- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e2-1127-1070/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09979-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- G. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį išdavimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. V. M. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1048-192/2012, patvirtintą jo ir atsakovės G. M. nepilnametės dukters V. M., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką nustatant, kad ieškovas bendrauja su dukterimi ir dalyvauja jos auklėjime tokia tvarka: 1) kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 16:30 - 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 - 18.00 val.; 2) kiekvienų metų antrą Šv. Velykų dieną tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:30-11:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną 17.00 - 18.00 val.; 3) kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų dieną tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:30 - 11:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną 17.00 - 18.00 val.; 4) lyginių metų gruodžio 31 d. (N. M. išvakarės) tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:30-11:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) 17.00 - 18.00 val.; 5) mokinių vasaros atostogų metu ieškovas paima vaiką pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. Ieškovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip pirmąją savo kasmetinių atostogų dieną nuo 10:30 - 11:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 17.00 - 18.00 val. Šiomis atostogomis ieškovas naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą pranešdamas atsakovei elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios. Atsakovė pateikia vaiko drabužius, kitus asmeninius vaiko daiktus ir dokumentus reikalingus atostogoms; 6) negalėdamas vaiko paimti nustatytu laiku ieškovas apie tai praneša atsakovei ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus force majeure situacijas). Vaiko nepaėmimas bendravimui nustatytu laiku dėl ieškovo darbinės komandiruotės nelaikomas bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pažeidimu; 7) vaikui patekus į gydymo įstaigos stacionarą, atsakovė apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoja ieškovą. Jeigu vaikas suserga ir gydomas ambulatoriškai, atsakovė informuoja apie tai ieškovą ne vėliau kaip per 4 val. Ieškovas turi teisę lankyti sergantį vaiką jo ligos metu; 8) jeigu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė, atsakovė apie tai informuoja ieškovą ne vėliau kaip likus 24 val. Tokiais atvejais ieškovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; 9) jeigu vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovo bendravimo su vaiku dienomis, ieškovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; 10) atsakovė informuoja ieškovą apie gydymo įstaigas, kurios turi ryšį su vaiku; 11) atsakovė informuoja ieškovą apie vaiko lankomas / pasikeitusias ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus; 12) atsakovė užtikrina vaikui galimybę bendrauti su Ieškovu ryšio priemonėmis (telefonu, Skype); 13) šalys keičiasi informacija SMS trumposiomis žinutėmis telefonu arba laiškais elektroniniu paštu (1 b. t. 1-10 l.).
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo ir atsakovės dukra V. M. gimė 2008 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad jų nepilnametės dukros gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus nustatyta su motina. Teismo patvirtintoje sutartyje šalys, be kita ko, susitarė, kad ieškovo teisė bendrauti su dukra neribojama, ieškovas bendrauja su dukra iš anksto suderinęs susitikimo vietą ir bendravimo trukmę su atsakove. 2018 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-8063-886/2018 pagal G. M. ieškinį V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis. Derindama taikos sutarties sąlygas G. M. reikalavo, kad V. M. duotų jai leidimą išvežti dukrą nuolat gyventi į užsienio valstybę. Ieškovas, nesutikdamas su G. M. reikalavimu, nurodė, kad tokiu atveju būtų apribota vaiko teisė bendrauti su tėvu ir kitais artimais giminaičiais, būtų pažeistas abiejų tėvų bendros atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas, sumažėtų vaiko galimybė išsaugoti savo identiškumą. Tokia ieškovo pozicija sukėlė priešišką atsakovės reakciją, ji visiškai nutraukė bendravimą su ieškovu. Ieškovas visiškai nušalintas nuo vaiko auklėjimo nuo 2018 m. birželio mėn. Ieškovas neturi galimybės susisiekti su atsakove telefonu, nes ji blokavo jo abonentinį numerį. Ieškovas bandė susitarti su atsakove elektroniniu paštu, bet jam tai nepavyko. Ieškovui nepavyko susisiekti ir su savo dukra, kadangi ji neatsiliepia į skambučius, kai atsiliepia – nekalba su ieškovu. Ieškovas bandė susisiekti su dukra per programą „Viber“, per kurią jis bendravo su dukra tuo metu, kai buvo darbinėse komandiruotėse, ši programa užblokuota / atjungta. Pastaruoju metu ieškovas gauna informaciją apie dukrą tik iš elektroninio dienyno K. A. ieškovas dalyvavo vaiko auklėjime ir kontaktuodamas su atsakovės motina N. A., tačiau 2018 m. buvusi ieškovo uošvė nurodė jam daugiau neskambinti ir neklausti apie dukrą, nes dėl to kyla konfliktų su atsakove. Atsakovė nesitaria su ieškovu ir neinformuoja jo apie svarbius įvykius dukters gyvenime, priima sprendimus dėl vaiko auklėjimo vienasmeniškai, demonstruodama tėvų valdžią. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad dukra baigia pradinę mokyklą 2019 m., žinodamas atsakovės siekį išvežti dukrą į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), negaudamas iš atsakovės jokios informacijos apie vaiką, per elektroninį dienyną EDUKA kreipėsi į vaiko auklėtoją V. R., klausdamas, kaip sekasi jo dukrai, ar auklėtoja žino, kur vaikas tęs mokslus. Auklėtoja atsakė, kad neturi informacijos apie tai, kur V. M. tęs savo mokslus. 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir VVTAĮT) Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas pravesti pokalbį su atsakove G. M., tarpininkauti dėl bendravimo su dukra, išreiškė savo nerimą dėl vaiko išvežimo į užsienį. Ir po pravesto pokalbio su atsakove Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, vykusio 2019 m. gegužės 24 d., ieškovui nepavyko susisiekti nei su atsakove, nei su dukra. Dėl ieškinyje nurodytos situacijos išgyvena ir ieškovo sesuo L. Ž., kurios vaikai yra V. M. pusbrolis ir pusseserė. Vaikai gerai sutardavo, tačiau nuo 2018 m. birželio mėn. V. M. nebendrauja su pusbroliu ir pussesere. Ieškovo nuomone, atsakovė manipuliuoja dukra, nuteikinėja ją prieš ieškovą, trukdo dukrai susitikti su juo, ir tai, ieškovo nuomone, vertintina kaip atsakovės emocinis smurtas, traumuojantis ir vaiką, ir ieškovą bei jo šeimą.
3. Atsakovė padavė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka (1 b. t. 52-58 l.). Atsakovės nuomone, ieškovui pirmiausia reikia užmegzti emocinį ryšį su dukra bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis, nes jų bendravimas nebuvo konstruktyvus, dukra išgyvena stresą dėl nesusiklosčiusių santykių su tėvu. Iki 2017 m. pavasario ieškovas praleisdavo su dukra savaitgalius labai retai, vos 1, 2 kartus per 6 mėnesius. Nuo 2017 m. pavasario iki 2018 m. gegužės mėnesio ieškovas pats pasakė dukrai, kad su ja nesimatys, neįvardindamas jokių priežasčių. Kai ieškovas visgi bendravo su dukra, atsakovė matė ją ne kartą verkiančią ir drebančią. Dukra skųsdavosi atsakovei, kad ieškovas keistai šneka, yra šiurkštus, ją ir atsakovę kaip motiną įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, tardo įvairiais klausimais ir kelia jai baimę bei nerimą. Dukra po susitikimų su tėvu būdavo įsitempusi, sutrikusios psichologinės būsenos. Atsakovės požiūriu, ieškovas gali bendrauti su dukra bet kuria programėle, ypač video kameros pagalba. Ieškovas niekada nesirūpino dukters mobiliojo ryšio įrenginiu, neprisidėdavo organizuojant svarbias dukters gyvenime šventes, niekada nedalyvavo jos edukacinėje veikloje, nesidomėjo jos sveikata. Dukra pati nenori bendrauti su ieškovu ir prašo, kad jos niekas neverstų to daryti tuomet, kai ji pati to nenori. Atsakovė prieštarauja bendravimo tvarkai, nurodytai ieškinyje, kadangi ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir pagal savo grafiką 3 mėnesius praleidžia užsienyje, o 1 mėnesį – Lietuvoje. Tuo metu, kai ieškovas buvo Lietuvoje, jis dukrai skirdavo tik 1, 2 dienas, todėl ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka nėra logiška, yra daugiau manipuliacinio pobūdžio. Atsakovė neatsisako teikti ieškovui įvairią su dukra susijusią informaciją dėl ligos, gydymo ar ugdymo įstaigų elektroniniu paštu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė padavė byloje priešieškinį, kuriuo prašo leisti jai išvežti nepilnametę dukrą V. M. nuolat gyventi į JAV be ieškovo sutikimo, nustatyti tokią ieškovo ir dukros bendravimo tvarką vaikui gyvenant Lietuvoje: 1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime toliau nustatyta tvarka ir sąlygomis, o nepilnametei dukrai pageidaujant ar sutinkant — intensyviau nei numatyta šioje tvarkoje, neribojant bendravimo dažnumo, trukmės, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros užimtumą ir interesus. Nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra gali būti ribojama atsižvelgiant į jos norus, interesus; 2) Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.), atsižvelgdamas į nepilnametės dukros užimtumą ir interesus; 3) Tėvas ne vėliau kaip prieš dvi savaites elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoja motiną apie laikotarpį, kurį jis praleis Lietuvoje, ir tuo laikotarpiu, nepilnametei dukrai sutinkant, bendrauja su nepilnamete dukra lyginiais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 4) Tėvas ne vėliau kaip prieš dvi savaites elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoja motiną apie pageidavimą bendrauti su nepilnamete dukra jos atostogų metu ir nepilnametei dukrai sutinkant, vasaros, žiemos, rudens ir pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su nepilnamete dukra ne mažiau kaip 3 dienas atostogų, o iš jų nemažiau kaip vieną šventinę dieną, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 18 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą trečią bendravimo dieną 18 val.; 5) Motina įsipareigoja netrukdyti ir nedrausti tėvui bendrauti su nepilnamete dukra, skatinti nepilnametę dukrą bendrauti su tėvu, teikti tėvui pageidaujamą informaciją apie nepilnametės dukros ugdymą, sveikatos priežiūrą; 6) Tais atvejais, jei nepilnametė dukra ketina dalyvauti iš anksto suplanuotose renginiuose, keliauti iš anksto suplanuotose kelionėse, arba dėl kitų svarbių priežasčių negali bendrauti su tėvu nustatyta tvarka ir sąlygomis, tai motina informuoja tėvą apie tokias priežastis likus ne mažiau kaip 24 val. Tokiais atvejais tėvo bendravimas su nepilnamete dukra yra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyksta šiame punkte nurodytos aplinkybės. Nepilnametei dukrai V. M. gyvenant JAV, nustatyti tokią vaiko ir ieškovo bendravimo tvarką: 1) Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime toliau nustatyta tvarka ir sąlygomis, o nepilnametei dukrai pageidaujant ar sutinkant — intensyviau nei numatyta šioje tvarkoje, neribojant bendravimo dažnumo, trukmės, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros užimtumą ir interesus. Nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra gali būti ribojama atsižvelgiant į jos norus, interesus; 2) Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.), atsižvelgdamas į nepilnametės dukros užimtumą ir interesus; 3) Ne rečiau kaip vieną kartą per metus tėvas su nepilnamete dukra bendrauja jos viešnagės Lietuvoje metu. Tėvas ir motina nepilnametės dukros pirmos kelionės per metus išlaidas (lėktuvų bilietų kainą) iš JAV į Lietuvą ir iš Lietuvos į JAV apmoka lygiomis dalimis, likusių kelionių išlaidas apmoka motina. Tėvas privalo pervesti lėšas nepilnametės dukros lėktuvų bilietams įsigyti iki tokių bilietų įsigijimo į atsakovės nurodytą banko sąskaitą; 4) Motina ne vėliau kaip prieš dvi savaites elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoja tėvą apie planuojamą atvykimą į Lietuvą, nurodydama viešnagės Lietuvoje laikotarpį ir tuo laikotarpiu, ne mažiau kaip pusę visos viešnagės Lietuvoje laiko, nepilnametei dukrai sutinkant, tėvas bendrauja su nepilnamete dukra pasiimdamas dukrą iš jos buvimo Lietuvoje vietos pirmą viešnagės dieną 18 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos buvimo Lietuvoje vietą paskutinę jam tenkančią bendravimo su nepilnamete dukra dieną 18 val.; 5) Tėvas turi teisę ne vėliau kaip prieš dvi savaites elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoti motiną apie planuojamą kelionę į JAV ir, nepilnametei dukrai sutinkant, bendrauti su nepilnamete dukra ne ilgiau kaip dvi savaites sutartoje vietoje JAV, atsižvelgdamas į jos užimtumą ir interesus. Tėvo atvykimų į JAV per metus skaičius yra neribojamas. Tėvas savo kelionių ir viešnagės JAV išlaidas apmoka pats; 6) Motina įsipareigoja netrukdyti ir nedrausti tėvui bendrauti su nepilnamete dukra, skatinti dukrą bendrauti su tėvu, teikti tėvui pageidaujamą informaciją apie nepilnametės dukros ugdymą, sveikatos priežiūrą. (2 b. t. 1-12 l.).
