Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sistem“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Sistem“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – UAB „Maltosa“, antstolė S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė 2023 m. vasario 1 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkė su ieškotoja geranoriškai atsiskaitė pasibaigus nustatytam terminui, todėl tiek pagal Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatas, tiek pagal kasacinio teismo praktiką, esant nustatytai aplinkybei, kad skolininkas nėra padengęs skolos savo iniciatyva per raginime nurodytą terminą, „geranoriškas“ skolininko atsiskaitymas su išieškotoju laikytinas tokiu vykdymo veiksmu, už kurį turi būti mokamas antstoliui atlyginimas, apskaičiuotas nuo visos skolos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų apskaičiuojant vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, į vykdymo išlaidų paskaičiavimą įtraukiant atlygį antstolei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

11. Antstolė S. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 195 028,45 Eur skolos, 8 033,83 Eur palūkanų (skola) ir 812 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės UAB „Sistem“ išieškotojai UAB „Maltosa“pagal Vilniaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eL2-14819-763/2018.

12. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė jas 2023 m. sausio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-114-206, kurio 3 punkte apskaičiuotas 8 514,14 Eur atlygis antstoliui.

13. Pareiškėja antstolei pateiktame skunde nesutiko su vykdymo išlaidų apskaičiavimu dėl 8 514,14 Eur atlygio antstolei.

14. Pirmosios insancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, nurodė, kad skolininkė UAB „Sistem“ sprendimo per raginime numatytą terminą neįvykdė, taip pat jo neįvykdė ir per susitarime su išieškotoja numatytą terminą. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas darė išvadą, kad išieškotoja gavo vykdomojo dokumento įvykdymą tik pasibaigus raginime numatytam terminui, kas sąlygoja antstolės teisę gauti atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad vykdomoji byla buvo sustabdyta antstolės 2019 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-19-1 14-1672, tačiau ji taip ir nebuvo atnaujinta. Išieškotoja ir skolininkė susitarė pratęsti skolos sumokėjimo terminą iki 2022 m. gruodžio 10 d. ir nei viena neprašė atnaujinti vykdomąją bylą. Antstolė taip pat nebuvo priėmusi patvarkymo (CPK 613 straipsnio 1 dalis) atnaujinti vykdomąją bylą, kas reiškia, kad net ir pasibaigus vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpiui, nurodytam 2019 m. vasario 1 d. patvarkyme Nr. S-19-1141672, ji nebuvo atnaujinta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

16. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir CPK 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. CPK 627 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus kai raštu prašo išieškotojas.

17. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė 2019 m. sausio 10 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą ir tą pačią dieną surašė raginimą skolininkei per 10 dienų įvykdyti teismo sprendimą gera valia ir sumokėti priteistas sumas, kuris skolininkei įteiktas 2019 m. sausio 21 d. Raginime nustatyto 10 dienų termino (CPK 659 straipsnio 1 dalis) paskutinė diena buvo 2019 m. sausio 31 d. (CPK 73 straispnio 3 dalis). Nepasibaigus raginime nustatytams 10 dienų terminui antstolės kontoroje 2019 m. sausio 28 d. gautas skolininkės 2019 m. sausio 25 d. raštas, kuriame nurodyta, kad skolininkė ir išieškotoja vykdymo procese sudarė taikos sutartį. Antstolės kontoroje 2019 m. sausio 31 d. gautas išieškotojos prašymas iki atskiro pranešimo sustabdyti vykdomąją bylą; prašyme nurodyta, kad skolininkė įsipareigojo iki 2019 m. spalio 15 d. grąžinti skolą; skolininkei pažeidus savo pareigą išieškotoja kreipsis į antstolę su prašymu atnaujinti vykdomąją bylą. Antstolė 2019 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-19-114-1672 vadovaujantis CPK 627 straipsnio 1 punktu sustabdė vykdomąją bylą iki 2019 m. spalio 15 d.

