- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-3544-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20922-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B., R. A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) R. A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys Z. B., R. A. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti vaikus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A. B., gim. (duomenys neskelbtini) iš jų tėvų Z. B. ir R. A. K. (toliau – apeliantas).
2. Prašymas grindžiamas šiomis esminėmis aplinkybėmis:
2.1. Įstatyminė atstovė motina atsisako rūpintis savo vaikais ir nesutinka, kad vaikai jai būtų grąžinti, su tėvu Tarnybai, rengiant dokumentus teismui, nepavyko susisiekti, nes jis telefono nekėlė, vaikais, pasak motinos paaiškinimų, paskutiniais metais nesirūpino.
2.2. Suinteresuotų asmenų šeima Tarnybai žinoma nuo 2025 metų, t. y. 2025 m. vasario 2 d., kada M. B. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, gautas pranešimas, kad M. pabėgo iš namų ir namo grįžti nenori, apgyvendinta Krizių centre. 2025 m. vasario 16 d. mergaitei nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaikas teigė, kad namuose nesaugi aplinka, mama grasina sumušti. 2025 m. balandžio 16 d. M. B. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (prieš vaiką galimai panaudojant fizinį smurtą, grasinant, kad paviešins vaizdo įrašus, keli nepilnamečiai tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią; pradėtas ikiteisminis tyrimas).
2.3. 2025 m. liepos 16 d. Skyriuje gautas pranešimas, kad vaikų motina Z. B. nori atsisakyti vaikų, nes jie neklauso motinos, reikalavo, kad vaikai būtų paimti tuoj pat. 2025 m. liepos 16 d. apie 14.55 val. Skyriaus darbuotojoms susisiekus su motina, pastaroji paaiškino, kad vaikai nenori su ja gyventi, su vaikais nuolat vyksta konfliktai, vaikai neklauso ir negrįžta namo 21-22 val. kaip jiems liepia motina. Vaikai namo grįžta paryčiais, kur jie būna, ji nežino. Anksčiau kviesdavo policiją, tačiau nusibodo trukdyti policijos pareigūnus. Ji pati liepė vaikams skambinti į policiją ir sakyti, kad ji juos muša, nes jai jau atsibodo. Vaikų motina paaiškino, kad skambino vaikų tėvui, tačiau jis ragelio nekėlė, teigė, kad vaikai su juo nebendrauja. Motina Skyriaus darbuotojoms nurodė, kad ji atsisako bet kokios pagalbos ir ji kategoriškai atsisako auginti šiuos savo vaikus. Su vaikų motina buvo papildomai bendrauta 2025 m. liepos 22 d. apie 11.06 val., tačiau motina patvirtino, kad atsisako abiejų vaikų. Dėl vaikų bendravimo su tėvu paaiškino, kad vaikai kartais bendrauja su tėvu, kartais – ne, M. anksčiau gyveno su tėvu. Mano, kad pas vaikų tėvą yra sąlygos gyventi, todėl tegul gyvena ten, nors tualetas yra koridoriuje, bet vaikai ne maži, susitvarkys. Su vaikų tėvu motina kontakto nepalaiko. Gyventi krizių centre moteris atsisakė.
2.4. Su vaikų tėvu bandyta susisiekti telefonu 2025 m. liepos 16 d., tačiau jis ragelio nekėlė. Pakartotinai skambinta 2025 m. liepos 22 d. apie 11:45 val., tačiau tėvas skambutį atmetė. Buvo siųsta žinutė prašant susisiekti, tačiau tėvas neperskambino.