5. Priešieškinyje nurodyta, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovas vangiai bendravo su nepilnamete dukra, susitikdavo su ja retai ir nepraleisdavo su ja daug laiko. Susitikimų su dukra metu ieškovas nepaisė jos norų, interesų, bendraudamas su ja dažnai būdavo šiurkštus, užgaulus, nedėmesingas. Ieškovas nuteikinėdavo dukrą prieš atsakovę, pasakojo išgalvotas žeminančias istorijas apie atsakovę. Vaikui nepatiko toks bendravimas su tėvu, dukra pamažu tolo nuo ieškovo ir 2018 m. išreiškė nenorą su juo susitikti, leisti laiką, kalbėtis telefonu. Pastaruoju metu dukra teigia, kad bijo tėvo, kad jai nemalonus jo šiurkštus bendravimas. Teismo patvirtintame šalių susitarime dėl ieškovo bendravimo su vaiku buvo numatyta, kad ieškovas privalo derinti susitikimus su atsakove, tačiau nuo 2015 m. ieškovas derino savo susitikimus su pačia dukra, susisiekdamas su ja telefonu. 2018 m. dukrai išreiškus nenorą bendrauti su ieškovu, jis pradėjo kaltinti atsakovę, jog ji neužtikrina tėvo ir dukros bendravimo. Atsakovė, sulaukusi ieškovo reikalavimų susitikti su dukra, ragino vaiką bendrauti ir susitikti su tėvu, tačiau dukra atsisakė tai daryti. Po atsakovės raginimų pati dukra atsiribojo nuo atsakovės, pradėjo slėpti, jog ieškovas skambina jai ir prašo susitikti, tam, kad atsakovė neverstų jos bendrauti su tėvu. Tai, kad dukra dažnai nenori bendrauti su tėvu, lėmė paties ieškovo netinkamas elgesys su vaiku. Ieškovas niekada nesiekė sukurti su dukra tvirto ryšio, elgėsi taip, lyg norėdamas atstumti ją nuo savęs: retai su ja susitikdavo ir bendraudavo, o susitikimų metu neužsiimdavo su ja, neturėjo kokybiško laisvalaikio. Vaikui priešieškinio padavimo teismui metu buvo 11,5 metų, ji yra protinga ir atsakinga paauglė, gebanti formuoti savo nuomonę ir norus, jos sprendimas nebendrauti su tėvu priimtas jos pačios ir nebuvo nulemtas atsakovės elgesio. Atsakovė niekada nedraudė ieškovui bendrauti su dukra, priešingai – tik skatino vaiką bendrauti su tėvu. Atsakovė ketina sudaryti santuoką su savo sužadėtiniu E. G. R. M. ir kurti savo gyvenimą A. A. dukra nori kartu su atsakove persikelti į A. A. ir jos sužadėtinis pasirūpino vaiko adaptavimu naujoje šalyje, suplanavo gyvenimą po persikėlimo. Dukra pageidauja bendrauti su ieškovu po persikėlimo į JAV nuotoliniu būdu ir atostogų Lietuvoje metu. Be to, ieškovas galės lankyti dukrą ir A. I. nesutinka išduoti atsakovei leidimą išvežti vaiką į JAV, todėl atsakovė prašo teismo leisti jai išvežti vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo ir nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, dukrai gyvenant A. A. teigimu, ieškovo atsisakymas leisti vaiką išvežti į JAV yra nepagrįstas bei neatitinkantis dukros interesų. Atsakovė viena auklėja nepilnametę dukrą, rūpinasi jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o ieškovas itin retai dalyvauja dukros gyvenime. Ieškovas prisideda prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo 170 Eur suma kas mėnesį. Atsakovė siekia maksimaliai aprūpinti dukrą ateičiai, suteikti jai geriausią išsilavinimą, darnią šeimą. Tai atsakovė gali padaryti išvykusi gyventi su dukra į A. I. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jo dažnai ir ilgai nebūna Lietuvoje. Paprastai ieškovas praleidžia Lietuvoje kas ketvirtą mėnesį, po tris mėnesius būna išvykęs iš Lietuvos. Kai ieškovas būna išvykęs iš Lietuvos, jis nesimato su dukra, mažai bendrauja su ja telefonu, vangiai domisi dukros gyvenimu. Teismui leidus atsakovei išvežti vaiką gyventi į JAV ir vaikui gyvenant JAV, dukra nepraras artimo ryšio su tėvu ir jo giminaičiais, nes toks ryšys nėra užsimezgęs. Vaikas prisirišęs prie atsakovės ir jos tėvų. Ieškovas prie vaiko poreikių tenkinimo po šalių skyrybų prisideda minimaliai, geruoju ir savanoriškai neprisidėjo prie išaugusių nepilnametės dukros poreikių, dėl to atsakovė turėjo kreiptis į teismą 2018 m., siekdama padidinti ieškovo teikiamą išlaikymą vaikui. Po šalių santuokos nutraukimo ieškovas beveik nebendravo su dukra, praleisdavo su ja labai mažai laiko, per metus bendravo su vaiku daugiausiai iki dviejų savaičių. Dukra nori gyventi su atsakove JAV, ji gerai sutaria su atsakovės sužadėtiniu, pati pageidauja gyventi ir mokytis JAV. Po šalių skyrybų atsakovė gyvena jos tėvų namuose, kadangi dėl savo finansinės padėties ji negali išsinuomoti ir įsigyti nuosavą būstą. Atsakovės finansinė padėtis, išsikėlus jai į JAV, pagerės keletą kartų, ji galės visapusiškai aprūpinti savo vaiką, suteikti dukrai geriausią gyvenimą, skatinti jos saviraišką, prie to finansiškai ketina prisidėti ir atsakovės sužadėtinis. Dukros ryšys su tėvu yra menkas, jų santykiai – šalti, ieškovas nedalyvauja vaiko gyvenime. Nuo 2017 m. N. M. iki 2018 m. vasaros ieškovas nebuvo susitikęs su dukra, nesikreipė dėl susitikimų nei į vaiką, nei į atsakovę. 2018 m. vasarą ieškovas susitiko su dukra, jie praleido kartu vieną savaitę, po to dukra grįžo namo ypatingai prastos savijautos, stipriai verkė. Dukra papasakojo atsakovei, kad ieškovas tyčiojasi, pasijuokia iš jos, kad ji nedrįsta pasakyti jam savo nuomonės. Po šio susitikimo vaikas nusivylė ieškovu ir pradėjo vengti bendravimo su juo. Ieškovo ir vaiko bendravimas nebuvo kokybiškas, ieškovas nežaidė su dukra žaidimų. Bendravimas su tėvu vaikui kėlė diskomfortą dėl įdomios veiklos nebuvimo, ieškovo negražių atsiliepimų apie atsakovę, jo piktų replikų, nepilnametės dukros nuomonės nepaisymo. Tikėtina, kad dukra patirdavo stresą ir dėl to, kad ieškovas susitikdavo su ja labai retai, jie neturėjo bendravimo pastovumo, aiškumo, kada vėl pasimatys su ieškovu. Šalys gyvena atskirai 9 metus, visą šį laiką vaiko ir tėvo bendravimas buvo tokio pobūdžio, kuris nurodytas priešieškinyje. Todėl labiausiai tikėtina, kad ieškovo elgesys nepasikeis ir liks toks pat, kaip ir dabar. Vaiko santykiai su ieškovo giminaičiais taip pat yra šalti, dukra neturi su jais artimo ryšio. Atsakovės ir dukros santykiai yra labai šilti ir glaudūs, jie praleidžia labai daug laiko kartu, dukra pasitiki atsakove, rūpinasi ja ir gerbia. Vaiko ir atsakovės sužadėtinio santykiai yra labai geri. Atsakovė intensyviai bendrauja su savo sužadėtiniu Internetu, keletą kartą į metus susitinka gyvai. Dukra dalyvauja atsakovės ir jos sužadėtinio susitikimuose, kartu su jais keliauja. Dukra kartu su atsakove ir jos sužadėtiniu aplankė Barseloną, Kiprą, keliavo Lietuvoje, šventė Šv. Kalėdas kartu su atsakovės tėvais ir seserimi jų namuose. Vaikas bendrauja su atsakovės sužadėtiniu anglų kalba, drąsiai kalba visomis temomis, juokauja, kartais parašo jam žinutes, sveikina su šventėmis. Jų leidžiamas laisvalaikis yra turiningas žaidimais, sportu, muziejų lankymu. Dukra moka anglų kalbą, domisi kitomis kalbomis. Šalių dukra turi įvairių interesų, lanko būrelį „(duomenys neskelbtini)“, mėgsta maudytis baseine, keliauti, eiti į kiną, važinėti dviračiu, čiuožti pačiūžomis, jodinėti žirgais, jai patinka įvairūs renginiai, koncertai. Dukra galėtų užsiimti šiais pomėgiais be jokių kliūčių ir A. Š. dukra puikiai mokosi, yra savarankiška, atsakinga, draugiška, puikiai įsilieja į kolektyvą. Dukra iš pradžių šiek tiek nerimavo dėl to, kad išvykus į JAV jai teks keisti mokyklą, draugus, bet tiek pat ji nerimavo tuomet, kai pradėjo mokytis gimnazijoje. Atsakovė ir jos sužadėtinis yra pasiruošę padėti vaikui mokytis bei adaptuotis, suteikti dukrai gerą išsilavinimą, apmokėti aukštąjį mokslą, kuris ateityje padės jai karjeroje. Dukros pagrindinis ryšys su Lietuva yra atsakovės šeima, tačiau vaikui išvykus į JAV šis ryšys nenutrūktų, nes vaikas ir toliau bendrautų su atsakovės šeimos nariais atvykimo į Lietuvą metu bei nuotoliniu būdu. Atsakovė, išvykusi į JAV, gyventų su dukra sužadėtinio namuose, esančiuose Arizonos valstijoje, Gilbert mieste. Mieste gyvena pasiturintys asmenys, nusikalstamumas yra mažas, nėra benamių. Atsakovės sužadėtinio namuose vaikui būtų skirtas kambarys su visais reikiamais baldais, technika. Sužadėtinis nuomoja būstą, tačiau ateityje planuoja įsigyti nuosavą būstą. Persikėlusi gyventi į JAV dukra galės lankyti Gilberto B. E. S. A. (tarptautinę pradinę mokyklą), kurią lanko įvairių tautybių vaikai. Šioje mokykloje mokymo metodika pritaikyta įvairiataučiams vaikams, kad jie galėtų lengvai suprasti užduotis, dėstomą medžiagą. Atsakovė yra įgijusi lietuvių filologijos bakalauro ir profesinio mokymo vadybos magistro laipsnius. Atsakovė yra diplomuota švietimo kokybės ekspertė, pastaruosius 8 metus ji dirba Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro raštinės vedėjos pareigose, jos darbo užmokestis į mėnesį sudaro 693,33 Eur. Laisvu nuo darbo laiko metu atsakovė savarankiškai gilinasi ir mokosi interjero dizaino, rašo apie tai straipsnius, publikuojamus namų interjero žurnaluose. Atsakovė planuoja pakeisti savo darbo sritį, persikėlusi gyventi į JAV pradėtų dirbti interjero dizaino srityje. Atsakovė surado potencialų darbdavį, kuris siūlo jai įsidarbinti bandomajam laikotarpiui, mokant atsakovei 2500 JAV dolerių į mėnesį. Atlyginimas po bandomojo laikotarpio būtų apie 4000-5000 JAV dolerių. 2001 m. ieškovė gyveno ir dirbo JAV su „Work and Travel“ viza, turi socialinio draudimo pažymėjimą, privalomą kiekvienam siekiančiam darbo asmeniui. Atsakovės finansinė padėtis JAV lyginant su finansine padėtimi Lietuvoje pagerės, ir ji galės pasirūpinti ne tik dukros būtinaisiais poreikiais, bet ir maksimalių vaiko poreikių tenkinimu. Atsakovės sužadėtinis nuolat gyvena ir dirba JAV, prieš 5-6 metus jis sukūrė savo verslą privačių lėktuvų restauravimo-dažymo srityje. Jam pakanka gaunamų lėšų būsto nuomai, savo poreikiams tenkinti ir dalį lėšų skirti savo namo įsigijimui. Atsakovės sužadėtinis ketina prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansiškai. Ieškovo siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka ir pažeidžia vaiko interesus. Tuo atveju, jei teismas nustatytų ieškovo teisę pasiimti vaiką bendravimui prieš dukros valią tai sukeltų vaikui žalą, bendravimas su ieškovu pasidarytų nepakeliamas, sukeltų neigiamus išgyvenimus.
