Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui A. K. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

- A. K. bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- A. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val., pradedant nuo pirmojo mėnesio savaitgalio;

- A. K. kiekvieną mėnesio ketvirtąjį šeštadienį paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

1.1. teismas, spręsdamas dėl tėvo valdžios apribojimo, apsiribojo tuo, kad piniginių lėšų neturėjimas nėra pagrindas riboti tėvo valdžią, nes ieškovas turi aktyviai įgyvendinti savo, kaip tėvo teises, sūnaus gyvenime. Toks teismo vertinimas prieštarauja tėvų valdžios sampratai. Teismas sprendime padarė išvadą, neatitinkančią bylos faktinių aplinkybių. Ieškovas vengia išlaikyti savo sūnų.

1.2. A. K. su atsakove susitinka tik pasiimdamas ir grąžindamas vaiką, tuo metu vaiko akivaizdoje jis vartoja necenzūrinius žodžius ir tyčiojasi iš atsakovės. Vaikas mėgdžioja tėvo žodžius, šalys konfliktuoja nepilnamečio akivaizdoje. Tokiu būdu daromas neigiamas psichologinis poveikis nepilnamečiam vaikui. Atsakovas 2016 m. birželio 25 d. vaiką turėjo grąžinti 18.30 val., tačiau jis tą dieną, atsakovei nežinant, vaiką išsivežė į Šventąją. Vaikas būdamas tik 1 m. ir 8 mėn. amžiaus automobilyje praleido iš viso apie 7 val., kas prilygsta vaiko įkalinimui automobilyje. Ieškovas vežė vaiką techniškai netvarkingu automobiliu, dėl kurio gedimo vaikas laiku negrąžintas. Teismas nesiaiškino, kur vaikas nakvojo naktį iš birželio 25 d. į 26 d., su kuo jis buvo, kai ieškovas taisė automobilį;

1.3. teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad vaiko motina V. P. sūnų M. P. iš A. K. atsiėmė tik policijos pagalba 2016 m. birželio 26 d., 20.30 val. iš A. K. gyvenamosios vietos;

1.4. nepagrįsta teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas galimai įgyvendino savo kaip tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui, kai iš ieškovo SMS žinutės atsakovei 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad ieškovas girtuokliavo ir vaiko negrąžino laiku. Vaiką ieškovas grąžino atsakovei tik 2017 m. sausio 1 d., 2.12 val. nakties. Tai grubus tėvo valdžios pažeidimas. Ieškovo elgesys visiškai neprognozuojamas, jis nuolat elgiasi neatsakingai ir sūnui kelia grėsmę;

1.5. teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas labai rūpestingas, nes vaiką nuvežė į LSMU ligoninę Kauno klinikas. Jis žinodamas, kad vaikas serga atopiniu dermatitu, melagingai tvirtino, kad atsakovė žiebtuvėliu tyčia degino vaikui ranką. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius pažymėjo, kad tokių vaiko odos pakitimų negalima paaiškinti jokio tipo apdeginimu, t. y. nei cheminiu, nei fiziniu poveikiu. Teismas visiškai nepasisakė dėl priešiekinyje nurodyto fakto, kad A. K. 2016 m. liepos 21 d. grąžino sūnų po pasimatymo akivaizdžiai sužeista galva. Sužalojimai buvo nustatyti teismo medicinos eksperto. Tokie ieškovo veiksmai, kuriais jis įgyvendina tėvo valdžią sūnui, atliekami tyčia.

- A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos ir parveža į atsakovės gyvenamąją vietą;

- A. K. bendrauja su sūnumi M. P. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį - šeštadienį pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

- Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatė A. K. tėvystę ir patvirtino ieškovės V. P. bei atsakovo A. K. 2015 m. spalio 16 d. taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. P.. Šalys susitarė dėl išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos. A. K. 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir patvirtinti jo ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Atsakovė V. P. civilinėje byloje Nr. 2-1966-944/2017 padavė priešieškinį, prašydama laikinai iki 2021 m. rugsėjo 16 d. apriboti ieškovui tėvo valdžią.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo

12. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

13. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

14. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

15. Atsakovė V. P. priešieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad A. K. nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, vaiko laiku jai negrąžina, 2016 m. liepos 21 d. vaikas grąžintas sumušta galva. A. K. nuolat tyčiojasi ir žemina atsakovę, vaiko akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius. Ieškovas nevykdo pareigos išlaikyti savo sūnų, piktybiškai vengia šią pareigą įgyvendinti. Net ir per neilgą bendravimo su sūnumi laiką juo visiškai nesirūpina. Ieškovas vaiko neprižiūri, nesaugo, jo drabužėliai būna šlapi ir purvini. Ieškovo elgesys neprognozuojamas, jis elgiasi neatsakingai.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės neatitinka CK 3.180 straipsnyje numatytų sąlygų tėvo valdžiai apriboti.