2.5. 2025 m. liepos 16 d. buvo bandoma bendrauti su nepilnamečiu V. A. jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nepilnametis atsisakė bendrauti su specialistais – vaikas gulėjo lovoje užsidengęs pagalve, vykti į krizių centrą sutiko, tačiau pareiškė, kad su specialistais nebendraus. Taip pat buvo bendrauta su M. M pasakė, kad nenori gyventi su mama, o mama nenori gyventi su jais. Mergaitė papasakojo, kad santykiai su motina yra blogi, kodėl, teigė, nežinanti. Paaiškino, kad ji su broliu mamos neklauso, iki vėlumos būna lauke, o jiems grįžus mama rėkia. Teigė, kad mama yra smurtavusi prieš ją ir brolį, t. y. mušusi, tačiau nepamena, per kurią kūno vietą. Sesės mama nemuša. Su tėčiu ji nebendrauja, bet buvo periodas, kada ji pas tėtį gyveno. Nurodė, kad pas tėvą jai nepatinka, kas nepatinka, nežino, tačiau nepatinka. Buvo, kad su tėvu pykosi. Teigė, kad tėvas alkoholio nevartoja. Papasakojo, kad save žalojo maždaug prieš mėnesį, kada trys paaugliai prieš ją smurtavo.
2.6. Vaikų motinai atsisakius vaikų dėl jų elgesio, o tėvui vaikų gyvenime dalyvaujant iš dalies bei neišreiškus valios paimti vaikus pas save (nebuvo atsiliepta į Skyriaus darbuotojų skambučius), dėl vaikams kilusio pavojaus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui jie turi būti paimti iš motinos šeimos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė leidimą paimti nepilnamečius vaikus M. B. ir V. A. B. iš jų tėvų Z. B. ir R. A. K.
4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai sąlygoja išvadą, kad Skyriaus pareiškime buvo pagrįstai nustatytas vaikų apsaugos poreikis, nes tėvai tinkamai nenaudoja savo kaip tėvų valdžios vaikų atžvilgiu (motina atsisakė vaikų ir pareikalavo juos tuoj pat iš jos paimti, o su tėvu susisiekti nei motinos atsisakymo nuo vaikų dieną, nei vėliau, iki kreipimosi į teismą (2025 m. liepos 30 d.) nepavyko), pateikta medžiaga indikuoja, kad vaikų gyvenamoji vieta nuo 2015 m. balandžio 23 d., kada teismo sprendimu buvo nustatyta vaikų tėvystė ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina, vaikai gyveno su motina iki 2025 m. liepos 16 d., kada motina nutarė atsisakyti. Skyriui nepavykus susisiekti su vaikų tėvu Skyriui atsirado pareiga nedelsiant spręsti vaikų apgyvendinimo klausimą, dėl ko vaikus, paėmus ir vaikų motinos, jie buvo apgyvendinti Krizių centre, kas sąlygojo būtinumą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš motinos šeimos.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos aplinkybės, jog vaikų tėvas laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2025 m. liepos 16 d. (kada motina vaikų atsisakė), su vaikais bendravo epizodiškai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tėvui būtina suteikti pagalbą skatinant tėvystės įgūdžius bei pasirūpinti tinkamomis gyvenimo sąlygomis. Šiuo metu nesant realių galimybių užtikrinti vaikams saugios aplinkos ir tinkamų gyvenimo sąlygų taikant kitas priemones, yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jo įstatyminių atstovų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) R. A. K. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir atsisakyti išduoti leidimą paimti vaikus iš jų tėvo. Taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodine proceso tvarka teismo posėdyje apklausiant nepilnamečius vaikus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien formaliu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašyme išdėstytų aplinkybių patikrinimu, nepatikrino ir neįvertino faktinės situacijos iš esmės, neišklausė vaikų nuomonės, kuri šioje situacijoje buvo labai svarbi.
6.2. Jokių konkrečių duomenų, kad suinteresuotas asmuo Z. B. būtų neprižiūrėjusi savo vaikų ar naudojusi jų atžvilgiu fizinį ar psichologinį smurtą, Tarnybos prašyme nėra. Tokių duomenų negauta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Konfliktas tarp motinos ir vaikų kilo dėl vaikų elgesio – jie neklausė motinos, naktimis leido laiką už namų ribų, į namus grįždavo paryčiais. Motina, suprasdama, kad toks vaikų elgesys prieštarauja jų pačių interesams, nerasdama kito būdo kaip apsaugoti vaikus nuo grėsmių, kurias jie patys sau kelia, kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių, pareikšdama, jog ji neturi būdų suvaldyti vaikus. Vaiko teisių apsaugos skyrius, nepranešęs vaikų tėvui apie motinos atsisakymą prižiūrėti vaikus, atidavė vaikus laikinai priežiūrai į Krizių centrą, kur jie lygiai taip pat be leidimo pasišalina iš Krizių centro ir naktimis leidžia laiką už Krizių centro ribų be jokios priežiūros, sukeldami pavojų savo sveikatai ir saugumui.