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo atmesti priešieškinį (2 b. t. 124-138 l.). Ieškovas atsiliepime nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Papildomai nurodoma, kad ieškovas informavo atsakovę apie tai, jog tik jai pateikus duomenis, patvirtinančius, kad gyvenimas užsienio valstybėje atitiktų geriausius vaiko interesus, jis sutiktų išduoti leidimą vaiko išvežimui. Tačiau atsakovė nepateikė ieškovui tokių duomenų. Ieškovo teigimu, jam susitikus su dukra 2018 m. ji išreiškė nerimą dėl to, kad jai teks išvykti kartu su motina gyventi į A. A. gali išvykti viena gyventi į JAV, o vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su juo, ieškovas užtikrins maksimalų vaiko ir motinos bendravimą, esant tokioms aplinkybėms. Jei atsakovė išvyktų gyventi į užsienio valstybę, ieškovas yra pasiruošęs pakeisti darbo profilį, kad galėtų deramai kasdien rūpintis dukra. Ieškovas kreipėsi į savo darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės dirbti įmonėje kitose pareigose, nereikalaujančiose išvykimo iš Lietuvos Respublikos ribų. Ieškovas skaudžiai išgyvena atskirtį nuo dukters, jos ilgisi, patiria dėl susiklosčiusios situacijos emocinę krizę. Tuo metu, kai vaikas leido laiką su ieškovu, jie būdavo įvairiose vietose (lankėsi Trakuose, lėlių teatre, boulingo klube, T. I. muziejuje, zoologijos sode, vykdavo prie ežero), lankėsi ir bendravo su ieškovo šeimos nariais. Ieškovas laiku ir pilnai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad vaikui reikia didesnio išlaikymo. Atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų apie savo sužadėtinį, byloje nepateikta sužadėtinio užpildyta ir JAV Pilietybės ir imigracijos tarnybai paduota peticija sužadėtinio ar kitokiai vizai gauti. Atsakovė nenurodė, kokios vizos ji siektų, ketindama išvykti į JAV, nepateikė teismui įrodymų, kad ji turi vizą nuolatiniam gyvenimui JAV, kad turi galimybę gauti JAV vizą, todėl neaišku, ar atsakovės priešieškinio reikalavimo patenkinimas sukels materialines pasekmes. Šalių dukra nėra tiek brandi, kad galėtų įvertinti galimos emigracijos pasekmes jos gyvenimui. Iš byloje pateiktos atsakovės sužadėtinio būsto nuomos sutarties matyti, kad tam, jog atsakovė galėtų gyventi sužadėtinio nuomojamame name kaip nuomininkė, ji turi būti įrašyta į sutartį. Tačiau atsakovė nėra įrašyta kaip nuomininkė, todėl darytina išvada, kad ji negalėtų teisėtai gyventi sužadėtinio namuose. Byloje esantys duomenys apie atsakovės sužadėtinio būstą nepatvirtino priešieškinyje nurodytų aplinkybių dėl visų būtinų vaikui vystytis sąlygų buvimo. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ji dirbdama JAV gaus priešieškinyje nurodytą atlyginimą. Atsakovė, siekdama išvykti į užsienį, turi tikslą pagerinti savo finansinę padėtį, bet ne užtikrinti vaiko teisę į socialinę aplinką, ugdymą, identitetą, ryšius su giminaičiais. Atsakovė neįrodė, kad ji, gyvendama Lietuvoje, dėjo visas pastangas, kad gautų geriau apmokamą darbą. Atsakovės siūloma nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka yra sąlyginė, tiesiogiai susieta su vaiko noru / nenoru bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bendravimas su tėvu pažeidžia dukros interesus, bendravimo tvarkos sąlygos neturėtų būti susaistytas vaiko noro. Ieškovas nesutinka su priešieškinyje siūloma nustatyti bendravimo tvarka, nes atsakovė nesilaikė anksčiau nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos tuo metu, kai vaikas gyvena Lietuvoje. Todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovei išvežus vaiką į užsienį jai bus sudarytos palankesnės sąlygos ir toliau nesilaikyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Vaiko matymasis su tėvu vieną kartą į metus neatitinka dukros interesų, neužtikrina pilnaverčio ir nuolatinio bendravimo. Vaiko ir tėvo bendravimas telefonu nėra pilnavertis, jis neatstoja gyvo bendravimo su tėvu pastovių susitikimų metų. Ieškovas nesutinka apmokėti dukros pirmos kelionės per metus išlaidų lėktuvų bilietams iš JAV į Lietuvą ir iš Lietuvos į JAV lygiomis dalimis su atsakove.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė byloje rašytines išvadas (1 b. t. 73, 74, 83, 84 l.; 2 b. t. 118, 119 l.). Tarnyba nurodo, kad, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, jog tėvo ir dukros ryšys galimai nutrūkęs, bus reikalingas ne tik pereinamasis laikotarpis priprasti prie naujos bendravimo tvarkos, tačiau neatmestina ir tai, jog siekiant harmoningų ir pozityvių tėvo ir dukros santykių gali būti reikalinga psichologo pagalba.
8. Ieškovas V. M. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė atmesti priešieškinį. Ieškovas patvirtino aplinkybes, išdėstytas jo procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad jis buvo kursuose dėl pozityvios tėvystės, lankėsi vyrų krizių centre, buvo privačioje konsultacijoje pas vaikų psichologą. Jis nori pagerinti bendravimą su dukra, nori normalių santykių, tačiau nuo 2018 m. spalio mėnesio jam tai nepavyksta. Vaikas nenori bendrauti, ieškovo nuomone, prie to prisideda atsakovė savo veiksmais ir įtaiga. Ieškovas nurodė, kad iš dalies prisiima atsakomybę dėl bendravimo su vaiku. Jo teigimu, visos problemos prasidėjo tada, kai atsakovė norėjo išvykti į JAV, kai jis nesuteikė leidimo išsivežti vaiką, todėl dabar atsakovė tokiu būdu kerštauja manipuliuodama vaiku. Ieškovas bendraudavo su vaiku tik savaitgaliais, ankščiau jokių problemų dėl to nebuvo. Kartu su vaiku jis buvo išvykęs atostogauti, bendraudavo nenuobodžiai, aktyviai. Jis domėjosi vaiko mokslu, buvo nuvykęs į mokyklą. Nuo 2018 m. ieškovas pradėjo derinti susitikimus su atsakove elektroniniu paštu. Ieškovo ir vaiko kokybiškas bendravimas nutrūko nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Ieškovas neduos leidimo išvykti vaikui į JAV, kadangi neaišku, kur dukra važiuos ir gyvens. Atsakovė nepateikė svarių ir įtikinamų argumentų, patvirtinančių, kad vaiko išvežimas į užsienį nuolatiniam gyvenimui atitiktų geriausius vaiko interesus. Ieškovas šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau, esant poreikiui, jis gali dirbti ir mechaniku, šis darbas nereikalaus išvykų į užsienį.
9. Ieškovo atstovė advokatė A. B. Rekštienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė patenkinti ieškinį bei atmesti priešieškinį. Paaiškino, kad ieškovo ir vaiko bendravimas vyko, ieškovas visada domėjosi vaiku, užsirašė pas psichologą, nori bendrauti, pagerinti santykius su dukra, sukurti darnų ryšį su ja. Pati atsakovė nesikooperavo ir nesiėmė jokių priemonių, kad ieškovas bendrautų, pagerintų santykius su dukra. Ieškovo charakteristika yra gera, darbovietėje nėra jokių nusiskundimų, jis neteistas, nevartoja alkoholio, turi turto, automobilį, dirba, moka išlaikymą vaikui laiku, lankosi pas psichologą. Atsakovė neįrodė būtinumo vaikui išvykti, nepateikė JAV gyvenančio sužadėtinio peticijos, byloje nėra jokių duomenų apie sužadėtinį, jo dokumentų kopijos nėra legalizuotos įstatymo nustatyta tvarka. JAV esančio būsto nuomos sutartis negalioja, sudaryta ne su atsakove. Atsakovė neturi finansų nei išvykimui į JAV, nei gyvenimui ten, vadovaujasi tik deklaratyviais teiginiais. Šalių dukra negali įvertinti visų emigracijos padarinių. Atsakovė, gyvendama Lietuvoje neužtikrina ieškovo ir dukros bendravimo tvarkos, neskatina vaiko bendrauti su tėvu, o jai išvykus su vaiku į JAV, labiau tikėtina, kad ieškovo ir jo dukros bendravimas iš viso nutruks. Atsakovė neįrodė, kad vaiko išvežimas atitiktų geriausius vaiko interesus ir nepažeistų abiejų tėvų teisės bendrauti ir auklėti savo vaiką. Ieškovas sutinka, kad esant poreikiui būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis jo bendravimui su dukra, bet nesutinka išduoti leidimą išvežti dukrą į A. B. nėra patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovės sužadėtinis apskritai gali sudaryti su ja santuoką. Atsakovė neįrodė, kad išsilavinimas JAV yra geresnis nei Lietuvoje. Pati atsakovė nebuvo jos sužadėtinio namuose ir neturėjo galimybės įsitikinti tuo, kad jai ir vaikui bus sukurtos tinkamos gyvenimo sąlygos. Byloje liudytoju apklaustas atsakovės tėvas J. A. davė subjektyvius parodymus, jis yra suinteresuotas tuo, kad dukra su anūke išvyktų iš Lietuvos, todėl atstovė prašė nesiremti jo parodymais. Atsakovė neįrodė, kad gali užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą, dukrai gyvenant JAV.
