Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. sausio 12 d., apie 19 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia tampė sugyventinę V. T. už plaukų, kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, dėl ko ji nukrito ant grindų, bei kumščiu ne mažiau kaip devynis kartus sudavė jai į galvos plaukuotąją dalį ir veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, dešinio smilkinio srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario srityje, muštines žaizdas dešinio žando gleivinėje ir viršutinės lūpos gleivinės dešinėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo N. J. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo N. J. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo nuteisimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstos.

Dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant pradinius procesinius veiksmus, t. y. apklausas ir akistatą su N. J., nukentėjusioji buvo neblaivi, vertintinas minėtuose dokumentuose užfiksuotų duomenų patikimumas ir teisingumas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos su N. J. metu, nukentėjusioji V. T. iš esmės nurodė tas pačias esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes: sugyventinis N. J. kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų jai sudavė į galvos sritį (1 t., b. l. 50-51), N. J. ją tampė už plaukų, kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, dėl to ji nugriuvo ant grindų, jai gulinčiai ant grindų, ne mažiau kaip devynis kartus, sudavė į galvos bei veido sritį (1 t., b. l. 59-60), N. J. pradėjo ją tampyti už plaukų ir jai nukritus, kumščiais, ne mažiau kaip dešimt kartų, sudavė į galvos sritį (1 t., b. l. 54-55). Taip pat nuosekliai nurodė pasišalinimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes, bei tolimesnę įvykių eigą – ją brendančią per sniegą, paėmė Ž. N., kuriam taip pat nurodė buvusi sumušta sugyventinio. Abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo, kadangi papildomai apklausiama apeliacinės instancijos teisme, V. T. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo, akistatos su N. J. metu, be kita ko nurodydamas priežastį, jog pirmosios instancijos teisme ji pakeitė parodymus iš baimės.

13. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir teisingumą patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, lyginant juos tarpusavyje bei visumoje. Iš 2021 m. sausio 14 d. nukentėjusiosios V. T. protokolo–pareiškimo policijai matyti, kad sekančią dieną po įvykio, ji policijos pareigūnams nurodė, kad jos sugyventinis N. J., asmeninio konflikto metu ją tampė už plaukų, kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų, bei kumščiu ne mažiau kaip devynis kartus sudavė jai į galvos plaukuotąją dalį ir veido sritį. Tokiu savo elgesiu jis jai sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir sužalojo, nes ant veido, bei kojų atsirado kraujosruvos (1 t., b. l. 10). Kaip matyti iš jos protokole–pareiškime pateiktų įvykio aplinkybių, nukentėjusioji gan detaliai ir nuosekliai jos atžvilgiu apibūdino nuteistojo neteisėtus veiksmus, t. y. nukentėjusioji nuteistojo N. J. buvo tampoma už plaukų, nuteistasis jai kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, dėl to ji nukrito ant grindų. Jai gulinčiai kumščiu devynis kartus suduota į galvos plaukuotąją dalį ir veido sritį. Apklausta apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, jog nuteistasis ją papurtė, patąsė, ji nukrito nuo kumščiu suduoto smūgio ir krisdama užsigavo. Minėtas sužalojimų padarymo aplinkybes patvirtinta ir byloje esanti (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, jog V. T. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, dešinio smilkinio srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje, muštinės žaizdos dešinio žando gleivinėje ir viršutinės lūpos gleivinės dešinėje galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (1 t., b. l. 75). Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta ekspertė K. Š. patvirtino specialisto išvadą tuo, jog poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje ir odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir / ar paviršiais – tai, kai yra kietas bukas daiktas ir / ar paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu, arba griuviminės traumos metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu arba paviršiumi. Taigi, tiek specialisto išvada, tiek ir ekspertės parodymai apeliacinės instancijos teisme patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu apklausos ir akistatos metu, bei pareiškime nurodytas aplinkybes apie suduotą smūgį į veido sritį, bei po jai kumščiu (kietu buku daiktu) suduoto smūgio į veidą krentant (griūvant) ant žemės, atsiradusią poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario srityje. Iš 2021 m. sausio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas dešinės veido pusės skruoste (1, b. l. 38-40), šią aplinkybę patvirtino, liudytojas Ž. N. teigdamas, jog matė ant nukentėjusiosios veido patinimą (paraudimą). Liudytojo Ž. N. viso proceso metu duoti parodymai patvirtina nukentėjusiosios V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji buvo sumušta savo sugyventinio ((duomenys neskelbtini)) bei jo išvaryta iš (duomenys neskelbtini), ir šią aplinkybę be kita ko patvirtino liudytoja D. K. Z., kuriai (duomenys neskelbtini) nurodžiusi buvusi sumušta ir išvaryta iš (duomenys neskelbtini) sugyventinio.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis duodamas parodymus viso proceso metu nebuvo nuoseklus. Nurodė, jog nukentėjusiajai baigėsi alkoholis, todėl jį paprašė nuvykti į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Jam nesutikus, nukentėjusioji pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, jam (nuteistajam) spyrė į dešinės kojos kelį ir puodeliu kelis kartus bandė suduoti į galvą, todėl jis nukentėjusiąją išvarė iš savo (duomenys neskelbtini), nes ji elgėsi neadekvačiai. Vėliau, apie 24 val., pas jį atėjo nukentėjusioji pasiimti telefono, kurį jai padavė. Jos net pirštu nepalietė, nesudavė nei vienos smūgio. Apklausiamas apylinkės teisme papildė savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus tuo, jog ji jam sudavė puodeliu per galvą, spyrė į kelį, todėl ją išvijo iš savo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji, anot nuteistojo, nebuvo sužalota, ant jos nebuvo mėlynių, jis jai atidavė jos telefoną (1 t., b. l. 103-104; 2 t., b. l. 21). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis N. J. nenurodė ikiteisminiame tyrime ar apylinkės teisme nurodytų aplinkybių, jog nukentėjusioji jį prašė parvežti degtinės ar jo atžvilgiu būtų bandžiusi jam kur nors spirti, suduoti puodeliu į galvą bei ją būtų išvijęs. Priešingai, iš viso nedetalizavo įvykio aplinkybių (ar ji buvo mušama ar pati susižalojo), tik nurodė, kad pas jį atvykusi policija jį išsivežė bei, kad nukentėjusioji pas tyrėją buvo apklausinėjama neblaivi.

