Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-01-26 · Civilinė byla Nr. e2-201-514/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-26
Bylos Nr.
e2-201-514/2021
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01090-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
Ž. Z.
Atsakovas
M. G.
Civilinė byla Nr. e2-201-514/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01090-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 26 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovui Ž. Z., ieškovo atstovui adv. Algiui Staškūnui,atsakovui M. G., atsakovo atstovui adv. pad. Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Z. ieškinį atsakovui M. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 140 Eur žalos atlyginimo, iš jų 140 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. atsakovas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL, tai yra 250,00 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsakovas nereikalavo surengti bylos nagrinėjimo teisme, todėl teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo ir yra vykdomas. Atsakovas buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, t. y. 2019 m. gruodžio 14 d. apie 12.00 valandą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Senamiesčio a. 1, Plungėje, įžūliais ir vandališkais veiksmais, žodinio konflikto metu vieną kartą dešine koja spyrė į ieškovui priklausančio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles, jas apgadino ir padarė ieškovui 65 Eur turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, po spyrio, nuo smūgio užsidarinėjant durelėms, kliudė ieškovo kairės kojos kelį ir tokiu būdu padarė kairio kelio poodinę kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovas šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nežinodamas, kad gali būti priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, tikėjosi ieškinį pareikšti perdavus bylą nagrinėti į teismą. Atsakovas ieškovui turtinės ir neturtinės žalos baudžiamojo proceso metu neatlygino. Kadangi baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio klausimas nebuvo išspręstas, reiškia ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad tuoj po įvykio pagal savo supratimą nurodė, kad apgadinant automobilio dureles padaryta 65 Eur žala, tačiau pasidomėjus dėl automobilio durelių remonto, paaiškėjo, kad remontas realiai kainuos 140 Eur, todėl tokio dydžio turtinė žala turėtų būti priteista iš atsakovo.

Pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, kurią, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.263 straipsnio nuostatomis, prašė įpareigoti atlyginti atsakovą. Ieškovo nuomone neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo turėtų būti priteista 4 000 Eur, nes dėl sužalojimo ieškovas patyrė daug nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Ieškovui buvo sukeltas fizinis skausmas, iki šiol jaučia traumos pasekmes. Ieškovas buvo užpultas viešoje vietoje be jokio preteksto. Atsakovas viešoje vietoje, matant liudytojams, įžeidinėjo ir žemino ieškovą necenzūriniais žodžiais. Nors ieškovas, vengdamas tolimesnės konflikto, sėdo į automobilį, norėdamas patraukti, t. y. įvykdyti atsakovo reikalavimą, tačiau atsakovas vis tiek ėmėsi smurtinių veiksmų ir spirdamas į dureles, ieškovui dar nespėjus įtraukti kojos, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad automobilis, kuriuo buvo atvykęs į įvykio vietą, priklauso jo mamai, tačiau automobiliu naudojasi ieškovas. Automobiliui reikalinga detalė buvo užsakyta iš gamintojo, siekiant užsitikrinti, kad ieškovas tikrai pirks detalę, pardavėjas pareikalavo sumokėti už detalę iš anksto, todėl pinigai sumokėti už perkamą (keistiną) detalę anksčiau nei išrašyta sąskaita faktūra. Detalę pasikeitė pats, remonto išlaidų nepatyrė. Dėl sužaloto kojos nedarbingas nebuvo, tačiau skausmą dirbdamas jautė ilgai. Atsakovo buvo ne tik sužalotas, atsakovas incidento metu įžeidinėjo ieškovą necenzūriniais žodžiais, matant pašaliniams asmenims, dėl ko ieškovas jautėsi pažemintas. Dėl atsakovo veiksmų teko lankytis pas gydytoją, policijos komisariate, ieškovas dėl to patyrė nepatogumų. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai neinformavo apie numatomą tyrimo baigtį baudžiamuoju įsakymu, todėl jaučiasi ne tik pažemintas atsakovo, bet ir neapgintas valstybės kaip nukentėjęs asmuo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iškėlus civilinę bylą teisme, atsakovas susisiekęs nebuvo ir žalos atlyginti nesiūlė, neatsiprašė. Konfliktą sukėlė atsakovas. Įvertinęs patirtus išgyvenimus bei padarytą sveikatos sutrikdymą, mano, kad turėtų būti atlyginta 4 000 Eur neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi dėl veikos, iš kurios kildinama žala, yra priimtas baudžiamasis įsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies nuostatas procesas užbaigiamas baudžiamuoju įsakymu tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. 2020 m. balandžio 15 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-240-363/2020 yra ir įsiteisėjęs, tai anot atsakovo įrodo, jog nukentėjusysis pripažino žalos nesant arba ją esant atlygintą. Laikė, kad žalos klausimas jau yra išspręstas teismo, todėl pakartotinai reikšti reikalavimą teisme dėl žalos draudžiama. Atsakovo vertinimu ieškovas, tvirtindamas, kad nesuprato baudžiamojo įsakymo reikšmės ir nieko apie jį nežinojo, neįrodė, kad nebuvo informuotas apie baudžiamojo įsakymo priėmimą, kadangi pagal BPK nuostatas prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, sprendė, jog visais proceso klausimais ieškovas kaip nukentėjusysis buvo informuotas. Aplinkybę, kad ieškovas, žinodamas apie proceso baigtį baudžiamuoju įsakymu ir sutikdamas su tokia proceso baigtimi, nereiškė turtinio reikalavimo, vertino kaip ieškovo pripažinimą, kad klausimas dėl žalos atlyginimo yra išspręstas ir turtinių pretenzijų kaltinamajam dėl neatlygintos žalos nesama.

