogramoje garso įrašai sudėlioti iš gabalų, atsakovas pats juos kelis kartus keitė, tai nustatė tyrimas. Nėra žinoma iš kokio konteksto paimtos stenogramoje paminėtos aplinkybės. Iš A. B. buvo įsigytos akcijos galimai už 25 Lt. Šis sandoris vyko ne to pačiu metu, galimai vėliau. Valdybos atšaukimas buvo pasekmė melagingos informacijos paskleidimo. „Vilniaus duona“ aiškiai nurodė, kad dalyvavimas susirinkime yra sąlygotas vieno iš valdybos nario paskleistos informacijos apie pažeidimus bendrovėje. Žinia apie tariamus pažeidimus greitai pasklido ne tik tarp darbuotojų bet ir tarp klientų, atsakovo tikslas buvo sužlugdyti bendrovę, nes trečiasis asmuo 2016 m. atsisakė pirkti akcijas iš E. G.. 2 metus darbuotojai buvo strese. Klausimų dėl bendrovės veiklos, galimybės vykdyti įsipareigojimus, reputacijos kilo ir ministerijoms, akcininkams, įmonėms, kurių tiekėja yra bendrovė. E. G. paskleidė neteisingus duomenis, žinodamas, kad jie neteisingi. Viskas nurimo tik tada, kai buvo priimti procesiniai sprendimai dėl E. G. veiksmų.

Šalies argumentai

Atsakovo E. G. atstovas advokatas Marius Barisevičius teismo posėdyje su ieškiniu ir savarankišku reikalavimu nesutiko ir prašė juos atmesti. Paaiškino, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė aplinkybių, kurias nurodė teismo posėdyje, todėl reiktų vadovautis tik patikslinto ieškinio reikalavimais. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo K. D. nurodė, kad atsakovas atsakingas ir dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų duomenų, tačiau CK 2.24 str. 9 d. nurodo, kad asmens garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Nuomonės pateikimui tiesos ir netiesos kriterijus nėra taikomas. 2017-01-05 nutartyje konstatuota, kad buvo prašoma pateikti informaciją, todėl 2016-04-26 neįvykusiame susirinkime E. G., būdamas akcininku ir valdybos nariu, atsisakius jam suteikti informaciją, galėjo manyti, kad buvo bandoma nuslėpti informaciją apie akcijų pirkimą. Jau šiame susirinkime buvo žinoma už kokią sumą įsigijo akcijas VŠĮ VKUC, kuris vėliau pardavė akcijas „Klaipėdos duonai“ ir tą pačią dieną, kai VŠĮ VKUC įsigijo akcijas iš K. K., jas įsigijo ir K. D., todėl galėjo manyti, kad akcijas jis įsigijo iš K. K. pigiau nei „Klaipėdos duona“. E. G. suinteresuotas įmonės veikla, turtu, todėl tai jam ir sukėlė įtarimų. Be to, pozicija išsakyta akcininkų tarpe nepažeidžia dalykinės reputacijos, kaip K. D. atveju, nes ji neįrodyta, net nėra priežastinio ryšio, tuo labiau, kad ją patyrė artimieji. Straipsnio tekstas „Verslo žiniose“ ir turinys sako, kad atsakovas yra pareiškęs nuomonę. Jokia informacija nepateikta, kategoriškų teiginių nėra, tik vertinamosios nuomonės. E. G. prašydamas protokolų už 10 metų teisėtai naudojosi akcininko ir valdybos nario teisėmis. Įsiteisėjusia nutartimi pripažinta, kad atsisakymas pateikti protokolus buvo neteisėtas, todėl atsakovas turėjo pagrindo išsakytai nuomonei susidaryti, ir dėl atsakovui atsakomybė negali kilti. Straipsnis „Verslo žiniose“ išėjo ne atsakovo iniciatyva, o dėl bylos, pagal teismo sprendimą. Straipsnio vada buvo neteisėti ieškovo veiksmai, todėl dėl straipsnio kaltas pats ieškovas. Atsakovas neatsimena pasirašymo dokumento faktą, ar dėjo parašą ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Ar tikrai pats atsakovas pervedė pinigus nėra žinoma. Ieškovai neįrodinėja patirtos žalos.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens UAB Verslo žinios“ atstovė advokatė Vilmantė Iešmantaitė paaiškino, kad nuomonė turi turėti faktinį pagrindą. Svarbu nustatyti, ar atsakovas pateikė duomenis ar nuomonę. „Verslo žinių“ publikacijoje atsakovas pateikė savo vertinimus apie vykstančius reiškinius. Straipsnyje buvo pateikta tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, pasisakymai ir atskleista nesutarimų esmę. Straipsnis buvo visapusiškas ir netendencingas. Dėl konkrečių pasisakymų – „dėl galimo klastojimo“, „kyla negerų įtarimų“ – išsakyti pamąstymai, abejonės, komentuojami faktai. „Turiu duomenų“ duomenys straipsnyje nepateikti ir nepaviešinti. Tai yra tik faktų vertinimas, bet ne patys faktai. Teiginys dėl protokolų nepateikimo teismo sprendimu nustatyta, kad tai yra faktas atitinkantis tikrovę. „Piktnaudžiaujama įgaliojimais“– tokią atsakovo nuomonę suponavo teismo sprendimas. Teiginys „dėl veiklų perėmimo“ – nepateikiamas kaip faktas, o tik nuomonė. Pasisakymuose pateiktas vienintelis faktas dėl protokolų nepateikimo. Atsakovas kaip akcininkas, valdybos narys ir buvęs darbuotojas turėjo informacijos apie akcijų pardavimus ir jo pasisakymuose straipsnyje nėra įžeidžiančių frazių, jame yra pateikta nuomonė pagrįsta faktais. Tai tik jo susirūpinimas, teikiant teismuose išsiaiškintus duomenis. Vien nepalankios nuomonės pareiškimas nėra pagrindas moralinei žalai. Faktai nebuvo pateikti, todėl jų patikrinti negalima. Straipsnio šaltinis – teismo nutartis. Dėl straipsnio pavadinimo komentuoti negali, jis nėra nei teiginys, nei žinia, turėtų būti vertinamas visas straipsnio kontekstas. Straipsnyje nėra jokių duomenų apie dokumentų klastojimą.

