Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisėjai A. T., R. J., A. R., D. V., G. A.-B., E. T., A. M., A. D., Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

10. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.

11. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ieškinio trūkumus ir nutarė, kad yra pagrindas atsisakyti tokį ieškinį priimti, nes ieškovas, teikdamas turinio ir formos reikalavimų neatitinkančius ieškinius, sąmoningai piktnaudžiauja teise. Pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas procesinių sprendimų instancinės kontrolės tvarka vertina, ar nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta.

13. Analizuojamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, būdami šališki, neįsigilinę į bylos esmę, neįvertinę įrodymų, priėmė procesinį sprendimą, kuriuo eliminavo ieškovo galimybę teikti paskolas (civilinė byla Nr. e2A-246-1120/2021). Pasak ieškovo, toks teisėjų priimtas sprendimas sukėlė ieškovui ilgalaikes neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, akcentavo, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmai yra neteisėti, t. y. nesuformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teismo vertinimu, be to, ieškiniu iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Ieškovas, nesutikdamas su teismo atsisakymu priimti ieškinį, nurodo, kad ieškinys teikiamas dėl teisėjų neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl jų procesinių sprendimų, taip pat teigia, jog nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurias gali atitinkamai patvirtinti ar paneigti teikiami rašytiniai įrodymai, tačiau teismas ėmėsi nagrinėti bylą net nepriėmęs ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

14. Kaip jau buvo minėta, reiškiant ieškinį ieškovui tenka pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad jis suformulavo ieškinio dalyką, t. y. reikalauja žalos atlyginimo, siedamas žalos atsiradimą su teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą, kuriuo buvo pripažintos negaliojančiomis paskolos sutartys. Taigi ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kokius teisėjų veiksmus ieškovas įvardija kaip neteisėtus, neturi reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, t. y. ar jo nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip teisėjų neteisėti veiksmai, ar iš tiesų ieškovas siekia tik civilinės bylos pakartotinio peržiūrėjimo, bus galima nuspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

16. Pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, ar kad ieškinio faktinis pagrindas nėra aiškus (apibrėžtas), teismas turi imtis aptartų procesinių priemonių, o ne atsisakyti ieškinį priimti.

17. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad ieškovas tinkamai įgyvendina, jo nuomone, pažeistas teises (ieškinyje nurodė aplinkybes, jo subjektyviu įsitikinimu, sudarančias pagrindą ieškinį tenkinti), todėl ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme, padarė neteisingą išvadą.

18. Taipogi pažymėtina, kad vien tai, jog kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, nesudaro pagrindo nepaisyti CPK normų, reglamentuojančių konkretaus ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką. Sutiktina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, tačiau už tokį elgesį yra nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, todėl neteisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, be pagrindo netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad tokios teisinės pozicijos laikomasi aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl nutarčių, kuriomis analogiškai, kaip ir analizuojamu atveju, atsisakyta priimti ieškinį, netaikius ieškinio trūkumų šalinimo instituto, teisėtumo ir pagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-348-912/2022; 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir V. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.