Nesutikimą su ieškovo reikalavimu dėl turtinės ir neturinės žalos atsakovas grindė ir tuo, jog kad pagal ieškovo nurodomas įvykio aplinkybes, ieškovui sėdint automobilyje ir pėdoms esant salone kelį sužaloti durelėmis taip, kad pasekmės išliktų ilgam, nėra įmanoma, prašė kritiškai vertinti ieškovo teiginius apie išliekamuosius sužalojimo reiškinius. Akcentavo, jog ieškovo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi, nepatvirtinti liudytojų parodymais. Pateikė teismo medicinos eksperto P. P. 2020 m. kovo 18 d. konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri anot atsakovo paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 8 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovui nustatytų sužalojimų laiko. Atsakovas teigė, kad medicininiai dokumentai patvirtina ieškovą turėjus mėlynę, tačiau neįrodo priežastinio ryšio tarp kraujosruvos ir atsakovo veiksmų. Atsakovas pažymėjo, kad su ieškovo teiginiais apie neva jam padarytą sužalojimą atsakovas niekada nesutiko, jų nepripažįsta iki šiol, kadangi ieškovas po incidento pervarė automobilį į kitą vietą, išlipęs iš automobilio, vaikščiojo neraišuodamas, nerodydamas jokio diskomforto dėl skausmo ar sužalojimo, atvykusiems pareigūnams apie fizinį kontaktą net neužsiminė, tiesiogiai paklaustas ar nėra sužalotas, ieškovas patvirtino, kad sužalojimų nepatyrė.

Pasisakydamas dėl žalos dydžio nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys, jog neva apgadintas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu priklausė ieškovui. Ieškovas, vertindamas turtinę žalą dėl vairuotojo pusės durelių apgadinimo; ikiteisminiame tyrime nurodė patyręs 65 Eur žalą, ieškinyje – jau 140 Eur, tačiau jokių žalą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ikiteisminiame tyrime nebuvo rinkti įrodymai dėl automobilio apgadinimo, iš foto medžiagos objektyviai jokių apgadinimų nematyti. Iš ieškinio nėra aišku, ar reikalaujama atlyginti remonto kaštus (tuomet reikalingi kvitai už remontą), ar prašoma atlyginti turto (automobilio) vertės sumažėjimą. Vadovaujantis bendrosiomis CK normomis, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas, kurį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jeigu remontas neatliktas. Ieškovas ieškinyje aptariamų durelių per metus neremontavo ir tikėtina, kad apskritai neremontuos, nes trūkumai, jei tokie ir būtų, iš esmės yra kosmetiniai, netrukdantys naudoti automobilio pagal paskirtį. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo būtų galima reikšti tik tuomet, kai defektų šalinimo darbai bus faktiškai atlikti. Atsakovo įsitikinimu ieškovas melavo apie patį sužalojimą, siekdamas pasipelnyti iš situacijos, tokius ieškovo veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesu. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl atsakovo kaltės, nėra duomenų, kad dėl įvykio buvo iškilęs pavojus ieškovo gyvybei ar ieškovas turi negrįžtamų sveikatos sutrikimų, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis prasilenkia su logika ir teismų praktika, todėl negali būti tenkinamas.