10. Atsakovė G. M. 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti. Atsakovė patvirtino aplinkybes, nurodytas jos procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad ieškovas darė vaikui psichologinį spaudimą, terorizavo įvairiais klausimais, todėl dukra atsiribojo nuo jo. Atsakovės nuomone, ieškovui būtina pirmiausia atkurti prarastą ryšį su dukra, nes tarp jų niekada nebuvo normalaus bendravimo, bendravimas buvo epizodinis. Ieškovas pažeisdavo jų sudaryto susitarimo sąlygas, paimdavo ir parveždavo vaiką bet kada, kai jam tai būdavo patogu, visiškai neatsižvelgdamas į vaiko interesus. Šalių dukrai šiuo metu yra 12 metų, ji turi teisę į tobulėjimą, geresnį gyvenimą, mokslą, todėl atsakovė mano, kad išvykimas į JAV geriausiai atitiktų vaiko interesus. Dukra puikiai moka anglų kalbą, lengvai integruotųsi JAV, iš karto lankytų mokyklą. Atsakovė turi sužadėtinį nuo 2018 m. Ji negali šiuo metu sudaryti nuomos sutarties dėl būsto JAV, nes neturi leidimo vaikui išvežti. Atsakovė dabar gyvena tėvų būste, ji miega su dukra vienoje lovoje, nes nėra vietos, o dukrai reikalingas atskiras kambarys. Atsakovė neturi galimybės išsinuomoti atskiro buto dėl sunkios finansinės padėties, mano, kad gali išleisti pinigus, skirtinus būsto nuomai, kitiems dalykams. Pradžiai gyvenimo JAV ji pasiskolintų pinigų iš tėvo. Atsakovės sužadėtinis negali atsiųsti peticijos dėl santuokos sudarymo, kadangi atsakovė pirmiausiai turi gauti leidimą išvežti vaiką, o po to ambasada sprendžia dėl tolimesnių veiksmų.
11. Atsakovės atstovė advokato padėjėja E. A. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė sudarė sąlygas bendrauti ieškovui su dukra, ieškovas pats tardavosi su dukra dėl susitikimo. Jis tik epizodiškai bendraudavo su vaiku, todėl dukra atsiribojo nuo jo, jų bendravimas buvo nekokybiškas. Ieškovas nesidomėjo dukra, jos aplinka, visiškai nesistengė sukurti darnaus ryšio su ja. Tik iškėlus bylą teisme ieškovas užsiregistravo į įvairius psichologinius kursus, konsultacijas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su dukra, byloje surinkta medžiaga įrodo, jog atsakovė skatina vaiką bendrauti su ieškovu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nesiėmė jokių priemonių, nemėgino bendrauti su vaiku, atkurti prarastą ryšį. Ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra nelogiška, kadangi ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir užsienyje būna 6 savaites iš eilės, jis nepateikė darbo grafiko, nepagrindė teiginio, jog gali dirbti kitą darbą. Vaikas pats nori išvažiuoti į JAV, moka anglų kalbą. Atsakovei bankas nesuteikia paskolos kitam būstui, kadangi nutraukiant santuoką su ieškovu jie liko bendraskoliais bankui, o būsto nuomos kaina labai didelė, todėl atsakovė su vaiku yra priversta gyventi pas savo tėvus. Peticija dėl sužadėtuvių rengiama tada, kai bus gautas leidimas išvežti vaiką, be jo dokumentai netvarkomi. Būsto nuomos JAV sutarties atsakovė negali sudaryti, nes neturi leidimo ten gyventi. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, ginčas nėra sudėtingas, pats ieškovas sugriovė santykius su vaiku, nesistengė bendrauti ir užmegzti glaudesnio ryšio, dėl to buvo pradėta ši byla. Ieškovas iš tikrųjų nesiekia nuoširdžiai bendrauti su dukra, bet siekia vaiko kontrolės. Atsakovė negalėtų įsigyti nuosavo būsto, paimdama paskolą iš banko, nes ji yra solidari skolininkė su ieškovu pagal sutartį, sudarytą santuokos metu. Todėl labiau tikėtina, kad jos pajamų neužtektų tam, jog, turint pradinį įnašą, esant solidariai paskolai su ieškovu, jai būtų suteikta dar viena būsto paskola. Sužadėtinio peticija būtų gauta po to, kai teismas leistų atsakovei išvežti vaiką į užsienį, esant tokiam leidimui, atsakovė gautų ir kitus reikšmingus dokumentus išvykimui į JAV (vizą), galėtų atlikti veiksmus, reikšmingus įsidarbinant JAV, įregistruojant vaiką į mokyklą A. N. atveju tėvo interesai negali būti pripažinti svarbesniais, nes jis ir pats dėl darbo pobūdžio praleidžia daug laiko užsienyje. Dokumentai dėl išvykimo į JAV yra tvarkomi kelis metus, todėl patenkinus atsakovės priešieškinį, ji neišvyktų iš karto su dukra į JAV.
12. Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. M. 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tarp ieškovo ir šalių dukros nebuvo prieraišumo. Matyti, kad tarp atsakovės ir vaiko yra glaudus ryšys. Atsakovė numatė, kaip vaikas bendraus su tėvu tuo atveju, jei išvyks į JAV, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pati atsakovė nebuvo JAV pas savo sužadėtinį, neįsitikino jo gyvenimo sąlygomis. Todėl neaišku, ką darys atsakovė tuo atveju, jei nepasitvirtins jos lūkesčiai dėl gyvenimo su sužadėtiniu. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad vaiko interesai bus užtikrinti atsakovei ir šalių dukrai išvykus į A. A. nuomone, ieškovo ir dukros santykiams atkurti būtinas pereinamasis laikotarpis. Tuo atveju, jei bus išduotas teismo leidimas išvežti vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo, jis galėtų kreiptis į Tarptautinį bendradarbiavimo skyrių dėl bendravimo su vaiku.
13. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu buvo išklausyta nepilnametės V. M. nuomone, dalyvaujant teismo psichologei J. G.. Mergaitė paaiškino, kad ji gyvena 3 kambarių bute su mama ir seneliais, neturi savo atskiro kambario. Jos mama yra gera ir rūpestinga, ji gerai sutaria su seneliais. Mergaitė kartais bendrauja su tėvu žinutėmis, paskutinį kartą gyvai matė jį gal 2018 m. Ji kartą parašė tėvui, tačiau jis nieko neatrašė. Mergaitė, būdama kartu su tėvu, girdėdavo kaip jis šaukia ant močiutės, kaip jis pravardžiavo krikšto tėvą. Nurodė, kad tėvas dažnai neturėdavo laiko susitikti su ja. Susitikus su tėvu, ji nori, kad jis nekalbėtų blogų dalykų apie mamą, kad kalbėtų maloniai. Kartą tėvas pasakojo, jog buvo prirakinęs mamą prie medžio, daugiau detalių neatsimena. Kai tėvas paskambindavo motinai telefonu, įžeidinėdavo ją. Kartą mergaitė pamatė tėvą gatvėje per „Hanza dienų“ šventę, tačiau tėvas su ja tada nebendravo, nepasisveikino. Mergaitė pažįsta mamos draugą Edgarą, jis iš Amerikos ir yra geras žmogus, pagarbus mamai, rūpestingas. Mergaitė bendrauja su juo gerai, nori gyventi kartu su mama ir Edgaru. Jeigu ji gyventų JAV, norėtų grįžti aplankyti senelių. Mergaitei susitikus su tėvu, jis pradeda klausti jos įvairių keistų dalykų. Mama skatina bendrauti su tėvu, tačiau neverčia. Mergaitė nebendrauja su tėvo gimine, su seneliais iš tėvo pusės nelabai nori bendrauti, bet norėtų, kad jie paskambintų. Pasak vaiko, susitikimai su tėvu būdavo nuobodūs, jie niekur neidavo, vaikui trūkdavo veiklos, kartą jie buvo prie jūros.
Žemesnės instancijos teismas
14. 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu taip pat buvo išklausyti teismo psichologės J. G. paaiškinimai dėl nepilnametės V. M. nuomonės. Teismo psichologė paaiškino, kad V. M. aiškiai išdėstė savo mintis, išsakydama savo nuomonę apie tėvus. Tokio amžiaus vaikui labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad vaikas pradėjo nuo negatyvių dalykų, kalbėdamas apie tėvą, nesakė teigiamų atvejų. Mergaitė mažai bendravo su tėvu, minėjo skaudžius momentus bendravime su tėvu. Psichologės nuomone, ieškovui trūksta tėvo įgūdžių bendraujant su dukra, jis sako dukrai tam tikrus dalykus, apie kuriuos neturi būti kalbama su vaiku. Mergaitei kalbant apie motinos sužadėtinį, vaiko emocijos buvo pozityvios. Psichologės teigimu, jei mergaitei reikėtų keisti mokyklą, ji greitai adaptuotųsi. V. M. pozityviai atsiliepia apie Ameriką. Mergaitė deda pastangas į bendravimą su tėvu, jai yra skaudu, todėl tikėtina, kad ji nori bendrauti su tėvu, jai trūksta bendravimo su tėvu. Mergaitė pozityviai atsiliepia apie mamą.
15. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas J. A. parodė, kad atsakovė yra jo dukra, kuri kartu su anūke V. M. gyvena liudytojo namuose apie 7 metus. Liudytojas visiškai nebendrauja su ieškovu nuo šalių vestuvių. Išsiskyrus šalims, anūkė kartais leisdavo laiką su ieškovu, po to grįžusi namo verkdavo. Liudytojui paklausius, kas atsitiko, vaikas nieko neatsakydavo. Liudytojas nebuvo pastebėjęs, kad ieškovas smurtautų prieš anūkę. Ieškovas dažnai apgaudavo vaiką, sakydamas, kad savaitgalį susitiks su dukra. Ji susiruošdavo, laukdavo ieškovo, tačiau jis neatvykdavo. Ieškovas susitikdavo su dukra 2-3 kartus per metus. Liudytojo nuomone, tarp anūkės ir ieškovo nėra ryšio, pats ieškovas jį sugadino. Vaikas tiesiog nenori bendrauti su ieškovu. Niekas niekada nėra draudęs vaikui susitikti su ieškovu, atvirkščiai tik skatino susitikti ir bendrauti. Liudytojas matė atsakovės draugą iš JAV, jis buvo atvykęs į Kauną, liudytojui jis pasirodė normalus. Liudytojas yra pasiruošęs padėti atsakovei finansiškai tuo atveju, jei ji išvyktų į JAV.
16. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu apklausta I. G. parodė, kad atsakovė yra jos draugė, jos palaiko artimus santykius nuo studijų laikų. Liudytoja mažai žino apie ieškovą, žino, kad jis su atsakovės dukra bendraudavo retai, o paskutiniu laiku išvis nebendrauja. Liudytoja mano, jog išvykimas į JAV bus naudingas atsakovei. Liudytoja girdėjo, kad ieškovas pažadėdavo paimti vaiką, bet taip ir neatvykdavo. Atsakovė visada skatindavo dukrą bendrauti su tėvu, niekada to nedraudė, tiesiog pats ieškovas nerodė iniciatyvos. V. M. yra protinga, subrendusi, turi savo nuomonę.
17. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas S. A. parodė, kad jis yra geras atsakovės draugas, V. M. krikšto tėvas. Jis žino, kad ieškovo ir V. M. santykiai nesiklosto, trūksta tarp jų ryšio, todėl vaikas vengia susitikimų. Liudytojas matė, kaip per „Hanza“ dienas ieškovas nepažino dukters ir su ja nepasisveikino, matė kaip dėl to mergaitės nuotaika pasikeitė. Atsakovė yra atsakinga, rūpestinga motina, jos santykiai su vaiku yra glaudūs, o ieškovas niekaip neranda ryšio su juo. Vaikas yra stropus bei savarankiškas.
18. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu liudytoja L. Ž. parodė, kad ji yra ieškovo sesuo, su atsakove nebendrauja nuo ieškovo ir atsakovės vestuvių, santykiai su ja neutralūs. Liudytojos teigimu, ieškovas visada bendravo su dukra, važinėdavo į keliones, zoologijos sodą, kavines, pirko jai dovanas, prižiūrėjo. Liudytoja matė šalių dukrą prieš du metus. Vasarą V. M. leisdavo laiką kartu su liudytojos vaikais, tačiau niekada nenakvojo pas liudytoją. Liudytoja su ieškovu ir jo dukra dažnai švęsdavo kartu įvairiais šventes. Ieškovas niekada negerdavo, kadangi atvažiuodavo su automobiliu. Liudytoja nekalbėjo su V. M. apie atsakovę. Liudytojos nuomone, ieškovo kaip tėvo įgūdžiai yra geri, jis moka bendrauti su vaikais.
