- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2-831-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02380-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ASKOT LT“, viešajai įmonei „Lazdynų baseinas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ASKOT LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ASKOT LT“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-2115-852/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ASKOT LT“ ir viešajai įmonei „Lazdynų baseinas“, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – UAB „Vilniaus energija) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Lazdynų baseinas“ (toliau - VšĮ „Lazdynų baseinas“) 544 163,71 EUR žalos; priteisti ieškovei UAB „Vilniaus energija“ solidariai iš atsakovių VšĮ „Lazdynų baseinas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ASKOT LT“ (toliau – UAB „ASKOT LT“) 77 132,56 EUR žalos. Ieškovės reikalavimai užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės VšĮ „Lazdynų baseinas” turto areštą neviršijant 544163,71 EUR sumos ir solidarių reikalavimų užtikrinimui atsakovių VšĮ ,,Lazdynų baseinas” bei UAB „ASKOT LT“ turto areštą bendrai neviršijant 77132,56 EUR sumos.Atsakovių prašymu 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei VšĮ „Lazdynų baseinas“ iš areštuotų piniginių lėšų leido papildomai atsiskaityti su nutartyje išvardintais kreditoriais. Atsakovės UAB „ASKOT LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies – atsakovei UAB „ASKOT LT“ iš areštuotų piniginių lėšų leido papildomai atsiskaityti su kreditoriais UAB „Bitė Lietuva“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB SEB Vilniaus banko Šiaulių filialas“, UAB „TELE2“ bei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.Atsakovė UAB „ASKOT LT“ pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir papildomai leisti UAB „ASKOT LT“ atsiskaityti su šiais tiekėjais ir kreditoriais: UAB „Circle Lietuva“, UAB „Zavera“, UAB „Grifs AG“, UAB „Vilsanda“, UAB „Grindinis“, UAB „KLI LT“, UAB „Marijusta“, UAB „Visanda“. Atsakovė UAB „ASKOT LT“ teigė, kad teismas tik iš dalies tenkinamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neišsprendė atsakovės atžvilgiu sukeliamų neigiamų pasekmių, kylančių dėl nuosavybės teisių ribojimo. Atsakovė UAB „ASKOT LT“ nurodė, kad ji iš esmės praras galimybes toliau sklandžiai vykdyti savo veiklą, bus priversta atleisti darbuotojus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės UAB „ASKOT LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės visada susijusios su tam tikrais įmonės veiklos suvaržymais. Atsakovė UAB „ASKOT LT“ nenurodė kokiu mastu ir koks turtas nagrinėjamu atveju yra areštuotas, nepasiūlė lygiaverčio ieškovės pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. Tenkinus prašymą ir leidus atsakovei atsiskaityti su nurodytais subjektais, nebus efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai ir laikinosios apsaugos priemonės neatitiks jų taikymu siekiamų tikslų. Teismas pažymėjo, kad skirtingai nei kitos atsakovės VšĮ „Lazdynų baseinas“ atžvilgiu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso, į kurį teismas atsižvelgė 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi pakeitęs laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės UAB „ASKOT LT“ pateiktas įmonės kreditorių sąrašas ir sudarytos sutartys savaime nepagrindžia būtinybės pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tokiu mastu, kad būtų leista atsiskaityti su visais prašyme nurodytais kreditoriais. Atsakovė UAB „ASKOT LT“ taip pat neįrodė, kad pateiktos sutartys yra susijusios su įmonės pagrindine veikla. Teismas pažymėjo, kad daugumoje sutarčių nėra nurodytos paslaugų, darbų ir kt. kaina, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra taip pat svarbu. Šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis UAB „ASKOT LT“ leista atsiskaityti su pagrindiniais įmonės tiekėjais, teismo vertinimu, yra efektyvios ir proporcingos, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės UAB „ASKOT LT“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „ASKOT LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti atsakovei UAB „ASKOT LT“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir papildomai leisti atsiskaityti su prašyme nurodytais tiekėjais ir kreditoriais.