6.3. Tarnyba nesiėmė pakankamai priemonių pranešti vaikų tėvui apie vaikų atidavimą į Krizių centrą, nors paprastai stengiamasi laikinai priežiūrai vaikus atiduoti jiems artimiems žmonėms – giminaičiams. Šiuo atveju, kaip teigia pareiškėjas, tėvui buvo skambinta telefonu du kartus, tačiau jis neatsiliepė. Tai nepateisina pareiškėjo elgesio sprendžiant tokią svarbią problemą kaip vaikų atidavimas laikinai priežiūrai. Tėvas nebuvo niekur išvykęs, jo gyvenamoji vieta skyriaus darbuotojams yra žinoma. Veždami vaikus į Krizių centrą Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ignoravo vaikų norą vykti gyventi pas tėvą, o ne į Krizių centrą.
6.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad vaikų tėvas, vaikams gyvenant su motina, nebendravo ir nesirūpino savo vaikais. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo kvitai už vaikų maitinimą mokykloje ir už kitas vaikams teiktas įvairias paslaugas, vaikai dažnai nakvodavo pas tėvą. Nenutrūkęs ir emocinis ryšys tarp tėvo ir vaikų. Vaikai myli tėvą ir nori gyventi pas jį. Teismui yra pateiktas ir rašytinis vaikų sutikimas gyventi pas tėvą.
6.5. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo R. A. K. ir suinteresuotų asmenų atstovai prašė iškviesti vaikus į teismo posėdį, kad išklausyti jų nuomonę. M. yra sukakę 16 metų, o V. A. greitai sukaks 15 metų. Jų nuomonė būtų buvusi labai svarbi priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti vaikus, motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins procesą.
6.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad tėvas negali užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų. R. A. K. gyvena mūriniame daugiabutyje name, dviejų kambarių bute, kurio plotas 49 m². Iš teismui pateikto gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimo akto matyti, kad butas, kuriame gyventų vaikai yra pakankamai erdvus ir tvarkingas. Nors butas su daliniais patogumais (tualetas yra koridoriuje) tačiau šiame bute jie yra gyvenę būdami maži. Dabar vaikai yra pakankamai suaugę, todėl didesnio nepatogumo dėl to nepajaustų.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Z. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teismo posėdyje apklausti ne tik vaikus, bet ir Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus M. T. ir kitus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nustatančias teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimą, nes vaikai nepatyrė jokio motinos smurto.
7.2. Teismas nenustatė faktų, kad vaikų tėvai būtų neprižiūrėję savo vaikų ar naudoję jų atžvilgiu fizinį ar psichologinį smurtą. Konfliktas tarp motinos ir jos dukters M. kilo dėl to, kad ji neklausė motinos, į namus grįždavo paryčiais, nenakvodavo namuose, išsivesdama iš namų savo jaunesnįjį brolį V. A. B. Nei Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiaiškino ir nenorėjo aiškintis, kur ir su kuo vaikai leisdavo laiką naktimis, kodėl jie neklauso motinos, kas juos skatina, kursto ar įtakoja neklausyti motinos.
7.3. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nuslėpė nuo teismo skyriui nenaudingą, bet jam žinomą faktą, kad M. B. yra pripažinta nukentėjusiąją šiuo metu tiriamoje baudžiamoje byloje, kai M. B., nakties metu savavališkai pabėgusi iš namų, nukentėjo.
7.4. Z. B. neatvyko į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, nes ji dirba pagal slenkantį darbo grafiką, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrius pagrįstą neatvykimą į skyrių neteisingai traktuoja kaip motinos atsisakymą bendrauti su vaiko teisių apsaugos darbuotojais.