19. Ieškovas , atsakovė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė neatvyko į teismo posėdį, kuriame buvo išklausytos baigiamosios kalbos. Apie posėdį jiems pranešta tinkamai (3 b. t. 116, 120, 121 l.). Šalys teismo posėdžio metu buvo tinkamai atstovaujamos advokatės ir advokato padėjėjos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 2 dalis), išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl baigiamosios kalbos buvo išklausytos, nedalyvaujant ieškovui, atsakovei ir išvadą teikiančios institucijos atstovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priešieškinis tenkinamas iš dalies.
nustatytos faktinės aplinkybės
20. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. M. (1 b. t. 11 l.). Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1048-192/2012 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkte susitarta, kad V. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. M.. Sutarties 3 punkte numatyta, kad V. M. teisė bendrauti su dukterimi neribojama; V. M. bendrauja su dukterimi iš anksto suderinęs susitikimo vietą ir bendravimo trukmę su G. M. (1 b. t. 12-14, 68 b. l.).
21. Iš Kauno mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. V. M. charakteristikos nustatyta, kad šalių dukra mokėsi nurodytoje mokykloje iki 2019 m. birželio 13 d. (2 b. t. 82 l.). Tuo metu mergaitė buvo draugiška, paslaugi, pastabi, aktyviai dalyvavo klasės gyvenime ir mokyklos renginiuose, puikiai sutardavo su klasės draugais, atliekant darbą grupėse, dalyvaudama projektuose. Vaiko motina labai rūpinosi dukra, dažnai ateidavo į mokyklą, skambindavo, teiraudavosi, kaip sekasi vaikui, ar nereikia kažkokios pagalbos, lankėsi tėvų susirinkimuose, mokyklos renginiuose ir šventėse. V. M. tėvas per paskutinius dvejus metus mokykloje buvo apsilankęs vieną kartą dėl slaptažodžio prie elektroninio dienyno prisijungimo, tačiau su dukra nebendravo. 2019 m. gegužės 16 d. V. M. klasės vadovė gavo iš V. M. laišką, kuriame jis teiravosi, kur dukra tęs mokslus. V. M. po pamokų pasiimdavo senelis (motinos tėvas), kuris taip pat domėdavosi vaiku, V. M. seneliai taip pat aktyviai dalyvaudavo mokyklos renginiuose. Byloje pateiktos pažymos apie studijų lankymą duomenimis, nepilnametė V. M. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. lankė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblį „Malūnėlis“ (2 b. t. 45 l.).
22. Ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, yra pateikęs pažymą, jog, esant poreikiui, gali dirbti ir mechaniku, šis darbas nereikalaus išvykų į užsienį, jis pastoviai bus Lietuvoje (2 b. t. 167 l.). Atsakovė dirba raštinės vedėja (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos yra apie 700 Eur į mėnesį, yra įgijusi humanitarinių mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir socialinių mokslų edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Atsakovė taip pat periodiškai rašo straipsnius į tokius žurnalus, kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bei gauna už tai atlygį (2 b. t. 67, 69, 70, 71, 96-108 l.).
23. Byloje abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovas palaikė tėvo-vaiko santykius su V. M. iki 2018 m. vasaros. Šalys nesutaria dėl tų santykių intensyvumo: ieškovas nurodo, kad jis pakankamai skyrė laiko bendravimui su dukra, atsakovė teigia, kad vaiko ir tėvo bendravimas buvo retas, epizodiškas dėl atsakovo darbo pobūdžio.
24. 2018 m. tarp šalių kilo ginčas teisme dėl išlaikymo jų vaikui padidinimo. Atsakovė buvo pasiūliusi ieškovui padidinti išlaikymą dukrai iki 180 Eur, mokėtinų kas mėnesį, bei duoti sutikimą išvežti nepilnametę dukrą gyventi į užsienį. 2018 m. gegužės 17 d. raštu atsakovas nurodė, kad gali mokėti vaikui po 160 Eur į mėnesį, bet nesutinka išduoti leidimą išvežti dukrą į užsienį nuolatiniam gyvenimui (1 b. t. 15-21 l.). Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepateikė jam duomenų dėl to, ar ji turi būstą užsienyje, darbą, kad vaikui yra surasta ugdymo įstaiga. Ieškovas išreiškė nuomonę, kad dukros išvežimas padarys jai žalą, sukeldamas emocinius išgyvenimus, būtų apribota vaiko teisė bendrauti su tėvu ir jo giminaičiais. Ieškovas paminėjo, kad gavęs objektyvius duomenis apie tai, jog vaiko išvežimas į užsienį atitiks dukros geriausius interesus, jis neprieštaraus vaiko išvežimui į užsienį nuolatiniam gyvenimui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-8063-886/2018 tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta 2018 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi. Šalys susitarė, kad ieškovas kas mėnesį skirs dukros išlaikymui po 170 Eur į mėnesį (.
Žemesnės instancijos teismas
25. Iš ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu (1 b. t. 22 l.) matyti, kad į ieškovo 2018 m. rugsėjo 18 d. elektroninį laišką, kuriame jis prašė atsakovės užtikrinti jo bendravimą su dukra, atsakovė atsakė 2018 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiške. Atsakovė G. M. nurodė ieškovui, jog jis gali susitikti su dukra bet kada. Laiške nurodoma, kad dukra norėjo susitikti su tėvu dar gegužės mėn., bet ieškovas atsisakė. Atsakovė neturi pagrindo neleisti ieškovui susitikti su dukra, nes taip pat nori turėti savo laisvalaikį, tačiau nuolat rūpinasi šalių bendra dukra. Atsakovė taip pat nurodė elektroniniame laiške, kad ieškovas turi galimybę susisiekti su dukra ir telefonu, kadangi vaikas turi savo mobilųjį telefoną.
26. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl bendravimo su vaiku ir 2019 m. sausio 13 d. elektroniniu laišku (1 b. t. 23 l.), kuriame nurodė, kad negali susitikti su dukra nuo 2018 m. liepos mėn., kad dukra neatsiliepia į jo skambučius, kad skambinant atsakovei jos telefono numerio linija nuolat užimta. Ieškovui parašius SMS žinutes vaikui, dukra atsako, kad negali kalbėti, nes turi darbo, prašo nerašyti, klausia, ko jis nori. Ieškovas paminėjo, kad keletą kartų buvo nuvykęs prie mokyklos, siekdamas pasimatyti su dukra, tačiau jam bendraujant su dukra, ji elgėsi gana keistai, ieškovui susidarė įspūdis, kad atsakovė draudžia dukrai bendrauti su juo. Atsakovė, atsakydama į šį elektroninį laišką 2019 m. sausio 13 d., patarė ieškovui kreiptis į specialistus dėl bendravimo su dukra. Atsakovė dar kartą paminėjo, kad ji nedaro įtakos dukros ir ieškovo bendravimui, nedraudžia vaikui susitikti su tėvu, bet kartu ir neverčia vaiko to daryti. Atsakovė laiške prašo nustoti šmeižti ją, skleisti tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos netinkamą elgesį.
27. Ieškovas bandė susitarti su atsakove dėl susitikimo su dukra, išsiųsdamas atsakovei 2019 m. sausio 19 d. laišką (1 b. t. 25 l.), kuriame nurodė, kad skambino dukrai, tačiau ji neatsiliepia. Atsakovė tą pačią dieną atsakė ieškovui elektroniniu laišku, kad jis gali susitikti su dukra bet kada, kad jis susitartų su pačia dukterimi, kad atsakovė perduos vaikui apie ieškovo bandymą susisiekti su vaiku.
28. 2019 m. gegužės 16 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į VVTAĮT Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyrių, nurodydamas, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. jis negali susitikti su savo dukra V. M. (1 b. t. 29 l.). Pareiškime teigiama, kad ieškovo buvusi sutuoktinė G. M. piktybiškai draudžia dukrai matytis ir bendrauti su ieškovu. Su buvusia sutuoktine neįmanoma susisiekti telefonu bei elektroniniu būdu, ji nereaguoja į ieškovo prašymus susitikti su dukra, riboja bendravimą su vaiku. Pareiškime taip pat nurodoma, kad atsakovė minėjo apie emigravimą į JAV, kad pasiims šalių dukrą gyventi į užsienį. Ieškovas prašė Tarnybos tarpininkauti dėl bendravimo su V. M. bei pasikalbėti su atsakove G. M..
29. Kauno miesto VTAS 2019 m. gegužės 24 d. buvo išklausyta V. M. nuomonė (1 b. t. 80 l.). Vaikas nurodė, kad nepalaiko ryšio su tėvu, paskutinį kartą tėvas skambino savaitgalį, tačiau ji nenorėjo pakelti ragelį, nes jai buvo baisu. Mergaitė matė tėvą paskutinį kartą dieną prieš skambutį, tada tėvas, būdamas mieste, pamatė mergaitę su dėde ir jo šeima, nežiūrėjo į mergaitę, nepasisveikino, nors matė ją. Mergaitė paaiškino, kad sapnuoja naktimis košmarus, kaip tėvas vadina mamą negražiais žodžiais. Santykiai su tėvu buvo geri prieš metus, viskas pasikeitė palaipsniui, tėvas nereagavo į mergaitės norus, leidžiant laisvalaikį, pasitaikydavo pašaipų iš jo ir pusbrolio. Mergaitei buvo nesmagu, ji norėdavo grįžti namo. Mergaitė norėtų, kad tėvas atsižvelgtų į jos norus, elgtųsi ir bendrautų švelniau bei pagarbiau mamos atžvilgiu.
30. VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. gegužės 27 d. atsakyme (1 b. t. 78, 79 l.) nurodė, kad ieškovui ir atsakovei nepriėmus geranoriško ir abipusio sprendimo dėl bendravimo su dukra, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Esant konfliktinei situacijai, jis privalo spręsti ginčus protingai, siekti vaiko visapusiškos gerovės, stengti minimalizuoti tarpusavio konflikto neigiamą įtaką vaikui. Ieškovui rekomenduota kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių dėl šeimos mediacijos, psichologo konsultacijų, tėvystės įgūdžių stiprinimo.
31. Ieškovas siekė pasimatyti su dukra ir 2020 m. vasarį, pranešė apie tai atsakovei 2020 m. vasario 13 d. elektroniniame laiške. Atsakovė neprieštaravo dukros ir ieškovo susitikimui, bet elektroniniame laiške nurodė, kad dukra vis dar nenori susitikti su ieškovu, kad ji negali priversti dukrą tai padaryti, kad ieškovas ir dukra turi patys susitarti.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp atsakovės ir šalių dukters V. M. yra glaudūs, artimi, pasitikėjimu bei prieraišumu grįsti motinos ir dukros santykiai, todėl teismas nepasisako dėl atsakovės į bylą pateikto susirašinėjimo tarp jos ir dukros, nuotraukų, kuriose atsispindi motinos ir dukros bendravimo pobūdis (2 b. t. 25-28, 32, 34-38, 56 l.).
33. Atsakovė į bylą pateikė dukters ir šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovė skatina vaiką bendrauti su tėvu (rugpjūčio 19 d. žinutė, kurioje atsakovė primena vaikui „...nepamiršk parašyti tėčiui žinutę“). Iš vaiko susirašinėjimo su tėvu matyti, kad jų santykiai nėra tokie geri kaip mergaitės ir motinos santykiai. V. M. parašė ieškovui: „Man nemalonu su tavimi kalbėti“, „Nemaloniai bendrauji“, „Visada“. Ieškovas bandė susitarti su vaiku dėl susitikimo, dėl bendravimo per „Viber“ programą, bet vaikas atsakydavo „Ne nenoriu“, „Kolkas nenoriu.“. 2019 m. rugpjūčio 19, 20 d. V. M. klausė ieškovo žinutėse: „Labas ko norėjai?“; „Labas skambinai? Ko norėjai?“; „Man nemalonu su tavimi kalbėti.“. P. V. programą V. M. atsakydama į ieškovo klausimus, pranešė, kad ji ruošiasi mokyklai, kad važiuos su mama apsipirkti, nes reikia daug visokių prekių. Parašė, kad lankys Griniaus progimnaziją. Ieškovas siūlė dukrai per Viber programą dviratį, bet dukra atsakė: „Aš nenoriu tavo tu dviračiu kažkieno atiduotu, jie man per sunkūs kažkokie berniukiški“.