15. Nors N. J. viso proceso metu neigė savo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau tiek iš byloje aptartų įrodymų, tiek ir iš paties nuteistojo parodymų matyti tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo (jo (duomenys neskelbtini), kur gyveno nukentėjusioji) įvyko konfliktas, kurio metu, jis nukentėjusiąją neblaivią išvarė iš savo (duomenys neskelbtini). Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios protokolas pareiškimas, pačios nukentėjusiosios parodymai (ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme), akistatos su N. J. protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės. Taigi, įvertinus visumą surinktų byloje įrodymų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusiajai specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti nuteistojo neteisėtais veiksmais.

18. Vertinant liudytojo parodymus akivaizdu, kad viso proceso metu liudytojas nuosekliai patvirtino, tai, ką jam papasakojo nukentėjusioji, t. y., kad ją sumušė sugyventinis, liudytojas taip pat matė ant nukentėjusiosios veido dešinėje pusėje esantį paraudimą, (ikiteisminiame tyrime ir kairėje veido pusėje mažesnį paraudimą), kas patvirtina nukentėjusiosios 2021 m. sausio 14 d. protokole–pareiškime, ikiteisminio tyrimo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio, akistatos su N. J. metu užfiksuotas faktines aplinkybes, tiek byloje esančią specialisto išvadą, ekspertės paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, tiek tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo padaryti ne pačios nukentėjusiosios (jai pačiai nugriuvus), o nuteistojo neteisėtais veiksmais. Vien tai, jog nukentėjusioji pas liudytoją (duomenys neskelbtini) (esančioje šalia nuteistojo (duomenys neskelbtini)) prabuvo ilgesnį laiką nesudaro pagrindo netikėti minėtais liudytojo parodymais, kadangi jis duodamas parodymus buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiamas apylinkės teisme. Duomenų, patvirtinančių, jog liudytojas Ž. N. yra suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį, nėra, todėl apelianto skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.

19. Be kita ko atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog apie įvykį policijai pranešė Ž. N. Iš byloje esančio BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad nukentėjusioji 2021 m. sausio 13 d., 3:42 val. atvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 24-27).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad būtent N. J. tyčia tampė sugyventinę V. T. už plaukų, kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, dėl ko ji nukrito ant grindų, bei kumščiu ne mažiau kaip devynis kartus sudavė jai į galvos plaukuotąją dalį ir veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl šeimos nario sąvokos

21. Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, kad nukentėjusioji V. T. nėra nuteistojo N. J. šeimos narė (sugyventinė), bei, kad jie nevedė bendro ūkio.