18. CPK 628 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomoji byla sustabdoma, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva (CPK 628 straipsnio 2 dalis). CPK 628 straipsnio 1 ir 2 dalys, numatančios vykdomosios bylos atnaujinimo sąlygas ir tvarką, įsakmiai nenumato, kad vykdomosios bylos atnaujinimo atveju išimtinai turėtų būti priimamas patvarkymas.

19. Nors vykdomosios bylos atnaujinimo klausimas ir nebuvo išspręstas atskiru patvarkymu, tačiau patvarkyme, kuriuo vykdomoji byla sustabdyta, buvo aiškiai nurodyta, kad vykdomoji byla sustabdoma iki 2019 m. spalio 15 d. Antstolė vykdomosios bylos sutabdymo terminą susiejo su išieškotojos 2019 m. sausio 31 d. prašyme nurodyta aplinkybe, kad skolininkė įsipareigojo iki 2019 m. spalio 15 d. grąžinti skolą. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo išsiųstas ir išieškotojai, ir skolininkei elektroniniu paštu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad jis būtų apskųstas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu tiek išieškotoja, tiek skolininkė suprato ir sutiko, kad vykdomoji byla bus sustabdyta iki konkretaus termino – 2019 m. spalio 15 d., kuris sutampa su išieškotojos nurodytu terminu, iki kurio skolininkė įsipareigojo grąžinti skolą.

20. Apeliantės teigimu, taikytina CPK 628 straipsnio 3 dalis, kuri leidžia antstoliui, sustabdžius vykdomąją bylą, imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, kas reiškia, kad jokie kiti vykdymo veiksmai nėra ir negali būti realiai atliekami. Šioje vykdomojoje byloje antstolė netaikė nei iki 2019 m. spalio 15 d., nei vėliau jokių priverstinio vykdymo priemonių, numatytų CPK 624 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad atlyginimas antstolei priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso už veiksmus, kurių ji neatliko. Apeliacinės instancjos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

21. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – SVI, Instrukcija), skirtingai reglamentuoja vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą priklausomai nuo to, kada šalys sudaro taikos sutartį, t. y. per raginime numatytą laiko tarpą ar jam pasibaigus.

22. Pagal SVI 163 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Instrukcijos 164 punkte įtvirtinta, kad, skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

23. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Taigi antstoliui mokėtino atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją ir nepriklauso nuo antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimties.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).

25. Pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).

26. Nagrinėjamu atveju tiek skolininkė 2019 m. sausio 28 d. antstolės kontoroje gautame rašte, tiek išieškotoja 2019 m. sausio 31 d. prašyme nors ir nurodė, kad skolininkė įsipareigojo grąžinti skolą, tačiau per raginimo terminą išieškotoja ir skolininkė antstolei nepateikė nei raštu sudaryto susitarimo dėl skolos mokėjimo, nei taikos sutarties. Vykdymo proceso šalims buvo žinoma, kad antstolė patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą būtent ki 2019 m. spalio 15 d., kaip ir prašė išieškotoja, apie tai tačiau nei iki 2019 m. spalio 15 d., nei po šio termino antstolei nebuvo pateiktas susitarimas dėl skolos mokėjimo. Nors apeliantė nurodo, kad išieškotoja ir skolininkė susitarė pratęsti skolos sumokėjimo terminą, tačiau įrodymų apie tokio susitarimo sudarymą vykdomojoje byloje taip pat nėra, tokių duomenų taip pat nepateikta nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Antstolės kontoroje tik 2022 m. gruodžio 14 d. gautas išieškotojos pranešimas apie skolininkės atsiskaitymą su išieškotoja, prašoma vykdomąją bylą nutraukti. Taip pat išieškotoja patikslino, kad skolininkė su išieškotoja visiškai atsiskaitė tik 2022 m. gruodžio 9 d.

27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skolininkė UAB „Sistem“ sprendimo per raginime numatytą terminą neįvykdė, taip pat jo neįvykdė ir per susitarime su išieškotoja numatytą terminą; išieškotoja gavo vykdomojo dokumento įvykdymą tik pasibaigus raginime numatytam terminui, kas sąlygoja antstolės teisę gauti atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.