34. Teismas , įvertinęs 33 punkte nurodytą vaiko ir tėvo susirašinėjimą, V. M. paaiškinimus, duotus išsakant savo nuomonę (kad tėvas sako apie mamą negerus dalykus, sprendimo 13, 29 punktai), atsakovės ir liudytojo J. A. parodymus apie tai, kad mergaitė, grįžusi po bendravimo su ieškovu, verkdavo, šalių elektroninį susirašinėjimą (kur atsakovė prašo ieškovo nešmeižti jos ir nesakyti nebūtų dalykų) (sprendimo 26 punktas), daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnametė V. M. paskutinius du metus nenori bendrauti su tėvu dėl jo įtemptų santykių su vaiko motina (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Mergaitė, išreikšdama savo nuomonę apie santykius su tėvais, paaiškino, kad buvo atvejis, kai ji pamatė tėvą gatvėje, bet jis elgėsi taip, tarsi jos nepastebėjo. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas mergaitės krikštatėvis S. A. (sprendimo 17 punktas). Ieškovas iš esmės neneigė to, kad galėjo nepastebėti dukters. Ir nors ieškovas galbūt nepastebėjo vaiko šventėje, mergaitei liko neigiamas prisiminimas apie šį atvejį, kurį akcentavo ir teismo psichologė J. G.. Mergaitė, duodama paaiškinimus teismo psichologei, taip pat paminėjo, kad tėvas blogai kalbėjo apie motiną. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės 2018 m. elektroniniame laiške, skirtame ieškovui, prašymas nešmeižti jos ir neskleisti nebūtų dalykų apie atsakovę bei šio sprendimo 29 punkte aplinkybės. Turint omenyje artimus atsakovės ir šalių dukros santykius, manytina, kad toks ieškovo elgesys, kai jis sakė vaikui nemalonius (kaip vaikas sakė „negražius“) dalykus apie atsakovę, kartais būdavo šiurkštus su vaiku, teismo vertinimu, buvo priežastis, dėl kurios mergaitė atsiribojo nuo tėvo, nors prieš tai noriai leido su juo laiką.
35. Teismas , įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes ir juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad nepilnametė V. M. nenori bendrauti su ieškovu ne dėl to, kad atsakovė daro vaikui poveikį, bet dėl paties ieškovo netinkamo elgesio su vaiku (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
36. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji turi sužadėtinį E. R., gyvenantį JAV, su kuriuo ketina susituokti ir gyventi JAV kartu su V. M.. Byloje pateikta E. G. R. M., gim. (duomenys neskelbtini) paso, išduoto Jungtinės Meksikos valstijos, nuotrauka bei šio asmens laikinojo leidimo gyventi JAV dokumento kopija. Teismas, įvertinęs atsakovės, nepilnametės V. M., liudytojo J. A. paaiškinimus, šiame punkte nurodytų dokumentų kopijas, daro išvadą, kad atsakovė įrodė, jog egzistuoja toks asmuo kaip E. R., kad šis asmuo yra atsakovės sužadėtinis, gyvenantis JAV (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis).
37. Atsakovė pateikė į bylą 2019 m. rugpjūčio 13 d. datuotą E. R. patvirtinimo raštą. Šiame rašte nurodoma, kad E. R. patvirtina, jog jis finansiškai rems savo būsimą žmoną G. M. ir jos dukrą V. M., kai jos atvyks į JAV ir pasiliks gyventi su juo kaip šeima. Rašte nurodoma, kad E. R. kaip naujas šeimos narys ir G. M. būsimas vyras pasistengs sukurti V. M. kuo geresnes mokymosi ir gyvenimo sąlygas.
38. Iš atsakovės į bylą paduoto elektroninio susirašinėjimo su adresatu, kurio elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) duomenimis 2018 m. spalio 27 d. atsakovė buvo kreipusi elektroniniu laišku į minėtą adresatą, nurodydama, kad būtų puiku dirbti su jo komanda, kad ji siunčia savo gyvenimo aprašymą. Nurodytas adresatas 2018 m. spalio 28 d. elektroniniu laišku pranešė, kad atsakovė gavo darbą bent 30 dienų, kol vyks apmokymai, o visa kita priklausys nuo atsakovės našumo.
39. 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu laišku atsakovė kreipėsi į GilbertSchools darbuotoją, klausdama ar yra galimybė V. M. įstoti kitais metais į mokyklą B. E.. Atsakovei elektroniniu laišku buvo atsakyta, kad priėmimas kitiems mokslo metams yra baigtas, kad iš esmės yra galimybė V. M. įstoti į mokyklą, tačiau būtina, jog atsakovė atvyktų į mokyklą bei pateiktų dokumentus (vaiko gimimo liudijimą, skiepų knygelę ir gyvenamosios vietos deklaracijos dokumentą).
40. Byloje pateikta 2019 m. rugpjūčio 28 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurioje kaip kitas laikinas valdytojas nurodytas E. R., nurodyta, kad nuomos pabaiga – 2020 m. vasario 29 d. Sutartyje nėra nurodyti nuomotojo duomenys (2 b. t. 42, 43 l.).
41. Iš atsakovės, liudytojo J. A. ir nepilnametės V. M. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės sužadėtinis buvo lankęsis Lietuvoje, kad atsakovė ir V. M. ilsėjosi su E. R. užsienyje, bet atsakovė ir šalių dukra niekada nebuvo E. R. gyvenamojoje vietoje, t. y. JAV. Iš atsakovės ir V. M. paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnametės dukros ir atsakovės sužadėtinio santykiai yra draugiški. Tai patvirtina ir byloje pateiktas vaiko E. R. susirašinėjimas programoje WhatsApp.
42. 2020 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku ieškovas kreipėsi į psichologę D. N., teiraudamasis dėl to, ar yra galimybė dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose STEP. 2020 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku psichologė atsakė, kad tuo metu grupėje yra užsiregistravę 10 žmonių, kad registruoja jį į eilę, kad apie dalyvavimą praneš likus kelioms savaitėms. Psichologė paprašė ieškovo užpildyti registracijos formą. Iš VšĮ Šeimos santykių instituto renginio „Suprasti vaiką ir save tėvystėje“ dalyvių sąrašo matyti, kad ši įstaiga rengė mokymus tėvams 2020 m. vasario 3, 10 ir 17 d. Ieškovas dalyvavo minėtame renginyje tik 2020 m. vasario 17 d. Iš 2020 m. vasario 18 d. Vyrų krizių centro Kauno apskrities rašto „Dėl psichologinės pagalbos teikimo“ nustatyta, kad ieškovas lankosi minėtame centre nuo 2019 m. liepos 12 d. Rašte nurodoma, kad V. M., negalėdamas bendrauti su savo dukra, patiria psichologinius-emocinius išgyvenimus, jaučiasi atstumtas, išsako nerimą dėl dukros ateities, jei ji būtų išvežta į užsienį. Ieškovui teikiamos psichologo konsultacijos, kurių metu jis turi galimybę išsakyti savo susirūpinimą, gauti emocinę paramą, žinių apie tinkamus streso įveikimo būdus, vaiko raidą bei amžių atitinkančius poreikius. 2020 m. vasario 18 d. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ pažymos duomenimis, ieškovui buvo suteikta psichologo pagalba 2020 m. vasario 17 d. Ieškovas taip pat susitarė su psichologu, kad atvyks kartu su dukra 2020 m. kovo 30 d. Teismas mano, kad šis susitikimas, labiau tikėtina, galėjo neįvykti dėl šalyje paskelbto karantino (nuo 2020 m. kovo 16 d.), susijusio su koronaviruso (COVID-19) grėsme.
43. Teismas , susipažinęs su šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais reikalavimais, jų tenkinimo motyvais ir byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių nepilnametė dukra ir ieškovas faktiškai nebendrauja apie du metus. Byloje neginčijama tai, kad pati šalių dukra nenori šiuo metu bendrauti su tėvu. Abu tėvai pripažįsta, kad iki šiol jų susitarimu nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka turi būti pakeista. Tačiau atsakovė pareikštu priešieškiniu pirmiausiai siekia teismo leidimo išvežti V. M. nuolatiniam gyvenimui į JAV be ieškovo sutikimo. Atsakovė mano, kad jai ir vaikui išvykus gyventi į JAV jų abiejų ir šeiminis, ir ekonominis gyvenimas pagerės, jos abi turės didesnes galimybes JAV, nei Lietuvoje.
44. Teismas konstatuoja, kad siekiant visapusiškai ir teisingai išnagrinėti šalių ginčą, pirmiausia turi būti pasisakyta dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo išduoti teismo leidimą vaiko išvežimui į JAV be tėvo sutikimo pagrįstumo, o vėliau – dėl ieškovo ir nepilnametės V. M. bendravimo tvarkos, kuri, kaip sutinka abi šalys, turi būti pakeista.
Dėl priešieškinio reikalavimo išduoti atsakovei leidimą išvežti šalių nepilnametę dukrą į užsienį be ieškovo sutikimo
45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
46. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
47. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) pripažįsta, kad abipusis tėvų ir vaiko pasitenkinimas vienas kito draugija yra pagrindinis šeimos gyvenimo elementas, net ir nutrūkus tėvų santykiams. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės iš principo turi veikti taip, kad būtų galima išsaugoti šeimos ryšį (žr., pvz., EŽTT 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Malinin prieš Rusiją, peticijos Nr. 70135/14).
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
49. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
50. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 39 punktas).
51. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo (teismo) manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 43, 44 punktai).
52. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nepilnametės V. M. ir jos tėvo (ieškovo) ryšys yra labai silpnas. Jie bendrauja tik žinutėmis ir gana retai. Tokia situacija, kaip minėta, susiklostė, labiau tikėtina, dėl nekorektiško ieškovo bendravimo su dukra (sprendimo 35 punktas). Tačiau nors šiuo metu tarp ieškovo ir jo dukros ryšys yra gana silpnas, teismo vertinimu, jis nėra prarstas ir gali būti atkurtas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bendravo su dukra po santuokos nutraukimo su atsakove, pasiimdamas vaiką bendravimui savaitgaliais, atostogų metu, lankydamas su ją įvairius renginius, giminaičius, susirašinėdamas per programą Viber. Iškilus vaiko išvežimo į užsienį (JAV, t. y. ne Europos Sąjungos valstybę) grėsmei, ieškovo elgesys ir bendravimas su dukra pasikeitė į neigiamą pusę, teismo vertinimu, dėl to, kad jis buvo šokiruotas, galbūt supykęs ant atsakovės, o vėliau ir ant dukros, šiai išreiškus norą išvykti su motina į JAV.
53. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima išvada, kad ieškovo elgesys su vaiku pasikeitė į neigiamą pusę taip, kad vaikas apskritai nenorėjo ar nenori bendrauti su tėvu. Tokią išvadą suponuoja tai, kad nepaisant to, kad santykiai tarp vaiko ir ieškovo pasikeitė, mergaitė atsakydavo į ieškovo žinutes, nors ir galbūt nelabai maloniai ir ne taip mandagiai, kaip norėtųsi ieškovui. Tačiau pats faktas, kad vaikas atsakydavo tėvui, klausdavo, ko jis nori, leidžia daryti išvadą, kad vaikas ieškojo kontakto su tėvu, bet, nepavykus jo rasti, galbūt nesikeičiant ieškovo elgesiui, mergaitė pradėjo vengti bendravimo su tėvu. V. M. duodama paaiškinimus psichologei nurodė, kad norėtų bendrauti ir su tėvu, išreiškė nuoskaudą dėl galbūt netinkamo tėvo elgesio. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra svarbus vaikui.