Liudytojas G. B. teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovas yra įmonės vadovas, atsakovas - buvęs darbuotojas. Su abiem siejo darbiniai santykiai. Jis yra valdybos nariu šioje kadencijoje gal pusmetį. 2016-04-27 turėjo vykti akcininkų susirinkimas, jis nevyko dėl to, kad nebuvo susidaręs kvorumas ir E. G. minėjo, kad K. D. nesuperka akcijų iš jo. Buvo nurodyta, kad akcijų žema kaina, valdyba siūlo mažą kainą. E. G. buvo suinteresuotas savo akcijas didesne kaina parduoti, todėl to siekė visokiais būdais. K. K. buvo pasiūlyta didesnė suma už akcijas – 49 Lt. E. G. teigė, kad valdybos susirinkimų protokolai buvo suklastoti. Jis pats buvo valdybos narys. E. G. susirinkimo metu turėjo užrašų knygutę ir turėjo tikslius skaičius. Minėta, kad buvo neteisėtas sandoris su K. K. ir K. D., kad už akcijas buvo mokėta grynais pinigais. J. išreiškė didelę nuostabą, kad švaistomos lėšos. UAB „Vilniaus duona“ atstovai anksčiau nedalyvaudavo susirinkimuose, atvyko į šį susirinkimą su teisininku. Jie susidarė neigiamą įspūdį. Nesigilino už kiek ir kam K. K. pardavė akcijas. 2016-04-29 A. G. paprašė, kad šios aplinkybės būtų užfiksuotos ir byloje yra surašytas dokumentas. Jam K. D. sąžiningas žmogus. Labiausiai nustebino faktas, kad K. D. 800 000 litų už akcijų paketą išmokėjo K. K. grynais pinigais, nes tai leistų galvoti apie lėšų iššvaistymą.

Liudytoja V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-04-27 vyko akcininkų susirinkimas, bet jis neįvyko, kadangi nebuvo visų dalyvių. Ekonomikos direktorius E. G. susirinkimo metu kreipėsi į visus ir pasakė, kad generalinis direktorius K. D. sumokėjo K. K. už akcijas ne tokią sumą kaip buvo sutarta valdybos posėdyje. Iki susirinkimo nebuvo žinoma, kad K. D. pirko iš K. K. akcijas. E. G. minėjo, kad jis išsiaiškins situaciją, pateiks faktus, nes jis nežiojo, kad tiek buvo sumokėta. E. G. kalbėdamas apie skaičius, juos pateikė tikslius, turėjo juos susirašęs. E. G. minėjo, kad yra suklastotas valdybos protokolas. Susirinkime buvo „Vilniaus duona“ direktorius ir dar vienas asmuo. „Vilniaus duona“ turi akcijų. Anksčiau ji ne visada dalyvaudavo susirinkimuose. Po susirinkimo A. G. surašė raštą, kurį visi pasirašė.

Liudytojas G. M. teismo posėdyje paaiškino, kad yra prekybos skyriaus vadovas, 2016-04-27 dalyvavo akcininkų susirinkime, kuris neįvyko, nes nebuvo kvorumo. E. G. pasisakė susirinkime, kad akcijos buvo parduotos kita kaina, nei buvo nutarta valdybos, kad jis turi faktų. E. G. minėjo kainas ir kad K. D. ir K. K. sandoriu įmonei padarytas nuostolis. K. K. akcijas įsigijo bendrovė ir K. D.. E. G. minėjo, kad K. D. pirko akcijas ir, kad turi faktų dėl nesutapusių sumų ir kad viską išsiaiškins. E. G. skaitė iš užrašų, sakė, kad pateiks faktus. Suprato, kad turi faktų apie tai, kad valdybos ir pardavimo kaina skiriasi. E. G. minėjo, kad jam buvo žinoma, jog buvo suklastotas protokolas. Informacija buvo paskleista darbuotojų rate, visi norėjo sužinoti tiesą. Jis pats netikėjo paskleista informacija. K. D. vėliau pateikė duomenis. Po dviejų dienų po susirinkimo A. G. surašė suderintą kreipimasį, kurį visi pasirašė. Susirinkime dalyvavo „Vilniaus prekyba“ atstovai, kurie buvo nustebinti.

Liudytoja R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra akcininkė. 2016-04-27 vykęs akcininkų susirinkimas buvo apskelbtas iš anksto. Suskaičiavus balsus, buvo pranešta, kad susirinkime nėra kvorumo ir kad susirinkimas neįvyks. Susirinkimo metu pasisakė E. G., kuris teigė, kad 2008 m. išeinant K. K. į pensiją, valdybos susirinkimo metu buvo nuspręsta akcijas pirkti už maždaug 25 Lt., vėliau jos buvo nupirktos už 50 Eur. K. D. buvo kaltinamas, kad jis tai atliko neteisėtai. Dalį K. K. akcijų nupirko už grynuosius pinigus. E. G. skaičius buvo pasiruošęs, skaitė juos iš knygutės ar lapelio. Iš kur turimi skaičiai nepasakė. Susirinkime dalyvavo „Vilniaus duonos“ atstovai. E. G. nurodė, kad sandoris buvo neteisėtas tarp K. K. ir K. D., kad buvo padaryta žala įmonei. Nurodė, kad kreipsis į teisėsaugą. Buvo žinoma, kad E. G. buvo valdybos narys. Buvo neįtikėtina, kad apie akcijų pirkimą sužinojo tik 2016 m. E. G. derindavo visas sutartis, visi mokėjimai buvo su jo žinia. Kas ir kada pirko K. K. akcijas nėra žinoma. „Vilniaus duona“ atstovai sureagavo neigiamai.

Liudytoja B. P. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-04-27 susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. E. G. nurodė, kad turi informacijos dėl padaryto nusižengimo įmonėje dėl K. K. akcijų pirkimo. Buvo teigiama, kad buvo pirkta už didesnę sumą. E. G. minėjo skaičius, bet jų ji neįsidėmėjo. K. K. pardavė įmonei savo akcijas. Valdyba buvo nusprendusi sumokėti vieną sumą, o sumokėta kita suma. E. G. turėjo rankose dokumentus, užrašų knygutę. Jis minėjo, kad kreipsis į teisėsaugą. Apibūdino sandorį neteisėtu, nes K. D. nupirko iš asmeninių pinigų. Suprato, kad tai buvo nesąžiningas sandoris. Juristė surašė aktą, kurį jie perskaitę pasirašė. Mano, kad kiti darbuotojai žinojo.