21.1. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

21.2. Kasacinio teismo praktikoje dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, 2K-383-1073/2018, 2K-63-511/2021) šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

21.3. Tai suponuoja išvadą, kad šeimos teisine apsauga, kylančia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, gali naudotis nebūtinai kraujo ryšiais susiję asmenys, tarp kurių egzistuoja jau minėti supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba grindžiami ilgalaikiai santykiai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-489/2020, Nr. 2K-95-648/2021).

21.4. Nagrinėjamu atveju, iš N. J. bei V. T. parodymų, duotų nagrinėjamoje byloje matyti, kad nukentėjusioji V. T. ikiteisminiame tyrime duodama parodymus nurodė, jog su nuteistuoju N. J. jie buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus laiko bei su juo vedė bendrą ūkį. Apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji papildė, kad ji nuteistojo (duomenys neskelbtini) sodinosi (duomenys neskelbtini), augino (duomenys neskelbtini), pirkdavo maisto ir gamindavo, be to, ji stengdavosi N. padėti tuo, kuo galėdavo. Patvirtino, jog net nuteistajam neturint darbo, o jai užsidirbus pinigų užsienyje ji jį (duomenys neskelbtini) metus išlaikė. Nuteistasis viso proceso metu neigė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė. Iš pradžių ikiteisminiame tyrime nurodė, kad jie buvo (duomenys neskelbtini), susitikinėjo, tačiau kartu negyveno. Neneigė, kad nukentėjusioji pas jį dirbdavo įvarius darbus, sodinosi (duomenys neskelbtini), jas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55). Duodamas parodymus nurodė, jog nukentėjusioji atvažiuodavo pas jį pabūti, o jis ją įsileisdavo (1 t., b. l. 103). Apylinkės teisme apklaustas papildė, jog nukentėjusioji kartais pas jį nakvodavo, ji jam nėra tik darbuotoja prižiūrinti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme jis neneigė, kad nukentėjusioji prižiūrėjo jo (duomenys neskelbtini), augino (duomenys neskelbtini), būdavo pas jį. Nors šiuo atveju nuteistasis visiškai neigia, kad nukentėjusioji buvo jo sugyventinė, tačiau jų tarpusavio santykių turinys leidžia spręsti, kad juodu siejo faktiniai šeiminiai santykiai (gyveno kartu, nukentėjusioji rūpinosi jo (duomenys neskelbtini) aplinka, pirko maisto bei net vienu metu finansiškai išlaikė). Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminiame tyrime, jos protokolas – pareiškimas, kad nuteistasis yra jos sugyventinis, 2021 m. sausio 15 d. pareigūnės tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 46), kuriame kaimynai nuteistojo (duomenys neskelbtini) matydavo moterį, kuri tvarkydavo (duomenys neskelbtini) kiemą, dažnai (duomenys neskelbtini). Kaimynių manymu nukentėjusioji ten pastoviai gyveno. Liudytojos D. K. Z. parodymai, kad nukentėjusioji gyvena kartu su sugyventiniu N. J. Pažymėtina ir tai, jog 2021 m. gegužės 1 d. tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuvykus į nuteistojo (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji buvo rasta nuteistojo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji pabrėžė, kad pas nuteistąjį yra likę daug jos asmeninių daiktų, kurių ji negalėjo iš jo pasiimti. Taigi pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju BK 140 straipsnio 2 dalies prasme nukentėjusioji V. T. yra laikytina šeimos nare.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai byloje esančius duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant N. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad N. J. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika, atsižvelgiant į padarinius, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

23. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas N. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas N. J. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, byloje nustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117), neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 129-131), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 119-125), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126). Nuteistajam, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95, 97). Pirmosios instancijos teismas papildomai atsižvelgė į smurto pobūdį ir intensyvumą, į tai, kad tai buvo vienkartinis smurto atvejis, todėl motyvuotai neskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. J. už jo padarytą vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę jos dydį nustatydamas mažesnį už bausmės vidurkį. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo principų, neprieštarauja teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti N. J. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš N. J. 189 eurus (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Edmundo Jankaičio suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 119-121). (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš N. J. 145 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 111-113).

24.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

24.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

24.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nuosprendį apskundė nuteistasis N. J. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (2 t., b. l. 85) nuteistajam N. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą N. J. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei: iš nuteistojo N. J. 145 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo N. J. valstybės naudai išieškoti 145 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.