7.5. Valstybė ir ją atstovaujantis Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nesuteikė tėvams jokios paramos reikalingos tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai, nesiėmė jokių priemonių, kad suteikti ir išugdyti vaikams reikalingus teisingus socialinius įgūdžius, kad vaikai vykdytų savo pareigas ir taptų socialiai atsakingais Lietuvos visuomenės nariais.
8. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Vaikų paėmimas iš jų atstovų pagal įstatymą – pagrįstas. Tokią išvadą padaryti galima, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje pateiktų duomenų, išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus byloje surinktą rašytinę medžiagą, darytina išvada, jog situacija šeimoje nesikeičia, vaikų tėvas su vaikais pradėjo artimai bendrauti tik tuomet, kai vaikai buvo apgyvendinti Krizių centre. Tik teismo posėdžio metu tėvas pareiškė norą rūpintis vaikais, nors tokia galimybė buvo iki teismo posėdžio. Tarnybos specialistai aktyviai bandė susisiekti su vaikų tėvu. Taip pat teismui buvo pateiktas tėvo A. K. buities tyrimo aktas su nuotraukomis, iš kurių buvo matyti, kad tėvo buitis visiškai nesutvarkyta, WC yra ne koridoriuje, o lauke, toli nuo namų. Tiek vaikų motina, tiek tėvas neprisiima atsakomybės, nepriima specialistų pagalbos, šeimoje krizinės situacijos kartojasi, tėvai negali patenkinti vaikų poreikių, rūpintis auklėjimu ir tinkamai vykdyti savo pareigų, taip pat nėra motyvuoti priimti siūlomos pagalbos ir keisti esamos situacijos. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams jų motinos namuose nėra saugu.
8.2. Tarnybos nuomone, teismas priimdamas procesinį sprendimą tinkamai pasirėmė bylos rašytine medžiaga, ją detalizavo, tai atsispindi ir procesiniame sprendime, kurį suinteresuotas asmuo skundžia.
8.3. Nepilnamečių vaikų tėvai (suinteresuoti asmenys) vaikams augant pas tėvus nesiėmė jokių konkrečių bei ilgalaikį teigiamą poveikį duodančių veiksmų dėl problemų šeimoje sprendimo. Skyriaus vertinimu teismo priimta nutartis turėtų būti palikta nepakeista, kadangi kaip jau buvo minėta – vaikų tėvai šiuo metu nėra pajėgūs patys tinkamai atliepti geriausių vaikų interesų, susijusių su saugios aplinkos, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kt. užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
12. Apeliantas atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išklausyti vaikų nuomonės. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti vaikus, motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins procesą. Apelianto vertinimu, jų nuomonė būtų buvusi labai svarbi priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą.
13. Suinteresuoto asmens Z. B. atstovas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka bei išklausyti ne tik vaikų nuomonę, bet ir apklausti Tarnybos darbuotojus M. T. ir kitus.
14. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aiškų teisinį pagrindą (CK 3.254 straipsnio 2 punktas) tenkinti Tarnybos prašymą paimti vaikus iš jų tėvų, rengė keturis teismo posėdžius, išklausė visų šalių bei jų atstovų paaiškinimus, sudarė galimybę užduoti klausimus, teikti papildomus įrodymus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto vaikų nuomonė buvo išsakyta jiems bendraujant su Tarnybos darbuotojais, taip pat byloje yra pateikta vaikų nuomonė raštu, kurią vaikai surašė būdami pas tėvą.
16. Tuo tarpu pasisakant dėl suinteresuoto asmens Z. B. atstovo prašymo apklausti Tarnybos darbuotojus pažymėtina, kad atstovas prašyme visiškai nepagrindė, kokiu tikslu reikalinga apklausti Tarnybos darbuotojus.
17. Nagrinėjamu atveju, siekiant apsaugoti vaikus nuo pernelyg didelės emocinės įtampos bei esant užtektinai duomenų ginčo klausimui išspręsti, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nėra pagrindo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei išklausyti vaikų nuomonės ir apklausti Tarnybos darbuotojus. Todėl apelianto ir suinteresuoto asmens Z. B. atstovo prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestini.
Dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų išdavimo
18. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai M. ir V. A. B. buvo paimti iš nesaugios jiems aplinkos (iš jų motinos Z. B. namų) ir 2025 m. liepos 16 d. laikinai apgyvendinti Vilniaus miesto Krizių centro Pagalbos vaikų skyriuje. Vaikų tėvas gyvena atskirai, Tarnybos darbuotojams vaikų paėmimo metu nepavyko telefonu susiekti su apeliantu, į skambučius jis neatsakė.
19. Tarnyba prašymą dėl teismo leidimo išdavimo grindė tuo, kad įstatyminė atstovė – motina Z. B. atsisako rūpintis savo vaikais ir nesutinka, kad vaikai jai būtų grąžinti, su tėvu Tarnybai, rengiant dokumentus teismui, nepavyko susisiekti, nes jis telefono nekėlė, vaikais, pasak motinos paaiškinimų, paskutiniais metais nesirūpino.
20. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo prašyme nurodytomis aplinkybėmis ir prie prašymo pridėta medžiaga, konstatavo, kad šiuo metu nesant realių galimybių užtikrinti vaikams saugios aplinkos ir tinkamų gyvenimo sąlygų taikant kitas priemones, yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų.
21. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir neįvertino faktinės situacijos iš esmės, nepagrįstai sprendė, kad vaikai negali gyventi nei pas motiną, nei pas tėvą, taip pat, jog tėvo namuose nėra tinkamų sąlygų vaikams gyventi.
22. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).
23. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
24. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
26. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu ir suinteresuotu asmeniu Z. B., kad vaikai gali gyventi pas motiną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nėra užtikrinti vaikų poreikiai į tinkamą ugdymą, priežiūrą, sveikatą ir kt. Byloje pateikta ši informacija:
1) (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2025 m. vasario 4 d. rašte dėl M. B. nurodyta, kad mama stokoja kultūringo bendravimo įgūdžių, nesilaikė susitarimų dėl dokumentų atsiėmimo iš socialinės pedagogės. Mokinei buvo nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai, negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, individualizuota bendrojo ugdymo programa. Mama su auklėtoju bendrauja daugiausiai auklėtojo iniciatyva, mamai reikia priminti dėl dukros pamokų pateisinimo.
2) 2025 m. gegužės 2 d. šeimai buvo teikiamos atvejo vadybos paslaugos. 2025 m. gegužės 23 d. vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu iškeltas įsipareigojimas užtikrinti vaikams saugią psichologinę ir fizinę aplinką, dėl ko M. ir V. A. apgyvendinti krizių centre; įsipareigojimas užtikrinti vaiko emocinę sveikatą, dėl ko 2025 m. gegužės 30 d. – 2025 m. birželio 27 d. M. suteiktos 3 vaikų psichologo konsultacijos, į kurias palydėjo socialinė atvejo vadybininkė, kitos 3 numatytos konsultacijos neįvyko, nes vaiko motina neužtikrino M. apsilankymo pas psichologą; bendradarbiauti su specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai.
3) 2025 m. liepos 23 d. Vaikų situacijos vertinimo sprendimais Tarnyba nustatė tokius rizikos veiksnius: vaiko motina atsisako naudoti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, atsisako vaikų ir nenori su jais kartu gyventi; motina galimai neužtikrina vaikų saugumo ir buvimo namuose nakties metu. Vaikų tėvas vaikų gyvenime dalyvauja iš dalies, su vaiko tėvu bendrauta 2025 m. balandžio 23 d., vaiko tėvas neišreiškė susirūpinimo vaikų situacija, argumentuodamas tuo, kad vaikai gyvena su motina. Ankstesnių vaikų situacijos vertinimo metu vaiko tėvas nerodė susidomėjimo vaikų situacija, nededa aktyvių pastangų dalyvauti vaikų gyvenime; vaikų tėvai atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaikų interesams užtikrinti; specialistų apsilankymo namuose metu trūko švaros ir tvarkos, balkone buvo šuns išmatų.