54. Teismas , įvertinęs ieškovo elgesį po 2018 m. ginčo su atsakove, mano, kad ir jam yra svarbi dukra V. M.. Tai patvirtina aplinkybės, kad atsakovas pradėjo lankytis pas psichologus dėl jaučiamo nerimo, susijusio su dukros galimu išvykimu į užsienį. Ieškovas pradėjo lankyti psichologinius mokymus dėl bendravimo su vaiku, buvo užsirašęs į konsultaciją, kurioje norėjo sudalyvauti kartu su dukra (sprendimo 42 punktas). Nagrinėjamu atveju nesutiktina su atsakovės atstovės teiginiu, kad ieškovas pradėjo lankyti psichologinius kursus, registruotis į juos, iš tikrųjų ne dėl to, kad jam rūpi bendravimas su dukra, bet siekdamas sudaryti tokio rūpesčio įvaizdį. Tai, kad ieškovas nesilankė kursuose, mokymuose, kurie vyko 2019 m. atsakovės nurodytose institucijose, nepatvirtina ieškovo elgesio dirbtinumo. Teismo vertinimu, ieškovas realizuoja savo galimybę konsultuotis su psichologais taip, kaip jam tai atrodo tinkama. Ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl natūralu, kad jis derina konsultacijas su psichologais bei mokymus su savo darbu. Juo labiau, kad jis turi pareigą teikti išlaikymą dukrai kiekvieną mėnesį ir, šalių paaiškinimais, tinkamai vykdo šią pareigą.
55. Teismas , vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir jas aiškinančia teismų praktika (žr. sprendimo 45, 46 punktus), konstatuoja, kad nors atsakovės ir šalių dukros santykiai yra kur kas geresni nei ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko, tačiau tai nepaneigia ieškovo teisės ir pareigos dalyvauti priimant reikšmingus sprendimus dėl dukros auklėjimo ir gyvenimo bei vaiko teisės būti auginamam abiejų tėvų. Tokia išvada daroma, nustačius, kad ieškovas nėra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, tvarkingai moka išlaikymą ir siekia bendravimo su dukra. Esant nustatytai aplinkybei, kad tarp ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko yra išlikęs nors ir silpnas, bet tėvo-dukros ryšys, kad vaikas norėtų bendrauti su tėvu tam tikromis sąlygomis, laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė išsaugoti jų šeimos ryšį (sprendimo 47 punktas).
56. Byloje nustatyta, kad nepilnametė V. M. gyvena kartu su atsakove ir jos tėvais trijų kambarių bute, miega su atsakove vienoje lovoje. Atsakovė šiuo metu negali užtikrinti vaikui geresnių gyvenimo sąlygų (atskiro kambario, geresnio išislavinimo), nes jos stabilios kas mėnesį gaunamos pajamos yra apie 700 Eur, kartu su ieškovu ji yra solidari skolininkė. Tačiau byloje esantys duomenys (abiejų šalių pateiktos nuotraukos), mokyklos, kurioje mokėsi mergaitė, charakteristika, liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad nors atsakovė negali užtikrinti vaikui geresnių būsto sąlygų, tačiau tai netrukdo vaikui vystytis ir augti pilnaverte asmenybe. Abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad lanko (lankė) su vaiku įvairius muziejus, renginius, atostogauja. Vaikas, gyvendamas Lietuvoje, lanko būrelius, yra apsuptas jį mylinčių giminaičių (senelių, krikštatėvių, draugų), ieškovas taip pat siekia bendrauti su vaiku intensyviau. Todėl byloje negalima išvada, kad šiuo metu mergaitės gyvenimo sąlygos Lietuvoje yra blogos, kad vaiko materialinė, socialinė, psichologinė aplinka yra netinkama (sprendimo 48 punktas).
57. Atsakovė teigia, kad siekia maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius, persikeldama gyventi pas savo sužadėtinį į JAV, kad JAV vaikui bus suteiktos didesnės galimybės, geresnis išsilavinimas. Vertinant šiuos atsakovės paaiškinimus, reikšminga tai, kad pati atsakovė niekada nebuvo savo sužadėtinio gyvenamojoje vietoje. Ji paaiškino, kas jų santykiai tęsiasi nuo 2018 m., tačiau atsakovė niekada negyveno su savo sužadėtiniu ilgesnį laikotarpį. Byloje pateiktas atsakovės susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl darbo ir mokyklos taip pat kelia teismui rimtų abejonių, kad atsakovė sugebės užtikrinti vaiko poreikius JAV tuo atveju, jei dėl kažkokių aplinkybių gyvenimas su sužadėtiniu nepasiseks. Tokia išvada daroma, nustačius, kad susirašinėjimas dėl darbo vyko dar 2018 m., atsakyme atsakovei buvo nurodyta, kad laiško adresatas jau pasiruošęs suteikti jai darbą 30 dienų. Tačiau byla iškelta teisme 2019 m., baigta nagrinėti 2020 m., ir joje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovei padarytas pasiūlymas dėl darbo tebegalioja.
58. Byloje pateikta atsakovės sužadėtinio būsto nuomos sutartis taip pat kelia teismui rimtų abejonių dėl to, kad joje nenurodytas nuomotojas, jos galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl neaišku, kaip atsakovė užtikrins deklaruotą gyvenamąją vietą JAV, siekdama įregistruoti vaiką į mokyklą.
59. Teismas , įvertinęs byloje esančius įrodymus apie vaiko gyvenimo sąlygas Lietuvoje bei galimas gyvenimo sąlygas JAV, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog V. M. išvežimas nuolatiniam gyvenimui į JAV geriausiai atitinka mergaitės interesus, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio ieškovo V. M. teisių. Teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurioms esant nepilnametės V. M. gyvenamoji vieta turi būti pakeista, leidžiant atsakovei išvežti vaiką į JAV be ieškovo sutikimo. Teismo nuomone, V. M. perkėlimas į JAV nėra būtinas (sprendimo 50 punktas). Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl leidimo išvežti vaiką į JAV išdavimo nesant ieškovo sutikimo atmetamas.
60. Teismas , atmesdamas minėtą priešieškinio reikalavimą, įvertino ir nepilnametės V. M. išsakytą norą persikelti į JAV kartu su atsakove. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad šis vaiko noras kilo atsakovei papasakojus vaikui apie tai, kaip gera gyventi JAV, bei dėl to, kad pati atsakovė siekia persikelti į A. T. sutinka su ieškovo atstovės nuomone, kad nors V. M. yra gana didelė, ji galbūt nesugeba įvertinti visų emigracijos į JAV padarinių (tarp jų - galimo artimųjų ilgesio, bendravimo trūkumo, sunkumų adaptuojantis prie naujos aplinkos, mokymosi tvarkos, galimų ekonominių sunkumų). Todėl teismas šiuo konkrečiu atveju neatsižvelgia į vaiko nuomonę ir priima, jo (teismo) manymu, šiuo metu geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą atsisakyti išduoti atsakovei išduoti leidimą išvežti vaiką į užsienį (JAV).
61. Atmetus nurodytą priešieškinio reikalavimą, teismas nesvarsto priešieškinio prašymo dėl bendravimo tvarkos, vaikui gyvenant užsienyje nustatymo. Toliau nagrinėjamas klausimas dėl ieškovo ir nepilnametės V. M. bendravimo tvarkos Lietuvoje pakeitimo.
Dėl ieškovo ir šalių nepilnametės dukters teismo patvirtintos bendravimo tvarkos pakeitimo
62. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
63. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).
64. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
65. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. S. M., par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).
66. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
67. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).
68. Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką skyrium gyvenantis tėvas privalės ją vykdyti. Todėl skyrium gyvenantis tėvas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į kitos pusės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti savo darbo specifiką, grafiką, siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).
69. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011).
70. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 34 punktas).
71. Ieškovo atstovė, sakydama baigiamąją kalbą, nurodė, kad ieškovas sutiktų, kad jo ir vaiko bendravimui būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas iš esmės pripažįsta, jog šiuo metu negali būti iš karto nustatyta ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka. Įvertinus atsakovės teiginius apie tai, kad ji neriboja ieškovo ir vaiko bendravimo, ankstesniame susirašinėjime su ieškovu pati minėjo, kad jam reikalinga specialistų pagalba, bendraujant su dukra, darytina išvada, kad ji taip pat neprieštarautų pereinamojo laikotarpio nustatymui ieškovo ir V. M. bendravimo tvarkoje.
72. Teismas , konstatavęs, kad šiuo metu V. M. vengia, nenori bendrauti su ieškovu daro išvadą, kad šiuo metu bendravimo tvarkos nustatymas, neatsižvelgiant į vaiko norus gali traumuoti vaiką, padaryti žalą jo ir ieškovo santykiams. Todėl turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo metu tėvas V. M. su dukra V. M. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui (psichoterapeutui) pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto šalys susitaria ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Šalims nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Atsakovė G. M. įpareigojama užtikrinti V. M. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Už specialisto paslaugas (jei jos bus mokamos) šalys apmoka savo susitarimu. Jeigu šalys nesutaria, už paslaugas specialistui apmoka V. M.. Tokia paslaugų apmokėjimo tvarka nustatoma, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, būtent dėl ieškovo nekorektiško elgesio vaikas atsiribojo nuo ir šiuo metu vengia bendrauti. Laikina bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
73. Siekiant sureguliuoti ieškovo ir nepilnametės V. M. bendravimo tvarką po pereinamojo laikotarpio, toliau pasisakoma dėl šalių procesiniuose dokumentuose pasiūlytos nustatyti bendravimo tvarkos.
74. Teismas , nustatęs, kad ieškovas šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl neįmanoma iš anksto nustatyti konkrečias datas, kada jis būna Lietuvoje, , įvertinęs atsakovės pasiūlytą ieškovo ir V. M. bendravimo tvarką Lietuvoje, mano, kad ši tvarka iš esmės yra racionali, įgyvendinama ir patogi ne tik atsakovei bei V. M., bet ir ieškovui. Tokia išvada daroma, nustačius, kad ieškovas, prašydamas ieškinyje nustatyti, jog jis bendrauja su dukra kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį, bei tam tikrų švenčių konkrečią dieną, nenurodo, kaip jis, turėdamas tokį darbą, kurį turi dabar, gali užtikrinti šių punkto įgyvendinimą (sprendimo 68 punktas). Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlymas nustatyti, kad vaiko nepaėmimas bendravimui nustatytu laiku dėl ieškovo darbinės komandiruotės nelaikomas bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pažeidimu, yra iš esmės pasiūlymas nustatyti tokią bendravimo sąlygą, kuri yra patogi ieškovui, bet ne vaikui ir ne atsakovei (sprendimo 70 punktas). Todėl teismas netenkina ieškovo prašymo dėl jo pasiūlytos bendravimo tvarkos 1-5 punktų bei dalies 6 punkto.
75. Teismas , nuspręsdamas patenkinti priešieškinio reikalavimą dėl atsakovės pasiūlytos ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos Lietuvoje, tenkina šį reikalavimą iš dalies, nenustatydamas, kad tėvo ir vaiko bendravimo tvarka gali būti ribojama, atsižvelgiant į vaiko norus, sutikimą. Teismas sutinka su ieškovo atstovės teiginiu, kad įtvirtinus bendravimo tvarką, priklausančią nuo vaiko noro, bus priimtas sąlyginis sprendimas, o tai neatitinka CPK reikalavimų (CPK 267 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai nepažeis vaiko interesų, nes teismo sprendime nustatoma laikina bendravimo tvarka (pereinamasis laikotarpis), kurios metu, tikėtina, jog besąlyginė šiuo teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka bus įgyvendinama, nepažeidžiant vaiko interesų ir norų.
