- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 2-348-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00074-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. B., R. G., K. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: M. B., R. G., K. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 229 691,63 Eur žalos atlyginimo (157 503,63 Eur turtinės ir 67 688 Eur neturtinės žalos). Ieškovas teigia, kad jis patyrė nuostolių dėl tyčinių neteisėtų trečiųjų asmenų – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų – veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, taip pat ir neteisėtų veiksmų – atsisakymo pripažinti teisinę saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu ieškovo parašu pasirašytų procesinių dokumentų galią – priežastiniu ryšiu ieškovui sukeltų padarinių civilinėje byloje Nr. 2-4749-232/2018 ir kitose civilinėse bei baudžiamosiose bylose, taip pat ir: 1) civilinėje byloje Nr. 2-4749-232/2018 nepriteistos turtinės žalos: 157 503,63 Eur, neturtinės žalos: 57 688,00 Eur; 2) 4 500 Eur turtinės žalos, patirtos kitose bylose; 3) 10 000 Eur neturtinės žalos dėl patiriamo persekiojimo, diskriminacijos, represijų padarinių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis ir 2022 m. sausio 10 d. pateiktas teismui ieškinys analogiški (civilinė byla Nr. 2-757-273/2022). Teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, sąmoningai piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, todėl netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismas nurodė, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmų neteisėtumą įrodinėjo aplinkybėmis, kuriomis grindė atskirąjį skundą toje pačioje byloje (civilinė byla Nr. 2-4-516/2019). Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusius ir instancine tvarka nepanaikintus teismų procesinius sprendimus, kuriuose ieškovui išsamiai išaiškinta procesinių dokumentų pateikimo elektroninėmis priemonėmis tvarka, ir kurios ieškovas sąmoningai nevykdo. Ieškovas formuluodamas ieškinio pagrindą, nevengia nekorektiško ir įžeidžiančio turinio teiginių. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino ieškovui, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo teisingumo. Teismas įvertino ieškovo argumentų paduoti ieškinį elektroniniu paštu teisėtumą (civilinė byla Nr. 2-4-516/2019).
4. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismas ne kartą ieškovui išaiškino procesinių dokumentų pateikimo elektroninėmis priemonėmis tvarką.
5. Teismas konstatavo, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje išsamiai išaiškinta, kokie ieškovo procesiniai veiksmai netinkami, kokių teisės keiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų ieškovas neįvykdė. Ieškovas pateikė analogišką ieškinį. Teismas sprendė, kad ieškovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, nes, žinodamas apie Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje nurodytus motyvus dėl netinkamo teisės keiptis teismą sąlygų įgyvendinimo, pateikė teismui analogišką ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo (toliau – TĮ) 6, 34, 43, 59 straipsnius, nes neišvadovavo įstatymais, teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2575-275/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-212-XX/2022).
7.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį 263 straipsnį, nes nesivadovavo procesinėmis ieškovo teisėmis, protingumo, teisingumo principais.
7.3. Teismo atsisakymas – neteisėti veiksmai. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.272, 6.250, 6.251, 6.271, 6.273, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas neteisingai nurodė metus – civilinė byla Nr. 2-823-894/2021.
7.4. Ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Ieškovas neskundė teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, nes valstybė sistemingai pažeidžia jo teises, jis nepajėgia fiziškai apsiginti. Tai, kad jis neskundė teismo nutarties, neužkerta kelio ieškovui paduoti ieškinį tuo pačiu pagrindu.
7.5. Ieškinys kildinamas ne iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, bet iš neteisėtų teisėjų veiksmų iki nutarties priėmimo, taip pat ir jų atsisakymo suabejoti R. Š. patvirtinto Aprašo 3 punkto atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir įstatymams, pripažinti Konstituciją pagrindiniu įstatymu, vadovautis TĮ ir kt.
7.6. Ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas nenurodė ieškovo teisės kreiptis į teismą sąlygų. Ieškovas turi išimtinę teisę suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas pažeidė Konstitucijos 5, 6, 18, 30 straipsnius. Ieškinys aiškus, reikalavimo esmė, pagrindas, ribos suprantami, netikslumų pašalinimas nebūtų esminis.
7.7. Teismas nenustatė ieškinio trūkumų, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas nenurodė, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, jeigu jų būtų (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laivės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmuo teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
10. Besikreipiantis į teismą asmuo turi įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises ne bet kaip, bet laikydamasis specialiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teismas nagrinėja bylas, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, atitinka ieškinys 111 ir 135 straipsnių reikalavimus ar ne. Jeigu pateiktas ieškinys turi trūkumų, teismas nustato terminą jiems pašalinti (CPK 138 straipsnis).
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 75 punktas; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.6 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 19 punktas).
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas). Taigi teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida pareikšti reikalavimą teisme, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 21 punktas).
14. Ieškovas pateikė teismui ieškinį valstybei, nes, jo nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, nagrinėdami civilinę bylą, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos (civilinė byla Nr. 2-4-516/2019). Taigi ieškovas pagrindė teisinį suinteresuotumą, todėl turi teisę į teisminę gynybą. Ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).
15. Ieškovas teisingai nurodo, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, neužkirto kelio pateikti tokį pat ieškinį dar kartą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia dar kartą patikrinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriuose teismas atsisakė pripažinti ieškovo elektroniniu parašu pasirašytų dokumentų teisinę galią, teisėtumą ir pagrįstumą, siekia kad būtų dar kartą įvertintos tos pačios aplinkybės, kurias ieškovas nurodė atskirajame skunde (Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4-516/2019).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar, patenkinus ieškinį, objektyviai gali būti sukurti teisiniai padariniai. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, dėl kurio negali kilti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, atsižvelgdamas į ieškinio pobūdį, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad paduotas ieškinys yra ne dėl teismų procesinių sprendimų, bet dėl, ieškovo nuomone, teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi aptariamame ieškinyje nurodytas ieškinio dalykas ir pagrindas. Akcentuotina tai, kad, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, neturi reikšmės, kokius teisėjų veiksmus ieškovas nurodė kaip neteisėtus. Teismas neturi duomenų, kad konkrečių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmų teisėtumas buvo įvertintas įsiteisėjusių teismų sprendimais. Dėl to, gali būti ieškovo nurodytos aplinkybės įvertintos kaip teisėjų neteisėti veiksmai ar ne, teismas galės nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.
17. Ieškovas teigia, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesivadovavo teismų praktika. Ieškovo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje teismas sprendė, pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį ar ne. Vienas iš trūkumų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, buvo tas, kad ieškovas pateikė teismui elektroniniu paštu ieškinį, pasirašytą elektroniniu parašu (civilinė byla Nr. 2S-2575-275/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovas pateikė teismui ranka pasirašytą popierinį ieškinį. Taigi skiriasi bylų faktinės aplinkybės, todėl ieškovo nurodyta nutartis ieškinio priėmimo stadijoje neaktuali. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas neišnagrinėjo civilinės bylos Nr. 3K-3-212-XX/2022, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo.
18. Aplinkybė, kad teismas padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas metus, nereiškia, jog dėl to priimta neteisėta nutartis. Rašymo apsirikimai, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo (nutarties esmės), gali būti taisomi CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinyje yra nekorektiško ir įžeidžiančio turinio teiginių. Vis dėlto jie nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas ieškinio atsisakymo pagrindas sietinas su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba jos netinkamu įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, atsisakė jį priimti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareikštas ieškinys su trūkumais, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškinio priėmimo klausimą.