Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal atsakovo A. K. priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

nustatyti, kad atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko M. P. tėvas;nuo ieškinio padavimo Kauno apylinkės teismui dienos nepilnamečiui M. P. priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 150 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę;nepilnamečiui M. P. priteisti iš atsakovo A. K. 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2014-09-16 iki ieškinio pateikimo teismui dienos;priteisti ieškovei iš atsakovo A. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už 600 Eur sumą už laikotarpį nuo 2014-09-16 iki įsiskolinimo grąžinimo dienos;nustatyti nepilnamečio M. P. gyvenamąją vietą su ieškove.

priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiui vaikui M. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės;priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiui vaikui M. P. išlaikymo įsiskolinimą - 200 Eur;nustatyti tėvo A. K. su sūnumi M. P. bendravimo tvarką:

- iki sūnui M. P. sukaks treji metai, tėvas A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kiekvieną trečiadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje;

- sūnui M. P. sulaukus trejų metų amžiaus, tėvas A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.;

- įpareigoti vaiko motiną V. P. sūnui M. P. susirgus ir dėl šios ar kitos priežasties negalint bendrauti su tėvu, apie tai pranešti A. K. prieš vieną dieną.

Šalių prašymu buvo atlikta teisminė mediacija, po kurios bylos šalys pateikė taikos sutartį - šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

ieškovės V. P. ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkino – nustatė, kad A. K. yra M. P. tėvas, o M. P. yra A. K. sūnus.Atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimą dėl vaiko M. P. pavardės pakeitimo atmetė.Patvirtino ieškovės V. P. ir atsakovo A. K. 2015 m. spalio 16 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

A. K. bendrauja su sūnumi M. P. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. nuo 2015-10-20. Šia tvarka 3 kartus bendrauja dalyvaujant V. P.. Vėliau A. K. nurodytu laiku paima M. P. iš gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Kiekvieną šeštadienį A. K. paima vaiką M. P. iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.30 val.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Vaikas turi nešioti atsakovo pavardę, pavardės pakeitimas į tėvo pavardę niekaip nepažeistų vaiko interesų. Pavardės pakeitimas svarbus dėl tolimesnio bendravimo su broliu ir seserimi. Pakeitus pavardę būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė į savo identiškumą, įtvirtinta Vaiko teisių konvencijos 8 str. Tėvo pavardės nesuteikimas vaikui, kuris nuolat gyvena su mama, iš esmės pažeidžia vaiko interesus. Kauno apylinkės teismas, patvirtindamas šalių sudarytą sutartį, pažeidė CK nuostatas, nes nepastebėjo esminės šalių nelygybės. Sutartimi atsakovas įsipareigojo vaiko išlaikymui skirti 100 Eur, tačiau su tokia sąlyga sutiko tik todėl, kad buvo prižadėta leisti matytis su vaiku pagal taikos sutartyje nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas. Teismas turėjo įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių teisių, ar vykdant taikos sutartį šalys turės realias galimybes ją sudaryti. Atsakovas yra neįgalus, darbingumas tik 45 proc., šiuo metu niekur nedirba, gaunamos pajamos sudaro tik 96 Eur. Nepilnamečio vaiko išlaikymui galėtų skirti 55 Eur. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neatsižvelgė į tai, kad taikos sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos ieškovė nevykdo. Taikos sutartimi ginčas nebuvo išspręstas ir apie susitarimo sąlygų nesilaikymą teismas buvo informuotas iki priimant sprendimą. Taikos sutartimi patvirtintoje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje neaptartas bendravimas švenčių dienomis, ligos atveju. Numatyta, kad vaiką atsakovas pasiima 16.30 val., tačiau ieškovei vaiko neduodant, atsakovas neturi realios galimybės kviesti antstolį, kuris dirba iki 17 val., todėl nėra užtikrinta net galimybė pasinaudoti priverstiniu teismo sprendimo vykdymu.

