Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2021-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-511/2021

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
2K-7-511/2021
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-01017-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Eligijus Gladutis (pran.)
Nuteistasis
V. J.
Advokatai
Karina Račkauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-511/2021 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.6.1, 2.1.6.2.2., 2.8.9.5. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės, nuteistojo V. J. kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalies, kuria V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Iš V. J. konfiskuota 105 760,64 Eur suma.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. J. dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau dėl jos kasacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vertėsi neteisėta finansine veikla, t. y. pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7, 14 punktų, 35 straipsnio nuostatas, kad „individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius“; „pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra“; „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakyme Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatytą tvarką, kad fiziniai asmenys, kurie pradeda vykdyti individualią veiklą arba kai jiems atsiranda prievolė mokėti ir (ar) išskaičiuoti mokestį jį reglamentuojančio įstatymo pagrindu, yra registruojami į registrą, pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad skolinimas yra priskiriamas prie finansinių paslaugų ir kad teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama, pažeisdamas 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai tarnyba įrašo jį į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys, taip siekdamas ekonominės naudos, neteisėtai, versliškai kaip fizinis asmuo vykdė individualią daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansinę veiklą, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.59 straipsnio reikalavimus – neįsteigęs juridinio asmens nustatyta tvarka, CK 2.62 straipsnio reikalavimus – neįregistravęs juridinio asmens į registrą nustatyta tvarka, CK 2.77 straipsnio reikalavimus – negavęs nustatyta tvarka licencijos teikti finansines paslaugas, t. y. paskolų gavėjams kaip nurodymą surašant paprastuosius neprotestuotinus vekselius arba notariškai patvirtintas paskolų sutartis įvairiomis sumomis Kauno mieste sudarė ne mažiau kaip 107 paskolos sandorius, pagal kuriuos fiziniams asmenims skolino pinigus, būtent pagal 75 paskolos sutartis, sutartyse fiksuotos sumos, iš viso 1 145 942,26 Eur, ne mažiau kaip pagal 25 vekselius, vekseliuose fiksuotos sumos, iš viso 80 334,03 Eur, taip pat sudarė su fiziniais asmenimis ne mažiau nei septynias paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) J. G. vardu, sutartyse fiksuotos sumos, iš viso 74 449,72 Eur, ir taip iš individualios paskolų teikimo veiklos gavo ne mažiau nei 105 760,67 Eur pajamų, jų nedeklaravo (pažeisdamas GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas), neapskaičiavo (pažeisdamas GPMĮ 6 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas) ir nesumokėjo (pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 3 dalies, 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio, 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 6, 7, 8, 10, 40, 81 straipsnių nuostatas) mokesčių į valstybės biudžetą.