Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui UAB „Adminsta“, tretieji asmenys AB „SEB lizingas“, UAB „Cleanway“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Trečiasis asmuo UAB „Cleanway“ atsiliepimo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, I skyriaus 3 p. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas. Kadangi atsakovas pagal CK 4.240 straipsnio 1 dalį privalo įgyvendinti visas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, atitinkamai atsakovui kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Gaisras kilo ir žala atsirado dėl atsakovo aplaidaus neveikimo (CK 6.263 straipsnis). Teismas nepagrįstai teigė, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai, automobilį pastatydama arti šiukšlių konteinerinės. Ieškovė automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą, kuris numato teismo pareigą tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Teismas neišnagrinėjo AB „SEB lizingas“ atsiliepime į ieškinį pateiktų įrodymų. Teismas neatsižvelgė į 2005-12-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.2 p., pagal kurį administratorius privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą: konkrečiau, užtikrinti gaisrinės saugos palaikymą ir namui priskirtos teritorijos tvarkymą. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklosto atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, o pagal CK 6.718 straipsnį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, jog tai atitiktų kliento interesus.Teismas neatsižvelgė į 2006-05-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus (7.27, 7.1, 42, 44 punktai). Byloje yra dar iki 2009-11-16 gaisro atsakovui rašyta namo (Žygio g. 90, Vilniuje) gyventojo M. G. pretenzija (surašyta gyventojų vardu), kuria prašoma imtis priemonių, kad į kiemuose esančius konteinerius nepatektų benamiai, nurodoma į betvarkę tiek pačioje konteinerinėje, tiek ir aplink ją. Atsakovas į šią pretenziją nereagavo, tik apsiribojo policijos informavimu apie benamių lankymąsi konteinerinėje. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų konteinerinės priešgaisrinę saugą. Minėtų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 32 p. numato konteinerių rakinimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui negali kilti atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos, jeigu gaisrą būtų sukėlę benamiai, nes dėl kitokios naudojimosi šiukšlių konteineriais tvarkos, kad negalėtų patekti pašaliniai asmenys, turi nuspręsti namo bendrasavininkiai bendru sutarimu. Pagal CK 4.85 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, o šiuo susirinkimus konkrečiu atveju šaukia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo teiginiu, kad gaisras galėjo kilti dėl namo gyventojų neatsargumo, nes tokio teiginio nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra. Atsakovo atsakomybę už tvarką konteinerinėje aikštelėje patvirtina ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. 141000/548 (4.4, 7.3 p.), 2009-01-05 sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Cleanaway“. Atsakovo kaltė pagal CK 6.246 – 6.248 straipsnius yra pilnai įrodyta. Specializuotos automobilių remonto įmonės sudaryta gaisro apgadinto automobilio remonto sąmata yra pakankamas pagrindimas patirtos žalos dydžiui bei patirtiems nuostoliams nustatyti.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio pareigūnai konstatavo, kad gaisras kilo dėl netyčinio padegimo, o kaltų asmenų nenustatyta. Apeliantė ne tik, kad neįrodė savo teigiamų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu, tačiau tokių nepateikė ir apeliaciniame skunde.Pagal CK 6.263 straipsnį asmuo atsako už žalą tik įstatyme numatytais atvejais. CK 6.266 straipsnis netaikytinas, nes pagal jį statinio savininko (valdytojo) civilinės deliktinės atsakomybės taikymo pagrindas yra statinio trūkumai. Atsakovas nėra buitinių atliekų surinkimo aikštelės savininkas ir šis statinys atsakovui nebuvo perduotas valdyti ir naudoti CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, atsakovas paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovė automobilį buvo pastačiusi priekiu į atliekų surinkimo aikštelę, t. y. nerūpestingai ir nesilaikydama pagal planą daugiabučio namo kieme numatytos automobilių statymo tvarkos, be to, neprotingai arti buitinių atliekų surinkimo aikštelės, dėl to pripažintina ir pačios apeliantės kaltė dėl jai padarytų nuostolių.Teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė visus įrodymus. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai nelaikytini įrodymu byloje. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs savo pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ar kad ieškovei ir kitiems bendraturčiams priklausantis statinys – buitinių atliekų surinkimo aikštelė, būtų turėjusi trūkumų, už kuriuos turėtų atsakyti atsakovas ar atsakovas kitaip būtų pažeidęs teisės aktuose įtvirtintus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, jų įgyvendinimo tvarką. Atsakovas tinkamai ir laiku vykdė šiukšlių išvežimą – įvykio dienai buvo sudaręs 2009-01-05 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį su UAB „Cleanaway“, pagal kurią šiukšlės buvo reguliariai išvežamos. Nagrinėjamu bylos atveju šiukšlės buvo išvežtos dienos metu prieš kylant gaisrui. Byloje nėra įrodymų, kad buitinių atliekų surinkimo aikštelė būtų buvusi netvarkinga (šiukšlės buvo išvežtos tą pačią dieną, kai kilo gaisras). Be to, byloje nėra įrodymų, kad gaisras kilo dėl netvarkomos ar nešvarios buitinių atliekų surinkimo aikštelės, o nustatyta, kad gaisras kilo dėl netyčinio padegimo, neatsargiai elgiantis su ugnimi. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi CK 6.256 straipsniu, reglamentuojančiu sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 32 p. numatyta, kad atliekų turėtojai turi teisę rakinti jų naudojamus konteinerius. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio pareigūnai tirtami įvykį nustatė, kad gaisro priežastis yra neatsargus elgesys su ugnimi, tai reiškia, kad nutarime nekeliamos galimos gaisro kilimo versijos.2009-01-05 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. 141000/548 reglamentuoja teisinius santykius išimtinai tik tarp šios sutarties šalių, t. y. UAB „Adminsta“ ir UAB „Cleanaway“, todėl ji niekai negali lemti atsakovo materialinės atsakomybės už konteinerinės viduje kilusio gaisro padarytą žalą. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad buitinių atliekų surinkimo aikštelė turėtų tokių trūkumų, dėl kurių būtent ir kilo gaisras ar nebuvo galima jo išvengti. Apeliantės žalos paskaičiavimas nėra pagrįstas leistinais įrodymais, patvirtinančiais tiesioginius, realius ieškovės nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus (atsakovo) atsakomybės už vieno iš minėtų savininkų (ieškovės) patirtą žalą užsidegus bendrosios dalinės nuosavybės objektui, t. y. mediniam statiniui, kuriame buvo laikomi minėto daugiabučio namo gyventojų buitinių atliekų konteineriai. Ieškovė atsakovo atsakomybę įrodinėja vadovaudamasi CK 6.263, 6.266, 6.246 – 6.248 straipsnių bei poįstatiminių teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų administratoriaus funkcijas, nuostatomis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentais, visa bylos medžiaga, daro išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju tyčinio padegimo požymių nenustatyta, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi (b. l. 34). Atsakovo atsakomybę už gaisro sukeltą žalą automobiliui ieškovė įrodinėja vadovaudamasi CK 6.266 straipsniui, tačiau į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad žalos priežastis yra medinio statinio, kuriame buvo laikomi daugiaučio namo gyventojų atliekų konteineriai, kontsrukciniai trūkumai, už kuriuos būtų atsakingas daugiabučio namo administratorius (atsakovas). Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovo griežtosios atsakomybės sąlygos nagrinėjamos bylos atveju nėra įrodytos ir ieškovei kyla pareiga pagrįsti (CPK 178 straipsnis) visų bendrųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės bei žalos, egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad normatyvinių aktų, reglamentuojančių atsakovo, kaip administratoriaus, pareigas, analizė, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas nagrinėjamos bylos atveju netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko būtų kilęs gaisras šiukšlių konteinerinės patalpose. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į namo administratorių dėl benamių lankymosi minėtoje patalpoje problemos, tačiau jos administratorius neišsprendė, negali patvirtinti administratoriaus neteisėtų veiksmų, nelėmusių ieškovės žalos atsiradimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pačios ieškovės elgesys pastatant automobilį arti šiukšlių konteinerinės, įtakojo žalos atsiradimą. Iš apeliantės paaiškinimų matyti, kad dar iki 2009-11-16 gaisro ieškovei buvo žinoma, kad šiukšlių konteinerinės patalpa yra nerakinama, joje lankosi benamiai. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovė turėjo pareigą suvokti, jog 2009-11-16 palieka autmobilį (t. y. vertingą turtą, kuris ne tik gali lengvai užsiliepsnoti dėl netoliese esančio liepsnos šaltinio, tačiau taip būti apgadintas šalia šiukšlių konteinerinės patalpos vaikštančių benamių) pakankamai nesaugioje vietoje. Pažymėtina, kad net ir užrakinus medinę patalpą, kurios konstrukcija nėra aklina, padegimo galimybė išlieka ir tinkamas administratoriaus pareigų įvykdymas šiuo atveju negali apsaugoti nuo gaisro. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nėra įrodyti.

Be to, ieškovė neįrodė patirtos žalos. Nors apeliantės teigimu specializuotos automobilių remonto įmonės sudaryta gaisro apgadinto automobilio remonto sąmata yra pakankamas pagrindimas patirtos žalos dydžiui bei patirtiems nuostoliams nustatyti, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instnacijos teismas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, šalis turi įrodyti tiesioginius, t. y. realius nuostolius. Byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų realias dėl automobilio remonto ieškovės patirtas išlaidas. Pati ieškovė pripažino, kad automobilį remontavo jos giminaičiai, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog automobilių remonto įmonės sudarytoje automobilio remonto sąmatoje nurodyta pinigų suma sutampa su ieškovės išlaidomis atsiskaitant su giminaičiais už atliktą automobilio remontą.

Apeliantei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, taip pat lieka neįrodytos kitos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovo atsakomybė bendraisiais pagrindais taip pat nėra nustatyta.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams neprieštaraujantį sprendimą, kurį apeliantės D. S. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau į bylą nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliantės D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą palikti nepakeistą.