Atsiliepimas

Atsakovas, jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovas papildomai paaiškino, kad konfliktą išprovokavo pats ieškovas, pavadinęs atsakovą necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu atsakovas avėjo šlepetes, kurias prieš spirdamas į automobilio dureles nusiavė, todėl ieškovo nurodomo automobilio sugadinimo padaryti negalėjo. Negalėjo būti ir padarytas ieškovo kairio kelio dešinės pusės sužalojimas kaip nurodoma medicininiuose dokumentuose, nes durelėmis būtų kliudyta kojos kairė pusė, be to, durelių smūgis nebuvo toks stiprus, kad padarytų kelio sužalojimą. Jeigu ieškovas būtų buvęs sužalotas, tai apie tai būtų informavęs į įvykį atvykusius pareigūnus. Apie neva padarytą sužalojimą ieškovo parodymai keitėsi, kas kelia abejonių dėl paties sužalojimo fakto. Priėmus baudžiamąjį įsakymą, nors ir nepripažino kaltės, neprašė surengti teisiamojo posėdžio, norėdamas greičiau užbaigti pradėtą procesą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. G. 2020 m. balandžio 15 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu dėl to, kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 12.00 valandą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Senamiesčio a. 1, Plungėje, įžūliais ir vandališkais veiksmais žodinio konflikto metu vieną kartą dešine koja spyrė į ieškovo Ž. Z. valdomą automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles, jas apgadino ir padarė ieškovui 65 Eur turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, po spyrio, nuo smūgio užsidarinėjant durelėms, kliudė ieškovo kairės kojos kelį ir tokiu būdu padarė kairio kelio poodinę kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

Byloje kyla ginčas dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo įsitikinimu baudžiamajam procesui pasibaigus baudžiamuoju įsakymu ieškovas nebeturi teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi baudžiamojo įsakymo priėmimas reiškia, kad klausimas dėl žalos atlyginimo yra išspręstas ir turtinių pretenzijų kaltinamajam dėl neatlygintos žalos nesama. Tokią savo poziciją grindė BPK 418 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog procesas užbaigiamas baudžiamuoju įsakymu tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Kaip ir nurodė atsiliepime atsakovas viena iš BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kuri būtina tam, kad taikyti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso institutą, yra ta, kad kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo įsakymo priėmimas reiškia, jog žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas ir turtinių pretenzijų kaltinamajam nesama.

Iš kartu su atsiliepimu pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos – Ž. Z. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 14 d. ieškovas pranešime apie įvykį nurodė, kad dėl konflikto automobilių aikštelėje, kai nepažįstamas vyriškis spyrė į automobilio dureles ir nespėjus įkelti kojos patyrė fizinį skausmą, padarytą žalą patikslins. Kad padaryta žala ir jos dydį patikslins, nurodė ir tą pačią dieną apklausiamas liudytoju (2019 m. gruodžio 14 d. Ž. Z. apklausos protokolas), o 2020 m. sausio 8 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad dėl automobilio apibraižymo padaryta 65 Eur turtinė žala, apklausos metu nurodė, kad šiuo metu (apklausos) civilinio ieškinio neteiks, tai padarys tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovas ikiteisminiame tyrime dar buvo apklausiamas 2020 m. sausio 13 d., šios apklausos metu patikslino, kad buvo sužalotas kojos kelis, o ne blauzda, 2020 m. sausio 13 d. ieškovas dalyvavo akistatoje su atsakovu (įtariamuoju). Iš baudžiamosios bylos medžiagos (LITEKO, e1-240-363/2020) matyti, kad vėliau ieškovas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nebuvo, jo valia dėl civilinio ieškinio pareiškimo taip ir neišsiaiškinta, duomenų apie žalos atlyginimą ar įsipareigojimą atlyginti baudžiamojoje byloje nėra.

Iš minėto teisinio reguliavimo seka, kad baudžiamasis įsakymas gali būti priimamas tik tada, kai yra išspręstas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylos aplinkybės yra aiškios. Šių sąlygų buvimas ir sudaro prielaidas taikyti supaprastiną procesą, kuomet žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nerengiamas, tačiau, atlikus ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą, nors ir nesant jokių duomenų apie padarytos žalos atlyginimą (susitarimo dėl žalos atlyginimo), prokuroras priėmė sprendimą procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Teismo vertinimu dėl to, kad neatlyginta ir nepašalinta padaryta žala, nesant įsipareigojimo tokią žalą atlyginti, įstatyme numatytų prielaidų procesui užbaigti baudžiamuoju įsakymu nebuvo.

