Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei V. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. A. K. vieną kartą metuose vasaros ir žiemos laikotarpiu bendrauja su sūnumi po 3 dienas prieš jam bendrauti priklausantį savaitgalį, prieš dvi savaites susiderinęs paėmimo ir gražinimo laiką su atsakove.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas advokatas Jonas Skalskas palaikė atsakovės argumentus, prašė ieškinį tenkinti toje dalyje, kurioje atsakovė sutinka.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje (el.b.l. 22-23, 24-28, 29-33; 140), kurioje nurodė, kad A. K. ir V. P. į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra įrašyti, tačiau Kauno miesto VTAS yra žinomi, Kauno miesto VTAS buvo nagrinėti šalių prašymai ir pareiškimai, organizuotos atvejo peržiūros dėl nesutarimų vaiko auklėjimo klausimais. 2017-06-14 Kauno miesto VTAS šalims išdavė nukreipimą psichologo konsultacijai dėl tarpusavio nesutarimų, kylančių dėl ieškovo bendravimo su vaiku. A. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimu nustatytą jo su sūnumi M. P. bendravimo tvarką, leidžiant bendrauti su nakvynėmis, todėl Kauno miesto VTAS darbuotojai patikrino jo buities ir gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad ieškovas gyvena 2 kambarių, apie 43 kv.m. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei. Virtuvė, vonia ir tualetas vienoje patalpoje. Prie vieno kambario yra didelis, neįstiklintas balkonas. Butas su visais patogumais. Ieškovo teigimu, sūnui M. yra skiltas kambarys, prie kurio balkono nėra. Kambaryje yra ištiesiamas minkštas kampas, komoda, didelė spinta su veidrodžiu, televizorius, nešiojamas kompiuteris, planšetė, daug mašinėlių modeliukų, kitų žaislų, knygelių, kabinamos prie lubų sūpynės, triratis motociklas. Kitame kambaryje yra sofa – lova, didelis stalas, 4 kėdės, spinta, televizorius. Virtuvėje yra virtuviniai baldai, dujinė viryklė, mikrobangų krosnelė. Viename virtuvės kampe ieškovas yra pasidaręs darbastalį, ant kurio sudėti įrankiai ir detalės, skirtos radiotechnikos remontui. A. K. paaiškino, kad bute gyvena vienas, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Nuo 2017-06-14 iki 2019-06-15 jam nustatytas 55 procentų darbingumas, gaunama pašalpa sudaro apie 80 Eur. Įsiskolinimų už komunalines paslaugas jis neturi, išlaikymą sūnui išskaičiuoja antstolis. Susitikimų su sūnumi M. metu jie žaidžia, daug laiko praleidžia gamtoje, eina pasivaikščioti, važiuoja į Zoologijos sodą, Kadagių slėnį, Rumšiškes, Birštoną ir kt. Vaiko interesus atitiktų toks bendravimas su tėvu, kuris nekeltų mažamečiui vaikui įtampos ir papildomų išgyvenimų.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Sigita Padrėzienė išvadą palaikė, nurodė, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, reikia atsižvelgti į vaiko amžių, į užimtumą. Tėtis turi tokias pačias teises bendrauti su sūnumi, kaip ir mama. Taip pat nurodė, kad M. 20 val. yra per vėlyva grįžti į namus, o sąlygos pas tėtį sudarytos tinkamos. Ieškovo prašoma nustatyti atostogų tvarka – du kartus po 5 dienas yra minimali ir atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas A. K. ir atsakovė V. P. yra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (el.b.l. 4). Kauno apylinkės teismas 2015-11-04 sprendimu nustatė tėvystę, priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nustatė bendravimą tvarką su nepilnamečiu vaiku (el.b.l. 5-10). Pagal Taikos sutartimi patvirtintą bendravimo tvarką ieškovas bendrauja su sūnumi du kartus per savaitę šiokiadieniais – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16:30 val. iki 19:30 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 10:00 val. iki 18:30 val. (el.b.l. 5-10).

Ieškovas prašė bendravimo tvarką pakeisti atsižvelgiant į tai, kad jo ryšys su sūnumi yra sutvirtėjęs, jis pageidauja daugiau laiko praleisti su vaiku, t.y. nori su sūnumi praleisti savaitgalius su nakvyne, turėti minimalias atostogas. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies.

Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, tačiau vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d.), sprendžiant vaiko bendravimo su tėvu (motina), kuris gyvena skyrium nuo jo, klausimą, pirmiausia atsižvelgtina į vaiko interesus. Teismas sprendžia, jog ieškovo prašymas pakeisti bendravimo tvarką, siekiant intensyviau bendrauti su sūnumi, atitinka vaiko interesus, ieškovas su sūnumi bendrauja pagal 2015-11-04 teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, tuo metu šalių sūnui M. P. buvo tik vieneri metai, tačiau šiuo metu sūnus jau yra ketverių, todėl bendravimo tvarka keistina.