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. gruodžio 13 nutartį tuo pačiu klausimu šioje byloje, nekėlė tokių reikalavimų, kaip kad skundžiamojoje nutartyje. Tokie veiksmai yra akivaizdžiai nepagristi ir neteisėti, sudarantys pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.UAB „ASKOT LT“ įstatuose nurodyta, kad įmonė galinti užsiimti bet kokia veikla, kuri nedraudžiama Lietuvos Respublikos teisės aktuose, todėl akivaizdu, jog įmones veiklos specifika yra labai plati. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pateiktos sutartys nėra susiję su įmonės pagrinde veikla. Vykdant įvairiapusę veiklą reikalingas įvairių paslaugų ir prekių įsigijimas, todėl UAB „ASKOT LT“ pareigos pagal sutartis negali būti skirstomos į pagrindines ir (ar) nepagrindines. Visi nurodyti įmonės kreditoriai yra lygūs ir turi turėti lygias teises bei galimybes reikalauti sutartinių įsipareigojimų vykdymo iš UAB „ASKOT LT“. Dėl įmones vykdomos gamybos rajonuose vyksta ūkinė veikla, yra sukurta daug naujų darbo vietų, todėl įmonei negalint atsiskaityti su svarbiausias kreditoriais (kurie buvo išskirti teikiant pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo) ir įmonės veiklai dėl to sustojus, nukentėtų daugelio su nagrinėjama civiline byla visiškai nesusijusių asmenų interesai, kurie šiuo atveju negali būti paneigti ieškovės interesų apsaugos pagrindu.Aplinkybės, sąlygojusios apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimą tik iš dalies, priimant 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, sprendžiant klausimą pakartotinai, negali būti vertinamos kaip reikšmingos ir jokio privalomojo teisinio pobūdžio neturi. Būtent siekiant ištaisyti trūkumus, dėl kurių apeliantės prašymas nebuvo patenkintas visa apimtimi, buvo kreiptasi pakartotinai ir iš bendro kreditorių rato išskirti pagrindiniai įmonės veiklos tolimesniam vykdymui itin reikšmingi kreditoriai, su kuriais neatsiskaičius kyla pavojus įmones veiklai.Nepriklausomai nuo atsakovei VšĮ „Lazdynų baseinas“ sudarytų galimybių atsiskaityti su atsakove UAB „ASKOT LT“, UAB „ASKOT LT“ nesudarius galimybių atsiskaityti su jos turimais tiekėjais, pastarosios veikla gali sustoti ir tokiu būdu nepriklausomai nuo apmokėjimo už paslaugas, veiklą vykdant ne vienasmeniškai, tolimesnis paslaugų teikimas VšĮ „Lazdynų baseinas“ taptų negalimas. Taip būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina ir tai, kad tam tikri tarp atsakovės UAB „ASKOT LT“ ir paslaugų tiekėjų susiklostę sutartiniai santykiai yra išimtinai dėl paslaugų teikimo/organizavimo atsakovei VšĮ „Lazdynų baseinas“. Tiek UAB ,,Grindinis", tiek UAB ,,Visanda" apeliantės užsakymu darbus atliko būtent VšĮ „Lazdynų baseinas“.Atsakovė UAB „ASKOT LT” įmonės prekes, reikalingas gamybai, įsigyja ne tik Lietuvoje, tačiau ir Latvijoje bei Estijoje. Visose nurodytose šalyse įmonės vardu yra įgyjami degalai iš vieno tiekėjo - UAB ,,Circle Lietuva". Šis tiekėjas gali užtikrinti nevaržomą paslaugos teikimą vienodomis, ekonomiškai įmonei naudingomis sąlygomis, kurios visose šalyse atsakovei UAB „ASKOT LT”, kaip pelno siekiančiai organizacijai, yra finansiškai naudingos ir tokiu būdu prisideda prie įmonės finansinio stabilumo užtikrinimo, o ne atvirkščiai. Tenkinęs atsakovės UAB „ASKOT LT” prašymą ir leidęs atsiskaityti tik su maža kreditorių (tiekėjų) dalimi, tačiau nevertinęs pakartotinio prašymo argumentų su pateiktais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kurie aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo klausimus.Atsakovei UAB „ASKOT LT” negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jos įsiskolinimas gali didėti ir net nulemti nemokumą. Atsižvelgiant į tai, gali sumažėti atsakovės UAB „ASKOT LT” galimybės įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą pilna apimtimi.Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ne visose atsakovės UAB „ASKOT LT” pateiktose sutartyse nurodyta paslaugų ar darbų kaina nesudaro pagrindo spręsti apie šių darbų/paslaugų būtinumą. Su kai kuriais paslaugų/prekių tiekėjais sudarytos sutartys dėl darbų, kuriuos iš anksto sunku būtų suplanuoti. Sutartys su tiekėjais patvirtina egzistuojant sutartinius santykius dėl nuolatinio paslaugų teikimo, kas suponuoja ir tai, kad paslaugos tiekėjui paslaugas suteikus, atsakovė UAB „ASKOT LT” privalo atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, argumentai dėl konkrečių apeliantės patiriamų išlaidų nepagrindimo yra nepagrįsti ir akivaizdžiai nesusiję su nagrinėjamu klausimu.Atsiliepime į atsakovės UAB „ASKOT LT“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vilniaus energija“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir neprijungti su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atskirojo skundo reikalavimų tenkinimas sukurtų situaciją, kai ieškovės reikalavimai, ieškovei palankaus galutinio sprendimo atveju, liktų realiai neužtikrinti. Teismas, atsakovės UAB „ASKOT LT” neginčyta 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, leidęs atsakovei UAB „ASKOT LT” atsiskaityti su dalimi nurodytų kreditorių subalansavo šalių interesus byloje. Nei 2017 m. sausio 19 d. prašyme, nei atskirajame skunde atsakovė UAB „ASKOT LT” nenurodė, kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė po 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kurios sudarytų prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių klausimo peržiūrėjimui.Iš atsakovės UAB „ASKOT LT” atskirojo skundo ir jo priedų matyti, kad jos elgesys yra nesąžiningas. Atsakovė UAB „ASKOT LT” neteisingai nurodo, kad negali atsiskaityti su darbuotojais, nors tokia teisė iš jos neatimta, pateikia sutartis, kurios kelia abejonių savo tikrumu, kitus argumentus ir dokumentus kurie nėra pagrįsti bei tikėtinai suklastoti. Akivaizdu, kad tolimesnis laikymasis procesinės pozicijos aiškiai negrįsti prašymo leisti atsiskaityti su konkrečiais kreditoriais aplinkybių, įrodo atsakovės UAB „ASKOT LT” bendrą nesąžiningumą ir grėsmę, kad leidus vykdyti prašomus atsiskaitymus bus iššvaistytas turtas, ypač piniginės lėšos.Atsakovė UAB „ASKOT LT” nei 2017 m. sausio 19 d. prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindė, kaip prašomi leisti vykdyti mokėjimai yra susiję su įmonės veikla ir kodėl jų nevykdant įmonė turės nutraukti veiklą. Atsakovė UAB „ASKOT LT” taip pat nepateikė argumentų, kodėl išskyrė būtent šiuos konkrečius tiekėjus. Kritikuodama skundžiamos nutarties išvadas, kad negalima išskirti vieno ar kito kreditoriaus iš kitų, esą, visi kreditoriai yra lygūs, atsakovė UAB „ASKOT LT” išskiria kai kuriuos kreditorius nurodydamas juos „svarbiausiais“.Atskirojo skundo argumentai dėl viešojo intereso ir pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovės VšĮ „Lazdynų baseinas“ atžvilgiu visiškai neturi teisinio ryšio su atsakove UAB „ASKOT LT”. Teismas, vykdydamas teisingumą, kiekvieno subjekto situaciją išsprendžia individualiai, įvertindamas visas aplinkybes, susijusias būtent su atitinkamu subjektu. Todėl tai, kad vienai atsakovei yra nustatyti platesni leidimai, atsižvelgiant į viešąjį interesą, nesąlygoja išvados, kad ir kitai atsakovei, kuri skiriasi savo teisine padėtimi, turi būti nustatyti analogiški leidimai. Atsakovės UAB „ASKOT LT” argumentas, esą, dėl taikomų apribojimų paslaugų teikimas VšĮ „Lazdynų baseinas“ taptų negalimas yra niekuo nepagrįstas. Nėra duomenų, kad atsakovė UAB „ASKOT LT” nebevykdo veiklos ar, jog analogiškų paslaugų VšĮ „Lazdynų baseinas“ negalėtų įsigyti iš kitų tiekėjų. Atsakovė UAB „ASKOT LT“ į bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad neatsiskaitymas su nurodytais tiekėjais lems jos veiklos sustabdymą. Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje taikomos jau 3 mėnesius, tačiau atsakovė UAB „ASKOT LT” veiklą vykdo, jokių įrodymų dėl kylančios grėsmės jai neteikė ir iki šiol neteikia, apsiribodama tik bendro pobūdžio pasvarstymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, viešasis interesas apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 320 str. 2 d., 338 str.). Atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.Šioje byloje pagal atskirojo skundo argumentus nagrinėjama, ar pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo leisti apeliantei atsikaityti su jos tiekėjais ir kreditoriais UAB „Circle Lietuva“, UAB „Zavera“, UAB „Grifs AG“, UAB „Vilsanda“, UAB „Grindinis“, UAB „KLI LT“, UAB „Marijusta“, UAB „Visanda“, tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą.
Dėl naujų įrodymų
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės naujai teikiami įrodymai galėjo būti, bet nebuvo pateikti kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui, o atsakovė UAB „ASKOT LT“ nenurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (po skundžiamos nutarties priėmimo) ir tiesiogiai net nepareiškė prašymo jų pridėti prie bylos, apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus atsisako priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir sąlygų jas pakeisti
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1284/2013).Įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Galimybė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja viso proceso metu. Kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri turtinio pobūdžio suvaržymai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-522-407/2017).Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu, kad būtų efektyviai užtikrinti ieškinio reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015), kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją ir tuo atveju jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 straipsnis, 146 straipsnis).Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir (ar) jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovo teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jam kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovui, jeigu turto areštas nebūtų taikomas ar būtų taikomas su tam tikromis išlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-805-186/2017).Atsakovės nuomone, skundžiama nutartimi jai neleidus atsikaityti su prašyme išvardintais kreditoriais (UAB „Circle Lietuva“, UAB „Zavera“, UAB „Grifs AG“, UAB „Vilsanda“, UAB „Grindinis“, UAB „KLI LT“, UAB „Marijusta“, UAB „Visanda“), pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi teismo taikyti suvaržymai kelia grėsmę įmonės kasdienei veiklai ir gali lemti jos nemokumą. Be to, apeliantės vertinimu, teismas pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą, konstatuodamas, kad apeliantė neįrodė, jog atsiskaitymai su prašyme nurodytais kreditoriais turėtų užtikrinti pagrindinę įmonės veiklą Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „ASKOT LT“ neginčija laikinųjų apsaugos priemonių jai taikymo iš esmės, o tik prašo šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, praplečiant kreditorių ratą su kuriais atsakovė galėtų atsiskaityti.Atsakovė „ASKOT LT“, prašydama pakeisti jai taikomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės vadovaujasi argumentu, kad vykdant įvairiapusę veiklą reikalingas įvairių paslaugų ir prekių įsigijimas, todėl UAB „ASKOT LT“ pareigos pagal sutartis negali būti skirstomos į pagrindines ir (ar) nepagrindines. Visi įmonės kreditoriai yra lygūs ir turi turėti lygias teises bei galimybes reikalauti sutartinių įsipareigojimų vykdymo iš UAB „ASKOT LT“.Pasisakydamas dėl šio argumento, apeliacinis teismas pažymi, kad įmonei įprastai vykdant ūkinę veiklą, kreditorių lygiateisiškumo principas turi būti užtikrinamas ir atsiskaitymo eiliškumas turi būti nustatomas vadovaujantis įstatymuose įtvirtintais kriterijais (kaip antai, reikalavimų tenkinimo eilė, prievolės įvykdymo terminas ir pan.). Tačiau tuo atveju kai vienas ar keletas kreditorių dėl pažeistos teisės gynimo kreipiasi į teismą ir jų reikalavimai yra užtikrinami laikinosiomis apsaugos priemonėmis, faktinė situacija nebeatitinka įprastos ūkinės veiklos kriterijų, kadangi atsakovui tam tikru mastu yra taikomi apribojimai, kurie gali lemti galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais praradimą. Tai savo ruožtu lemia, kad siekdamas užtikrinti atsakovo intereso išsaugoti įmonės veiklą ir ieškovo intereso užtikinti jo pareikšto reikalavimo įvykdymo galimumą, teismas turi išskirti prioritetines atsakovo veikslo sritis, kurių veiklos apribojimas galėtų būti vertinamas kaip neadekvati, pernelyg varžanti, žalinga priemonė ir atitinkamai, įvertinęs faktinę situaciją, spręsti dėl kreditorių rato, su kuriais atsiskaitymas turėtų (galėtų) būti leidžiamas, o su kuriais – ne.Leidimas atsiskaityti su absoliučiai visais kreditoriais, kai su vienu (ieškove) nėra atsikaitoma, o pastaroji dėl to kreipėsi į teismą, paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantė neįrodė, jog atsiskaitymai su prašyme įvardintais kreditoriais užtikrintų pagrindinės įmonės veiklas tęstinumą, nepripažįstamas diskriminaciniu, pažeidžiančiu kreditorių lygybės principą.Vien ta aplinkybė, kad apeliantės įstatuose numatyta jos galimybė užsiimti iš esmės bet kokia teisės aktuose nedraudžiama veikla, savaime nereiškia, kad teismo nutartimi pritaikius atsakovės piniginių lėšų areštą, jai, nepaisant arešto, turėtų būti leidžiami atsiskaitymai su visais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsikirtimu į atsakovės atskirąjį skundą dėl to, kad UAB „ASKOT LT“ nei 2017 m. sausio 19 d. prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindė, kodėl nevykdant apeliantės nurodomų mokėjimų, įmonė turės nutraukti veiklą. Pareiga pateikti įrodymus, o ne abstraktaus pobūdžio pasvarstymus, tenka prašančiai sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsakovei (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė deklaruodama visų savo kreditorių lygias teises, prieštarauja šiai savo pozicijai išskirdama kai kuriuos kreditorius kaip svarbiausius, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovui leista atsiskaityti su pagrindiniais įmonės tiekėjais, yra efektyvios ir proporcingos, ir, apeliacinio teismo vertinimu, išlaikančios ieškovės ir atsakovės interesų balansą.
Dėl viešojo intereso
Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės UAB „ASKOT LT“ argumentus, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas. Nei privatus, nei viešasis interesas nėra absoliutūs, tačiau atsakovės UAB „ASKOT LT“ nurodomas interesas negali būti pripažintas viešuoju interesu. Privatūs UAB „ASKOT LT“ interesai yra susiję su viešaisiais interesais dėl VšĮ „Lazdynų baseinas“ veiklos. Šioje situacijoje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad VšĮ „Lazdynų baseinas“ negalėtų įsigyti paslaugų iš kitų tiekėjų arba, jog atsakovės neatsiskaitymas su jos prašyme nurodytais tiekėjais lems jos veiklos sustabdymą teikiant paslaugas VšĮ „Lazdynų baseinas“.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.