Be to, pagal BPK 418 straipsnio 4 dalį prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo pranešti apie tai nukentėjusiajam. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra aišku, kokiu adresu 2020 m. kovo 26 d. pranešimas, adresuotas ieškovui, išsiųstas ir kada šis pranešimas įteiktas. Prokuroras nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuostatomis, kuriose rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad baigtoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių pranešimo įteikimą ieškovui (ikiteisminiame tyrime kaip nukentėjusiajam), laikytina, jog ieškovui (nukentėjusiajam) nebuvo tinkamai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Nustačius, kad ieškovas, nebuvo tinkamai informuotas apie prokuroro iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, turtinių reikalavimų nepareiškimas ikiteisminiame tyrime nevertintinas kaip ieškovo pripažinimas, kad klausimas dėl žalos atlyginimo yra išspręstas. Ieškovas kaip nukentėjusysis nebuvo tinkamai informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip buvo pažeistos jo teisės, tame tarpe ir teisė reikšti civilinį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

BPK 423 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę teisėjui, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, bylą perduoti nagrinėti teisme, teismas galėjo pasivadovauti BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo galimybe išsiaiškinti kylančius neaiškumus dėl atlygintinos žalos teisme, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota ir priimtas baudžiamasis įsakymas, nors žalos atlyginimo klausimas liko išspręstas. Priimant baudžiamąjį įsakymą žodinis bylos nagrinėjimas teisme nerengiamas, vadovaujantis BPK 422 straipsnio nuostatomis, tik kaltinamasis turi teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą, nuketėjusiajam tokia teisė nesuteikta. Baudžiamasis įsakymas atsakovo atžvilgiu įsiteisėjęs, todėl ieškovas nebeturi galimybės žalos atlyginimo klausimo išspręsti baudžiamojoje byloje, jo turtinės teisė negali būti apgintos kitaip nei reiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka. Dėl nustatytų BPK pažeidimų yra pagrindas pripažinti, jog ieškovo teisės turi būti ginamos civilinio proceso tvarka.

Dėl turtinės žalos

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo veiksmų, atsakovui nusikaltimo metu koja spyrus į automobilį ir taip sugadinus automobilio dureles.

Ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245- 6.249 straipsnių nuostatomis, todėl, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: ieškovo patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas nebeveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo veiksmų neteisėtumas ir kaltė yra nustatyti 2020 m. balandžio 15 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-240-363/2020), kuriuo konstatuota, kad atsakovas, įžūliais ir vandališkais veiksmais žodinio konflikto metu vieną kartą dešine koja spyrė į ieškovui Ž. Z. priklausančio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, jas apgadino ir padarė ieškovui 65 Eur turtinę žalą. Tokie atsakovo veiksmai pripažinti nusikalstamais. Taigi būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys - nustatyti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, todėl veiksmų neteisėtumo pakartotinai įrodinėti nereikia.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, nors baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas. Išnagrinėtoje byloje priimtas teismo baudžiamasis įsakymas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, turi prejudicinę galią civilinėje byloje ir negali būti iš naujo įrodinėjamos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Nagrinėjamos bylos atveju dėl atsakovo buvo priimtas ne teismo nuosprendis, bet teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalimi, teismo baudžiamasis įsakymas laikomas nuosprendžiu, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, minėtos nuostatos dėl prejudicinių faktų taikytinos ir šioje byloje dėl faktų, nustatytų baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Taigi, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje.

