Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-744/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29160-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.3.6; 2.1.8;

2023 m. kovo 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir V. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. K. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį šį nuosprendį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. 18.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. 15.50 val. (1 para);

V. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. R. paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gruodžio 9 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. R. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. 18.20 val. iki 2022 m. gruodžio 9 d. (imtinai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. K. ir V. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad jie įsibrovus į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuo 2 val. iki 4.40 val., veikdami bendrininkų grupėje, išlauždami užrakinto bendrojo naudojimo balkono, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durų spyną, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai K. Š. priklausantį turtą – du dviračius: moterišką „(duomenys neskelbtini) dviratį, 750 eurų vertės, su dviračio spyna „(duomenys neskelbtini)“, 23,99 eurų vertės, dviem kraunamais žibintais „(duomenys neskelbtini)“, 59 eurų vertės, purvasaugiais, 17,99 eurų vertės, purvasaugių laikikliais, 11,98 eurų vertės, atramine dviračio kojele, 16,90 eurų vertės, ir vyrišką „(duomenys neskelbtini)“ dviratį, 900 eurų vertės, su komplektu kraunamų žibintų „(duomenys neskelbtini)“, 59 eurų vertės, purvasaugiais, 17,99 eurų vertės, purvasaugių laikikliais, 11,98 eurų vertės, atramine dviračio kojele, 16,90 eurų vertės, vaikiškos kėdutės adapteriu, 45 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai K. Š. padarydami 1930,73 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta per didelė bausmė. Jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, dėl kurio gailisi, tačiau nesutinka su tuo, kad jam paskirta tokia pati laisvės atėmimo bausmė, kaip kartu su juo nusikalstamą veiką padariusiam V. R.. Nuteistojo teigimu, jis nusikalstamą veiką padarė praėjus keturiems metams po paleidimo iš bausmės vykdymo įstaigos, davė išsamius parodymus, padėjo greičiau atskleisti savo nusikaltimą, sutiko su pagreitintu procesu, o V. R. nusikalstamą veiką padarė praėjus keliems mėnesiams po paleidimo iš bausmės vykdymo įstaigos, proceso metu keitė savo parodymus ir teismas, į tai neatsižvelgęs, nepagrįstai pripažino, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Apelianto nuomone, jis nuteistas ne už tai, ką padarė, o už savo praeitį. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi pragyvenimo šaltinio ir yra nesuinteresuotas dirbti. Pažymi, kad jis yra neįgalus, negali dirbti bet kokio darbo, nes turi tik 35 procentų darbingumą, tačiau jis gauna valstybės nustatytą neįgalumo išmoką.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir skirti jam trumpesnį laisvės atėmimo terminą ar švelnesnę bausmės rūšį.

3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės dydžio. Teigia, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo parodymų nuo bylos nagrinėjimo teisme nekeičia, jie buvo nuoseklūs, išvadas dėl savo nusikalstamos veikos padarė ir supranta bausmės neišvengiamumą. Apelianto tvirtinimu, skundžiamame nuosprendyje pateikta nepagrįsta išvada, kad jis grįžęs iš bausmės vykdymo įstaigos toliau sistemingai daro analogiškus nusikaltimus. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis iš anksto neplanavo, jai nesirengė. Padarė tik vieną nusikalstamą veiką, kurios su ankstesnėmis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis susieti nėra pagrindo, todėl ją laikyti kaip sistemiškai daromus nusikalstamus veiksmus (ar veikas) nėra jokio pagrindo. Be to, jis lėšų savo pargyvenimui užsidirbimo taip pat nesieja su nusikalstamų veikų darymu.

3.2. Apelianto nuomone, įvertinus įvykio aplinkybes, jo veiksmų pavojingumą, tai yra, kad vagystei nebuvo rengtasi iš anksto, jis pripažįsta nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, jam skirta bausmė – realus laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, yra akivaizdžiai per griežta. Nuteistojo teigimu, jo padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, jis yra darbingas, yra suinteresuotas dirbti, yra vedęs, įvertinus tas aplinkybes, kad jis neigiamai vertina savo poelgį dėl nusikalstamos veikos padarymo, apelianto nuomone, yra pagrindas išvadai, kad jis ateityje gerbs įstatymus ir nebenusikals. Jei teismas jam skirtų trumpesnį laisvės atėmimo terminą nei 1 metai 4 mėnesiai ar švelnesnę bausmės rūšį, jis turėtų galimybę anksčiau integruotis į visuomenę ir pradėti dirbti bei pats save išlaikyti. Jis dės visas pastangas laikytis visuomenėje priimtų normų ir koreguoti savo elgesį. Be to, jis padeda ir prižiūri savo mamą J. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai dėl blogos sveikatos būklės (jai yra numatyta (duomenys neskelbtini) atlikti širdies operaciją) reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba.