Registruojant vaiko pavardę tarp šalių susitarimo dėl vaiko pavardės nebuvo. Įstatymas nenumato galimybės suteikti dvigubą pavardę, kai pavardės skirtingos, todėl teismas pagrįstai atsakovo prašymą vaikui suteikti jo pavardę atmetė. Teismas teisingai nurodė, kad A. K. nei iki bylos dėl tėvystės nustatymo iškėlimo, nei iškėlus bylą nereiškė savarankiško reikalavimo, kad vaiko pavardė būtų pakeista. Pakeisti pavardę panoro tik kai DNR tyrimai patvirtino jo tėvystę. Taikos sutartis sudaryta tarp šalių tarpusavio nuolaidomis. Apelianto teiginys dėl taikos sutarties nelygybės yra deklaratyvūs. Atsakovą atstovavo advokatė, todėl tvirtinti, kad sudarant sutartį jis buvo neinformuotas, nepatyręs, veikdamas neapdairiai ir neturėdamas derybų patirties nėra pagrindo. Apeliantas pats gera valia pasirašė taikos sutartį ir sutiko vaikui mokėti po 100 Eur. Vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei 325 Eur. Atsakovas yra subrendęs, ir mokėdamas 100 Eur kas mėnesį periodinių išmokų privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taikos sutartyje bendravimo tvarka nustatyta pagal apelianto norą. Pats atsakovas taikos sutartyje nenumatė noro bendrauti su sūnumi švenčių dienomis, ligos atveju ir kt. Apelianto argumentai patvirtina jo norą daryti nuolatinį psichologinį spaudimą. Patvirtinta taikos sutartis nesuteikia neproporcingo pranašumo ieškovei, nėra esminės šalių nelygybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pavardės vaikui pakeitimo

Pirmosios instancijos teismas apelianto priešieškinio reikalavimą dėl vaiko M. P. pavardės pakeitimo atmetė.

Apeliantas nesutinka su šiuo teismo sprendimu ir prašo vaiko pavardę pakeisti į „(duomenys neskelbtini)“, nes tai atitiktų vaiko interesus, jis turėtų tokią pat pavardę, kaip ir kiti du apelianto vaikai (neišsiskirtų iš jų), tai rodytų tėvystę ir šeimos ryšius. Pavardės nesuteikimas riboja vaiko ryšius su tėvu ir teisę žinoti savo tėvą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Nustatyta, kad apeliantas nepripažino savęs vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o tėvystė buvo nustatyta tik teismo sprendimu (buvo atlikta ekspertizė).

Vaiko pavardės suteikimą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Civilinės metrikacijos taisyklių 33.1 punkte nurodyta, kad registruojant vaiko gimimą, jei tėvų pavardės ir (ar) tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė ir (ar) tautybė, tėvų susitarimu. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu.

Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415 (CK 3.167 straipsnio 4 dalis). Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iš turimų tėvų. Kai pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Nagrinėjamu atveju, šalių sūnus gimė jiems nesant santuokoje, todėl, registruojant gimimą, vaikui buvo suteikta ieškovės (motinos) pavardė. Ieškovės pavardė nėra keičiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, tėvystės nustatymo teismine tvarka faktas taip pat nesudaro pagrindo vaiko pavardės pakeitimui.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą – valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, elgtis taip, kad svarbiausia būtų vaiko interesai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomi argumentai (paprotys, vienoda pavardė su kitais apelianto vaikais, vaiko ir tėvo ryšių ribojimas) nesudaro pagrindo keisti esamą vaiko pavardę. Vaiko pavardė yra tokia pat kaip ir motinos, su kuria vaikas gyvena ir kuri juo pastovai rūpinasi (motina nesutinka su reikalavimu pakeisti pavardę), apeliantas tėvystės nepripažino, išlaikymo gera valia neteikia (iš esmės nesirūpina vaiku), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad apelianto pavardės suteikimas vaikui geriau atitiktų vaiko interesus, negu esama vaiko pavardė. Patenkinus ieškinį dėl tėvystės nustatymo, apeliantas, kaip vaiko tėvas, bus nurodytas jo gimimo liudijime. Tai užtikrina, jog šalių sūnus žinos savo tėvą, o apelianto ryšiams su sūnumi pavardės pakeitimas įtakos neturės (bendravimui neturi įtakos pavardė ir niekaip to neriboja), kaip kad ši aplinkybė neturėjo įtakos ir jų bendravimui iki ginčo iškilimo.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį apelianto reikalavimą atmetė.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu - patvirtinti 2016 m. spalio 16 d. tarp šalių sudarytą taikos sutartį, nes: 1) teismas nepastebėjo esminės šalių nelygybės, nustatant 100 Eur kiekvieną mėnesį išlaikymą vaikui, kai apeliantas neturi galimybės tokio išlaikymo teikti, 2) ieškovė nevykdė taikos susitarimo iki teismo sprendimo, 3) taikos sutartyje neaptartas bendravimas su vaiku švenčių dienomis, ligos atveju.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Nustatyta, kad taikus susitarimas buvo pasiektas teisminės meditacijos metu, teisminio posėdžio metu, sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo galimybę, apeliantas turėjo advokatę. Taip pat nustatyta, kad apeliantas priešieškiniu prašė priteisti iš jo 70 Eur išlaikymą vaikui, o ieškovė prašė priteisti – 150 Eur, kai taikos sutartyje nustatytas 100 Eur išlaikymas, t. y. taikos sutarties sąlyga dėl išlaikymo palankesnė apeliantui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013) t. y. gali būti priteistas tiek didesnis išlaikymas, tiek mažesnis išlaikymas, negu pripažįstamas orientacinis kriterijus. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 350 Eur, išlaikymas nustatytas po 100 Eur kas mėnesį, t. y. žymiai mažesnis, negu orientacinis kriterijus (175 Eur).

Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinant apelianto darbingumo lygį (45 proc.), ieškovei tenkančią didesnę išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku naštą, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikos sutarties sąlygose nėra esminės šalių nelygybės.

Nepagrįstu ir neturinčiu įtakos teismo sprendimui patvirtinti taikos sutartį yra apelianto argumentas, jog ieškovė nevykdė taikos sutarties iki teismo sprendimo, nes šalių pasirašyta taikos sutartis tampa privaloma visiems (įgauna įstatymo galią) tik teismui ją patvirtinus ir teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 18 str.) ir tik tuomet ji turi būti vykdoma (išskyrus skubaus vykdymo atvejus, kada privaloma vykdyti nuo teismo sprendimo priėmimo momento).

Tai, kad taikos sutartyje neaptartas bendravimas su vaiku švenčių dienomis, ligos atveju nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria dėl to (CK 3.170 str. 4 d.). Šiuo atveju yra patvirtintas šalių susitarimas būtent pagal apelianto reikštą reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, iš esmės pagal jo norą bendravimo tvarka ir buvo nustatyta, apeliantas nereiškė noro (reikalavimo) bendrauti su vaiku švenčių dienomis, neaptarė situacijų dėl ligos, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netvirtinti šalių taikos sutarties. Priimtas teismo sprendimas neužkerta apeliantui galimybės, nustačius tam tikras aplinkybes, kreiptis į teismą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nustatytas vaiko pasiėmimo laikas 16.30 val. yra netinkamas, nes ieškovei nedavus vaiko, jis negali pasinaudoti antstolio paslaugomis (priverstinai vykdyti sprendimą), kuris dirba iki 17 val. Apelianto argumentas nesuprantamas, nes, kaip pats nurodo, vaiko pasiėmimo laikas yra 16.30 val., o antstolio darbo laikas iki 17 val., todėl akivaizdu, jog vaiko pasiėmimo laikas yra per antstolio darbo laiką ir, kad apeliantas gali pasinaudoti antstolio paslaugomis. Be to, antstoliui nėra uždrausta dirbti ir įgyvendinti sprendimų vykdymą tiek po 17 val., tiek poilsio ir kitomis dienomis.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto priteistinos ieškovės patirtos 400 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (konsultacijos, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.