Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo A. L. (A. L.) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog kasatorius, vykdydamas verslą, panaudojo apgaulę prieš Valstybinę mokesčių inspekciją ar kitus subjektus, kad iš bylos duomenų matyti, jog jokios neteisėtos turtinės naudos negavo, kad byloje nesurinkta įrodymų dėl tiesioginės tyčios apgaule suklaidinti Valstybinę mokesčių inspekciją ir taip kito asmens naudai panaikinti turtinę prievolę dėl PVM mokėjimo. Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes teismas pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normas, neatskleidė visų būtinųjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 ir BK 222 straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Kasatoriaus manymu, teismas ignoravo byloje esančius įrodymus (nuteistojo ir liudytojų parodymus), apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, nevertino specialisto išvados ir ją pateikusio specialisto paaiškinimų. Toliau kasatorius pateikia argumentus dėl įmonės ir neatsiskleidusio tarpininko veiklos, analizuoja byloje surinktus duomenis, teigdamas, kad buvo būtina paskirti naują ekspertinį tyrimą. Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnį, nurodo kasacinės instancijos teismo praktiką, pažymėdamas, kad jis neturėjo tikslo sukčiauti ir neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatyta, kur, kokioje vietoje, kokiu būdu kasatorius ar kartu su I. L. paslėpė dviejų įmonių buhalterinius dokumentus. Be to, nebuvo nagrinėta ir nepaneigta neatsargios veikos – buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo – galimybė. Kartu kasatorius nesutinka, kad veikė bendrininkų grupe, nurodydamas, kad nuosprendyje nėra nurodyti įrodymai dėl susitarimo tarp jo ir I. L. dėl nusikalstamų veikų padarymo, kad tariamas bendrininkavimas grindžiamas telefoninių pokalbių tarp dviejų brolių interpretacijomis, kurias pateikė pokalbius išklausę pareigūnai, kad jis neatliko jokių veiksmų kaip vykdytojas. Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinis skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nes teismas neišdėstė motyvuotų išvadų dėl skundo esmės, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį ir BPK 331 straipsnio nuostatas. Kartu nurodoma, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį, BPK 109 straipsnį ir BPK 115 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai nusprendė tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį. Teigiama, kad, išteisinus kasatorių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nebeliko teisinio pagrindo tenkinti civilinį ieškinį dėl (galimai) UAB „A.“ padarytos turtinės žalos. Kasatoriaus manymu, teismas nevertino baudžiamojo proceso trukmės, todėl tai turėjo įtakos bausmės skyrimui. Nagrinėdami bylą, abiejų instancijų teismai nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, kad nuosprendis buvo priimtas, praėjus beveik devyniems metams nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo. Kasatoriaus nuomone, teismo nuosprendis buvo priimtas, pažeidus teisę į teisingą procesą, nes buvo pažeista kaltinamojo teisė veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Ši situacija susiklostė dėl prieštaringų teismo išvadų, padarytų dėl BK 182 ir BK 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu grindžia, kaip pats nurodo, savo manymu apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą ir padarytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, t. y. kasacinis skundas grindžiamas deklaratyviais argumentais, tik išvardijant įstatymų nuostatas ir cituojant kasacinės instancijos teismo praktiką. Be to, skunde pateikiama sava versija dėl faktinių bylos aplinkybių, dėl įmonės realiai vykdytos veiklos, dėl neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl bendrininkų grupės nebuvimo, siekiant pakeisti teismo išvadas savu įrodymų vertinimu, kartu analizuojant gynybos iniciatyva į bylą pateiktą konsultacinę išvadą ir nesutinkant su teismo motyvais dėl šios išvados vertinimo. Atrankos kolegija pažymi, kad tokie faktiniu aspektu suformuluoti kasatoriaus argumentai, deklaratyvus įstatymų straipsnių įvardijimas, teigiant, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai ir kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Taigi kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar pirmiau vykusiose proceso stadijose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Kartu pažymėtina, kad kasatorius, nurodydamas, jog apeliacinės instancijos teismas neišdėstė motyvuotų išvadų dėl skundo esmės, nenurodo, į kokius esminius apeliacinio skundo argumentus nebuvo motyvuotai atsakyta skundžiamame nuosprendyje. Kasatoriaus teiginiai dėl jo teisių į gynybą ir teisingą teisminį procesą pažeidimo, argumentai dėl civilinio ieškinio ir per ilgos proceso trukmės vėlgi yra grįsti nesutikimu su teismo išvadomis ir savaip vertinamos teismų praktikos analize. Tai, kad kasatoriaus netenkina jam nepalankus apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, savaime nereiškia, kad šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir esmingai pažeidė BPK nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. L. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. L. (A. L.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.