Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovės atstovei advokato padėjėjai S. V., atsakovui A. K., atsakovo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. E., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal atsakovo A. K. priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 3-5) prašydama:

1) nustatyti, kad atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko M. P. tėvas;

2) nuo ieškinio padavimo Kauno apylinkės teismui dienos (2015-01-26) nepilnamečiui M. P. priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 150,00 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę;

3) nepilnamečiui M. P. priteisti iš atsakovo A. K. 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2014-09-16 iki ieškinio pateikimo teismui dienos;

4) priteisti ieškovei iš atsakovo A. K. 5% dydžio metines palūkanas už 600,00 Eur sumą už laikotarpį nuo 2014-09-16 iki įsiskolinimo grąžinimo dienos;

5) nustatyti nepilnamečio M. P. gyvenamąją vietą su ieškove.

Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. K. Kauno apylinkės teismui pateikė priešieškinį (b. l. 98-100), kuriuo prašė:

1) priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiui vaikui M. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės;

2) priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiui vaikui M. P. išlaikymo įsiskolinimą - 200,00 Eur;

- iki sūnui M. P. sukaks treji metai, tėvas A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kiekvieną trečiadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje;

- sūnui M. P. sulaukus trejų metų amžiaus, tėvas A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.;

- įpareigoti vaiko motiną V. P. sūnui M. P. susirgus ir dėl šios ar kitos priežasties negalint bendrauti su tėvu, apie tai pranešti A. K. prieš vieną dieną.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo.

Civilinėje byloje šalių prašymu buvo atlikta teisminė mediacija, po kurios bylos šalys pateikė taikos sutartį - šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo (b. l. 147-149). Teismo posėdžio metu šalys sudarytą taikos sutartį palaikė ir prašė ją tvirtinti. Taikos sutartis tvirtintina, nes ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte ir Civilinio kodekso 6.985 straipsnyje, joms yra žinomos ir suprantamos. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas nutraukti civilinės bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Bylos šalys taikos sutartyje nurodė, kad nereikalauja viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šalių bylinėjimosi išlaidų padalijimo klausimas nespręstinas.

Iki taikos sutarties sudarymo valstybė šioje byloje turėjo 4,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal bylos šalių sudarytos taikos sutarties 6.2 punktą šias išlaidas valstybei atlygina atsakovas, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo A. K. (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Dėl tėvystės nustatymo.

Kauno apylinkės teisme 2015 m. spalio 19 d. gautas atsakovo A. K. prašymas patvirtinti atsakovo tėvystę ir suteikti vaikui atsakovo pavardę (b. l. 160). Teismo posėdžio metu atsakovas raštu patikslino prašymą ir prašė vaikui suteikti pavardę „K. – P.“. 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu gautas atsakovo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (b. l. 162). Teismo posėdyje ieškovė V. P. prašė suteikti vaikui pavardę „P. - K.“.

Civilinio kodekso 3.148 straipsnyje nustatyta, kad tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, jog atsakovas A. K. yra vaiko M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999999993 proc. tikimybe (b. l. 62-66). Atsakovas A. K. teismo posėdyje pripažino, kad jis yra M. P. tėvas, pateikė rašytinį ieškinio pripažinimą dėl tėvystės nustatymo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, be to, pateikė prašymą patvirtinti tėvystę. Išdėstyti įrodymai (ekspertizės išvada, ieškovės ir atsakovo žodiniai paaiškinimai, bylos šalių pateikta taikos sutartis, atsakovo rašytinis pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, prašymas dėl tėvystės patvirtinimo) yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti ir nustatyti, kad atsakovas A. K. yra M. P. biologinis tėvas (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardės nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Atsakovas A. K. 2015 m. spalio 19 d. pateikė teismui priešieškinio reikalavimų papildymą, kuriuo prašė suteikti nepilnamečiui vaikui pavardę „K.“ (b. l. 160). Atsakovas 2015 m. spalio 21 d. posėdžio metu raštu papildė prašymą ir prašė vaikui suteikti pavardę „K. –P.“ (b. l. 160). Ieškovė teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad, esant teisinei galimybei, sutiktų nepilnamečiui sūnui suteikti pavardę „P. – K.“, tačiau kategoriškai prieštarauja tam, kad vaikas netektų motinos pavardės, kuri jam buvo suteikta nuo gimimo.

Civilinio kodekso 3.167 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Civilinės metrikacijos taisyklių 53 punkte nustatyta, kad registruojant tėvystės nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo (motinos) pavardė ir (ar) tautybė. Šiuo atveju nepilnamečio vaiko M. P. tėvai (bylos šalys) nesutaria dėl nepilnamečio vaiko pavardės.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad įstatymas nenumato galimybės suteikti vaikui dvigubą pavardę, kai tėvų pavardės yra skirtingos, todėl atmestini bylos šalių prašymai dėl dvigubos pavardės nepilnamečiui vaikui suteikimo. Todėl toliau nagrinėjamas klausimas, ar palikti vaikui turimą motinos pavardę, ar suteikti tėvo pavardę.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Šalių nepilnamečiui sūnui M. P. pavardė buvo suteikta nuo jo gimimo nepraėjus mėnesiui laiko, todėl šiuo atveju, tarp šalių kilus ginčui, aktualus yra tik vaiko pavardės pakeitimo klausimas.