4. Atsiliepimų į nuteistųjų M. K. ir V. R. apeliacinius skundus negauta.

5. 2023 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo M. K. brolio K. K. elektroninis laiškas, kuriuo jis atsiuntė nuteistojo M. K. mirties liudijimo, patvirtinančio, kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini), kopiją, (4 t., b. l. 165, 166). Patikrinus šią informaciją Lietuvos Respublikos gyventojų registre (teismų informacinėje sistemoje „Liteko“) nustatyta, kad nuteistasis M. K. iš tiesų mirė (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 167). Atsižvelgus į šias aplinkybes, nutarta teismo posėdyje atlikti įrodymų tyrimą, ištiriant įrodymus, patvirtinančius nuteistojo M. K. mirtį.

6. Teismo posėdžio metu mirusio nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Saulius Staškus nurodė, kad, mirus jo ginamajam, nuteistojo M. K. apeliacinio skundo nagrinėjimas negalimas, ir prašė baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti. Nuteistasis V. R. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė nuteistojo V. R. apeliacinį skundą tenkinti ir pastarajam paskirti švelnesnę bausmę. Prokurorė Aldona Jaugelienė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis M. K. mirė, prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl M. K. panaikinti ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, o nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo naikintina ir baudžiamoji byla M. K. atžvilgiu nutrauktina, jam mirus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl nuteistojo V. R. apeliacinio skundo

8. Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl V. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

11. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas V. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta griežčiausia bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Skirdamas bausmę nuteistajam V. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad V. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), veikė tiesiogine tyčia, kad yra motyvuotas įsidarbinti ir turėti teisėtą bei nuolatinį pragyvenimo šaltinį, nes tik grįžęs iš bausmės vykdymo įstaigos užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kad yra baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas 12 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus tik 3 mėnesiams po paleidimo iš bausmės vykdymo įstaigos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad V. R. linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesitaiso, nesilaiko įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų ir toliau daro analogiškus nusikaltimus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. R. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 182 straipsnio 1 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi V. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. R. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam V. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnės už minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam V. R. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo parodymų nuo bylos nagrinėjimo teisme nekeitė, jie buvo nuoseklūs, išvadas dėl savo nusikalstamos veikos padarė ir supranta bausmės neišvengiamumą, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis iš anksto neplanavo, jai nesirengė, padarė tik vieną nusikalstamą veiką, kurios su ankstesnėmis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis susieti nėra pagrindo, todėl ją laikyti kaip sistemiškai daromus nusikalstamus veiksmus (ar veikas) nėra jokio pagrindo, jis lėšų savo pargyvenimui užsidirbimo nesieja su nusikalstamų veikų darymu, jo padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, jis yra darbingas, yra suinteresuotas dirbti, yra vedęs, neigiamai vertina savo poelgį dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl yra pagrindas išvadai, jog jis ateityje gerbs įstatymus ir nebenusikals, jis norėtų greičiau integruotis į visuomenę ir pradėti dirbti bei pats save išlaikyti, jis dės visas pastangas laikytis visuomenėje priimtų normų ir koreguoti savo elgesį, be to, jis padeda ir prižiūri savo senyvo amžiaus mamą, kuriai dėl blogos sveikatos būklės (jai yra numatyta (duomenys neskelbtini) atlikti širdies operaciją) reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. R. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus pateikė dokumentus apie nuteistojo V. R. ir jo motinos J. Š. sveikatą bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimą dėl nuteistojo V. R. skatinimo (4 t., b. l. 168-172). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas lengvinti nuteistojo V. R. baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumo.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. R. gynėjas nurodė, kad iš teismui pateikto Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimo dėl nuteistojo V. R. skatinimo matyti, kad V. R. skiriamos skatinimo priemonės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis dokumentas nepatvirtina, jog nuteistojo V. R. elgesys bausmės atlikimo vietoje visada yra nepriekaištingas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nagrinėjamos kelios administracinės bylos pagal V. R. skundus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (iki 2022 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini)) viršininko įsakymo dėl V. R. įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą ir dėl jam skirtų drausminių nuobaudų.