Liudytoja R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra buvusi UAB „Klaipėdos duona“ darbuotoja. Dirbo apie keturiasdešimt vienus metus. Šiuo metu nedirba, yra pensijoje. Su K. D. ir E. G. buvo normalūs darbiniai santykiai. Šiuo metu yra UAB „Klaipėdos duona“ akcininkė, dalyvauja susirinkimuose. Tuo metu E. G. ėjo ekonomikos direktoriaus pareigas ir buvo valdybos narys. Jai pasirodė keista, kad 8 metus nieko nežinojęs, per akcininkų susitikimą E. G. pateikė naujus duomenis, jog K. D. sudarė neteisėtą sandorį su K. K.. K. K. akcijas įsigijo bendrovė. Nežino, ar kas iš įmonės vadovų įsigijo akcijų. E. G. sakė, jog kreipsis į teisėsaugą, kad apgintų akcininkų interesus, nes bendrovei buvo padaryta žala. E. G. apie pateiktą naują informaciją nieko nebepaklausė, nebuvo kada, nors klausimų buvo iškilę. E. G. pareiškimu tikėti nesinorėjo, tačiau akcininkams sukėlė dideles abejones, galbūt vadovas K. D. nesąžiningas. Tačiau kilo abejonių ir kodėl informacija apie neteisėtą K. D. sandorį pateikta tik po 8 metų. Atmosfera darbovietėje buvo normali. Tas pareiškimas UAB „Klaipėdos duonos“ reputacijai didelės įtakos tuo metu neturėjo, tik bijojo, kad tokia informacija nepasklistų plačiau, tarp konkurentų, pirkėjų. Bet mano, jog reputacijai neatsiliepė, nes ir toliau bendrovė dirba stabiliai. Paskutiniame akcininkų susirinkime dalyvavo „Vilniaus duona“, kurie yra pagrindiniai konkurentai ir mano, jog jie sureagavo. Iki tol „Vilniaus duona“ akcininkų susitikimuose dalyvavo labai seniai. Paskelbimas „Verslo žiniose“ sukėlė neigimas emocijas, atsimena tą straipsnį, dalinosi savo įspūdžiais su kitais darbuotojais. UAB „Klaipėdos duona“ reputacijai jis nebuvo palankus. Buvo ir kitų darbuotojų, kurie skaitė straipsnį, pavyzdžiui, kolegė I. R.. K. D. išgyveno dėl šitos situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Žemesnės instancijos teismas

ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ ieškinys atmetamas, trečiojo asmens K. D. savarankiškas reikalavimas tenkinamas iš dalies.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2008-05-30 UAB „Klaipėdos duona“ valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo K. D., A. G., R. K., E. G., A. B., vienbalsiai buvo nuspręsta iš VšĮ Profesinės kompetencijos ugdymo centras (toliau – VšĮ PKUC) nupirkti UAB „Klaipėdos duona“ paprastąsias vardines akcijas mokant po 49,90 Lt. 2008-06-13 VP pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 80, VšĮ PKUC pardavė, o UAB „Klaipėdos duona“ nupirko 23516 paprastąsias vardines akcijas, nustatant vienos akcijos kainą 49,90 Lt, bendra sutarties vertė 1 173 448,40 Lt. 2009-02-09 UAB „Klaipėdos duona“ valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo K. D., A. G., R. K., E. G., A. B., vienbalsiai buvo nuspręsta patvirtinti 2008 m. metinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad bendrovė 2008 metais už 1 173 448,40 Lt įsigijo savų 23 516 PVA. 2009-03-30 vykusiame UAB „Klaipėdos duona“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta patvirtinti bendrovės metinę atskaitomybę už 2008 metus. Iš 2008-12-31 pinigų srautų atskaitos matyti, kad bendrovė savų akcijų supirkimui išleido 1 173 448 Lt. 2016-04-29 rašte Dėl E. G. viešo pareiškimo užfiksuota, kad 2016-04-26 UAB „Klaipėdos duona“ buveinėje bendrovės narys E. G. bendrovės akcininkų akivaizdoje viešai pasisakė dėl, jo nuomone, bendrovėje padarytų nusižengimų. E. G. pareiškė, kad 2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu pirkti iš K. K. jai priklausančias bendrovės akcijas mokant už vieną akciją 24,5 Lt. Tik šių metų kovo mėnesį E. G. neva sužinojo, kad iš tikrųjų bendrovė nupirko iš VšĮ virš 23000 savų akcijų, mokant už vieną akciją 49,90 Lt, o dar 22000 bendrovės akcijų tuo metu K. D. nupirko iš K. K. asmeniškai, sumokėdamas grynais 800 000 Lt. E. G. pareiškė, kad valdybos sprendimas buvo ne toks, akcijų kaina nustatyta ne tokia, o K. D. sandoris yra apsimestinis. Taip pat nurodė, kad siekiant apginti pažeistus akcininkų interesus, dėl bendrovėje padarytų nusižengimų kreipsis į teismus ir teisėsaugą. Šį E. G. pareiškimą girdėjo bendrovės akcininkai G. B., A. G., V. K., G. M., R. P., B. P., R. P., I. R., UAB „Vilniaus duona“ atstovai J. K.-S. ir G. J.. Iš UAB „Klaipėdos duona“ 2016-05-18 pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1, nustatyta, kad 9 punktu buvo svarstytas klausimas dėl E. G. atšaukimo iš valdybos narių, dėl to, kad šantažuoja valdybos narius, reikalaudamas pirkti iš jo akcijas, pareikšdamas, kad parduos akcijas konkurentams, yra nelojalus bendrovei, nes pradėjo aktyviai bendrauti su konkurentais UAB „Vilniaus duona“. Šiam siūlymui balsų dauguma nebuvo pritarta, o UAB „Vilniaus duona“ siūlymu buvo atšaukta visa valdyba. 11.1 punktu išrinkta nauja valdyba iš keturių narių: E. G., A. G., K. D., R. K.. Protokolo 12 p. užfiksuota, kad UAB „Vilniaus duona“ atstovas G. J. nurodė, jog už E. G. balsavo dėl to, kad jis atstovautų visų akcininkų, taip pat ir UAB „Vilniaus duona“ interesus, o visus klausimus, liečiančius akcininkus, valdybos narius, siūlo išspręsti vietoje. E. G. (ieškovo) 2016-10-05 atsiliepimo Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 4 p., nurodoma, kad UAB „Klaipėdos duona“ (atsakovas) savo veiksmais tikėtinai siekia išvengti vadovo atsakomybės už 20018 m. galimai pasisavintą atsakovo turtą-akcijas, kurios turėjo būti įsigytos atsakovo, o ne atsakovo vadovo. Iš UAB „Klaipėdos duona“ operacijų akcijomis registravimo žurnalo už periodą nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31, matyti, kad 2008-05-15 K. K. perleido 23516 akcijų VšĮ PKUC, kuri už vieną akcija mokėjo 49,80 Lt (VP operacijų išrašai), ir 20291 akciją – K. D., kuris už vieną akciją mokėjo po 35 Lt (VP operacijų išrašai). 2008-06-13 VšĮ PKUC 23516 akcijų perleido UAB „Klaipėdos duona“, kuri už vieną akcija mokėjo 49,90 Lt (VP operacijų išrašai). 2013-12-17 A. B. perleido 14755 akcijų UAB Klaipėdos duona“ už vieną akciją mokant 25,40 Lt (Sandoris kaina ir suma duomenys). UAB „Klaipėdos duona“ 2016-03-07 raštu Nr. 13-55 atsisakė pateikti E. G. už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2016-02-29 valdybos posėdžių darbotvarkes, protokolus, sprendimus ar kitus dokumentus, kuriais įforminami šio bendrovės organo sprendimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-18 sprendimu UAB „Klaipėdos duona“ įpareigota per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti ieškovui E. G. UAB „Klaipėdos duona“ valdybos posėdžių protokolus nuo 2007-01-01 ir jų priedų kopijas.