76. Teismas , iš esmės nustatydamas atsakovės priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, neįtraukia į ją 5 punkto dalies, kurioje nurodyta, kad motina įsipareigoja netrukdyti ir nedrausti tėvui bendrauti su nepilnamete dukra, skatinti nepilnametę dukrą bendrauti su tėvu. Teismo vertinimu, ši sąlyga yra savaime suprantama ir tam, kad ji būtų vykdoma nebūtinas jos įtvirtinimas bendravimo tvarkoje. Reikalavimai netrukdyti ir nedrausti tėvui bendrauti su nepilnamete dukra, skatinti nepilnametę dukrą bendrauti su tėvu, yra atsakovės įstatyminės pareigos (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
77. Siekiant nustatyti kuo įmanoma konkretesnę ieškovo ir V. M. bendravimo tvarką, atsižvelgiant į ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos punktus, kurie iš esmės sutampa ir su priešieškinyje nurodytais punktais, priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 5 punktas sukonkretinamas. Nustatoma, kad motina įsipareigoja teikti tėvui pageidaujamą informaciją apie nepilnametės dukros ugdymą, sveikatos priežiūrą, šiam paprašius nurodytos informacijos, per vieną dieną nuo tokio prašymo gavimo dienos. Motina informuoja tėvą apie gydymo įstaigas, kurios turi ryšį su vaiku, per tris dienas nuo tokios įstaigos pasikeitimo. Motina informuoja tėvą apie vaiko lankomas / pasikeitusias ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus, per tris dienas nuo nurodytų aplinkybių pasikeitimo.
78. Teismas , įvertinęs ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 8, 9 punktus, bei atsakovės priešieškinio pasiūlytos bendravimo tvarkos 6 punktą, daro išvadą, kad dėl jų iš esmės nėra ginčo tarp šalių. Todėl bendravimo tvarkos 6 punktu nustatoma, kad tais atvejais, jei nepilnametė dukra ketina dalyvauti iš anksto suplanuotose renginiuose, keliauti iš anksto suplanuotose kelionėse, arba dėl kitų svarbių priežasčių (tarp jų – dėl ligos, vaiko susirgimo) negali bendrauti su tėvu nustatyta tvarka ir sąlygomis, tai motina informuoja tėvą apie tokias priežastis likus ne mažiau kaip 24 val. Tokiais atvejais tėvo bendravimas su nepilnamete dukra yra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyksta šiame punkte nurodytos aplinkybės.
79. Teismas netenkina ieškovo prašymo nustatyti, kad atsakovė užtikrina vaikui galimybę bendrauti su ieškovu ryšio priemonėmis (telefonu, Skype). Nustačius tokį įpareigojimą atsakovei, jai būtų perkelta visos įrangos įsigijimo vaikui, Skype programos įdiegimo vaiko komunikacijos priemonėse našta. Tuo atveju, jei atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturės galimybės užtikrinti vaiko bendravimą su ieškovu ryšių priemonėmis (pvz. sulūš vaiko įranga, o atsakovė neturės lėšų naujai įsigyti), bus sudarytos prielaidos bereikalingiems ir nepagrįstiems konfliktams tarp šalių. Įstatyme nenumatyta tėvų pareiga aprūpinti vaiką komunikacios priemonėmis. Atsakovės pasiūlytoje bendravimo tvarkoje (jos 2 punkte) įtvirtinta ieškovo teisė neribotai bendrauti su dukra elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl laikoma, kad šiuo punktu užtikrinama ieškovo galimybė bendrauti su dukra elektroniniu būdu, toks punktas atitinka abiejų šalių interesus.
80. Teismas , nustatęs, kad dalis ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos punktų atitinka vaiko ir abiejų šalių interesus, papildo priešieškinyje nustatytą bendravimo tvarką tokiais punktais, kaip: negalėdamas paimti vaiko nustatytu laiku tėvas apie tai praneša motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus force majeure situacijas); vaikui patekus į gydymo įstaigos stacionarą, motina apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoja tėvą. Jeigu vaikas suserga ir gydomas ambulatoriškai, motina informuoja apie tai tėvą ne vėliau kaip per 4 val. Ieškovas turi teisę lankyti sergantį vaiką jo ligos metu; informacija šalys keičiasi SMS trumposiomis žinutėmis telefonu arba laiškais elektroniniu paštu.
81. Teismas , atsižvelgdamas į ieškovo ir nepilnamečio vaiko interesus, nustato, kad sprendimo dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo vykdytina skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
82. Šioje byloje iš dalies patenkinus ir ieškinį, ir priešieškinį, nustatytina, kad šalių reikalavimai patenkinti ir atmesti 50 proc. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalims, paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
83. Ieškovas šioje byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (1 b. t. 30 l.), 1100 Eur už ieškinio dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo parengimą; 1600 Eur atsiliepimo į priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo, leidimo išvežti nepilnametę dukrą nuolat gyventi į užsienį parengimas; 484 Eur už atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2019 m. spalio 2 d. 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiuose (bendras atstovavimo laikas 4 val. 34 min.), už pasirengimą 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiui - 30 min. (2020 m. sausio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 20001 ir 2020 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas); 345 Eur – už atstovavimą 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdyje ir pasirengimą jam, bendras teisinių paslaugų teikimo laikas 3 val. 27 min. (2020 m. sausio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 20005 ir 2020 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas. Iš viso ieškovas turėjo 3604 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 b. t., 32, 33 l.; 2 b. t. 165, 166 l.; 3 b. t. 93-95 l.).
84. Atsakovė šioje byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (2 b. t. 68 l.), 80 Eur už advokato padėjėjos susipažinimą su byla, teisinę konsultaciją, 520 Eur priešieškinio parengimą, 80 Eur už atstovavimą 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdyje, 40 Eur papildomų įrodymų rinkimą, sisteminimą, pateikimą teismui, 480 Eur už atstovavimą 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdžiuose (sumos nurodytos be PVM) (2019 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaita-faktūra PP Nr. 00074, 2019 m. spalio 3 d. PVM sąskaita-faktūra PP Nr. 00098, 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita-faktūra PP Nr. 00126, 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymai); 155,85 Eur už procesinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (2019 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. TRC 001219 ir 2020 m. sausio 9 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VBR 010086, 2019 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymai). Iš viso atsakovė turėjo 1682,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 b. t. 91 l.).
85. Atsakovės atstovė prašė nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis pareikšti pirmiausiai dėl to, kad būtent ieškovas nesugebėjo sutvarkyti savo bendravimo su dukra. Be to, atstovės nuomone, ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, atsižvelgiant į tai, kad ginčas nėra sudėtingas.
86. Teismas , įvertinęs ieškovo atstovės ataskaitą dėl jos byloje atliktų procesinių veiksmų, daro išvadą, kad visi ieškovo į bylą pateikti procesiniai dokumentai ir įrodymai buvo reikšmingi sprendžiant klausimą dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl to, kad jis teikė procesinius dokumentus bei įrodymus, susijusius su priešieškiniu. Todėl darytina išvada, kad ieškovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl to, kad atsakovė pareiškė priešieškinį, kurio dalį teismas atmetė, atsižvelgdamas ir į ieškovo atstovės nurodytus motyvus. Dėl to negalima išvada, kad šioje byloje prašomos atlyginti ieškovo išlaidos susidarė išimtinai dėl jo paties netinkamo elgesio.
87. Teismas sutinka su atsakovės atstovės teiginiu, kad ginčas teisinės technikos prasme gal ir nebuvo sudėtingas, tačiau šis ginčas buvo sudėtingas dėl bylos apimties, joje pateiktų įrodymų gausos, atliktų procesinių veiksmų, daugelio faktinių aplinkybių nagrinėjimo ir vertinimo. Todėl nepagrįstas atsakovės atstovės teiginys dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų mažinimo ginčui buvus nesudėtingam.
88. Ieškovo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokatės ir advokato padėjėjo pagalbos paslaugų apmokėjimu, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių šių paslaugų vertės dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktai), atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. III ketvirčio VDU buvo 1317,6 Eur (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6945663). Todėl patenkinus iš dalies ieškinį (50 proc.) bei atmetus dalį priešieškinio (50 proc.) iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 1802 Eur ((75+1100+829)/2+1600/2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
89. Patenkinus iš dalies priešieškinį, iš ieškovo atsakovei priteisiama 841,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1682,85/2). Atlikus ieškovo ir atsakovės priešpriešinių turtinių reikalavimų įskaitymą (1802 – 841,43), nustatoma, kad iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteista 960,57 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
90. Valstybė šioje byloje turėjo 14,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš abiejų šalių lygiomis dalimis, t. y. po 7,05 Eur (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys, 92 straipsnis).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-271, 279 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
iš dalies patenkinti ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. M..
Iš dalies patenkinti atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui V. M..
Nustatyti laikiną ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės V. M., gim. 2007 m. spalio 6 d., bendravimo tvarką pagal kurią:
1. T. V. M. su dukra V. M. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui (psichoterapeutui) pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje;
2. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto šalys susitaria ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Šalims nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas).
3. A. G. M. įpareigojama užtikrinti V. M. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Už specialisto paslaugas (jei jos bus mokamos) šalys apmoka savo susitarimu. Jeigu šalys nesutaria, už paslaugas specialistui apmoka V. M..
4. Laikina bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nepilnametė V. M. ir V. M. bendrauja toliau nustatyta bendra bendravimo su vaiku tvarka:
1. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime toliau nustatyta tvarka ir sąlygomis, o nepilnametei dukrai pageidaujant ar sutinkant — intensyviau nei numatyta šioje tvarkoje, neribojant bendravimo dažnumo, trukmės, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros užimtumą ir interesus;
2. Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.), atsižvelgdamas į nepilnametės dukros užimtumą ir interesus;
3. Tėvas ne vėliau kaip prieš dvi savaites elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoja motiną apie laikotarpį, kurį jis praleis Lietuvoje ir tuo laikotarpiu bendrauja su nepilnamete dukra lyginiais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;
4. Tėvas ne vėliau kaip prieš dvi savaites elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoja motiną apie pageidavimą bendrauti su nepilnamete dukra jos atostogų metu. Vasaros, žiemos, rudens ir pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su nepilnamete dukra ne mažiau kaip 3 dienas atostogų, o iš jų – nemažiau kaip vieną šventinę dieną, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 18 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą trečią bendravimo dieną 18 val.;
5. Motina įsipareigoja teikti tėvui pageidaujamą informaciją apie nepilnametės dukros ugdymą, sveikatos priežiūrą, šiam paprašius nurodytos informacijos, per vieną dieną nuo tokio prašymo gavimo dienos. Motina informuoja tėvą apie gydymo įstaigas, kurios turi ryšį su vaiku, per tris dienas nuo tokios įstaigos pasikeitimo. Motina informuoja tėvą apie vaiko lankomas / pasikeitusias ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus per tris dienas nuo nurodytų įstaigų pasikeitimo;
6. Tais atvejais, jei nepilnametė dukra ketina dalyvauti iš anksto suplanuotose renginiuose, keliauti iš anksto suplanuotose kelionėse, arba dėl kitų svarbių priežasčių (tarp jų – dėl ligos, vaiko susirgimo) negali bendrauti su tėvu nustatyta tvarka ir sąlygomis, tai motina informuoja tėvą apie tokias priežastis likus ne mažiau kaip 24 val. Tokiais atvejais tėvo bendravimas su nepilnamete dukra yra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyksta šiame punkte nurodytos aplinkybės.
7. Negalėdamas paimti vaiko nustatytu laiku tėvas apie tai praneša motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus force majeure situacijas).
8. Vaikui patekus į gydymo įstaigos stacionarą, motina apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoja tėvą. Jeigu vaikas suserga ir gydomas ambulatoriškai, motina informuoja apie tai tėvą ne vėliau kaip per 4 val. Ieškovas turi teisę lankyti sergančią dukrą jos ligos metu.
9. Informacija šalys keičiasi SMS trumposiomis žinutėmis telefonu arba laiškais elektroniniu paštu.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 960,57 Eur (devynių šimtų šešiasdešimties Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,05 Eur (septynių Eur 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,05 Eur (septynių Eur 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
Valstybei priteistų išlaidų atlyginimai turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Skubiai vykdyti sprendimo dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.