16. Dėl nuteistojo V. R. sveikatos problemų pažymėtina, jog arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1-4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausme garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos. Tai patvirtina ir paties nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme pateikti dokumentai dėl V. R. 2023 m. kovo 6 d. planinės gydytojo specialisto (plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) konsultacijos (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. kovo 15 d. planuojamos V. R. bursito operacijos (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 170, 171). Tad keisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę tik dėl to, kad V. R. turi sveikatos problemų, taip pat nėra pagrindo.

17. Kaip minėta, nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis padeda ir prižiūri savo senyvo amžiaus mamą, kuriai dėl blogos sveikatos būklės reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, o nuteistojo gynėjas Vilmantas Poškus apeliacinės instancijos teismui pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuris patvirtina, kad nuteistojo motina J. Š. (duomenys neskelbtini) siunčiama į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui (4 t., b. l. 172). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis iš tikro rūpinasi ir prižiūri savo motiną.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. R. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją vienu trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo V. R. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dėl V. R. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisės pažeidėjo interesai negali būti keliami aukščiau visuomenės intereso, taip pat kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo

19. BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyta viena iš tokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas, – mirusiajam baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesant šių sąlygų, baudžiamasis procesas mirusiam asmeniui nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Jei asmuo miršta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kai nenustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sąlygų tęsti baudžiamąjį procesą, ankstesnis teismo procesinis sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka pagal nuteistųjų M. K. ir V. R. apeliacinius skundus buvo paskirta nagrinėti 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje. Byloje nustatyta, kad po apeliacinių skundų padavimo (duomenys neskelbtini) nuteistasis M. K. mirė. Jo mirties faktą patvirtina nuteistojo brolio teismui pateikta 2023 m. sausio 12 d. M. K. mirties liudijimo kopija, taip pat tai nustatyta iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančio Išrašo apie asmenį, gauto iš Registrų centro Gyventojų registro departamento. Nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde keliami tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Klausimai dėl objektyvių ar subjektyvių M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių ar klausimai dėl įrodymų vertinimo pripažįstant teismui jį kaltu, apeliaciniame skunde nekeliami ir pirmosios instancijos teismo išvados šiais klausimais neginčijamos.

21. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu prašymų tęsti procesą mirusįjį M. K. reabilituojančiais pagrindais negauta. Mirusio nuteistojo gynėjas nenurodė, jog būtų tikslinga tęsti procesą nuteistąjį reabilituojančiais pagrindais, priešingai, prašė baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti. Nuteistojo M. K. artimieji prašymo tęsti bylos nagrinėjimą taip pat nėra pareiškę. Kitos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos – tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taip pat nėra.

22. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo tęsti baudžiamąjį procesą mirusį M. K. reabilituojančiais pagrindais nėra, to neprašė ir proceso dalyviai. Kitų pagrindų, numatytų BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, dėl kurių procesas turėtų būti tęsiamas, byloje nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo panaikintina ir baudžiamoji byla nutrauktina nuteistajam M. K. mirus (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš naujo išspręstinas kardomųjų priemonių klausimas bei nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų likimas.

23. M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 56-62), panaikintinos.

24. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, sprendžiant daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą buvo nuspręsta mobiliojo ryšio telefoną „LG“, priklausantį M. K., kuris perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, grąžinti jo teisėtam savininkui, grąžinant šį daiktą M. K. nurodytam asmeniui, kadangi pats M. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kurį laiką šiuo daiktu disponuoti negali. Byloje yra nuteistojo M. K. brolio K. K. prašymas grąžinti jam mirusio M. K. daiktus (4 t., b. l. 156). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis M. K. yra miręs ir nebegalės nurodyti asmens, kuriam grąžinti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, M. K. brolio K. K. prašymas tenkintinas, grąžinant jam M. K. priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną „LG“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o minėta nuosprendžio dalis naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl M. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinės bausmės paskyrimo, laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką, M. K. priklausančio daikto grąžinimo ir baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti, jam mirus;

M. K. paskirtas kardomąsias priemone – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti;

mobiliojo ryšio telefoną „LG“, priklausiusį M. K., perduotą saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, grąžinti M. K. broliui K. K.;

likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą atmesti.