Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui A. I. (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

2. Ieškinyje (1 t., b. l. 72–89) ir teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Romualda Janovičienė, Antanas Rudzinskas ir Agnė Tikniūtė, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė, Egidija Tamošiūnienė, Dalia Vasarienė, Artūras Driukas ir Andžej Maciejevski tyčia ir sąmoningai suvokdami vykdė neteisėtus veiksmus nagrinėdami civilinę bylą Nr. e2A-246-1120/2021. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės, apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. M., buvo šališki, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18, 21 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6–8, 18, 23, 29, 31, 109, 112 straipsniais, Teismo įstatymo nuostatomis, o atsižvelgė išimtinai tik į ieškovo asmenybę, apie kurią turėjo aiškiai iš anksto suformuotą neigiamą nuomonę dėl ieškovo nuteisimo 2019 m. birželio 21 d. fakto baudžiamoje byloje Nr. 1-30-993/2019, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi Nr. 2K-7-511/2021 ieškovo V. J. kasacinis skundas buvo patenkintas ir dėl teismo šališkumo baudžiamoji byla iš naujo buvo grąžinta nagrinėti Kauno apygardos teismui, todėl tuo metu ieškovo atžvilgiu nebuvo priimta jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Minėtas nuosprendis nei prejudicinės, nei kitos reikšmės formuojant vidinį teismo įsitikinimą negalėjo turėti. Tačiau ieškovo nuteisimo faktas ir baudžiamoje byloje surinkti įrodymai (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 24 d. specialisto išvada, 70 apklaustų liudytojų parodymai) suformavo Apeliacinio teismo teisėjų vidinį įsitikinimą jų nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje jie konstatavo, kad 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra atlygintinės. Kadangi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, formuodama savo vidinį įsitikinimą, nagrinėjant civilinę bylą, rėmėsi panaikinta Kauno apygardos teismo baudžiamos bylos 2020 m. birželio 25 d. nutartimi ir baudžiamoje byloje surinkta medžiaga, tai parodo Apeliacinio teismo teisėjų kaltę ir priežastinį ryšį tarp jų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos. Buvo pažeistas betarpiškumo principas, nes teisėjų kolegija nebuvo išreikalavusi baudžiamosios bylos medžiagos ir tiesiogiai su ja susipažinusi, teismo sprendime rėmėsi civilinėje byloje nesančiais įrodymais, neleido dėl jų pasisakyti V. J. ir A. J., todėl grubiai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-246-1120/2021, teisėjų kolegija tyčia neteisingai paskirstė šalims bendrą įrodinėjimo naštą ir aplinkybės dėl sutarčių neatlygintinumo įrodinėjimo pareigą neteisėtai perkėlė atsakovams V. J. ir A. J.. Teismas, vertindamas įrodymus ir nustatinėdamas aplinkybę dėl sutarčių pripažinimo atlygintinėmis, neteisėtai vadovavosi ieškovės advokato pateiktu ūkininko A. S. raštu, kuriame jis nurodė, kad paskolos sutartis su ieškovu buvo atlygintinė, o ne Joniškio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu byloje Nr. e2-631-874/2020, kuriuo iš skolininko A. S. ieškovui buvo priteista tik skola, delspinigiai ir procesinės palūkanos ir pripažinta, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis buvo neatlygintinė. Tokiu būdu teisėjų kolegija pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą. Teisėjų kolegija paskolos gavėjus J. M. ir A. M. tyčia nepagrįstai ir neteisėtai pripažino vartotojais ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) 3 straipsnio 13 dalį, nes išvadą, kad ieškovai yra vartotojai, padarė tik remdamasi paskolos sutarčių punktais, kur ieškovai pareiškė, jog paskola imama bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir prievolės bus vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, pačios J. M. paaiškinimai teisme paneigia šią išvadą ir įrodo, kad ieškovai ir jų vaikai kartu ūkininkauja, tai yra jų šeimos verslas, iš kurio gaunamos pajamos. J. M. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pinigai pagal 2018 m. kovo 7 d. paskolos sutartį buvo grąžinti jos motinai, kuri juos buvo paskolinusi dukrai ūkiui steigti, o pagal 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartį gauti pinigai panaudoti grūdų džiovyklai išpirkti. Todėl teisėjų kolegija neteisėtai pripažino, kad paskolos gavėjai buvo vartotojai. Teisėjų kolegija pažeidė CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes neteisėtai nustatė, kad paskolos sutartyse ranka parašyti J. M. ir A. M. patvirtinimai apie gautas pinigų sumas iš anksto neturi įrodomosios galios, o J. M. ir A. M. pateiktos išgalvotos prielaidos ir A. S. parašytas raštas yra įrodymai, kurie turi lemiamą reikšmę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tyčia iš anksto nusprendė, kad jų nagrinėtoje civilinėje byloje yra pagrindas pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms SNTSKĮ normoms. Teisėjų kolegija, pripažindama paskolos sutartis niekinėmis, tendencingai rinko ir vertino ieškovo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, tam tikrų įrodymų nevertino arba juos vertino V. J. ir A. J. nenaudai, o įrodymų, susijusių su daugybe J. M. ir A. M. atžvilgiu vykdomų išieškojimų, tyčia nerinko, nesinaudojo LITEKO informacinės sistemos ir Antstolių informacinės sistemos duomenimis ir jų nevertino. Būtent šie įrodymai patvirtina, kad J. M. ir A. M. yra ūkininkai ir skolinosi verslui, o ne vartojimui. Ieškovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jie skolinosi vartojimui, tačiau teisėjų kolegija padarė priešingas išvadas. Teisėjų kolegija paskolų sutartims tyčia nepagrįstai taikė SNTSKĮ nuostatas ir sutartis pripažino negaliojančiomis, nors šios sutartys nepatenka į SNTSKĮ reguliavimo sritį. Šalys buvo fiziniai asmenys, sudarę ne kredito, o paskolos sutartis, užtikrintas hipoteka, kurių įstatymai nedraudžia sudaryti, todėl nebuvo pagrindo jų pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu. Teisėjai netinkamai taikė ir aiškino SNTSKĮ. Pažymėjo, kad teismas, pripažindamas, jog paskolos sutarčių sąlyga, kad pinigai buvo skolinami be palūkanų, buvo apsimestinė, išėjo už ieškinio ribų, nes niekinio sandorio faktas nebuvo akivaizdus, o tokio šalies reikalavimo nebuvo. Kolegija, vadovaudamasi ne faktais, o prielaidomis, padarė tik tikėtiną išvadą apie paskolos sutarčių atlygintinumą. Ieškovas pažymėjo, kad kitos sudėties Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi analogišką bylą Nr. e2A-441-881/2021, sprendė, jog prašant sandorius pripažinti negaliojančiais, sąlygą, kad ginčo sandoriai prieštarauja imperatyvioms SNTSKĮ normoms ir kad asmuo yra kredito gavėjas SNTSKĮ 3 straipsnio 13 dalies prasme turi įrodyti ieškovas, o ne atsakovas. Kadangi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė daug materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, šie pažeidimai turėjo būti ištaisyti kasacinės instancijos teisme, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net du kartus neteisėtai atsisakė priimti ieškovo kasacinius skundus, nors skunduose buvo keliami svarbūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Tokiu būdu nusprendė teismų praktiką formuoti ydinga linkme. Tokiais veiksmais aukščiausiu lygiu buvo suformuotas precedentas, kuris ieškovui sukėlė labi didelę žalą ir kitose bylose. Apeliacinio teismo teisėjai savo išvadomis dėl V. J. nuteisimo fakto, iš anksto susiformuota neigiama nuomone apie V. J. siekė padaryti neteisėtą poveikį Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai iš naujo V. J. baudžiamąją bylą Nr. 2A-244-593/2021, kadangi teisėjai Romualda Janovičienė, Antanas Rudzinskas ir Agnė Tikniūtė, dar neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-246-1120/2021 jau iš anksto V. J. pripažino nesąžiningu ir kaltu. Tokiu būdu Kauno apygardos teismui nepaliko kito pasirinkimo, kaip V. J. apeliacinį skundą atmesti ir pripažinti jį kaltu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir dėl to, kad ieškovės atstovas advokatas J. S. yra minėtos teisėjų kolegijos draugas, bendro verslo partneris, giminė, buvęs bendramokslis ir bendradarbis. Dėl neteisėtų teisėjų veiksmų ieškovui buvo padaryta turtinė žala: 186 890,18 Eur ir 55 020,03 Eur likusių neišieškotų iš J. M. ir A. M. paskolų (su delspinigiais, palūkanomis ir kitomis išlaidomis) pagal 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartis; 800 Eur advokatei už dviejų kasacinių skundų parengimą; 1,50 Eur komisinis mokestis už žyminio mokesčio sumokėjimą už kasacinį skundą; 7 532 Eur ir 105 760,64 Eur, priteisti iš V. J. baudžiamoje byloje kaip bauda ir turto konfiskavimas; 300 Eur žyminis mokestis už prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-246-1120/2021. Taip pat ieškovas patyrė 120 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, sunkia pagydoma depresija dėl procesinių, pilietinių, žmogaus teisių atėmimo ar apribojimo civilinėje byloje, trukdymu gintis baudžiamosiose ir kitose bylose; bendravimo galimybių apribojimu su šeima ir draugais, visuomeniškai aktyviais žmonėmis; ilgalaikiu pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu prieš visuomenę; ieškovą pradėjo nuolat varginti mintys apie vykdomųjų bylų ir civilinės bylos Nr. e2A-246-1120/2021 eigą, jis jaučia nuolatinę įtampą, dėl to pablogėjo jo sveikatos būklė, suprastėjo miegas, greičiau pavargsta, tapo išsiblaškęs, šokinėja kraujo spaudimas, pradėjo jausti skausmus širdies plote, gali patirti infarktą, yra priverstas pirkti ir vartoti vaistus, papildus, lankytis pas gydytojus, tame tarpe ir pas psichiatrą bei psichologą, darytis ir savo lėšomis mokėti už tyrimus. Taip pat ieškovas patyrė daug laiko gaišinimo, įvairių trukdymų ir išgyvenimų, nurodytų ieškinio 85–86 lape.