Atsakovas E. G., kaip ieškovės ekonomikos direktorius, pagal pareigybę kontroliavo visų finansinių operacijų teisėtumą, buvo atsakingas už valdybos sprendimų, finansinėmis sutartimis pagrįstų operacijų vykdymą (3.1.1, 3.3.2, 3.3.11, 3.3.15, 4.1.3 punktai). Taip pat ekonomikos direktorius kasdien turėjo informuoti bendrovės vadovą apie praėjusios dienos įvykdytas stambesnes finansines operacijas (6.2.1 p.).

Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad VšĮ PKUC 2008-06-18 UAB „Klaipėdos duona“ pagal 2008-06-13 sutartį Nr. 80, pervedė 400 000 litų, o 2008-06-19 nurodymų pagal minėtą sutartį – 773 448,40 litų. Generalinio direktoriaus pavaduotojo S. J. 2017-02-10 paaiškinamajame rašte nurodoma, kad 2008-06-18 ir 2008-06-19 mokėjimus atliko E. G..

Savaitraštyje „Verslo žinios“ išspausdintoje 2017-01-13 publikacijoje „Tarp Klaipėdos ir Vilniaus duonkepių kyla įtampa“, pastraipoje „Kažką klastoja“ nurodoma, kad „Ponas G. atsikerta, kad „Klaipėdos duonai“ vadovaujantis p. D., atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „Klaipėdos duonos“ veiklas.“ „Turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje, tačiau plačiau galėčiau apie tai papasakoti tik pasibaigus teisiniams ginčams“.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 sprendimu ieškovo E. G. ieškinys, kuriuo jis prašė pripažinti UAB „Klaipėdos duona“ 2008-05-30 valdybos sprendimą, kuriuo nuspręsta iš VšĮ PKUC įsigyti 23516 UAB „Klaipėdos duona“ paprastųjų vardinių akcijų, už vieną akciją mokant po 14,45 Eur (49,90 Lt), negaliojančiu, atmestas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2018-04-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas E. G. atžvilgiu, pradėtas pagal UAB „Klaipėdos duona“ skundą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 str. 1 d., padarymo, nutrauktas, pripažinus įtariamojo veiką mažareikšme. Nutarimas įsiteisėjęs.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-04-06 nutarimu netenkintas E. G. skundas dėl Klaipėdos AVPK 2017-03-24 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą K. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos požymių, panaikinimo. Nutarimas įsiteisėjęs .

Dėl UAB „Klaipėdos duona“ dalykinės reputacijos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.114 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog civilinė teisė saugo dalykinę reputaciją. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Nors juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais, todėl CK 2.24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Šioje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju. Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-28 nutartis Nr. 2A-241/2014).

Vis tik asmens laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus nėra absoliuti ir visaapimanti, todėl teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Kita vertus, juridinio asmens reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Todėl reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, 2007-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).

Ieškovė UAB „Klaipėdos duona“ prašo pripažinti, kad atsakovo E. G. paskleista informacija per 2016-04-29 neįvykusi UAB „Klaipėdos duona“ visuotinį akcininkų susirinkimą, pasakant teiginius: „tik neseniai sužinojau apie neteisėtus sandorius, dėl kurių bendrovei padaryta turtinė žala bei apie bendrovės turto pasisavinimą stambiu mastu“, „2008 m. bendrovės valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti savas akcijas iš akcininkės K. K., mokant jai už vieną akciją 24,5 lito, o tik kovo mėnesį sužinojau, kad bendrovė nupirko savas akcijas iš kitos akcininkės – VŠĮ PKUC, mokant už viena akciją 49,90 Lt, o iš akcininkės K. K. akcijas tuo pačiu metu nupirko bendrovės generalinis direktorius K. D., neva sumokėdamas 800 000 Lt grynais“, „valdybos sprendimo pirkti akcijas mokant už vieną akciją 49,90 litų nebuvo, bendrovei padaryta žala 1 173 448 litų, o K. D. sandoris yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą realiai pinigai nebuvo sumokėti“ neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Klaipėdos duona“ reputaciją.

Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Tačiau šiuo atveju atsakovo tik nedidelei UAB „Klaipėdos duona“ akcininkų grupei išsakyti kaltinimai buvo nukreipti ne į pačią bendrovę, o tiesiogiai į jos vadovą. Kaip matyti iš atsakovo pasisakymų, jis išreiškė susirūpinimą tuo, kad dėl neteisėtų direktoriaus veiksmų, bendrovei buvo padaryta turtinė žala, pasisavintas jos turtas. Atsakovas neišsakė jokių kaltinimų ar abejonių dėl pačios bendrovės ir jos valdybos, kaip vieno iš valdymo organo, veiklos, tuo labiau, kad jis pats buvo valdybos narys ir tokie kaltinimai būtų nukreipti ir prieš jį patį. Turto pasisavinimu atsakovas apkaltino tik direktorių K. D. ir būtent jo atžvilgiu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Pagal UAB „Klaipėdos duona“ įstatus, generalinis direktorius yra bendrovės vadovas, tačiau ne vienasmenis valdymo organas, todėl jis negali būti tapatinamas su bendrove ir tik jo atžvilgiu išsakyti ginčijami teiginiai negali būti vertinami kaip išsakyti dėl pačios bendrovės veiklos. Kaip pripažino pačios bylos šalys, K. D. ir E. G. tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški. K. D. tai sieja su tuo, kad buvo atsisakyta nupirkti E. G. turimas bendrovės akcijas. Be to, kaltinimai buvo išsakyti tik siauram ratui su bendrove susijusių asmenų, o ne viešoje erdvėje, renginyje, žiniasklaidos priemonėje. Nors ieškovė teigė, kad būtent dėl šio atsakovo pasisakymo, kurį girdėjo ir bendrovės akcininkės UAB „Vilniaus duona“ atstovai, pakartotiniame 2016-05-18 visuotiniame akcininkų susirinkime šios akcininkės iniciatyva buvo atšaukta visa UAB „Klaipėdos duona“ valdyba, tačiau tokius argumentus patvirtinančių duomenų nepateikta. Priešingai, iš susirinkimo protokolo matyti, jog valdyba buvo atšaukta dėl to, kad buvo inicijuotas vieno jos nario – E. G. atšaukimas, ir tam akcininkės UAB „Vilniaus duona“ atstovai nepritarė, siūlydami tokiu atveju atšaukti visą valdybą. Kita vertus, į naująją valdybą išrinktas tiek tie patys valdybos nariai, kurie buvo ir ankstesnėje valdyboje, vadinasi net ir pasitikėjimas bendrovės valdymo organu nebuvo prarastas. Be to, savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „tarp Klaipėdos ir Vilniaus duonkepių kyla įtampa“ UAB „Vilniaus duona“ patvirtino, kad ji į valdybos narių ginčus nesikiša, tik viliasi, jog tai nepakenks įmonės veiklai, rezultatams ir akcininkų interesams, tuo patvirtindama, kad tai yra tik vidinis valdybos narių ginčas, neturintis įtakos akcininkės sprendimams.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog E. G. per 2016-04-29 neįvykusi UAB „Klaipėdos duona“ visuotinį akcininkų susirinkimą pasisakymai buvo nukreipti prieš ieškovę ir pakenkė jos dalykinei reputacijai.