17. Iš bylos duomenų suprastina, kad ieškovas pilna apimtimi neteikia vaikui priteisto išlaikymo, tačiau jis užsiima individualia veikla ir siekia gauti pajamų. Kolegijos vertinimu tai, kad atsakovas dėl piniginių lėšų neturėjimo nemokėjo priteisto išlaikymo ir dėl to susikaupė išlaikymo įsiskolinimas, negali būti vertinama kaip atsakovo sąmoningas vengimas išlaikyti vaiką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas yra pažeidęs teismo nustatytą bendravimo tvarką, kadangi vaiką buvo išsivežęs prie jūros ir, sugedus automobiliui, vaiko laiku atsakovei negrąžino. Taip pat laiku negrąžino vaiko Naujųjų metų išvakarėse (grąžino 2017-01-01, 2.12 val. nakties), nes galimai buvo neblaivus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra duomenų, kad ieškovui galimai pažeidus nustatytą bendravimo tvarką iš esmės buvo pažeisti vaiko interesai, t. y. kad jam būtų buvę iš esmės nesaugu ar net žalinga leisti laiką su tėvu. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos specialistė Z. E. tėvo valdžios laikino apribojimo aspektu pažymėjo, kad ieškovas nuomojasi iš savivaldybės 2 kambarių butą, kuris yra pakankamai švarus ir tvarkingas. Ieškovui buvo duota pastabų dėl jo bute esančių įrankių ir netvarkingų laidų, į kurias atsakovas sureagavo. Specialistė pažymėjo, kad vertinant vaiko ir tėvo bendravimą, pastebėjo, kad vaikas guvus, į atsakovo namus vaikas atėjo kaip į savo, tėvo namuose, kuriuose yra vaiko žaislų, jaučiasi drąsiai, – todėl darė išvadą, kad atsakovės nurodytų aplinkybių pagrindu neturi būti tėvo valdžia apribota. Taip pat pažymėjo aplinkybę, kad tėvui grąžinant vaiką atsakovei, vaikas elgėsi ramiai, tačiau motina stvėrė vaiką iš tėvo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų bei nustatytų aplinkybių visetą daro išvadą, kad ieškovas pakankamai rūpinasi vaiku, jis nori su vaiku bendrauti ir leisti laiką, išlaikymą teikia pagal finansines galimybes.

18. Atsakovė nurodo, kad vaikas atsakovei buvo grąžintas nubrozdinta galva. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikas yra mažo amžiaus ir jo auklėjimas reikalauja itin didelio atidumo ir priežiūros, dėl ko ieškovas buvo informuotas Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Kaip pažymėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, atsakovas reaguoja į jų teikiamas pastabas dėl gyvenamosios aplinkos, vaiko priežiūros ir kt. aspektų ieškovo aplinkoje, kas rodo, kad atsakovas keičia savo gyvenimo įpročius ir/ar tam tikrus gyvenimo būdo kriterijus, tikslu bendrauti su vaiku. Duomenų, kad ieškovas su vaiku elgiasi netinkamai byloje nėra. Priešingai, vaikas pas tėvą elgiasi ramiai ir drąsiai, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad vaikui yra pakankamai gera leisti laiką pas tėvą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi esminį aspektą, kad tarp šalių santykiai yra itin įtempti. Šalys kaltina viena kitą vaiko žalojimu ir kt., rašo pareiškimus policijai, prokuratūrai viena kitos atžvilgiu, kas patvirtina tarpusavio santykių konfliktiškumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu tarpusavio elgesiu vaiko akivaizdoje abi šalys daro žalingą poveikį vaikui, o atsakovės siekis riboti tėvo valdžią iš esmės yra jos naudojama priemonė prieš ieškovą.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenų visetą, nenustačiusi, kad ieškovo elgesys (veiksmai ar neveikimas) yra priešingas teisei ir iš esmės darantis vaikui žalą, kad jis tyčia vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ir juo nesirūpina, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, nenustačius CK 3.180 straipsnyje numatytų požymių, laikinai apriboti ieškovo, kaip tėvo, valdžios.

Dėl bendravimo tvarkos

21. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

22. Aiškindamas CK 3.175 straipsnio 2 dalies ir 3.156 straipsnio 1 dalies normas kasacinis teismas yra konstatavęs, jog „...apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą“. „...Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-99-969/2016 civilinėje byloje pagal G. P.-V. ieškinį atsakovui V.V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių).