4) 2025 m liepos 17 d. SOS vaikų kaimas Lietuva rašto duomenimis, nors vaikų motina atsako į specialistų skambučius, sudaro sąlygas lankytis šeimoje, teikia informaciją apie situaciją šeimoje, tačiau paklausus, kuriame krizių centre apgyvendinti vaikai, atsakė, kad nežino.
5) 2025 m rugpjūčio 21 d. SOS vaikų kaimas Lietuva rašto duomenimis, 2025 m rugpjūčio 13 d. VVTAĮT mobiliosios komandos specialistai pateikė informaciją, jog vaiko tėvai nesutiko priimti mobiliosios komandos pagalbos. Taip pat, 2025 m. rugpjūčio 19 d. vyko šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai, kurių metu Z. B. nurode, jog atvejo vadybos proceso atsisako, nes neplanuoja bendradarbiauti su atvejo vadybos specialistais.
6) 2025 m rugpjūčio 27 d. BĮ Vilniaus miesto krizių centro rašto duomenimis, nepilnamečius Skyriuje konsultuoja psichologas. Nuolat stebima vaikų emocinė būsena, elgesys Skyriuje ir už jo ribų. Taip pat teikiamos individualios socialinio darbuotojo konsultacijos abiems vaikams. Didelis dėmesys skiriamas M. B. impulsyviai emocijų raiškai, bendraujant dažnai kelia balso toną (rėkia), vartoja necenzūrinius žodžius bei vyksta bendravimo su broliu stebėsena. Pastebėta, kad nepilnametė su broliu bendrauja nepagarbiai ir žeminančiai, grubiai vadina jį necenzūriniais žodžiais (rusiški necenzūriniai žodžiai). V. A. B. Skyriuje sveikatos sunkumų neturi, jaunuolis ramaus būdo, su darbuotojais bendrauja maloniai, stebimas uždaras bendravimo būdas, motyvacijos mokytis stoka (turi vasaros užduočių ir šiuo metu nėra aišku ar bus perkeltas į kitą klasę). Nepilnamečiai su Skyriaus darbuotojais bendrauja mandagiai, tačiau ne visada laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Yra buvę atvejų, kai nepilnamečiai pasišalina nuo Skyriaus darbuotojų išvykų metu. Abiems nepilnamečiams trūksta higienos ir savitvarkos įgūdžių. 2025-08-25 M. B. lankėsi vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijoje VšĮ Karoliniškių poliklinikoje Psichikos sveikatos centre, adresu L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilnius. Tos pačios dienos vakarą nepilnametei bendruoju pagalbos numeriu 112 buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba (Nr. 0829), dėl emocijų nevaldymo, kurio metu elgesys kėlė nerimą. Medikų sprendimu buvo palydėta tolimesnei konsultacijai į VšĮ VULSK Vaiko raidos centrą Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos skyrių, psichiatro konsultacijai. Paskirtas medikamentinis gydymas ir išleista į Skyrių stebėjimui.
28. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad šiuo atveju abiems vaikams reikalinga specialistų pagalba ugdymo, socialinių įgūdžių, sveikatos ir kt. srityse, tačiau vaikų motina su specialistais nebendradarbiauja, nesiima jokių priemonių, jog galėtų užtikrinti esminius vaikų poreikius. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina, jog pas Tarnybos darbuotojus negalėjo atvykti dėl to, jog dienos metu dirba, tačiau iš esmės aukščiau aptartas aplinkybes patvirtino pati Z. B. teismo posėdžių metu, nurodydama, jog vaikais rūpintis nenori, taip pat nenori, jog vaikai pas ją gyventų bei su specialistais bendrauti atsisako, todėl atsiliepime nurodyti argumentai vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų motinai išreiškus aiškią valią nenorint auginti vaikų bei atsisakius bendrauti su specialistais, vienareikšmiškai darytina išvada, jog vaikų motina negeba ir negebės užtikrinti esminių vaikų poreikių.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas, vaikams gyvenant su motina, nebendravo ir nesirūpino savo vaikais bei, jog yra nutrūkęs emocinis ryšys. 2025 m. liepos 16 d. M. bendraujant su Tarnybos darbuotojais ši jiems nurodė, kad su tėčiu nebendrauja jau daug laiko. Taip pat, 2025 m. liepos 23 d. vaikų situacijų vertinimuose nurodyta, kad skyriuje turimais duomenimis, su tėvu buvo bendrauta 2025 m. balandžio 23 d. tėvas neišreiškė susirūpinimo vaikų situacija, argumentuodamas tuo, kad vaikai gyvena su motina, nuo to laiko specialistams daugiau nepavyksta susisiekti su tėvu; ankstesnių vaiko situacijos vertinimo metu vaikų tėvas nerodė susidomėjimo vaikų situacija, neteikė aktualios informacijos apie šeimą specialistams, nededa aktyvių pastangų dalyvauti vaikų gyvenime. Be to, apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad su vaikais bendraudavo galbūt vieną, galbūt du kartus per mėnesį, tiksliai pasakyti negalėjo (2025 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie aptarti duomenys patvirtina, kad apeliantas, iki Tarnybai kreipiantis į teismą, su vaikais bendraudavo epizodiškai, kas leidžia pritarti pirmosiosios instancijos teismui, kad tėvui, visų pirma būtina suteikti pagalbą skatinant tėvystės įgūdžius. Todėl abejotina, kad šiuo metu apeliantas gebėtų užtikrinti vaikų poreikius ugdymo, socialinių įgūdžių, sveikatos ir kt. srityse.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog apeliantas vaikams teikė išlaikymą, niekaip nepagrindžia, kad apeliantas šiuo metu gebėtų užtikrinti esminius vaikų poreikius, kadangi išlaikymo teikimas negali būti tapatinamas su realiu vaiko priežiūros, auklėjimo ir saugios emocinės aplinkos užtikrinimu.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantis 2025 m. Tarnybos šeimos sąlygų tyrimo aktas, priešingai nei tvirtina apeliantas, paneigia apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tėvas negali užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų. Iš aptariamo akto matyti, jog: bute nėra karšto vandens, taip pat nėra nei dušo, nei vonios, tualetas yra tik lauke; virtuvėje sanitarinės sąlygos labai blogos, visame bute tvyro keistas kvapas; nepilnamečiams netinkamos sąlygos poreikiams tenkinti, vaikai neturėtų galimybės tenkinti asmeninės higienos poreikių; prie įėjimo į butą aplinka netvarkinga, mėtosi nenaudojami daiktai, buitinė technika. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog gyvenimo sąlygos pagerėjo, o atskirajame skunde selektyviai atrenka teigiamą informaciją iš minėto akto, neįvertindamas nustatytų netinkamų sąlygų. Taigi šiuo atveju suinteresuotas asmuo (vaikų tėvas) negali užtikrinti esminių vaikų poreikių ir tokia aplinka neatitinka saugios ir sveikos aplinkos kriterijų, nes vaikai augtų netinkamomis sąlygomis. Vien tai, kad vaikai yra vyresnio amžiaus, savaime nesuponuoja išvados, jog jie turėtų gyventi prastesnėmis ar jų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis.
32. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teisės aktai įtvirtina, kad remtis ir vadovautis vaiko nuomone yra pagrindas tuomet, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Todėl nustačius, jog vaikų išreikšta nuomonė neatitinka jų geriausių interesų, vaikų nuomonė negali būti laikoma lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo.
33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškime dėl leidimo paimti vaikus išdėstytas aplinkybes, dėl ko pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl to, jog egzistuoja pagrindas paimti vaikus iš jų tėvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, teismo leidimas paimti vaikus nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus (pavyzdžiui, suinteresuotam asmeniui pagerinus gyvenamojo būsto sąlygas) vaikai gali būti grąžinami jų tėvui.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tarnybos veiklos vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl suinteresuoto asmens Z. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, susijusių su Tarnybos veikla, nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino prašymą leisti paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti apelianto R. A. K. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.