Taip pat ieškovė prašo pripažinti, kad savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „tarp Klaipėdos ir Vilniaus duonkepių kyla įtampa“, teiginiai „turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje“, neatitinka tikrovės ir žemina bendrovės dalykinę reputaciją. Tačiau šiuo atveju svarbu vertinti ne atskiras pasisakymo frazes, o visą straipsnio kontekstą, tam kad nustatyti ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas.

Kaip matyti iš straipsnio, jame išspausdinti ne tik E. G. pasisakymai, tačiau pirmiausia K. D. paaiškinimai, kurie ir atskleidžia kilusių diskusijų esmę – kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog E. G. buvo atsakyta pateikti visus bendrovės valdybos protokolus su priedais nuo 2007 m., nes E. G. bendradarbiauja su „Klaipėdos duona“ pagrindine konkurente „Vilniaus duona“, o protokoluose yra strateginė informacija, susijusi su komercine politika. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo įmonę pateikti visus reikalaujamus protokolus ir priedus. Kaip galima suprasti iš K. D. pasisakymo, jis su teismų sprendimais nesutinka, ir sieks juos ginčyti kasacine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Iš publikacijos teksto aišku, jog būtent reaguodamas į šiuos K. D. pasisakymus, E. G. išreiškė savo poziciją šiais klausimais, vėlgi pabrėždamas abejones dėl UAB „Klaipėdos duona“ vadovo veiksmų teisėtumo. Be to, kaip paaiškino trečiojo asmens UAB „Verslo žinios“ atstovė teismo posėdyje, straipsnio idėja ir kilo iš minėtų teismų sprendimų.

Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Akivaizdu, jog šiuo atveju, E. G. pasisakymai yra formuojami kaip manymas, įtarimas, tai išreiškiant tokiais žodžiais, kaip „tikėtina“, „galimo klastojimo“, „kyla negerų įtarimų“, tačiau jokių faktų, konkrečių kaltinimų, ne tik UAB „Klaipėdos duona“ veikla, bet ir jos vadovo veiksmais neišreiškia, apart to, kad tokie įtarimai jam susiformavo dėl K. D. atsisakymo pateikti valdybos posėdžių protokolus, kas, kaip patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-18 sprendimu, nebuvo teisėtas veiksmas.

Taigi, ginčijamuose teiginiuose pavartoti žodžiai („tikėtina“, „galimo“, „kyla įtarimų“) leidžia teigti, kad jais yra keliamos abejonės, pareiškiamas, susirūpinimas dėl ieškovės vadovo veiklos teisėtumo; teiginiai pateikti kaip spėjimas, pasireiškiantis E. G. išsakyta nuomone, o ne duomenų paskleidimu. Vertinant ginčijamus teiginius tuo aspektu, ar jie liečia ieškovą, spręstina, kad jais yra apibūdinami E. G. ir K. D. tarpusavio santykiai, ką, beje, šiame straipsnyje pažymėjo ir bendrovės „Vilniaus duona“ atstovas, o ne kalbama apie UAB „Klaipėdos duona“. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad nurodyti teiginiai pažeistų pačios UAB „Klaipėdos duona“ dalykinę reputaciją.

Ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 straipsnis). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Paskleistų žinių dalykinę reputaciją žeminantis pobūdis gali pasireikšti juridinio asmens finansinės padėties pablogėjimu, pelno sumažėjimu ateityje, bendradarbiavimo su partneriais bei klientais sunkumais, reputacijos vertinimo sumažėjimas ar tapimas neigiamu, kitomis neigiamomis pasekmėmis.

Vertinant aptartus pasisakymus tuo aspektu ar jie turėjo reikšmės juridinio asmens veiklai, ką įrodinėjo ieškovė liudytoju – bendrovės darbuotojų ar akcininkų, pagalba, teikdama, kad dėl paskleistos žinios savaitraštyje „Verslo žinios“ buvo pakenkta bendrovės reputacijai, pasikeitė verslo partnerių požiūris į bendrovę, buvo abejojama dėl jos galimybių vykdyti įsipareigojimus, svarbu, kad aplinkybės kitais, objektyviais įrodymais nebuvo grindžiamos. Netgi liudytojai, kalbant apie ieškovei padarytą žalą, akcentavo kilusias abejones būtent dėl pasitikėjimo direktoriumi, jo veikla, tačiau ne pačia bendrove. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo pasisakymų nebuvo sudarytos sutartys, negalėta dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, verslo partneriai atsisakė bendradarbiavimo, krito bendrovės akcijų kaina, pelnas, ieškovės pabrėžiamas teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, bendrovę paliko jos darbuotojai, akcininkai, ar bendrovė patyrė kitų nuostolių, paveikusių jos veiklos rezultatus, reputaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti jokių faktinių neigiamų padarinių ieškovės dalykinei reputacijai ir atsakovo kaltės dėl jų atsiradimo.

Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad atsakovo E. G. paskleista informacija 2016-10-05 atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkes teismo civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 t. y. – „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo vadovo atsakomybės už 2008 m galimai pasisavintą Atsakovo turtą – akcijas, kurios turėjo būti įsigytos Atsakovo, o ne Atsakovo vadovo“, „ieškovo įsitikinimu, nesąžiningas Atsakovo elgesys gali būti paaiškinamas tik siekiu išvengti atsakomybės dėl 2008 m įvykdytų Atsakovo akcijų įsigijimų, kuomet ženklią Atsakovo akcijų dalį Atsakovo vadovas ir valdybos pirmininkas, priešingai valdybos sprendimui, galimai įsigijo iš Atsakovo lėšų ir taip padarė reikšmingos žalos pačiam Atsakovui“ – neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Klaipėdos duona“ dalykinę reputaciją.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė ir daugiau procesinių dokumentų, kuriuose, jos nuomone, atsakovas skleidė ieškovės dalykinę reputaciją žeminančią informaciją. Tačiau bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas bei ieškinio dalykas ir teismas tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais, gali išeiti už ieškinio ribų. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais UAB „Klaipėdos duona“ dalykinę reputaciją tik minėtame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus teiginius, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir spręsti dėl atsakovo teiginių, išsakytų kituose, ieškinyje nenurodytuose procesiniuose dokumentuose.

Žemesnės instancijos teismas

Kita vertus, CK 2.24 str. 9 d. nurodo, kad šio straipsnio nustatytos asmens garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Vadovaujantis šia nuostata, teismo proceso dalyviai turi absoliutų imunitetą ir jokiais atvejais neatsako pagal CK 2.24 straipsnį dėl garbės ir orumo pažeidimo už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtus duomenis. Tai yra pabrėžęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad dėl dalyvaujančio baudžiamojoje byloje asmens procesiniame dokumente – pareiškime, atsiliepime – teismui paskleistų garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo asmuo neatsako pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas (CK 2.24 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2005).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis pripažintina, kad atsakovas neatsako už savo argumentus, kuriais grindė teismui teikiamus procesinius dokumentus, tuo labiau, kad jų pagrįstumas jau buvo įvertintas Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-05 nutartimi, kuria paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 priimtas sprendimas, todėl teismas jų apskritai nebevertina ir plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo E. G. pasisakymais bei argumentais procesiniuose dokumentuose buvo pažeista ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ dalykinė reputacija, ieškovės šiuo pagrindu pareikštas ieškinys atmetamas.

Dėl trečiojo asmens K. D. savarankiškų reikalavimų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

Sprendžiant, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, pažymėtina, jog pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Ginčo, kad atsakovas UAB „Klaipėdos duona“ 2016-04-29 neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime pasisakė, kad „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti K. K. jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 lito“, ir kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš VŠĮ mokant už vieną akciją 49,90 litų“, o „K. D. sandoris su K. K. yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“, nėra. Tai patvirtina ir 2016-04-29 raštas Dėl E. G. viešo pareiškimo 2016-04-26 UAB „Klaipėdos duona“ buveinėje bendrovės akcininkų akivaizdoje, bei liudytojų G. B., V. K., G. M., R. P., B. P., R. P. parodymai teismo posėdyje.

Atsakovas šiuos pasisakymus motyvuoja tuo, kad jis apie valdybos sprendimą pirkti akcijas iš VŠĮ mokant už vieną akciją 49,90 litų nieko nežino, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo fakto neatsimena, taip nėra tikras, kad pervedė pinigus pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau kaip matyti iš 2008-05-30 UAB „Klaipėdos duona“ valdybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas iš VšĮ PKUC nupirkti UAB „Klaipėdos duona“ paprastąsias vardines akcijas mokant po 49,90 Lt, atsakovas E. G. dalyvavo. 2008-06-13 tarp VšĮ PKUC ir UAB „Klaipėdos duona“ buvo pasirašyta VP pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 80, kuria VšĮ PKUC pardavė, o UAB „Klaipėdos duona“ nupirko 23516 paprastąsias vardines akcijas, nustatant vienos akcijos kainą 49,90 Lt, bendra sutarties vertė 1 173 448,40 Lt. Atsakovas E. G., kaip ieškovės ekonomikos direktorius, pagal pareigybę kontroliavo visų finansinių operacijų teisėtumą, buvo atsakingas už valdybos sprendimų, finansinėmis sutartimis pagrįstų operacijų vykdymą, taip pat kasdien turėjo informuoti bendrovės vadovą apie praėjusios dienos įvykdytas stambesnes finansines operacijas. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad VšĮ PKUC 2008-06-18 UAB „Klaipėdos duona“ pagal 2008-06-13 sutartį Nr. 80, pervedė 400 000 litų, o 2008-06-19 nurodymų pagal minėtą sutartį – 773 448,40 litų. Generalinio direktoriaus pavaduotojas S. J. 2017-02-10 paaiškinamajame rašte patvirtino, kad 2008-06-18 ir 2008-06-19 mokėjimus atliko E. G.. Be to, 2009-02-09 UAB „Klaipėdos duona“ valdybos posėdyje, kuriame atsakovas taip pat dalyvavo vienbalsiai buvo nuspręsta patvirtinti 2008 m. metinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad bendrovė 2008 metais už 1 173 448,40 Lt įsigijo savų 23 516 PVA. Iš 2008-12-31 pinigų srautų atskaitos matyti, kad bendrovė savų akcijų supirkimui išleido 1 173 448 Lt. Be to, pats atsakovas su atsiliepimu į pradinį ieškovės ieškinį pateikė UAB „Klaipėdos duona“ operacijų akcijomis registravimo žurnalo už periodą nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31 duomenis iš kurių matyti, jog 2008-05-15 K. K. perleido 23516 akcijų VšĮ PKUC, kuri už vieną akciją mokėjo 49,80 Lt (VP operacijų išrašai), ir 20291 akciją – K. D., kuris už vieną akciją mokėjo po 35 Lt (VP operacijų išrašai). 2008-06-13 VšĮ PKUC 23516 akcijų perleido UAB „Klaipėdos duona“, kuri už vieną akcija mokėjo 49,90 Lt (VP operacijų išrašai). 2013-12-17 A. B. perleido 14755 akcijų UAB „Klaipėdos duona“ už vieną akciją mokant 25,40 Lt (Sandoris kaina ir suma duomenys). Taigi, akivaizdu, kad atsakovas, tiek kaip bendrovės akcininkas, valdybos narys, tiek pagal einamas ekonomikos direktoriaus pareigas, žinojo visus tikruosius duomenis, susijusius su akcijų pirkimu ir jų kaina. Svarbu ir tai, kad pagal E. G. skundą dėl galimo K. D. sukčiavimo dėl minėtų akcijų pirkimo, Klaipėdos AVPK 2017-03-24 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius K. D. veikoje nusikalstamos veikos požymių. Nutarime pažymėta, kad jokių duomenų, jog UAB „Klaipėdos duona“ valdyba būtų nusprendusi iš K. K. nupirkti akcijas po 25,4 Lt nebuvo, kaip ir nenustatyta duomenų, kad fizinių asmenų savanoriškai parduotos akcijos galėjo būti K. D. patikėtos ar buvusios jo žinioje, arba jis turėjo kokius įgaliojimus vienasmeniškai spręsti dėl jų pardavimo kainos ir už jas sumokėti iš bendrovės lėšų. Atsakovas 2008-05-30 valdybos sprendimą ginčijo teismui, prašydamas jį panaikinti, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 sprendimu ieškovo E. G. ieškinys buvo atmestas.