23. Bylos duomenis nustatyta, kad M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra V. P. ir A. K. sūnus. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinti ieškovės V. P. ir atsakovo A. K. 2015 m. spalio 16 d. taikos sutartį. Dėl bendravimo tvarkos šalys susitarė: A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. nuo 2015-10-20. Šia tvarka 3 kartus bendrauja dalyvaujant V. P.. Vėliau A. K. nurodytu laiku paima M. P. iš gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Kiekvieną šeštadienį A. K. paima vaiką M. P. iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.30 val.

24. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti bendravimo tvarką ir nustatyti: A. K. bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; A. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val., pradedant nuo pirmojo mėnesio savaitgalio; A. K. kiekvieną mėnesio ketvirtąjį šeštadienį paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. Taigi ieškovas nori intensyvesnio bendravimo su sūnumi, t. y. nori, kad būtų 1 val. pailgintas bendravimas antradieniais ir ketvirtadieniais, tokiu atveju jis pasiimtų vaiką 30 min. anksčiau (ne 16.30 val., o 16.00 val.) ir grąžintų 30 min. vėliau (ne 19.30 val., o 20.00 val.) nei nustatyta teismo nutartimi. Taip pat siekia ketvirtą mėnesio savaitgalį 30 min. ilgesnio bendravimo šeštadieniais bei kas antrą savaitgalį siekia vaiką pasiimti su nakvyne (nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo metu keisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nėra pagrindo.

26. Kaip minėta, šalių sūnus yra trijų metų amžiaus, kas teisėjų kolegijos vertinimu reiškia, kad tokio amžiaus vaikui būtinas dienos režimas, pakankamai laiko skiriant vaiko poilsiui-miegui. Vaikas lanko darželį/lopšelį, kuriame taip pat yra laikomasi dienotvarkės. Kadangi vaikas lanko darželį, ryte jis turi anksti keltis, kas reiškia, kad jis turi eiti anksti gulti, tačiau jam grįžus po bendravimo su tėvu turi likti pakankamai laiko pasiruošti miegui. Vaikų teisių specialistė Z. E. teismo posėdyje dėl ieškovo bendravimo su vaiku iki 20.00 val. aspektu pažymėjo, kad bendravimo ilginimas nuo 19.30 val. iki 20.00 val. netikslingas, vaikui toks laikas būtų per vėlus, nurodė, kad vaikas į namus turėtų būtų parvežtas bent iki 19.00 val. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (pakankamai mažas), į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pailginti (pratęsti) pusvalandžiu bendravimo tvarką nėra pagrindo, priešingu atveju tam tikra apimtimi būtų sutrikdytas vaiko dienotvarkės režimas, pažeidžiant dar pakankamai mažo vaiko teises ir teisėtus interesus. Taip pat nėra pagrindo paankstinti vaiko paėmimo iš darželio laiko, kadangi tokiu būdu, pakeitus jo dienotvarkę, galimai vaikas praleistų darželyje dalį užsiėmimų ir/ar kitos veiklos. Ieškovas nurodė, kad nuo 16.00 val. darželyje jokia veikla neužsiimama, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytas argumentas nepagrįstas ir grindžiamas vien tik subjektyvia atsakovo nuomone. Šiuo aspektu byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuo 16.00 val. jokia veikla darželyje nevyksta/neužsiimama.

27. Ieškovas prašo bendravimo tvarkos su nakvynėmis, t. y. kas antrą savaitgalį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. pradedant nuo pirmojo mėnesio savaitgalio. Tačiau teikėjų kolegijos vertinimu nustatyti bendravimo tvarką su nakvynėmis taip pat nėra pagrindo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Z. E. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad vaikas dar yra per mažas, kad nakvotų tėvo namuose. Specialistės nuomone, šiuo momentu, kol vaikui tėra 3 metai, jis turi nakvoti savo namuose, o ieškovo bendravimo su vaiku su nakvynėmis klausimas turi būti nukeliamas vėlesniam laikui, kai vaikas paaugs. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su nurodytais argumentais ir sprendžia, jog, nors tėvo gyvenamoji aplinka nėra vaikui svetima, tačiau vaiko atskyrimas nuo mamos iškart beveik 2 paroms, galimai vaikui sukeltų stresą ir galimus neigiamus išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo momentu ieškovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas, atsižvelgiant į vaiko raidos stadiją ir amžių, į jo prisirišimą prie mamos, iš esmės gali sukelti vaikui neigiamas emocijas, tokiu būdu būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

28. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos.

29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.