Teismas pažymi, kad šios kategorijos ginče būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Taigi, vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 (su vėlesniais pakeitimais). Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavardę. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. P. nebuvo susituokusi su atsakovu, tėvystė nebuvo pripažinta ar nustatyta, todėl vaikui pagrįstai po gimimo iš karto buvo suteikta motinos (ieškovės) pavardė. Pažymėtina, kad atsakovas (vaiko tėvas) A. K. nei iki bylos iškėlimo, nei iškėlus bylą nereiškė savarankiško reikalavimo, kad vaiko pavardė būtų pakeista iš motinos suteiktos „P.“ į tėvo „K.“. Tokį reikalavimą atsakovas išreiškė tik po to, kai šalims pavyko pasirašyti taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos. Taigi atsakovas nusprendė, kad nori suteikti savo pavardę sūnui tik po to, kai DNR tyrimu buvo patvirtinta, jog atsakovas yra vaiko tėvas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalis įtvirtina viena iš vaiko teisių – teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaiko jau turimos pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Nagrinėjamoje byloje vienas iš pagrindinių atsakovo argumentų yra tai, kad vaiko pavardės pakeitimas į „K.“ patvirtintų, kad jis turi abu tėvus, kurie jį auklėja ir juo rūpinasi. Tačiau, teismo vertinimu, minėtas atsakovo argumentas yra nepagrįstas – vaiko jau turimos pavardės pakeitimas nėra patvirtinimas, kad vaiku rūpinasi ir jį auklėja abu tėvai. Šią pareigą tėvai privalo vykdyti nepaisant to, kieno iš tėvų pavardė vaikui yra suteikta. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovas gera valia neteikia išlaikymo savo vaikui ir po bylos iškėlimo teisme (po DNR išvadų pateikimo), todėl 2015 m. spalio 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šios aplinkybės paneigia atsakovo deklaratyvius teiginius, kad jis tinkamai vykso tėvo pareigas.

Atmestus, kaip nepagrįstą atsakovo argumentą dėl būtinybės keisti vaiko pavardę, taip pat konstatuotina, kad byloje nenustatyta kitų pagrindų, kuriais remiantis vaiko interesų labui būtų reikalinga keisti vaiko pavardę, todėl priešieškinio reikalavimas dėl vaiko M. P.“ pavardės pakeitimo yra atmestinas.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką (b. l. 116-118). Bylos šalys taikos sutarties 4 punkte susitarė dėl kitokios bendravimo tvarkos bei nurodė, kad bendravimo tvarka pradedama vykdyti nuo 2015 m. spalio 20 d.

Tarp bylos šalių nelikus ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, laikinosios apsaugos priemonės skubiai naikintinos, o teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (4 punktas) vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 588 straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį (b. l. 139-140). Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės V. P. ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti - nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. P. yra A. K. sūnus.

Atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimą dėl vaiko M. P. pavardės pakeitimo atmesti.

Patvirtinti ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 16 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

1.1. Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. P..

2. Nepilnamečio vaiko išlaikymas.

2.1. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (šimtą Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įsipareigojant pervesti šias lėšas į V. P. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 28 dienos. V. P. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui.

3.1. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 180,00 Eur už tris mėnesius ir įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-01-26 iki 2015-10-01 – 900,00 Eur, nepilnamečiui vaikui M. P. išmokėti per 36 mėnesius kiekvieną mėnesį mokėdamas po 25,00 Eur iki kiekvieno mėnesio 28 d. Ši suma pervedama į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB.

4. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos:

A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. nuo 2015-10-20. Šia tvarka 3 kartus bendrauja dalyvaujant V. P.. Vėliau A. K. nurodytu laiku paima M. P. iš gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Kiekvieną šeštadienį A. K. paima vaiką M. P. iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.30 val.

5. Reikalavimų atsisakymas.

Ieškovė V. P. ir A. K. atsisako nuo kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

6. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

6.1. Šalys susitaria, kad kiekviena lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų.

6.2. Šalys susitaria, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu šioje byloje, valstybei atlygina A. K..

Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 293 str., 294 str., t. y. šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį bei nutraukus bylą, šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į Teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Šalys patvirtina, kad taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams. Ši taikos sutartis šalių yra perskaityta, suprasta ir pasirašyta.

Nutraukti civilinės bylos Nr. 2-5199-947/2015 dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo.

Sprendimo dalį, kuria patvirtinta taikos sutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (4 punktas), vykdyti skubiai.

Skubiai panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P..

Grąžinti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,63 Eur (penkiolika Eur 63 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-02, tai įpareigojant padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4,29 Eur (keturis Eur 29 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.