Ieškovas prašo nustatyti, jog jis su sūnumi bendrautų vieną kartą per savaitę šiokiadieniais – trečiadieniais 17-20 val., atsižvelgiant į tai, kad taip jam būtų patogiau vaiko bendravimą derinti su darbu. Teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas, atsakovės teigimu, trečiadieniais yra užimtas papildomoje veikloje – anglų kalbos pamokėlėje, ieškovas sutiko, kad susitikimai su vaikų vyktų antradieniais. Atsakovė tam neprieštaravo, tačiau teigė, kad ieškovo prašomas vaiko grąžinimo laikas – 20 val. yra per daug vėlyvas, vaiką ieškovas turėtų grąžinti anksčiau, atsiliepime nurodė, jog sūnus turėtų būti grąžinamas į namus 19:30 val. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal šiuo metu galiojančią tėvo su sūnumi bendravimo tvarką, M. P. šiokiadieniais su tėvu bendrauja 16:30 – 19:30 val. Atsižvelgiant į tarp šalių nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką bei laiką, M. P. amžių – 4 metai, į tai, kad vaikui reikia pasirengti sekančiai dienai eiti į darželį, siekiant išlaikyti pilnavertį vaiko miego režimą, vaiko grąžinimo laikas paliktinas 19:30 val., atitinkamai pusvalandžiu paankstinant prašomą nustatyti vaiko paėmimo laiką – 16:30 val.

Atsakovė nesutiko, kad ieškovas su sūnumi bendrautų du savaitgalius per mėnesį, nes ji pati savaitgaliais turi daugiau laiko, kurį nori skirti vaiko pramogoms, žaidimams, tačiau teismo vertinimu toks atsakovės nesutikimas nepagrįstas. Vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovo prašomas nustatyti bendravimas su vaiku savaitgaliais du kartus per mėnesį su nakvyne, teismo vertinimu, visiškai atitinka vaiko interesus, išvadą teikianti institucija patvirtino, jog ieškovo namuose vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Vadovaujantis CPK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar gyvena kartu, ar skyrium. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su sūnumi du kartus per mėnesį savaitgaliais, nustatant bendravimą kiekvienų metų poriniais savaitgaliais. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, jog atsakovė nurodė, kad 9 val. ryte vaikas pusryčiauja, nustatytina, jos M. P. iš jo gyvenamosios vietos paimamas 10 val. ir grąžinamas 19:30 val., atsižvelgiant į teismo išvadą, jog 20 valanda 4 metų amžiaus vaikui prieš darbo dieną yra per daug vėlyva.

Atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo bendravimo su vaiku švenčių dienomis, todėl šioje dalyje reikalavimas tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendė, jog vaikas turi būti grąžinamas 19:30 val., todėl atitinkamai pusvalandžiu ankstintinas prašomą nustatyti vaiko paėmimo šventės dieną laikas – 15:30 val.

Atsakovė nesutiko, kad ieškovas su vaiku praleistų Tėvo dieną bei kas antri metai su vaiku praleistų vaiko gimimo dieną, nes ieškovas tėvu tapo tik teismo sprendimu pripažinus tėvystę, atlikus DNR tyrimus. Atsakovės argumentai nepagrįsti. Kaip minėta, tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios ir ieškovas turi teisę ir pareigą su vaiku bendrauti nepriklausomai nuo to, ar tėvystė nustatyta teismo sprendimu, ar nesant ginčo. Vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, antrajam išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas šioje dalyje tenkinamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. gimimo diena gali būti tiek darbo, tiek nedarbo diena, atitinkamai nustatytinas vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos (ar kitos su atsakove sutartos vietos) laikas – 15:30 val. (esant nedarbo dienai), arba 16:30 val. (esant darbo dienai).

Ieškovas prašo vieną kartą metuose vasaros ir žiemos laikotarpiu bendrauti su vaiku 3 dienas prieš savo bendravimo savaitgalį. Atsakovė teigė, jog vaikas per mažas tokį laiką praleisti ne namuose. Teismas sprendžia, jog toks trijų dienų prijungimas prie dviejų savaitgalio dienų visiškai atitinka mažamečio vaiko M. P. interesus, atsižvelgiant į jo amžių, nėra per ilgas. Tai, jog 5 dienų atostogos su tėvu du kartus per metus neprieštarauja M. P. interesams, patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui, jis turi atskirą kambarį, kuriame yra ištiesiamas minkštas kampas, komoda, didelė spinta su veidrodžiu, televizorius, nešiojamas kompiuteris, planšetė, daug mašinėlių modeliukų, kitų žaislų, knygelių, kabinamos prie lubų sūpynės, triratis motociklas. Atsižvelgiant į vaiko amžių (4 metai), nustatomą bendravimo tvarkos intensyvumą (su nakvyne), nustatytą ieškovo ir jo sūnaus M. P. tarpusavio ryšį, kuris, ieškovo teigimu, yra glaudus ir stiprėjantis, o priešingų įrodymų nepateikta, taip pat atsižvelgiant į prašomų nustatyti atostogų trukmę (po 5 dienas nepertraukiamai du kartus per metus), ieškovo prašymas šioje dalyje yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašė nustatyti, jog jeigu bendravimo tvarka nustatytu laiku vaikas serga ar yra kitos priežastys, dėl kurių bendravimas savaitgaliais negalimas, tai šis laikas kompensuojamas sekantį po ligos sekmadienį (ne bendravimo su tėvu bendravimo sekmadienį) paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 20.00 val. Teismas šį ieškovo prašymą atmeta, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai, šalys negeba bendrauti ir susitarti dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku, tokio reikalavimo tenkinimas ir dėl tam tikrų priežasčių neįvykusio bendravimo perkėlimas įneštų sumaištį bendravimo tvarkoje, sąlygotų naujų konfliktinių situacijų kilimą, todėl nenustatytinas. Konfliktiškus šalių santykius patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad šalys buvo nukreiptos psichologo konsultacijai (el.b.l. 34), atsakovė bei ieškovas nuolat rašo pareiškimus Vaiko teisių skyriui (el.b.l. 34,35,36,37, 38-39, 40-41, 42-45, 46-47, 48).

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę V. P. informuoti ieškovą apie vaiko ligas ar kitus įvykius, liečiančius vaiką, leisti aplankyti sūnų jo ligos metu. Pažymėtina, kad jei atsakovė neteikia informacijos apie sūnų, ieškovas turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Atsakovė nurodė, kad ieškovas šia teise naudojasi. Be to, atsakovė sutiko informuoti ieškovą apie vaiko susirgimus, nurodė, jog ir nesant įpareigojimo informuoja, todėl ieškovo prašymas iš dalies tenkintinas, įpareigojant atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko ligas, atmetant prašymą dalyje dėl informavimo apie kitus įvykius, liečiančius vaiką, kadangi toks prašymas nekonkretus, bei sąlygojantis naujų konfliktinių situacijų kilimą. Atkreiptinas dėmesys, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Taip pat teismas atmeta ieškovo prašymą leisti atsakovės namuose lankyti sergantį sūnų. Teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Kaip nurodyta anksčiau, teismas nustatė, jog šalių santykiai itin konfliktiški, sudėtingi, vaiko akivaizdoje galimai vartojami necenzūriniai žodžiai, o atsakovė nesutiko, kad ieškovas atvyktų pas ją į namus, siekiant susitikti su sergančiu sūnumi. Be to, šioje dalyje teismas atsižvelgia į vaiko interesų viršenybę prieš tėvo teisę betarpiškai kasdieną kontaktuoti su vaiku ir paiso išimtinai vaiko interesų. Ieškovo ir atsakovės bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, pasireiškiantis neigiamomis emocijomis, be to, teismas sprendžia, jog ligos atveju nustatomas vaiko lankymas, kurio metu, kaip nurodė šalys, vaikas išeina į laiptinę pasimatyti su tėvu, neatitiktų vaiko interesų, kadangi priklausomai nuo ligos pobūdžio, trukmės, eigos, vaikas gali ne tik nenorėti, bet objektyviai negalėti bendrauti su tėvu, todėl šioje dalyje ieškovo prašymas netenkintinas.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Patikslintas ieškinys tenkintas apie 80 proc. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro valstybės patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis 2018-01-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-293-1597 (el.b.l. 11). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus į civilinę bylą pateiktas pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad šioje byloje valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 292,63 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el.b.l. 71,93,145). Ieškovas CPK 96 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio 2 dalies pagrindu, atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur (CPK 80 str. 1 d., 5 p., 7 d.). Atsižvelgiant į patenkintą patikslinto ieškinio dalį, iš atsakovės valstybei priteistina 234,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 60 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el.b.l. 76,77,78). Ieškinį tenkinus 80 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 10,40 Eur pašto išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistina 8,32 Eur pašto išlaidų (10,40 x 20 proc.). Iš ieškovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5199-947/2016 nustatytą ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką taip:

1. Ieškovas A. K. su sūnumi M. P. bendrauja kiekvieną antradienį nuo 16:30 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos su atsakove V. P. sutartos vietos ir iki 19:30 val. gražinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2. Ieškovas A. K. su sūnumi M. P. bendrauja kiekvienų metų poriniais savaitgaliais, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir gražinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val.

3. Ieškovas A. K. su sūnumi M. P. bendrauja porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.

4. Ieškovas A. K. su sūnumi M. P. bendrauja neporinių kalendorinių metų antrąją Šv.Velykų dieną ir pirmąją Šv.Kalėdų dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.

5. Ieškovas A. K. su sūnumi M. P. bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, jeigu ne tėvo bendravimo diena), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.

6. Ieškovas A. K. su sūnumi M. P. bendrauja per sūnaus M. gimtadienį poriniais metais (jei ne tėvo bendravimo diena) paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 16:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val., jei ši diena yra darbo diena, arba paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val., jei ši diena yra nedarbo diena.

7. A. K. vieną kartą metuose vasaros ir žiemos laikotarpiu bendrauja su sūnumi po 3 dienas prieš jam bendrauti priklausantį savaitgalį, prieš dvi savaites susiderinęs paėmimo ir gražinimo laiką su atsakove.

8. Atsakovė V. P. informuoja ieškovą A. K. apie vaiko ligas.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 234,10 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio bei 8,32 Eur (aštuonis eurus 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.