Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų E. V. (E. V.) ir nepilnamečio R. S. (S.), atstovaujamo rūpintojos J. K., pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, P. L. (P. L.), K. V., J. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas bei leidimas priimti palikimą nepilnamečio R. S. vardu jo įstatyminei atstovei J. K., nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad S. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir P. L., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaikė dviejų dukrų: L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), L. S. (duomenys neskelbtini) mirė. L. S. sūnus yra pareiškėjas R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), dukra – J. K., gimusi (duomenys neskelbtini). K. V. sūnus yra pareiškėjas E. V., gimęs (duomenys neskelbtini).

2022 m. vasario 1 d. Šalčininkų rajono antrajame biure S. L. sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko be susidėtų, lygiomis dalimis paliko vaikaičiams E. V. ir R. S. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis po testatorės mirties liko šis nekilnojamasis turtas: 0,1431 ha bendro ploto namų valdos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir kiemo rūsiu, esantys adresu (duomenys neskelbtini); 1,0300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,8500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nepilnamečio R. S. rūpintoja, mirus abiem tėvams, ir turto administratore paskirta J. K. Nutartis įsiteisėjusi.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 2025 m. balandžio 1 d. Šalčininkų rajono savivaldybės trečiojo notaro biuro notarės liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po S. L. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) šiame notaro biure nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) užvesta nebuvo. Pagal 2025 m. balandžio 1 d. Testamento registro duomenis palikėjos S. L. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Taigi, pareiškėjai praleido 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jų senelės mirties, priimti ir prašo šį terminą atnaujinti.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš pareiškėjų nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad terminas praleistas dėl susidėjusių gyvenimiškų aplinkybių, teisinių žinių stokos bei pareiškėjo R. S. nepilnametystės.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir testamentinis įpėdinis R. S. yra nepilnametis, todėl neturi visiško veiksnumo ir pats savarankiškai negali atlikti veiksmų, būtinų palikimui priimti. Nepilnamečio R. S. motina palikimo atsiradimo momentu buvo mirusi, o nepilnamečio vaiko tėvas sunkiai sirgo (duomenys neskelbtini) liga ir praėjus keturiems mėnesiams ((duomenys neskelbtini)) po palikėjos mirties taip pat mirė. Nepilnamečio vaiko R. S. rūpintoja ir turto administratore 2024 m. balandžio 8 d. paskirta jo sesuo J. K.. Pareiškėjas E. V. paaiškino, kad neturėdamas teisinių žinių ir aukštojo iššlavimo manė, jog norint priimti palikimą reikia laukti iki kol jo pusbrolis R. S. sulauks pilnametystės. Vėliau, reikėjo laukti teismo sprendimo dėl nepilnamečio pusbrolio rūpybos nustatymo. Pareiškėjas E. V. ir pareiškėjo R. S. rūpintoja (sesuo) J. K. per trumpą laiko išgyveno trijų artimųjų netektis. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas E. V. ir pareiškėjo R. S. rūpintoja neturi teisinių žinių, po trijų šeimos narių (artimųjų) netekties neabejotinai buvo sukrėsti, patyrė daug skaudžių išgyvenimų, rūpinosi artimųjų laidotuvėmis, be tėvų likusiu nepilnamečiu R. S. Palikimo priėmimo terminas yra praleistas, tačiau pareiškėjai E. V. ir R. S., atstovaujamas rūpintojos J. K., nors ir pavėluotai, tačiau aiškiai išreiškė valią priimti senelės palikimą. Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad palikėjos valia palikti visą jai priklausantį turtą vaikaičiams E. V. ir R. S. yra aiškiai išreikšta oficialiai sudarytame testamente.

Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmęs palikėjos palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Palikėjos sutuoktinis ir dukros su pareiškimu sutiko ir jam neprieštaravo. Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas ir NŽT atsiliepimuose nurodė, kad palikėjos turto paveldėjimo procedūros valstybės vardu nėra pradėtos. Išvadą teikianti institucijos išvadoje nurodė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepilnamečio pareiškėjo R. S. teisių ir teisėtų interesų nepažeis.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Termino praleidimo laikotarpis nėra itin ilgas ir jį atnaujinus kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Pareiškėjo R. S. rūpintoja taip pat prašo išduoti jai teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po S. L. mirties, nepilnamečio vaiko (rūpintinio) vardu.

Neveiksnių paveldėjimo teisinių santykių srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai gavę išankstinį teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis, CK 3.244 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismo leidimas yra papildoma neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikroje srityje asmens turtinių teisių apsaugos garantija. Turto administratoriui yra taikomi nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikroje srityje veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas (rūpintojas) turi naudoti išimtinai neveiksnaus (ribotai veiksnaus) tam tikroje srityje asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. S. yra testamentinis palikėjos (senelės) S. L. įpėdinis, tačiau dar nėra sulaikęs pilnametystės ir negali savarankiškai atlikti juridinių veiksmų, susijusių su jam po senelės mirties priklausančiu palikimu (jo dalimi). Nepilnamečio pareiškėjo rūpintoja ir turto administratore paskirta J. K. Pagal byloje pateiktus duomenis po palikėjos mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas: 0,1431 ha bendro ploto namų valdos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir kiemo rūsiu, esantys adresu (duomenys neskelbtini); 1,0300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,8500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Nekilnojamasis turtas yra ekonomiškai vertingas, įregistruotų turto apsunkinimų ir suvaržymų nėra. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad leidimas įstatyminei atstovei J. K. priimti palikimą nepilnamečio R. S. vardu, nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeis.

Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Nors byloje nėra duomenų, kad palikėja turėjo kreditorių, jos nekilnojamasis turtas nėra areštuotas ar kitaip suvaržytas, tačiau siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus rūpintojai leidžiama priimti palikimą nepilnamečio R. S. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.52 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–579 straipsniais, 582 straipsnio 1 ir 7 dalimis,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo rūpintojos J. K., praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jų senelės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Išduoti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio rūpintinio R. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Išaiškinti, kad pareiškėjai per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutarties dalis atnaujinti praleistą terminą per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.