Visi šie duomenys patvirtina, kad atsakovo UAB „Klaipėdos duona“ 2016-04-29 neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime pasisakyti teiginiai, atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant šie žodžiai buvo pasakyti, buvo pateikti kaip žinia – tikrai įvykęs faktas, kuriais atsakovas tvirtino, kad 2008 m. valdybos sprendimas buvo bendrovės vardu nupirkti K. K. jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 lito, o valdybos sprendimo pirkti akcijas iš VŠĮ mokant už vieną akciją 49,90 Lt nebuvo, kad K. D. sandoris su K. K. buvo apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti, nors iš byloje išanalizuotų duomenų darytina priešinga išvada, t. y. UAB „Klaipėdos duona“ direktorius nepagrįstai apkaltintas realiai pasisavinęs bendrovės turtą. Šie duomenys pateikti ne kaip spėjimas, nuomonė ar prielaida, nes šiuos teiginius atsakovas atkartojo ir savo 2017-01-12 pranešime Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. D. atžvilgiu bei atsiliepime į UAB „Klaipėdos duona“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016. Duomenys apie nusikaltimo padarymą, asmeniui, kuriam nepateikti kaltinimai ir jis nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, yra įžeidžiantys ir jų žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti (Konstitucijos 31 straipsnis). Teismui nepateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažintas kaltas, padarius nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, Klaipėdos AVPK 2017-03-24 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius K. D. veikoje nusikalstamos veikos požymių. Todėl tokie atsakovo nepagrįsti kaltinimai trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, padarius nusikalstamą veiką, siekiant sumenkinti jo asmenį bei jam pakenkti, neatitinka geros moralės, etikos normų, netgi įstatymų nuostatų ir pripažintini žeminančiais asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad jo pasakyti žodžiai susirinkimo metu apie trečiąjį asmenį K. D. atitinka tikrovę (CPK 12 ir 178 straipsniai), todėl šie atsakovo pasakyti žodžiai pripažintini kaip K. D. garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios ir vertintini paskleidimo pašaliniam asmeniui aspektu.

Liudytojai G. B., V. K., G. M., R. P., B. P., R. P. patvirtino, kad tokie valdybos nario pateikti kaltinimai tikrai jiems sukėlė abejones direktoriaus veiklos teisėtumu ir jo reputacija, kas vedė prie nepasitikėjimo direktoriumi ir valdybos pirmininku. Ši žinia greit pasklido tarp darbuotojų ir kėlė sumaištį, neigiamas emocijas, abejones vadovo sąžiningumu. Be to, į susirinkimą buvo atvykę ir UAB „Klaipėdos duona“ akcininkės bei didžiausios konkurentės „Vilniaus duona“ atstovai J. K.-S. ir G. J., kurie tai pat sureagavo į atsakovo pasisakymą, 2016-05-18 pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime siūlydami išspręsti visus klausimus, kylančius tarp akcininkų ir valdybos narių.

Akivaizdu, kad atsakovo žinia buvo paskleista tretiesiems asmenims ir į ją šie asmenys sureagavo, pradėję abejoti bendrovės vadovo autoritetu, todėl teismas konstatuoja tikrovės neatitinkančių bei įžeidžiančio turinio duomenų paskleidimo pašaliniams asmenims faktą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, K. D. reikalavimas šioje dalyje tenkinamas.

Taip pat trečiasis asmuo K. D. prašo pripažinti, kad savaitraštyje „Verslo žinios“ 2017-01-13 publikacijoje „tarp Klaipėdos ir Vilniaus duonkepių kyla įtampa“, teiginiai „Klaipėdos duonai“ vadovaujantis p. D., atsisakydamas pateikti valdybos posėdžių protokolus, ne tik piktnaudžiauja savo įgaliojimais, bet ir tikėtina, kad su susijusiais asmenimis siekia perimti pelningiausias „Klaipėdos duonos“ veiklas“, „turiu duomenų dėl galimo klastojimo. Kyla negerų įtarimų dėl to, kas vyksta įmonėje“, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys garbę ir orumą.

Kaip jau minėta anksčiau, jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Šiuo atveju, E. G. pasisakymai yra išreikšti tokiais žodžiais, kaip „tikėtina“, „galimo klastojimo“, „kyla negerų įtarimų“, tačiau jokių faktų, konkrečių kaltinimų K. D. veiksmais neišreiškiama. Atsakovas aiškia nurodo, kad tokiai nuomonei prielaidas sudarė K. D. atsisakymas pateikti valdybos posėdžių protokolus, o šis atsisakymas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-18 sprendimu pripažintas neteisėtu veiksmu, nurodant, kad E. G., kaip teisėtai išrinktas valdybos narys, turėjo teisę gauti protokolų kopijas, vadovaujantis CK 2.90 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Taigi, ginčijamuose teiginiuose pavartoti žodžiai („tikėtina“, „galimo“, „kyla įtarimų“) leidžia teigti, kad jais yra keliamos abejonės ieškovės vadovo trečiojo asmens K. D. veiklos teisėtumu, kurioms susiformuoti turėjo įtakos ir teismo sprendimas, nes, kaip paaiškino trečiojo asmens UAB „Verslo žinios“ atstovė, straipsnis buvo parašytas šio sprendimo pagrindu, todėl šie teiginiai vertintini tik kaip E. G. išsakyta nuomonė, subjektyvus nustatytų faktų vertinimas, kuriems tiesos ir tikrumo kriterijai netaikomi, o ne žinios, faktų, duomenų paskleidimas ir negali būti pripažinti neatitinkantys tikrovės ir žeminantys trečiojo asmens K. D. garbę ir orumą. Esant šioms aplinkybėms, trečiojo asmens K. D. ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Kaip jau išaiškinta anksčiau, proceso dalyviai turi absoliutų imunitetą ir jokiais atvejais neatsako pagal CK 2.24 straipsnį dėl garbės ir orumo pažeidimo už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2005), todėl trečiojo asmens K. D. reikalavimas pripažinti, kad atsakovo atsiliepime į UAB „Klaipėdos duona“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6267-980/2016 nurodyti teiginiai „tokiais veiksmais tikėtinai siekiama išvengti atsakovo vadovo atsakomybės už 2008 m. galimai pasisavintą Atsakovo turtą – akcijas, kurios turėjo būti įsigytos Atsakovo, o ne Atsakovo vadovo“, ir „ieškovo įsitikinimu, nesąžiningas Atsakovo elgesys gali būti paaiškinamas tik siekiu išvengti atsakomybės dėl 2008 m. įvykdytų Atsakovo akcijų įsigijimų, kuomet ženklią Atsakovo akcijų dalį Atsakovo vadovas ir valdybos pirmininkas, priešingai valdybos sprendimui, galimai įsigijo iš Atsakovo lėšų ir taip padarė reikšmingos žalos pačiam Atsakovui“ yra neatitinkantys tikrovės, žeminantys jo garbę ir orumą, atmestinas.

Pripažinus, kad atsakovo veiksmais trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, garbė ir orumas buvo pažeminti, yra pagrindas spręsti ir dėl pasekmių, kilusių dėl atsakovo veiksmų, pašalinimo bei neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24 str. 1 d.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo K. D. prašo priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Trečiasis asmuo pareikštame savarankiškame reikalavime jam padarytos neturtinės žalos faktą grindė tuo, kad dėl atsakovo E. G. tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo bendradarbių ir bendrovės akcininkų tarpe, jaučia kilusi nepasitikėjimą juo, dėl ko patyrė emocinę įtampą, diskomfortą bendraujant su darbuotojais ir akcininkais, taip pat gaišo laiką teikdamas įvairius duomenis į teisėsaugos institucijas, dėl ko vėl gi jaučiasi žeminamas. Teismo posėdyje trečiasis asmuo K. D. nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patytė stresą, pergyvenimus, nes jis bendrovei vadovauja jau ilgus metus, ir niekada jo reputacija nebuvo suabejota. Dėl patirtų pergyvenimų pablogėjo sveikata, turėjo vartoti vaistus. Atsakovo kaltinimai neigiamai atsiliepė santykiuose su bendradarbiais, verslo partneriais, visiems kilo įvairių klausimų, abejonių.

Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą, tačiau šiuo atveju ypatingai vertintini trečiojo asmens K. D., kaip bendrovės vadovo, išgyvenimai dėl patirto pažeminimo darbuotojų, bendrovės akcininkų akivaizdoje, jų akyse suformuojant neigiamą nuomonę apie vadovą ir valdybos pirmininką. Liudytojai G. B., V. K., G. M., R. P., B. P., R. P. patvirtino, kad tokie valdybos nario pateikti kaltinimai tikrai jiems sukėlė abejones direktoriaus veiklos teisėtumu ir jo reputacija, kas vedė prie nepasitikėjimo juo. Be to, ši žinia netruko pasklisti tarp bendrovės kolektyvo, verslo partnerių, suinteresuotos visuomenės atstovų. Nors trečiasis asmuo K. D. nepateikė duomenų, pagrindžiančių tokių išgyvenimų poveikį jo sveikatai, tačiau pakirstas ilgametis pasitikėjimas juo, kaip bendrovės vadovu, abejonės jo gera reputacija, teisminiai nagrinėjimai neabejotinai sukėlė neigiamus išgyvenimus, kurie turėjo neigiamo poveikio ir sveikatai. Taigi atsakovo paskleisti neatitinkantys tikrovės ir trečiojo asmens garbę bei orumą žeminantys duomenys, susiję su įžeidžiančiais kaltinimais, padarė trečiajam asmeniui nepataisomą žalą ir ji turi būti atlyginta, tik jos dydis mažintinas. Trečiojo asmens K. D. reikalaujama iš atsakovo priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nes tenkinamas tik vienas iš reiškiamų reikalavimų, todėl, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, ji mažintina iki 6 000 Eur, ir ši suma, bylos kontekste, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, patirtas materialines bei dvasines sąnaudas (CK 1.5 str., CK 2.24 str.).

Taip pat atsakovas įpareigotinas uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje, paneigti šias, teismo pripažintas tikrovės neatitinkančiomis, žinias, neišeinant iš byloje nustatytų aplinkybių ir neviršijant tenkintų ieškinio reikalavimų ribų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, K. D. patyrė 588,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 225,00 Eur žyminio mokesčio ir 363,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Trečiojo asmens K. D. savarankiškus reikalavimus tenkinus iš dalies, šiuo konkrečiu atveju patenkinta 60,00 procentų, jam iš atsakovo priteisiama 352,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas E. G. prašo priteisti iš ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. 4582,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nuomone, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), yra tinkamai pagrįstos ir protingos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei tai, kad ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ ieškinys atmestas, o trečiojo asmens K. D. reikalavimų patenkinta 60 procentų, atsakovui iš ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ atsakovui priteisiama 2291,18 Eur, o iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais K. D. – 916,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo UAB „Verslo žinios“ prašo iš ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. priteisti 1095,00 Eur.

Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau pagal teismų praktiką, remiantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo UAB „Verslo žinios“ yra atsakovo pusėje, vadinasi, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos iš ieškovės ir trečiojo asmens K. D., pareiškusio atsakovui savarankiškus reikalavimus, tokia apimtimi, kokia atmesti jų ieškinių reikalavimai, t. y. iš ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ – 547,50 Eur, o iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. – 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“ ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovo E. G. uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“ 2016-04-29 visuotiniame akcininkų susirinkime pasakyti teiginiai „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti K. K. jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 lito“, kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš VŠĮ mokant už vieną akciją 49,90 litų“, ir kad „K. D. sandoris su K. K. yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“ neatitinka tikrovės ir žemina trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovą E. G. pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje, paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, nurodant, kad „2008 metais valdybos sprendimas pirkti akcijas iš VŠĮ mokant už vieną akciją 49,90 litų buvo, K. D. sandoris su K. K. nebuvo apsimestinis ir nebuvo siekta neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, bei jis nėra šiais savo veiksmais padaręs žalos bendrovei“.

Priteisti iš atsakovo E. G. trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, K. D. 6 000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo bei 352,80 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui E. G. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“ 2291,18 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. 916,47 Eur (devynis šimtus šešiolika eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo žinios“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos duona“ 547,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. 219,00 Eur (du šimtus devyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, prie šios bylos prijungtą civilinę bylą Nr. e2-11933-1067/2017 grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (S. D. g. 8, Klaipėda), ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 04-2-00128-17 (4 tomai) grąžinti Klaipėdos AVPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai (Kauno g. 6, 91154 Klaipėda), o medžiagą Nr. M-2-04-00019-17 (3 tomai) – Klaipėdos AVPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai (Kauno g. 6, 91154 Klaipėda).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė