- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-456-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02483-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. L., Ž. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės V. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui Ž. L. ir suinteresuoto asmens Ž. L. savarankišką reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuotas asmuo Ž. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė V. P. (toliau – ir antstolė) kreipėsi į teismą prašydama skirti suinteresuotam asmeniui Ž. L. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, ir skolininkė, ir apeliantė) baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Pareiškime nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo Ž. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkė įpareigojimo atlikti veiksmus pagal teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą neįvykdė, todėl 2023 m. gruodžio 1 d. antstolė surašė Sprendimu?, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akta? Nr. (duomenys neskelbtini), bei kreipėsi į teismą prašydama spręsti klausimą dėl baudos skolininkei Ž. L. skyrimo.
2. Suinteresuotas asmuo Ž. L. pateikė teismui savarankišką reikalavimą, prašydama pakeisti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) ) nustatytą vykdymo tvarką, jai skirtą įpareigojimą pakeičiant ieškovės (išieškotojos) Ž. K. teise atlikti už skolininkę jos lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus. Skolininkė aiškino, kad įvykdyti teismo sprendimą ir atlikti reikiamus statybos darbus jai trukdo išieškotoja, Ž. K. pradžioje atsisakė suderinti jai pateiktus projektinius sprendinius, o vėliau, juos suderinusi, atsisakė leisti skolininkės rangovui vykdyti darbus pagal projektą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Ž. K. (toliau – ir išieškotoja) procesiniuose dokumentuose nurodė, kad baudos skyrimas skolininkei yra tikslingas, nes po teismo sprendimo įsiteisėjimo (2023 m. sausio 12 d.) skolininkė beveik pusmetį neatliko jokių veiksmų, o išsamius darbo brėžinius su atitinkamo specialisto parašais skolininkė pateikė įvertinti tik 2023 m. gruodžio 6 d., t. y. po to, kai antstolė vykdomojoje byloje 2023 m. gruodžio 1 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) . Teigė, kad darbus atliekant jos gyvenamosiose patalpose ir remontuojant jos turtą, ji turi būti tikra, jog darbai bus atlikti tinkamai ir kokybiškai ir tai negali būti laikoma kliudymu įvykdyti teismo sprendimą.
4. Atsikirsdama į skolininkės savarankišką reikalavimą, nurodė, kad tenkinus skolininkės prašymą ir pakeitus sprendimo vykdymo būdą tokiu būdu, kokiu prašo skolininkė, būtų pažeisti išieškotojos lūkesčiai, kuriuos ji turėjo kreipdamasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Išieškotojai tektų pačiai organizuoti darbus, t. y. perimti visą skolininkės neteisėtai atliktais darbais sukeltų padarinių šalinimo naštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. liepos 9 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino ir skyrė skolininkei Ž. L. 3,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022, ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023, neįvykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 12 d. iki visiško teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, išieškotojos Ž. K. naudai, suinteresuoto asmens Ž. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad teismo sprendimo ir nutarties pagrindu 2023 m. liepos 31 d. išduotas vykdomasis raštas nėra įvykdytas, o tai patvirtintino antstolės į vykdomąją bylą prie Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtos fotonuotraukos bei suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022 išnagrinėjo skolininkės 2023 m. birželio 20 d. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir 2023 m. liepos 11 d. nutartyje nurodė, kad „teismo sprendimo vykdymo operatyvumas iš esmės priklausė nuo atsakovės atliekamų veiksmų operatyvumo (atsakovė (turėjo būti nurodoma ieškovė) jai nekliudė, priešingai, bendradarbiavo), tačiau atsakovė nedėjo pastangų (dėjo nepakankamai), kad teismo sprendimas realiai per trumpiausią laiką būtų įvykdytas“.
7. Iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo proceso šalių ir/ar jų atstovų susirašinėjimo el. paštu tiek iki vykdomojo rašto išdavimo, tiek ir po vykdomojo rašto išdavimo, teismas nustatė, kad išieškotoja bendradarbiavo su skolininke iki antstolė 2023 m. gruodžio 1 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad tai, jog išieškotoja nori išsiaiškinti ketinamų atlikti rangos darbų pradėjimo laiką, apimtis, terminus, susipažinti su atliktinų darbų eiga ir kt., nelaikytina priežastimis, trukdančiomis skolininkei vykdyti teismo sprendimą ar galinčiomis pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar spręsti dėl išieškotojos pareigų pažeidimo, kadangi ketinami atlikti rangos darbai tiesiogiai susiję su išieškotojos teisėmis į saugias gyvenimo sąlygas, jos naudojamoje namo dalyje, kuri turi atitikti teismo sprendime nurodytos higienos normos ir statytos techninių reglamentų visus reikalavimus.
8. Teismas vertino, kad skolininkė per visą teismo sprendimo vykdymo laiką, skaičiuojant nuo jo įsiteisėjimo (2023 m. sausio 12 d.) iki šios bylos nagrinėjimo, t. y. per daugiau nei 1,5 metų kreipėsi į vos du rangovus UAB „Šora“ ir UAB „Tarda“ dėl rangos darbų, reikalingų teismo sprendimo įvykdymui, atlikimo, kas, pasak teismo, vertintina kaip skolininkės nepakankamos pastangos siekiant tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to, teismas sprendė, kad nėra jokių objektyvių ar kitokių pateisinančių priežasčių, dėl kurių skolininkė negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti teismo sprendimą per jame nustatytą terminą. Konstatavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas dėl skolininkės Ž. L. pastangų nepakankamumo, aktyvesnio bendradarbiavimo su išieškotoja stokos, todėl nutarė spręsti dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
9. Parinkdamas baudos dydį teismas nurodė, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo nukenčia išieškotojos gyvenimo kokybė, kyla grėsmė pablogėti išieškotojos sveikatai dėl jos gyvenimo statinyje, kuris netenkina nurodytų teisės aktų reikalavimų. Todėl, įvertinęs išieškotojos interesų, ginamų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, svarbą, atsižvelgęs į nustatytas teismo sprendimo nevykdymo priežastis, siekdamas paskatinti skolininkę imtis aktyvesnių veiksmų realiam teismo sprendimo vykdymui, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas laikė, kad teisinga, protinga, adekvati bauda skirtina skolininkei yra 3,00 Eur už kiekvieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022, ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023, neįvykdymo dieną.
10. Pasisakydamas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir tokį skolininkės prašymą atmesdamas, teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą iš esmės buvo konstatuota, kad skolininkės atliktos rekonstrukcijos padariniai (pažeidimai ieškotojos turtui) turi būti pašalinti vieninteliu būdu, t. y. projekto parengimu ir jo įvykdymu (konkrečiai nurodyta rezoliucinėje dalyje). Nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje (nutarties 23 punktas) nurodyta, kad ieškovė neprivalo parengti konkretaus projekto ir konkrečiai išdėstyti, kaip pataisyti jos pastato daliai padarytus pakenkimus, o būtent atsakovės, šiuo atveju Ž. L., pareiga yra ištaisyti padarytą žalą: parengti atitinkamą projektą ir jį įvykdyti. Sprendė, kad skolininkės prievolė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra asmeninio pobūdžio.
11. Teismas vertino, kad skolininkės pareikšto prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinimas esamoje situacijoje reikštų išieškotojos teisių gynimo būdo pakeitimą, išieškotoja būtų priversta pati atlikti statybos rangos darbus tam, kad būtų atstatyta jos gyvenamojo namo dalies būklė, pabloginta skolininkės veiksmais, į būklę atitinkančią teismo sprendime nurodytus higienos normos ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal skolininkės prašymą atveju, išieškotojai tektų pačiai ieškoti rangovų statybos darbams atlikti, rūpintis sutarčių sudarymu, spręsti apmokėjimo už darbus klausimus ir t. t., taigi, iš esmės visa statybos rangos darbų atlikimo našta tektų ne skolininkei, ką ji privalo atlikti vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, o išieškotojai, kas, pasak teismo, būtų nesuderinama ir su teisingumo principo reikalavimais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Suinteresuotas asmuo Ž. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės: antstolės prašymą dėl baudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. L. atmesti, o suinteresuoto asmens Ž. L. savarankišką pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo – patenkinti. Taip pat prašoma priimti su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus bei nepriteisti šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
12.1. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pagal teismų sprendimus darbai dėl stogo konstrukcijos ir patalpų sienos bei dėl sandūros zonos mazgo turi būti įvykdyti namo dalyje, kuri priklauso Ž. K., todėl jie gali būti atliekami ne tik jai sutinkant, bet ir sudarant tinkamas sąlygas rangovui dirbti pozityviai bendradarbiaujant tiek su rangovu šiam atliekant darbus, tiek ir su Ž. L., kaip darbų užsakove. Teigia, kad išieškotojos pageidaujamos išsiaiškinti sąlygos yra antrinės jau sudarytos rangos sutarties sąlygos. Tik gavus rangovo sutikimą nurodytiems darbams atlikti ir turint sutikimą sudaryti rangos darbų sutartį būtų įmanoma numatyti terminus dėl darbų vykdymo pradžios ir pabaigos bei gauti darbų vykdymo eigos specifikaciją, galbūt, spręsti klausimą dėl būtinybės laikinai atlaisvinti dalį patalpų, kuriose vyks statybos darbai, ar spręsti dėl būtinybės Ž. K. laikinai apsigyventi kitoje vietoje.
12.2. Apeliantės teigimu, išieškotoja siekia, kad remonto darbus skolininkė atliktų iš savo namo pusės, tačiau tai reikštų, kad ji turėtų nugriauti dalį savo pastatyto namo pusės, ko įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nėra nurodyta.
12.3. Pasak apeliantės, vienašališkas teismo sprendimo įvykdymas be Ž. K. geranoriško dalyvavimo, nagrinėjamu atveju, yra neįmanomas. Teismo skundžiama nutartimi priteista bauda tampa nuolatiniu Ž. K. pajamų šaltiniu, kuris užtikrinamas teisiškai neišreikštu trukdymu įvykdyti teismo sprendimą (Ž. K. savo elgesiu atgraso rangovus sudaryti rangos sutartį su Ž. L., ir tokios aplinkybės yra sunkiai įrodomos, kadangi rangovo valinis apsisprendimas sudaryti rangos sutartį yra nulemiamas jo gaunama informacija bei susidaromu įspūdžiu apie sprendžiamą situaciją).
12.4. Teigia, kad Ž. K. gali vienašališkai įvykdyti teismo sprendimą už Ž. L. lėšas, kadangi Ž. L. rangos darbuose neprivalo dalyvauti, o darbus visais atvejais turės atlikti pasirinktas kvalifikuotas trečiasis asmuo, t. y. rangovas. Nagrinėjamu atveju, apeliantės manymu, Ž. L. yra pareiga sumokėti darbų išlaidas. Todėl prašytas teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimas nepažeidžia Ž. K. teisių, priešingai – gali užtikrinti sprendimo įvykdymą esant tokiai konfliktinei šalių situacijai tarp ginčo šalių.
12.5. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai Ž. L. siekį įvykdyti teismo sprendimą laikė pasyviu ir nepakankamu, nes užsitęsęs projektinių sprendinių parengimo bei suderinimo, o taip pat rangovų pasirinkimo procesas yra derybinės aplinkybės, kurias įrodyti rašytiniais dokumentais yra labai sudėtinga.
12.6. Teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog skolininkės Ž. L. prievolė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra asmeninio pobūdžio. Tokia teismo išvada yra klaidinga, kadangi Ž. L. prievolė ne tik gali, bet ir privalo būti atlikta ne jos, bet trečiųjų asmenų, t. y. kvalifikuotų statybos rangovų. Todėl ji nėra asmeninio pobūdžio, o sprendžiant dėl sprendimo pakeitimo galimybės būtent ši aplinkybė laikytina esmine. Mano, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 3 dalimi, klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo turėjo būti patenkintas, kadangi tik toks pakeitimas šiuo metu gali užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.
12.7. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai laikė, kad raštas bei duomenys iš policijos nėra susiję su nagrinėjama byla, arba tokių duomenų išreikalavimas nepagrįstai užvilkins bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju, būtent Ž. K. elgesys sąlygoja teismo sprendimo įvykdymo negalimumą, todėl jos elgesio modelis susijusioje byloje yra svarbus įrodomasis faktorius teismui siekiant įvertinti tiek baudos skyrimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, tiek ir savarankišką prašymą, kaip vienintelę galimybę Ž. L. įvykdyti teismo sprendimą, o Ž. K. gauti teismo sprendimu jai priteistą materialinį rezultatą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja Ž. K. prašo atmesti Ž. L. prašymą dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo, atmesti atskirąjį skundą ir priteisti iš Ž. L. partirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
13.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagrindinė ir vienintelė priežastis, dėl ko iki šiol nėra įvykdytas teismo sprendimas, yra ta, kad skolininkė nenori bendradarbiauti su išieškotoja derinant su ja statybos darbų atlikimo eigą. Išieškotojos nuomone, skolininkė taip elgiasi dėl to, jog darbus galimai ketina atlikti ūkio būdu (be statybos rangos sutarčių), kadangi toks statybos būdas yra pigesnis.
13.2. Teigia, kad įsiteisėjusiu sprendimu skolininkė buvo įpareigota pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, t. y. ištaisyti pakenkimus išieškotojos turtui, kurie buvo padaryti skolininkei vykdant rekonstrukciją. Mano, kad sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pati skolininkė. Pasak išieškotojos, byloje buvo nustatyta, jog skolininkė, vykdydama rekonstrukciją, perpjovė abiem šalim priklausantį medinį namą, savo namo pusėje susimūrijo ugniasienę, o išieškotojos namo dalį paliko niekaip nesutvirtintą ir neapšiltintą. Įsiteisėjusiu sprendimu skolininkė įpareigota pašalinti šiuos išieškotojos turtui padarytus pakenkimus, tačiau sprendime nėra nurodoma, kad šie pažeidimai būtų pašalinti iš išieškotojos namo pusės, juo labiau kad darant pažeidimus skolininkei nebuvo būtina patekti į išieškotojos patalpas, kas reiškia, jog tai nėra būtina ir šalinant šiuos pažeidimus. Būtent pati skolininkė nusprendė išieškotojos namo pakenkimus taisyti iš išieškotojos namo dalies, o išieškotoja, bendradarbiaudama su skolininke, tam neprieštaravo. Tačiau jokie realūs veiksmai galiausiai net nebuvo pradėti dėl skolininkės vėlesnio bendradarbiavimo stokos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Pateikusi atskirąjį skundą apeliantė prašo priimti naujai teikiamus įrodymus – advokato paklausimas policijai bei policijos 2024 m. birželio 19 d. raštas „Dėl duomenų suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) , kadangi, jos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos prijungti prie bylos. Apeliantė teigia, kad šie įrodymai patvirtina, jog būtent Ž. K. elgesys sąlygoja teismo sprendimo įvykdymo negalimumą, todėl jos elgesio modelis susijusioje byloje yra svarbus įrodomasis faktorius teismui siekiant įvertinti tiek baudos skyrimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, tiek ir savarankišką prašymą, kaip vienintelę galimybę Ž. L. įvykdyti teismo sprendimą, o Ž. K. gauti teismo sprendimu jai priteistą materialinį rezultatą. Kadangi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas patikrino duomenis, susijusius su apeliantės nurodoma administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini). Iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėtos, tačiau nutrauktos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėta byla pradėta pagal Ž. K. pareiškimą dėl apribotos prieigos prie šulinio. Kadangi minėta byla nutraukta pareiškėjai atsisakius skundo, nėra galimybės nustatyti kas buvo kaltas dėl toje byloje kilusio ginčo, tuo pačiu, minėtos bylos duomenys niekaip nepatvirtina apeliantės nurodomos aplinkybės, kad būtent Ž. K. elgesys sąlygoja teismo sprendimo įvykdymo negalimumą. Dėl to spręstina, kad nėra pagrindo priimti apeliantės naujai teikiamų įrodymų, susijusių su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu.
Dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinių padarinių
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos – antstolės, pareiškimas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo skolininkei ir pastarajai skirta bauda už sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Byloje nustatyta, kad antstolės V. P. kontoroje 2023 m. rugpjūčio 29 d. gautas ir priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022, dėl įpareigojimo Ž. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) , stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėmis pastatų sienomis keliami reikalavimai. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paragino Ž. L. per 10 dienų įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Nustačius, kad sprendimas neįvykdytas, išieškojimą vykdanti antstolė 2023 m. gruodžio 1 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) , bei su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą spręsti klausimą dėl baudos Ž. L. skyrimo.
19. Byloje nekilo ginčo, kad aukščiau paminėti teismų sprendimai neįvykdyti iki šiol, tačiau skolininkė teigė, kad negali įvykdyti teismo sprendimų dėl išieškotojos kaltės, jos nebendradarbiavimo su skolininke. Be kita ko, skolininkė antstolės pareiškimo nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą CPK 771 straipsnio 3 dalies pagrindu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, teigdama, kad pati išieškotoja gali įvykdyti sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais skolininkei nustatyta asmeninio pobūdžio prievolė – sustiprinti gyvenamojo namo stogo konstrukcijas bei tinkamai įrengti išieškotojos ir skolininkės patalpas skiriančią sieną.
20. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
21. Pagal CPK 771 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (2, 3, 6 dalys) šiame straipsnyje nustatyti kiti antstolio veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, ir sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar neįvykdytame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės. Kiti antstolio veiksmai, susiję su teismo sprendimo, kuriame nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, vykdymu, taip pat tokio sprendimo neįvykdymo padariniai priklauso nuo to, ar veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti atsakovas, gali atlikti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys.
22. Kadangi teismo sprendime, dėl kurio neįvykdymo padarinių sprendžiama nagrinėjamoje byloje, nebuvo nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, tai kiti antstolio veiksmai, susiję su šio sprendimo vykdymu, taip pat sprendimo neįvykdymo padariniai, priklauso nuo to, ar veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigota atlikti atsakovė (šioje byloje – suinteresuotas asmuo, skolininkė), gali atlikti tik ji pati, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Jeigu veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigota atlikti atsakovė, gali atlikti ir kiti asmenys, antstolio surašytas aktas perduotinas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Jeigu veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigota atlikti atsakovė, gali atlikti tik ji pati, antstolio surašytas aktas perduotinas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris gali atsakovei skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkės prievolė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra asmeninio pobūdžio, kadangi sprendžiant ginčą buvo konstatuota, jog skolininkės atliktos rekonstrukcijos padariniai (pažeidimai ieškotojos turtui) turi būti pašalinti vieninteliu būdu, t. y. projekto parengimu ir jo įvykdymu (konkrečiai nurodyta rezoliucinėje dalyje), kad būtent atsakovės, šiuo atveju Ž. L. pareiga yra ištaisyti padarytą žalą: parengti atitinkamą projektą ir jį įvykdyti. Apeliantė su šiais teismo argumentais nesutinka ir nurodo, kad darbus bet kokiu atveju atliks trečias asmuo – rangovas, kuris darbus turės atlikti Ž. K. patalpose, todėl tik rangovas ir Ž. K. gali suderinti visus klausimus dėl atliktinų darbų, o skolininkei Ž. L. kyla tik pareiga sumokėti darbų išlaidas.
25. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visą tarp šalių kilusio ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais išspręsto ginčo esmę, t. y. kad būtent apeliantė, atlikdama ginčo statinio rekonstrukciją pažeidė išieškotojos teisėtus interesus, darbus atliko ne pagal suderintą projektą ir būtent skolininkė teismų buvo įpareigot parengti projektą ir ištaisyti atliktų darbų trūkumus, tik pačiai skolininkei kyla pareiga įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023 23 punkto motyvai). Svarbu ir tai, kad aplinkybę, jog kilusiame ginče prievolę privalo atlikti pati skolininkė, jau yra konstatavęs sprendimą priėmęs teismas įsiteisėjusia nutartimi, kurioje atsakovės (skolininkės) prašymu buvo nagrinėtas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas pagal CPK 284 straipsnio nuostatas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2024 m. kovo 28 d. teisme buvo gautas pareiškėjos Ž. L. (atsakovės pagal išnagrinėtą bylą) prašymas pakeisti teismo sprendimu nustatytą vykdymo tvarką dalyje dėl įpareigojimo per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo stogo konstrukcijas virš ieškovės buto ir įrengti šalių patalpas skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai, juos pakeičiant pinigine prievole – įpareigojimu išmokėti 3 763,94 eurų dydžio išmoką, būtiną šiems darbams atlikti pareiškėjos sąskaita (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų civilinė byla Nr. e2VP-9264-986/2024). Savo prašymą atsakovė motyvavo iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir šioje byloje, t. y. kad įvykdyti teismo sprendimą jai trukdo pati išieškotoja, nebendradarbiaudama su sprendimą įvykdyti turinčia skolininke.
Žemesnės instancijos teismas
26. Minėtoje civilinė byloje teismas įsiteisėjusia 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi konstatavo, kad egzistuojant turtui ir objektyviai galint pašalinti jam padarytus pažeidimus (šalims bendradarbiaujant), pareikšto prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinimas esamoje situacijoje reikštų ieškovės (išieškotojos šioje byloje) teisių gynimo būdo pakeitimą į jos nepasirinktą (darbų atlikimą į piniginės kompensacijos išmokėjimą); pareiškėjos prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant jai suinteresuoto asmens turtui padarytus pakenkimus pakeisti į piniginę kompensaciją, reikštų nepagrįstą įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės pakeitimą, juo šalims suteiktų teisių išplėtimą ir nustatytų pareigų susiaurinimą, o taip pat ir įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą be būtino pagrindo. Akivaizdu, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog Ž. K. gali vienašališkai įvykdyti teismo sprendimą už Ž. L. lėšas jau yra paneigti įsiteisėjusia teismo, nagrinėjusio ginčą iš esmės, nutartimi, todėl plačiau dėl šio skolininkės prašymo nepasisakytina.
27. Esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad skolininkės Ž. L. prievolė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra asmeninio pobūdžio, todėl konstatuodamas, kad šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, iš esmės teisingai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas.
28. Teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Nagrinėjamu atveju, matyti, kad tarp vykdymo proceso šalių, t. y. išieškotojos ir skolininkės, yra kilusi konfliktinė situacija dėl ginčo pastato rekonstrukcijos, kurios metu išieškotojos turtui buvo padaryta žala. Prie šios bylos pridėtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad įsiteisėjus sprendimams, įpareigojusiems skolininkę atlikti atitinkamus veiksmus (2023 m. sausio 12 d.), pirmasis šalių (jų atstovų) bendravimas elektroniniais laiškais prasidėjo dar 2023 m. kovo 2 d. Iš minėtų susirašinėjimų matyti tik vis gilėjantis šalių konfliktas dėl skolininkės turimų atlikti darbų, nustatyta, kad vyko būsimų darbų apimčių, darbų pobūdžio vertinimas, išieškotoja teikė skolininkei įvairias pastabas, skolininkė ieškojo asmens, galinčio pasirašyti projektą, į ginčo objektą vyko rangovas ir pan., tuo pačiu, bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. išieškotoja sutiko su projektuotojo sprendiniais, su jais sutiko ir 2023 m. gruodžio 18 d. el. laišku skolininkei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje konkrečioje byloje negali būti laikoma, kad skolininkė iki 2023 m. gruodžio 1 d. antstolės surašyto Sprendimu?, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visiškai jokių veiksmų ar sąmoningai vengė vykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį ją atlikti atitinkamus veiksmus. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad sprendimas kurį laiką, iki išieškotoja sutiko su darbų projekto sprendiniais, nebuvo vykdomas dėl tarp šalių kilusios konfliktinės situacijos, šalių pozicijų, nuomonių ir lūkesčių dėl atliktinų darbų skirtumų.