Ieškovo teigimu atsakovui spyrus į automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelės buvo apgadintos, padaryta 140 Eur žala. Ieškovas, prašydamas priteisti žalą dėl automobilio sugadinimo ir įrodinėdamas jos dydį pateikė kasos pajamų orderį ir PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančius, kad ieškovas už apdailos detalę sumokėjo 140 Eur. Atsakovo vertinimu šie dokumentai nepatvirtina, kad pirkta būtent BMW detalė, pinigai už detalę sumokėti anksčiau nei išrašyta sąskaita faktūra, nėra duomenų, jog automobilis buvo remontuojamas, neigė, jog spyrio metu galėjo detalę apgadinti, be to, jeigu ir buvo padaryta žala, tai žala padaryta ne ieškovui, bet automobilio savininkui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo turi ne tik turto savininkas, bet ir teisėtas jos valdytojas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Nėra ginčo dėl to, jog ieškovas į įvykio vietą buvo atvykęs automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ir buvo apgadintas. Kaip paaiškino ieškovas automobilis priklauso jo motinai, o automobiliu ieškovas naudojasi patikėjimo teise, todėl laikytinas teisėtu automobilio valdytoju. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pinigus už keistiną detalę mokėjo ieškovas, todėl turtinę žalą dėl jo motinai priklausančio automobilio sugadinimo patyrė ir ieškovas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į faktą, jog pinigai už detalę sumokėti anksčiau nei išrašyta sąskaita faktūra. Kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovas PVM sąskaita faktūra išrašyta 2020 m. rugsėjo 18 d., o kasos pajamų orderis datuotas 2020 m. rugsėjo 14 d. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad UAB „Transfortas“ ieškovui reikalingą detalę iš tiekėjo užsakė tik tada, kai ieškovas įmokėjo visą detalės kainą, todėl datos mokėjimo dokumente ir sąskaitoje faktūroje yra skirtingos. Ieškovo nurodytos aplinkybes dėl išankstinio apmokėjimo yra taikomos verslo praktikoje, sąskaitoje faktūroje įvardyta, jog detalė (apdaila kp VP7) BMW automobiliui, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų suma, įmokėta pagal kasos pajamų orderį, atitinka nurodytąją sąskaitoje faktūroje, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovas UAB „Transfortas“ sumokėjo būtent už apdailos detalę, sugadintą konflikto su atsakovu metu. Atsakovo argumentai dėl ieškovo delsimo remontuoti automobilį nėra reikšmingi, nustatant žalos dydį, kadangi tik pats ieškovas sprendžia, kada padarytus defektus pašalinti. Atsakovas, nesutikdamas su padarytos žalos dydžiu, atsiliepime nurodė, kad automobilio sugadinimai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti. Su tokiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus automobilį, automobilio kairės pusės priekinių durelių 1,35 m aukštyje matomi nubraižymai, baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad sugadintos kairės pusės durelės, pirkta kairės pusės apdaila, teismas sprendžia, kad ieškovas ieškovo turėtos išlaidos keistinai detalei susijusios su neteisėtais atsakovo veiksmais ir ieškovas įrodė padarytą žalą dėl durelių sugadinimo. Atsakovo argumentai dėl ieškovo skirtingai nurodomo patirtos žalos dydžio (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog patyrė 65 Eur žalą, o ieškinį reiškia 140 Eur) nėra reikšmingi. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad pradiniame ikiteisminio tyrimo etape ieškovas tik preliminariai nurodė patirtos žalos dydį, paaiškinęs, jog reikš civilinį ieškinį, todėl žalos dydis keitėsi (padidėjo) ieškovui išsiaiškinus reikalingos detalės kainą. Ieškovas turi teisę bet kada patikslinti ieškinio dydį.

` Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog nukentėjusysis grąžinamas į tokią padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų, iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Ieškovas, prašydamas priteisti turtinę žalą, ją vertino pagal naujos detalės kainą. Tačiau pagal VĮ Regitra duomenis automobilis, kuris buvo sugadintas, yra 2007 m. laidos, todėl apdailos detalės kaip ir visas automobilis yra nusidėvėjusios. Nėra duomenų apie automobilio nusidėvėjimą, teismas atsižvelgdamas į automobilio gamybos metus, priteistinos turtinės žalos dydį mažina 15 procentų ir iš atsakovo turtinei žalai atlyginti priteisia 119 Eur, likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos

Byloje kilo ginčas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – buvo sužalotas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ieškovas patyrė 4 000 Eur neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais bei moraliniais nepatogumais. Atsakovo įsitikinimu byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl atsakovo kaltės, todėl neturtinė žala ieškovui nebuvo padaryta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Atsakovo nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, nustatyti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, šios aplinkybės civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Įvertinęs 2020 m. balandžio 15 d. baudžiamojo įsakymo turinį, šiame rašytiniame įrodyme teismas neįžvelgia atsakovo akcentuojamų aplinkybių, kurios šalintų jo civilinę atsakomybę dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos, kadangi minėtu baudžiamuoju įsakymu atsakovas nuteistas ir dėl to, kad padarė ieškovui (nukentėjusiajam) kairio kelio poodinę kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikimą.

