Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Z. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui A. K. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; A. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val., pradedant nuo pirmojo mėnesio savaitgalio; A. K. kiekvieną mėnesio ketvirtąjį šeštadienį paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.

Teisminio proceso metu patikslino savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos ir nurodė, kad nebepalaiko 3 p., t. y. prašo pailginti bendravimo laiką šiokiadieniais ir nustatyti bendravimo laiką savaitgaliais su nakvynėmis. Paaiškino, kad nuo teismo priimtos nutarties jo ir sūnaus tarpusavio ryšys sustiprėjo, pageidauja bendrauti daugiau su savo sūnumi, tačiau atsakovė to neleidžia. Dėl šios priežasties kreipėsi į teismą, kad būtų pakeista bendravimo tvarka ir padidintas bendravimas su sūnumi. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad šiuo metu pagal esamą bendravimo tvarką šiokiadieniais, kol jis pasiima sūnų ir parsiveža namo, baigiasi bendravimui skirtas laikas. Paaiškina, kad savaitgalio metu negali sūnaus išsivežti, praleisti ilgiau laiko su juo. Su atsakovės reikalavimu dėl tėvo valdžios apribojimo nesutiko, nurodė, kad sūnumi rūpinasi, nori su juo bendrauti, todėl nėra pagrindo riboti tėvo valdžios.

Išvadą teikianti institucija su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad bendravimo tvarka galėtų leisti nežymiai, taip pat su retomis išimtimis nepilnametis vaikas galėtų pasilikti pas ieškove su nakvyne. Dėl priešieškinio reikalavimo nesutiko, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tėvo valdžios ribojimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-11-04 sprendimu nustatė tėvystė, priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nustatė bendravimą tvarką su nepilnamečiu vaiku. Ieškovas 2016-06-02 ieškiniu prašo pakeisti bendravimo tvarką, atsakovė priešieškiniu prašo riboti tėvo valdžią.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. LR CK 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 str., LR CK 3.161 str. 2, 3 d., kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (LR Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

LR CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ieškovas nesilaiko bendravimo tvarkos, netinkamai auklėja, prižiūri savo nepilnametį vaiką, neteikia teismo priteisto išlaikymo, tėvystę pripažino tik teisminiu būdu, nepagarbiai elgiasi su vaiko motina ir pan. Atsakovės vertinimu šios aplinkybės yra pagrindas riboti tėvo valdžią. Teismas nurodo, kad atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl tėvo valdžios ribojimo, turi visos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad ieškovo elgesys šiuo metu yra toks žalingas, kad dėl to iš esmės pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai (CPK 178 str.)

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad tėvystės nustatymo ar pripažinimo būdas neturi jokios įtakos tėvo teisių apimčiai, todėl net ir ieškovui tėvystę pripažinus teisminiu būdu, tai nesudaro pagrindo riboti jo, kaip tėvo teisių apimties. Be to, teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nesilaikymas, priteisto išlaikymo nemokėjimas, sudaro teisines prielaidas vykdymo proceso metu prašyti taikyti atitinkamas poveikio priemones už teismo sprendimo nevykdymą, ar netinkamą vykdymą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad kartais vėluoja grąžinti sūnų, nes nori ilgiau su juo pabūti. Byloje pateikti duomenys dėl kelių epizodų, kai nepilnametis vaikas nebuvo grąžintas, t. y., kai buvo ieškovas išvykęs ir sugedo automobilis, bei Naujųjų Metų išvakarėse. Byloje duomenų, kad tuo metu nepilnamečiui vaikui, jo interesams kilo pavojus, jis buvo paliktas vienas be priežiūros nėra. Byloje esantis šalių susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovas galimai Naujųjų Metų išvakarėse buvo neblaivus ir dėl to negalėjo ar netinkamai įgyvendino savo, kaip tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovas moka mažesnę išlaikymo sumą nei teismo sprendimu nustatyta, dėl tokių veiksmų kaupiasi išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas paaiškino, kad šį įsiskolinimą padengs, šiuo metu pradėjo individualią veiklą, gauna pajamas, todėl mokės didesnę sumą išlaikyti sūnui. Teismas nurodo, kad piniginių lėšų neturėjimas nėra pagrindas riboti tėvo valdžią, nes ieškovas nori aktyviai įgyvendinti savo kaip tėvo teises sūnaus gyvenime.

Teismas iš bylos duomenų, t. y. daugkartinių ieškovo skundų Vaiko teisių apsaugos skyriui, nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai konfliktiški, ginčai iš esmės kyla dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovas galimai atsakovės atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, ar nepagarbiai elgiasi, tačiau vien šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo vertinti ieškovo elgesio, kaip žalingo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pastebėtina, kad konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas moko necenzūrinių žodžių savo sūnų, nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys konfliktuotų nepilnamečio vaiko akivaizdoje ir tokiu būdu būtų daromas neigiamas psichologinis poveikis nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad patiems tėvams reikia stengtis ir gerinti tarpusavio santykius, ieškoti profesionalios pagalbos dėl tarpusavio santykių gerinimo, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas riboti tėvo valdžią.

Teismas nurodo, kad nepilnamečio vaiko nepriežiūra, kaip pagrindas riboti tėvo valdžią galima tais atvejais, kai nepilnamečiui vaikui kyla reali grėsmė. Atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nepilnametis vaikas grąžinamas purvinas, alkanas, žaidžia su įrankiais ir pan. Ieškovas paaiškino, kokį maistą sūnus valgo, kas jam patinka ir pan. Teismas nurodo, kad pagal CK 3.180 str. nuostatas vaiko nepriežiūra turi būti iš esmės, t. y. vaikas badauja, dėl purvinų rūbų ir pan. galimos tam tikros ligos ir kt. Šiuo atveju ieškovas labai rūpestingas ir atidus vaiko sveikatos būklei, t. y. kilus net menkiausių abejonių dėl tam tikrų darinių ant vaiko kūno kreipiasi į medikus ir kt. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad buvo atliekama peržiūra, kaip ieškovas bendrauja ir prižiūri nepilnametį vaiką, kurios metu pastebėto, kad su ieškovu nepilnametis vaikas jaučiasi gerai, jam yra suteiktos geros gyvenimo ir buities sąlygos. Pastebėtina, kad ieškovas operatyviai reagavo į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas tam tikras pastabas, susijusias su įrankiais, remonto metu kyšojusiu laidu ir pan., ir jas pašalino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir kaip liudytoja apklausta jos dukra nurodė, kad nepilnametis turi alergiją, tačiau konkrečių nurodytų, medikamentų palydėdama į susitikimą nenurodė ir nepateikė. ieškovas paaiškino, kad jis nežinojo apie sūnaus alergiją. Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad net dėl sūnaus gerbūvio abi šalys tarpusavyje nekomunikuoja, tokiu būdu abu tėvai daro neigiamą įtaką vaiko interesams.

Teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su tėvo valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK178 str.). Atsakovė nepateikė įrodymų apie ieškovo netinkamą elgesį su vaiku, posėdžio metu apklausti liudytojai yra ieškovės dukra ir ieškovės kaimynė, kurios tiesiogiai nematė kaip ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku, o liudytojų nurodytos aplinkybės dėl nepagarbaus ieškovo elgesio, vaiko nuteikinėjimą prieš atsakovę, nėra pakankami pripažinti ieškovo elgesį netinkamą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai ir išvados) nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas įgyvendino tėvo valdžią, priešingai vaiko interesams. Dėl nurodytų aplinkybių, atlikus proporcingą šalių ir vaiko atitinkamų interesų vertinimą ir nenustačius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, teismui nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovui laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad teismas 2015-11-04 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas bendrauja su sūnumi du kartus šiokiadieniais ir kiekvieną šeštadienį. 2016-06-02 ieškovas kreipėsi dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, t. y. pailginimo nustatymo laiko šiokiadieniais, ir savaitgalių su nakvyne nustatymo. Iš esmės ieškovas prašo nustatyti intensyvesnę bendravimo su sūnumi tvarką, nes su sūnumi atsiranda glaudesnis ryšys, nori su juo praleisti daugiau laiko, jo gyvenimo ir aplinkos sąlygos tinkamos nepilnamečio vaiko nakvynėms.

Teismas nurodo, kad pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaiku ir, prisidengiant vaiko interesais, siekti savo tikslų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Šiuo atveju šalių sutarta bendravimo tvarka teismo patvirtina 2015 m., kai šalių vaikui buvo vieneri metai. Šiuo metu šalių nepilnamečiui vaikui yra dveji metai, t. y. šį rudenį sueis treji. Teismas nurodo, kad ieškovas prašydamas pakeisti nustatyta bendravimo tvarką turėjo pateikti duomenis, kad esama bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK178 straipsnis). Pagal CPK177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK177 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Šiuo atveju, ieškovas kaip pagrindą keisti bendravimo tvarką nurodo tai, kad jis nori daugiau laiko praleisti su vaiku. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad šiokiadieniais, kol pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, dėl eismo sąlygų kol parsiveža namo, realiai reikia jį vežti atgal; taip pat savaitgaliais pasiėmęs sūnų ryte, negali pakankamai su juo bendrauti, nes reikia vaikui eiti po pietų miegoti, jam atsikėlus netrukus reikia jį vežti pas ieškovę; dėl šių priežasčių negali išvykti su sūnumi tolimesnėms kelionėms.

Pastebėtina, kad šalių vaikas yra pakankamai mažo amžiaus, t. y. dveji metai, treji bus tik rudenį. Tokio amžiaus vaikai dar negeba išsakyti aiškiai savo norų, nuomonės, poreikių ir pan. Jiems yra svarbi pažįstama aplinka ir nustatyta dienotvarkė. Šalių sūnus lanko darželį, kuriame taip pat yra dienotvarkė, t. y. valgio, poilsio, žaidimų, miego laikas ir pan. Kadangi šalių vaikas lanko vaikų darželį, ir pasiėmus jį anksčiau laiko, dalis užsiėmimų, valgio ir pan. būtų praleidžiama. Tokiu būdu nukentėtų vaiko lavinimas ir kt. Pagal šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką sūnus turi būti grąžinamas atsakovei iki 19.30 val. Šis laikas numatytas dėl to, kad vaikas grįžęs spėtų pavalgyti, ruoštųsi poilsiui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali bendrauti su vaiku nebūtinai jį veždamasis į namus, t. y. gali sugalvoti kur su sūnumi nueiti, ką vaikui aprodyti ir kt. Teismo nuomone, dažnas susitikimas su sūnumi, t. y. realiai per savaitę tris kartus, leidžia ne tik užmegzti tarpusavio santykius, tačiau ir stiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio santykius. Ieškovas nurodo, kad nori su sūnumi praleisti savaitgalius su nakvyne, tokiu būdu bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį. Jau minėta, kad šalių vaikas yra mažo amžiaus, todėl jam svarbu, kad nakties miegas būtų jo pažįstamoje aplinkoje. Taip pat svarbu, kad nustačius bendravimo tvarką pagal ieškovo pageidavimą, kas antrą savaitgalį, sūnus rečiau matytų savo tėvą, tokiu atveju galimai jų tarpusavio ryšys ne tik, kad nestiprėtų, bet galimai silptų. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko dienotvarkė, t. y. pietų miegas, yra objektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri nesudaro pagrindo pripažinti, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Teismas nurodo, kad nuo teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nėra praėję pakankamai laiko, kad vienareikšmiškai būtų galima pripažinti, kad sūnui reikia intensyvesnės bendravimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarka nebūtinai yra ar turi būti patogi tėvams, svarbiausia, kad ji būtų pakankama nepilnamečiui vaikui. Šiuo atveju esama bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko amžių, jo nustatytą dienotvarkę, todėl pripažintina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė reikalavimo pakeisti bendravimo tvarką, todl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, vienas iš kito nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.