30. Kita vertus, skolininkė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 26 d., kai išieškotoja sutiko su MB „Braižas“ projekto sprendiniais, buvo imtasi reikiamų, aktyvių priemonių sprendimo įvykdymui. Nors byloje yra UAB „Tarda“ ir UAB „Šora“ raštai, kuriuose potencialūs rangovai atsisako atlikti darbus dėl tarp šalių kilusios konfliktinės situacijos, byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų aktyviai ieškojusi kitų rangovų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog išieškotoja nori žinoti ketinamų atlikti darbų apimtis, terminus, negali būti laikoma objektyvia priežastimi, trukdančia skolininkei ieškoti rangovų ar pradėti vykdyti teismo sprendimą, ir pateisinančia teismo sprendimo nevykdymą.
31. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas įgyja privalomumo ir vykdytinumo galią (CPK 18 straipsnis). Nurodyti teismo procesiniai dokumentai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnis), todėl už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją ir yra skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
32. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl baudos skyrimo skolininkei, padaryta įvertinus visas ginčo aplinkybes, t. y., kad dėl teismo sprendimo nevykdymo nukenčia išieškotojos gyvenimo kokybė, gyvenant statinyje, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, įvertinus išieškotojos interesų, ginamų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, svarbą, yra teisėta ir pagrįsta.
33. Kadangi teismo procesinio sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Procesinio sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013). Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu taikytinos baudos dydžio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, o, atsižvelgdamas į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt., vadovaujasi tik bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus skolininkei teismo sprendimu skirtų įpareigojimų pobūdį, teismo sprendimo nevykdymo terminą, pirmosios instancijos teismo skirtos baudos dydis – 3 Eur į dieną, laikytina proporcinga ir teisinga priemone, tiek atliekančia kompensuojamąją funkciją, tiek skatinančią skolininkę sprendimą įvykdyti. Nors apeliantė teigia, kad paskyrus tokią baudą ji tampa pragyvenimo šaltinių išieškotojai, tokie skolininkės argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent išieškotoja kreipėsi į teismą dėl skolininkės atliktų rekonstrukcijos darbų trūkumų pašalinimo, teisminiame procese siekė, kad jos pažeistos teisės būtų apgintos apeliantei sutvarkant ginčo statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, įrodinėjo, kad jos valdomojoje namo dalyje dėl apeliantės atliktų darbų kaupiasi drėgmė, šaltis ir pan. Dėl to, apeliantės argumentai, kad išieškotoja gali būti nesuinteresuota sprendimo įvykdymu, kad gali tikslingai vengti sprendimo įvykdymo dėl jos naudai iš skolininkės priteistos baudos, kuri laikytina artima minimaliai įstatyme nustatytai baudai, laikytini nepagrįstais ir atmestini.
35. Visgi, teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-906/2016).
36. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė skirti skolininkei Ž. L. 3,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022, ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023, neįvykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 12 d. iki visiško teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą kasacinio teismo išaiškinimą, ši teismo nutarties dalis patikslintina, nurodant, kad skolininkei bauda skaičiuotina nuo kitos dienos, einančios po 2023 m. gruodžio 1 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis), t. y. nuo 2023 m. gruodžio 2 d., už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai iki sprendimais nustatytų įpareigojimų įvykdymo. Pažymėtina, kad toks skundžiamos nutarties patikslinimas nekeičia nagrinėjimo ginčo baigties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
37. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai iš Ž. L. priteisė Ž. K. bylinėjimosi išlaidas, nes Ž. L. siekia bet kokia kaina įvykdyti teismo sprendimą, todėl nurodo, kad patenkinus atskirąjį skundą dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat naikintina, o išlaidos iš ginčo šalių nepriteistinos. Atsižvelgus į tai, kad atskirasis skundas netenkinamas, o kitų argumentų dėl šios skundžiamos nutarties dalies neteisėtumo nepateikta (bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio), ši skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista.
38. Atmetus atskirąjį skundą, iš skolininkės išieškotojai priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos – 500 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, kadangi šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių atlygintinų dydžių (CPK 93, 98 straipsniai).
39. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius, todėl naikinti ją remiantis apeliantės argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį dėl baudos skaičiavimo pradžios (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti nutarties dalį, kuria nutarta skirti skolininkei Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022, ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023, neįvykdymo dieną, nurodant, kad bauda pradedama skaičiuoti nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, išieškotojos Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš suinteresuoto asmens Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.