Nustatytų sužalojimų ir jų masto nepaneigia atsakovo pateikta Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Ž. Z. sužalojimas galėjo būti padarytas tiek byloje nurodytomis aplinkybėmis, tiek ir kitomis aplinkybėmis, taip pat konstatuota, kad Ž. Z. kelio poodinė kraujosruva sukėlė nežymų sveikatos sutrikimą. Ši konsultacinė išvada iš esmės patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą dėl Ž. Z. padaryto sužalojimo būdo ir padarinių.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais dėl neturinės žalos atlyginimo, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes apie padarytą žalą, laikė, kad ieškovas neturtinės žalos fakto neįrodė. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginio ekvivalentu. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, neturi būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Ieškovas, prašydamas atlyginti neturinę žalą nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Teismo vertinimu dėl atsakovo veiksmų, ieškovas patyrė fizinį skausmą, tam tikrų išgyvenimų, nepatogumų (turėjo vykti į gydymo įstaigą, privalėjo dalyvauti apklausose), laiko sąnaudų, nenumatytų išlaidų ir papildomų rūpesčių. Tačiau ieškovo pareikštas reikalaujamos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos nuostatų. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus, viena iš kurių yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikimas. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikimo nebuvo nedarbingas, po įvykio psichologinė pagalba nebuvo reikalinga. Nors ieškovas ir nurodė patiriantis skausmą dėl atsakovo padaryto sužalojimo, tačiau įvertinus tai, kad po 20219 m. gruodžio 14 d. apžiūros pas gydytoją daugiau nesikreipė, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų vartojęs kokius nors medikamentus nuo skausmo, teismas sprendžia, kad padarytas sužalojimas ilgalaikių padarinių nesukėlė. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat vertintina ir tai, kad ieškovas buvo sužalotas tyčia dėl menkavertės priežasties, įvykio metu ieškovas atsakovo viešoje vietoje buvo ne tik sužalotas, bet ir kitų asmenų akivaizdoje žeminamas necenzūriniais žodžiais (liudytojo G. T. parodymai, fiksuoti baudžiamajam įsakyme). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į į teismų praktikos formuojamus atlygintinos žalos dydžius panašiose bylose (1 000 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-383/2020, (nuteistasis incidento metu automobilių aikštelėje 1 kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, 200 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-935/2020 (nuteistasis pažemino nukentėjusįjį viešoje vietoje nuimdamas akinius ir juos sugadindamas), 600 Eur, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-524-290/2020 (sukeltas fizinis skausmas spaudžiant), bei į tai, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, bet kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes, teismas sprendžia, kad atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus neturinei žalai atlyginti suma būtų 500 Eur. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 98 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-375-16/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

Sprendžiant klausimą dėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, teismo vertinimu pažymėtina, kad šioje byloje konstatuota, jog ieškovas įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas sąlygas, o aplinkybė, kad priteista tik dalis prašytos kompensacijos už neturtinę žalą, neleidžia daryti išvados, jog turėtų būti vertinama, jog jis neįrodė buvus neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, manytina, jog šiuo atveju turi būti laikoma, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo tenkintas. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad kita reikalavimo dalis buvo tenkinta iš dalies, t. y. tenkinta 85 procentai ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, laikytina, kad iš viso buvo patenkinta 67,50 procentų (50+85/ 2) ieškinio reikalavimų. Ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai sudaro 500 Eur (2020 m. rugsėjo 18 d. kvitas Nr. 1028037). Išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į nustatytą tenkintų reikalavimų dalį, ieškovui atlygintinos bylinėjimosi mažintinos, išieškant iš atsakovo 337,50 Eur.

Atsakovas taip pat turėjo išlaidų teisinei pagalbai, kurios sudaro 1 000 Eur (2020 m. gruodžio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1096359). Išlaidos nors ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį (ginčas nebuvo sudėtingas, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai), teismas pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis teisinei pagalbai pripažįsta 500 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovas privalo atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, t. y. 162,50 Eur. Įskaičius mokėjimus, nustatytina, kad atsakovo ieškovui mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma 175 Eur.

Iš atsakovo taip pat priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Ž. Z. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Ž. Z. iš atsakovo M. G. 119 Eur (vieną šimtą devyniolika Eur) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G. 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė